afb9455e-bf74-40d8-a0df-e5bf4a6d2935 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä pripažinti seno statinio (esanÄio (duomenys neskelbtini)), pastatyto 1968 m., 16 kv. m, kuriam 1984 m. atlikti kadastriniai matavimai, juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . PlungÄs apylinkÄs teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.
Legislator headnote
AI generatedafb9455e-bf74-40d8-a0df-e5bf4a6d2935 · KlaipÄdos apygardos teismas: atlikti kadastriniai matavimai, juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . PlungÄs apylinkÄs teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.
Full text
 CivilinÄ byla Nr. 2S-582-777/2023
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00622-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.4; 3.1.14.10; 3.3.1.15; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
KlaipÄda
KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Jolanta GaileviÄienÄ,
apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos L. Å atskirÄ jį skundÄ dÄl PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos L. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybÄs administracijai, VÄ® Registrų centro KlaipÄdos padaliniui dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t Ä:
I. GinÄo esmÄ
1. PareiÅ¡kÄja kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä pripažinti seno statinio (esanÄio (duomenys neskelbtini)), pastatyto 1968 m., 16 kv. m, kuriam 1984 m. atlikti kadastriniai matavimai, juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ
2. PlungÄs apylinkÄs teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
3.1. NurodÄ, kad procesiniu dokumentu keliami reikalavimai turi bÅ«ti konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Visi suinteresuoti asmenys turi bÅ«ti įtraukti į bylÄ . Teigia, jog iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo nÄra galimybÄs nustatyti, kokį juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti. Taip pat pažymi, kad iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo nÄra galimybÄs nustatyti, ar visi suinteresuoti asmenys, kurių teisÄms ir pareigoms gali turÄti įtakos byloje priimtas procesinis sprendimas yra įtraukti į bylÄ .
3.2. NurodÄ, kad už pareiÅ¡kimÄ ypatingos teisenos mokamas 72 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 82 straipsnio 1 dalis). PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja su pareiÅ¡kimu nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog yra sumokÄjusi įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti jÄ nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo ar atidÄti žyminio mokesÄio mokÄjimÄ nepareiÅ¡kÄ, ir tokių praÅ¡ymų pagrįstumÄ patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ. LaikÄ, jog pareiÅ¡kimas turi akivaizdžių trÅ«kumų.
3.3. Akcentavo, jog teismų informacinÄs sistemos âLitekoâ duomenimis nustatyta, kad dÄl pareiÅ¡kime nurodyto Å«kinio statinio, esanÄio (duomenys neskelbtini), įteisinimo pareiÅ¡kÄja į teismÄ kreipiasi nebe pirmÄ kartÄ , naudodamasi vis kitu teisiniu pagrindu.
3.4. Teigia, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio neaiÅ¡ku, kokiÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ praÅ¡oma nustatyti, taÄiau aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kÄja siekia įteisinti pareiÅ¡kime nurodytÄ statinį. Pažymi, kad dÄl statinio (duomenys neskelbtini) su kuriuo susijÄs pareiÅ¡kimas, yra priimti ir įsiteisÄjÄ teismo sprendimai ne vienoje civilinÄje byloje. Sprendimas dÄl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo yra priverstinai vykdomas ne vienerius metus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄja praÅ¡o panaikinti PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. NurodÄ, kad PlungÄs apylinkÄs teismo nutartimi yra pažeidžiamos pareiÅ¡kÄjos teisÄs, kadangi nebuvo leidžiama per atitinkamÄ laikotarpį iÅ¡taisyti trÅ«kumus, t. y. susimokÄti už pareiÅ¡kimÄ 72 Eur žyminį mokestį, nebuvo leidžiama pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jÄ nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo arba atidÄti žyminio mokesÄio mokÄjimÄ . Mano, kad tokiais veiksmais buvo siekiama kaip įmanoma greiÄiau pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti, jog pareiÅ¡kimas nebÅ«tų nagrinÄjamas, ir kad PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«muose neiÅ¡aiÅ¡kÄtų, jog civilinÄ byla Nr. 2-91-325/2012 yra iÅ¡nagrinÄta pagal pateiktus suklastotus dokumentus, melagingus parodymus.
5.2. Teigia, jog iÅ¡ gautos PlungÄs apylinkÄs teismo nutarties neaiÅ¡ku, kur ir į kokį teismÄ ji privalo kreiptis pareiÅ¡kimu dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, nes PlungÄs apylinkÄs teismas galimai nagrinÄja tik pasirinktas bylas ir iÅ¡skirtines bylas, naudingas PlungÄs apylinkÄs teismo Kretingos rÅ«mams.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinÄti taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių ginÄijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ. Be to, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nÄra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribų.
DÄl žodinio bylos nagrinÄjimo
7. PareiÅ¡kÄja praÅ¡o bylÄ apeliacine tvarka nagrinÄti žodinio proceso tvarka, kadangi žodinis bylos nagrinÄjimo procesas, jos teigimu, leistų apeliantei plaÄiau atskleisti byloje keliamo ginÄo aspektus, kurie pagrįstų atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ , kas turÄtų tiesioginÄs įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, taÄiau bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui pripažinus, kad tai yra bÅ«tina, apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinÄjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taÄiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nÄra privalomas. IÅ¡ atskirojo skundo rezoliucinÄs dalies matyti, kad pareiÅ¡kÄja praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, taÄiau nenurodo visiÅ¡kai jokių argumentų, kodÄl žodinis procesas yra reikalingas. Be to akcentuotina, jog nagrinÄjamu atveju sprendžiamas procesinis klausimas, t. y. pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimas, kuris yra priskirtinas iÅ¡imtinai teismo prerogatyvai. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje â sprendžiant pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimÄ , žodinis bylos nagrinÄjimas nÄra bÅ«tinas, o raÅ¡ytinis bylos procesas pareiÅ¡kÄjos teisių nepažeis, todÄl praÅ¡ymas atskirÄ jį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, netenkintinas.
DÄl atskirojo skundo argumentų
8. Byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ teisÄtumo ir pagrįstumo.
9. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisÄs principų â teisminÄs gynybos prieinamumo principÄ . TeisÄ kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisÄs, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. TaÄiau Å¡i teisÄ negali bÅ«ti suprantama kaip galimybÄ kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisÄ naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ .
10. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistÄ subjektinÄ teisÄ ar įstatymų saugomÄ interesÄ , turi pateikti teismui procesinį dokumentÄ (ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , skundÄ ), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, sprÄsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisÄs įgyvendinimo sÄ lygos, ar nÄra procesinių kliÅ«Äių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokÄtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , taÄiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikÄs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, nustatÄs, kad pateiktas ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) nenagrinÄtinas teisme civilinio proceso tvarka, atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ).Â
11. PažymÄtina, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dÄl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradÄtas. NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ konstatavo, jog iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo nÄra galimybÄs nustatyti, kokį juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ pareiÅ¡kÄja praÅ¡o nustatyti. Taip pat pažymÄjo, kad iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo nÄra galimybÄs nustatyti, ar visi suinteresuoti asmenys, kurių teisÄms ir pareigoms gali turÄti įtakos byloje priimtas procesinis sprendimas yra įtraukti į bylÄ . Bei nustatÄ, kad nÄra sumokÄtas žyminis mokestis. Vertinant Å¡iuos pirmosios instancijos teismo argumentus matyti, kad iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo turinio nÄra galimybÄs nustatyti pareiÅ¡kimo teisinio bei faktinio pagrindo, nÄra aiÅ¡ku, ar visi asmenys įtraukti į bylÄ bei nesumokÄtas žyminis mokestis, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, visi Å¡ie trÅ«kumai gali bÅ«ti iÅ¡taisyti pasitelkus ieÅ¡kinio trÅ«kumų institutÄ .
12. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio neaiÅ¡ku, kokiÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ praÅ¡oma nustatyti, taÄiau aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kÄja siekia įteisinti pareiÅ¡kime nurodytÄ statinį, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje proceso stadijoje nÄra pakankamai duomenų tokiai iÅ¡vadai daryti. Tik tinkamai suformulavus ieÅ¡kinio reikalavimus bus pagrindas sprÄsti, ar dÄl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai galÄs bÅ«ti pradÄtas.
13. Tais atvejais, kai procesinis dokumentas neatitinka jo formai ar turiniui keliamų reikalavimų (įskaitant kai jis nepasiraÅ¡ytas ar pasiraÅ¡ytas nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų), teismas ne atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ , kaip nenagrinÄtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet nustato terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
14. ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino procesines teisÄs normas susijusias su ieÅ¡kinio priÄmimu, todÄl priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina ir pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1Â punktu, teismas
n u t a r i a :
PlungÄs apylinkÄs teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
TeisÄja Jolanta GaileviÄienÄ