afb4e89a-0e0f-47aa-b60c-758f9abd3fda · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                       Civilinė byla Nr. 2A-1192/2014                                       Proceso Nr. 2-55-3-01888-2010-3                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        36.2; 63.1 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų R. J., A. J., V. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1026-577/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį atsakovams V. Z., R. J., A. J., A. J. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (Å¡iuo metu įmonė bankrutuojanti) ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. Z., I. Z., R. J., A. J. bei A. J. 308 557,30 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 10 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi bylos dalį dėl skolos iÅ¡ atsakovės I. Z. priteisimo nutraukė, o kitÄ dalį – sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6614-661/2010, kurioje pareikÅ¡ti reikalavimai nutraukti ginčo laidavimo sutartis arba atleisti laiduotojus A.

J., R. J. ir A. J. nuo atsakomybės pagal ginčo laidavimo sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ .IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų V. Z., R. J., A. J. bei A. J. solidariai 283 844,19 Lt negrÄ Å¾intos paskolos ir 10 792,72 Lt teisinių iÅ¡laidų; taip pat prašė priteisti iÅ¡ Å¡ių atsakovų solidariai 10 % metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, jog I. Z. 2006-12-15 sudarė su ieÅ¡kovu paskolos sutartį Nr. 103/06/LTL, pagal kuriÄ I. Z. buvo suteikta 413 500 Lt paskola žemės sklypui įsigyti. Minėta paskola buvo užtikrinta fizinių asmenų R. J., A. J. laidavimais ir 5544/15800 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,5800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įkeitimu. Pažymėjo, jog pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, todėl paskolos gavėjos I.

Z. sutuoktinis V. Z. ir laiduotojo A. J. sutuoktinė A. J. pagal sutuoktinių prievoles turi atsakyti solidariai. Kadangi nepadengtas įsiskolinimas pagal paskolos sutartį sudaro 283 844,19 Lt, prašė CK 3.109 str., 6.38 str., 6.870 str., 6.81 str. 3.109 str. 1 d. 5 p., 6.210, 6.37 str., paskolos ir laidavimo sutarčių pagrindu priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų negrÄ Å¾intos paskolos sumÄ , 10 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas V. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad iki Å¡iol vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo sutuoktinės I. Z., ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra kaip papildomas skolos priteisimo bÅ«das. Jo nuomone, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ laiduotojų galimas tik tuo atveju, kai iÅ¡ skolininko nėra galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ arba nelikę skolininko turto skolai padengti; taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, neleido parduoti turtÄ skolininko nurodytam pirkėjui, todėl vėliau turtas buvo realizuotas iÅ¡ varžytynių už dvigubai mažesnę kainÄ , reikalavo vekselių, nebendradarbiavo su atsakovais, nepagrįstai skolininkų įmokėtomis sumomis padengė delspinigių ir palÅ«kanų įsiskolinimÄ , pasak atsakovo, turėjo bÅ«ti įskaitytas pagrindinis įsiskolinimas.

Atsakovai R. J., A. J., A. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindinė skolininkė yra padengusi dalį paskolos, tačiau ieÅ¡kovas nepagrįstai jos įmokėtas įmokas laikė palÅ«kanų, o ne pagrindinės prievolės – paskolos dengimu, dėl to buvo pažeisti CK 6.55 str. 2 d. reikalavimai. Pagrindinės skolos dydis yra 158 844,49 Lt. Pažymėjo, jog atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo priskaičiuotais 162 959,04 Lt delspinigių; akcentavo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai delspinigius paskaičiavo už laikotarpį, didesnį nei 180 dienų, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CK 1.125 str. 5 d. 1 p., kur numatyta, kad reikalavimams dėl netesybų sumokėjimo taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

Taip pat, atsakovų nuomone, priskaičiuoti ieÅ¡kovo pateiktoje suvestinėje delspinigiai yra neprotingai dideli; atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas delspinigius įskaitė vienaÅ¡aliÅ¡ku savo sprendimu, todėl atsakovų teisė juos ginčyti nėra iÅ¡nykusi. Prašė vadovautis susiklosčiusia teismų praktika ir priskaičiuotus delspinigius mažinti iki 0,02 procento dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Taip pat pažymėjo, kad CK 6.37 str. 2 d. yra imperatyviai nurodyta, kad procesinių palÅ«kanų dydį nustato įstatymas, o CK 6.210 str. metinių palÅ«kanų norma numatyta – 5 procentai nuo sumos, kuriÄ pavėluota sumokėti, todėl ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovų 10 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia pasipelnyti atsakovų sÄ skaita.

Nagrinėjama byla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso apsauga – vartotojų vieÅ¡ojo intereso gynimu; Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo pranaÅ¡umu prieÅ¡ vartotojÄ sudarant sutartį, todėl pagrindinei skolininkei nevykdant paskolos sutarties, teismas privalo spręsti klausimÄ , ar atsakovams, kaip vartotojams, gali bÅ«ti taikomos laidavimo sutartyse numatytos pasekmės. IeÅ¡kovas turėjo imtis visų priemonių, kuriomis be pagrindo nebÅ«tų padidinta paskolos sutarties neįvykdymo bei tuo pačiu laiduotojų atsakomybės rizika, tačiau ieÅ¡kovas ne tik nesiėmė tokių priemonių, bet ir aktyviais veiksmais darė įtakÄ skolininko turto, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai, sumažėjimui ir tuo pačiu paskolos sutarties neįvykdymo rizikos padidėjimui.

IeÅ¡kovas, kaip stipresnė sandorio Å¡alis, kuri pasiÅ«lė tiek paskolos sutarties, tiek laidavimo sutarčių sÄ lygas, be laiduotojų sutikimo leidęs pagrindinei skolininkei prisiimti papildomų įsipareigojimų kitų kreditorių atžvilgiu bei sutikęs leisti pagrindinei skolininkei įkeisti jo naudai areÅ¡tuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ trečiajam asmeniui, turi prisiimti dėl tokio savo neteisėto elgesio kylančias neigiamas pasekmes; todėl, jo manymu, ieÅ¡kovas prarado teisę remtis laidavimo sutartimis, nes paskolos sutartis ir laidavimo sutartys yra vartojimo sutartys, kuriomis papildomai turi bÅ«ti saugomi vartotojo interesai, o ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų V. Z., R. J., A. J. ieÅ¡kovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 283 844,19 Lt įsiskolinimo bei 10 procentų metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, t. y. 2010-05-21, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinį atsakovei A. J. atmetė. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovui V. Z., grindžiamų CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagrįstumo, ir vertindamas, ar atsakovo V. Z. prievolė pagal 2006-12-15 paskolos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ atsakovo sutuoktinės I. Z., yra solidari, konstatavo, kad prisiimta prievolė pripažintina bendra sutuoktinių prievole, nes Å¡i paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, siekiant iÅ¡ to uždirbti pinigų, atsakovas, nors paskolos sutarties ir nepasirašė, tačiau davė sutikimÄ paskolai paimti, paraÅ¡u patvirtino, kad buvo supažindintas su visomis iÅ¡ paskolos sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis, todėl pagal prievoles, kilusias iÅ¡ paskolos sutarties, atsakovas privalo atsakyti solidariai (CK 3.92 str. 2 d., 3 d.).Dėl atsakovų R.

J. ir A. J. kaip laiduotojų atsakomybės teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimai Å¡iems atsakovams yra visiÅ¡kai pagrįsti ir tenkintini, nes Å¡ie laiduotojai ginčo laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti paskolos gavėjo neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis ir įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui, atsakovė sutartį sudarė laisva valia, laidavimo sutartis yra galiojanti, t. y. sutarties Å¡alims turinti įstatymo galiÄ . IeÅ¡kovo reikalavimus priteisti solidariai įsiskolinimÄ ir iÅ¡ atsakovės A.

J., grindžiamÄ CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadoms, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 str.). Teismas dėl atsakovų dėstomų nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentų, susijusių su jų kaip laiduotojų teisių pažeidimu, jų atleidimu nuo atsakomybės, CK 6.86 str. taikymu, atsakovų kaip vartotojų, kurie yra silpnesnioji laidavimo sutarčių Å¡alis, teisių pažeidimu, pažymėjo, kad jie jau buvo analizuojami teismų sprendžiant atsakovų R.

J., A. J., A. J. ieÅ¡kinį dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės (LAT 2013-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-35/2013), ir buvo konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, kad laidavimo sutartys sudarytos ieÅ¡kovo ir atsakovų vartotojų asmeniniams tikslams tenkinti, todėl jos nelaikytinos vartojimo sutartimis; kad ieÅ¡kovo sutikimas panaikinti turto areÅ¡tÄ Â½ daliai buto nenulemia laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės CK 6.86 str. nurodytu pagrindu, o aplinkybė, kad kredito įstaiga nepervedė kreditoriui visos sutartos sumos, kuri bÅ«tų dengusi tik dalį skolos, nėra pakankama konstatuoti ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir siekimo didinti laiduotojų atsakomybės rizikÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad jau iÅ¡nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos, atsakovai kokių nors kitų aplinkybių, kurios turėtų įtakÄ jau padarytam aukščiau iÅ¡vardytų nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentų teisiniam įvertinimui, nenurodė, todėl atsakovų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų ir juos laikė nepagrįstais.Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 10 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pažymėjo, kad atsakovų argumentai, jog dvigubas delspinigių priteisimas nėra galimas, be to, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad procesinių palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, o CK 6.210 straipsnyje numatyta 5 procentų metinių palÅ«kanų norma, nepagrįsti, kadangi 10 procentų metinės palÅ«kanos reikalaujamos paskolos sutarties 2.5 punkto pagrindu.

Teismas taip pat atmetė atsakovų teiginius, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ laiduotojų yra galimas tik kai iÅ¡ skolininkų nėra galimybių iÅ¡ieÅ¡koti ar nelikę skolininko turto skolai padengti pažymėdamas, kad solidarios laiduotojų atsakomybės jau yra pasisakęs, be to, kad solidarus laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ . Sprendime pažymėta, kad atsakovų argumentai, jog ieÅ¡kovas neteisingai paskirstė įmokas ir dėl to skolininkės sumokėti pinigai nepagrįstai įskaityti nesumokėtiems delspinigiams bei palÅ«kanoms padengti, nepagrįsti, jie neteisingai aiÅ¡kina CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad priskaičiuoti delspinigiai, palÅ«kanos yra pagrindinės prievolės netinkamo įvykdymo pasekmė, nors tai yra Å¡alutinė skolininko prievolė, tačiau ji negali bÅ«ti traktuojama atsietai nuo pagrindinės prievolės, tuo labiau, laikoma atskira skola CK 6.55 straipsnio prasme. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo spręsti apie CK 6.54 straipsnio 5-6 dalių nuostatų pažeidimÄ , kadangi, atsižvelgiant į ginčo paskolos sutarties 16 punkte numatytÄ aiÅ¡kų susitarimÄ , kad įmokos, gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti Kredito unijos turėtoms iÅ¡laidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu, antrÄ ja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti, trečiÄ ja – palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ , o ketvirtÄ ja – skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti, ieÅ¡kovui įmokėtos 110 000 Lt pagal vekselį sumos nebuvo pagrindo laikyti paskolos dengimu, o Å¡i suma buvo panaudota delspinigiams padengti.

Teismas nesutiko su atsakovais, kad delspinigiai buvo priskaičiuoti už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų ir tai prieÅ¡tarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nereiÅ¡kia reikalavimų dėl netesybų priteisimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai R. J. ir A. J. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį Å¡iems atsakovams dėl 297 860,15 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 10 792,72 Lt teisinių iÅ¡laidų, 10 procentų metinių procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, susijusios su ginčo paskolos sutarties ir laidavimo sutarčių sudarymu, o bÅ«tent, kad laidavimo sutartys buvo gautos apgaule. Nurodo, jog Å¡iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal pareiÅ¡kėjos I. Z. pareiÅ¡kimÄ yra nagrinėjama civilinė byla 2FB-44119-819/2013 dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui ir Å¡ioje civilinėje byloje, grindžiant praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Kredito unijÄ â€žVilniaus taupomoji kasa“ pateiktas jos turimas Paskolos sutarties Nr. 103/06/LTL egzempliorius, kurio specialiosios dalies sÄ lygos iÅ¡ esmės skiriasi nuo ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje pateiktos paskolos sutarties sÄ lygų, t. y.

į paskolos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas yra įraÅ¡ytas skirtingas paskolos panaudojimo tikslas, o bÅ«tent: ieÅ¡kovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pateiktame paskolos sutarties egzemplioriuje įraÅ¡yta paskolos paskirtis yra „kita (sklypo įsigijimui)“, o pagrindinės skolininkės turimame paskolos sutarties egzemplioriuje įraÅ¡yta paskirtis „kita (paskolos refinansavimas). Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai konstatuoti, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos apgaulės įtakoje, ieÅ¡kovui neatskleidus atsakovams visos svarbios informacijos apie pagrindinės skolininkės prievolę, be to, kyla pagrįstų abejonių dėl pagrindinės paskolos sutarties galiojimo.

Apeliantai nurodo, kad jie turi teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir remtis naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis (CPK 314 str.). Dėl nurodytų aplinkybių apeliantai mano, kad pagrindinė paskolos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), kadangi skirtingų paskolos sutarčių egzempliorių egzistavimas sukuria sÄ lygas formuotis teisiniam neapibrėžtumui, ekonominiam nestabilumui, iÅ¡kreipiamas teisinės valstybės principas.

Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuriai iÅ¡ egzistuojančių dviejų skirtingų sutarčių buvo reikalingas užtikrinimas pasiraÅ¡ant ginčo laidavimo sutartis, t. y. Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku, kokios sutarties pagrindu kilo pagrindinė prievolė. Jų manymu, skirtingų sÄ lygų įraÅ¡ymas į kreditoriaus ir pagrindinės skolininkės paskolos sutarties specialiÄ jÄ dalį negalėjo bÅ«ti nulemtas techninės klaidos, o buvo nulemtas tyčinių neteisėtų veiksmų, galbÅ«t siekiant nuslėpti tikrÄ jį paskolos sutarties panaudojimo tikslÄ arba aplinkybes, kurioms esant paskola iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti suteikta.

Taigi apgaulės požymiai yra akivaizdÅ«s. Atsakovams nežinant priimamos prievolės sÄ lygų ir negalint objektyviai įvertinti jų priimtinumo, negalima konstatuoti, kad laidavimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos atsakovams aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ ir sutikimÄ laiduoti už pagrindinę skolininkę. Apeliantai nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas savo veiksmais, o bÅ«tent – neteisėtu neveikimu (nereikÅ¡damas jokių pretenzijų dėl netinkamo paskolos panaudojimo) lėmė, kad I. Z. negalėjo įvykdyti paskolos sutarties, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas turi prisiimti dėl savo veiksmų kilusius padarinius.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad atsakovas negalėjo susipažinti su ieÅ¡kovo pateikta lentele, pagal kuriÄ teismas nustatė skolos dydį, ir pasiruoÅ¡ti atsikirtimams, kadangi ji buvo pateikta tik teismo posėdžio metu. Apelianto manymu, teismas privalėjo paskelbti pertraukÄ , nes Å¡is dokumentas yra pakankamai sudėtingas ir jo analizei reikia laiko.

Neatlikdamas Å¡io veiksmo teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir procesinio rungimosi principus (CPK 12, 17 str.). Be to, ieÅ¡kovo atstovas, pateikdamas papildomÄ procesinį dokumentÄ (skolos lentelės priedo 1-2 l.), negalėjo jos pakomentuoti ar pagrįsti papildomais argumentais, todėl laikytina, kad teismo posėdžio metu pateiktas įsiskolinimo paskaičiavimas yra neįrodytas ir turi bÅ«ti patikslintas. Nurodo, kad jo sutuoktinė I. Z. – pagrindinė skolininkė nepagrįstai buvo paÅ¡alinta iÅ¡ bylos, kadangi iÅ¡ laiduotojo ir sutuoktinio solidariai reikalaujama pinigų suma, jos dydis turi įtakos sutuoktinės teisėms ir pareigoms (CK 6.82 str., CPK 47 str., 329 str. 2 d. 2 p.).

Papildomai pažymi, kad teismas nepagrįstai ir klaidinančiai pasisakė sprendime, jog I. Z. siekė gauti papildomų pajamų, nes tokio tikslo apelianto sutuoktinė, pasiraÅ¡ydama ginčo kredito sutartį, neturėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai neįvertino ieÅ¡kovo akivaizdaus piktnaudžiavimo ir siekio pasipelnyti, pripažindamas atsakovų nurodomas aplinkybes apie tai, kad ieÅ¡kovas 2008-12-01 pateikė kredito gavėjai I. Z. raÅ¡tÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo su privaloma sÄ lyga sumokėti daugiau kaip 100 000 Lt; kad ieÅ¡kovas, vos tik gavęs tÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, jau kitÄ dienÄ atÅ¡aukė savo raÅ¡tÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo, tačiau sugrÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ atsisakė; kad I.

Z. 2008-03-17 įteikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ parduoti įkeistÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lytam pirkėjui, siekiant visiÅ¡kai padengti skolÄ ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė, o po kelių dienų šį žemės sklypÄ pardavė pats žymiai mažesne kaina, kurios neužteko esamiems įsipareigojimams padengti, pripažino nereikÅ¡mingomis. Toks aplinkybių ir faktų vertinimas laikytinas Å¡aliÅ¡ku ir nepagrįstu, todėl byla turi bÅ«ti perduota nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantas taip pat pažymi, kad pateiktoje skolos lentelėje priskaičiuotų delspinigių suma kelia pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo, o CPK kategoriÅ¡kai nurodo, kad proceso dalyviai savo teisėmis turi naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti.

Teismas nepagrįstai ignoravo faktÄ , kad Å¡i byla buvo ilgai sustabdyta, todėl ieÅ¡kovas neturėjo teisės skaičiuoti sutartyje numatytų delspinigių. Teismui neatlikus nurodytų veiksmų, neliko galimybės patikrinti, ar laiduojama suma virÅ¡ija skolÄ . Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada atleisti A. J. nuo atsakomybės, nes ji lygiai taip pat dalyvavo procese kaip ir kitos bylos Å¡alys ir pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Kitu argumentu nurodo, kad nesutinka su teisinių iÅ¡laidų dydžiu, jis neadekvatus atliktam darbui.

Teismas, priteisdamas Å¡ias iÅ¡laidas, turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymÄ Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Å iuo atveju, anot apelianto, maksimalus teisininko atlygis pagal Å¡io įsakymo 8.2 punktÄ turėtų bÅ«ti ne didesnis kaip 1 000 Lt. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimÄ Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, pagal jį viena teisininko valanda yra skaičiuojama 40 Lt (bruto), paruoÅ¡ti ieÅ¡kinį ir atstovauti pirmosios instancijos teisme skiriamas 10 valandų normatyvas, o tai sudarytų 400 Lt atlygį.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra aiÅ¡ku dėl solidariai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų po 36 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo, nes teismas privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ios sumos sandarÄ bei paskaičiavimo mechanizmÄ . Apelianto vertinimu, teismo jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės vertinamos kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas. Turto areÅ¡to mastas Å¡iuo atveju sudaro     283 844,19 * 3 = 851 532,57 Lt, taigi atsakovo turto areÅ¡to mastas turi bÅ«ti individualizuotas ir sudaryti ne daugiau kaip 283 844,19 : 3 = 94 614,73 Lt.

Atsiliepimu į atsakovo V. Z. apeliacinį skundÄ atsakovai R. J., A. J., A. J. praÅ¡o apeliacinio skundo reikalavimus dėl A. J. pripažinimo solidaria skolininke atmesti kaip nepagrįstÄ , o kitÄ skundo dalį – spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad atsakovas V. Z. klaidingai interpretuoja laiduotojo A. J. sutuoktinės A. J. duoto sutikimo reikÅ¡mę, teigdamas, kad Å¡is sutikimas įpareigoja laiduotojo sutuoktinę atsakyti pagal sutuoktinio sudarytÄ laidavimo sutartį solidariai. Pagal CK 6.81 straipsnio 3 dalį solidariai kreditoriui atsako bendrai laidavę asmenys, jeigu laidavimo sutartis nenumato ko kita.

CK 6.77 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pagal CK 6.79 straipsnį laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad su A. J. nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė laidavimo sutartis, ji negali bÅ«ti laikoma laiduotoja. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio. Atsiliepimu į kitų atsakovų apeliacinį skundÄ atsakovas V.

Z. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad jo sutuoktinė su Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pasirašė vienÄ kredito sutartį ir tos sutarties numeris bei laidavimo sutarties numeris yra tas pats. Pagal Å¡iÄ sutartį buvo gauta viena, bet ne kelios paskolos, kaip bando klaidinti teismÄ apeliantai. Apeliantų nurodoma aplinkybė apie skirtingus paskolos sutarties egzempliorius neatitinka tikrovės, kadangi I. Z. turi tik vienÄ egzempliorių. Nė viena ginčo paskolos sutarties sÄ lyga ar įkeitimo faktas negalėjo įvykti laiduotojams nežinant ar nedalyvaujant.

Apeliantai turėjo visas sÄ lygas susipažinti su ginčo paskolos sutartimi bei laidavimo sutartimis, jas atidžiai iÅ¡analizuoti ir paÅ¡alinti pastebėtus trÅ«kumus bei neatitikimus. Atsiliepimu į atsakovo V. Z. apeliacinį skundÄ bankrutuojanti Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė paskolos padengimo suvestinę, kurioje atsispindi visa paskolos dengimo istorija.

Å iame dokumente pateikta informacija yra pagrįsta Kredito unijos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, esančiais civilinės bylos medžiagoje, todėl papildomas įrodinėjimas raÅ¡ytiniais įrodymais jau pagrįstiems aritmetiniams skaičiavimams nereikalingas. Pažymi, kad ieÅ¡kovas delspinigių nebeskaičiavo nuo 2008-07-07, todėl apelianto teiginiai Å¡iuo aspektu neatitinka faktinės situacijos. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto argumentais dėl teisinių iÅ¡laidų dydžio, kuris yra adekvatus atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , didelę dokumentų apimtį ir laiko sÄ naudas.

Nurodo, kad esant solidariai skolininkų atsakomybei, materialinės teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, todėl apelianto argumentas dėl trigubai virÅ¡ijančio skolos dydį laikinųjų apsaugos priemonių masto yra nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Apeliantas V. Z. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kęs apeliantas, todėl praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (Å¡iuo metu Kredito unija yra bankrutuojanti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iÅ¡kėlus jai bankroto bylÄ ) ir atsakovė I. Z. 2006-12-15 sudarė paskolos sutartį Nr. 103/06/LTL, kuria I. Z. buvo suteikta 413 500 Lt paskola žemės sklypui įsigyti (t. 1, b. l. 9–12). Paskola buvo užtikrinta:

1) fizinių asmenų R. J. laidavimu pagal 2006-12-15 laidavimo sutartį Nr. 103/06 L2 (t. 1, b. l. 13–14), A. J. laidavimu – pagal 2006-12-15 laidavimo sutartį Nr. 103/06 L1 (t. 1, b. l. 15–16); atsakovė A. J. sutuoktinio A. J. sudarytai laidavimo sutarčiai pritarė, apie jÄ Å¾inojo, buvo supažindinta su visomis iÅ¡ laidavimo sutarties kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis, sutiko ir neprieÅ¡taravo, kad jos sutuoktinis prisiimtų įsipareigojimus pagal laidavimo/garantijos sutartį (t. 1, b. l. 17–18), 2) 5544/15800 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 1. 5800 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) įkeitimu (t. 1, b. l. 19–21).

Taip pat paskolos užtikrinimui ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duoti: I. Z. paprastasis neprotestuotinas vekselis suteikiamos 413 000 Lt paskolos sumai, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki paskolos grÄ Å¾inimo iki 2007-12-15. I. Z. laiku negrÄ Å¾inus paskolos, 2007-12-28 pagal I. Z. 2006-12-15 pasiraÅ¡ytÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį notarė iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1- 11008 dėl 457 920,40 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ I. Z. ieÅ¡kovo naudai (t. 1, b. l. 23), pagal kurį buvo iÅ¡ieÅ¡kota ir 2008-03-14 pervesta ieÅ¡kovui 34 736,10 Lt (t. 1, b. l. 24); visÄ Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas užskaitė I.

Z. įsiskolinimui pagal paskolos sutartį padengti (t. 1, b. l. 24). Be to, paprastasis neprotestuotinas vekselis 110 000 Lt sumai buvo iÅ¡duotas V. Z., pagal kurį 2008-03-19 iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as Nr. 1-2235 (t. 1, b. l. 27); 2008-12-01 – 110 000 Lt pagal paminėtÄ vekselį buvo įmokėta ieÅ¡kovui I. Z. (t. 1, b. l. 30). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-07-04 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriuo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 562 265,72 Lt skolÄ (411 512,74 Lt paskolos, 22 530,04 Lt palÅ«kanų, 128 222,94 Lt delspinigių), nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ (t. 1, b. l. 28–29);

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi patvirtino turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktus, pagal kuriuos dalis įkeisto turto 50 500 Lt sumai buvo parduota, o likęs 59 999,59 Lt vertės turtas buvo perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui. Taip pat byloje nustatyta, jog dar vykdant 2007-12-28 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1-11008 antstolis R. V. areÅ¡tavo skolininkės I. Z. turtÄ , taip pat ir 1/2 dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2008-02-22 skolininkė I.

Z. pateikė Å¡iam antstoliui praÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 8), kuriuo prašė panaikinti areÅ¡tÄ butui (duomenys neskelbtini); informavo, kad 2008-02-22 Nordea Bank Finland Plc sutiko refinansuoti jos paskolÄ UAB „Medicinos bankas“ ir priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti 840 000 Lt paskolÄ , kuri bus skirta refinansavimui (672 000 Lt) bei vartojimo reikmėms (168 000 Lt) (t. 2, b. l. 9); praÅ¡yme skolininkė įsipareigojo apie 120 000 Lt gaunamos paskolos nukreipti įsiskolinimo ieÅ¡kovui padengti ir pervesti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ antstolio R.

V. depozitinę sÄ skaitÄ , taip pat nurodė, jog norint gauti paskolÄ turi bÅ«ti įkeistas butas (duomenys neskelbtini), todėl bÅ«tina panaikinti Å¡io turto areÅ¡tÄ ; nurodė, kad UAB „Medicinos bankas“ įkeistam žemės sklypui yra leidimas jį parduoti, o pardavus žemės sklypÄ bus atsiskaityta su UAB „Medicinos bankas“ ir ieÅ¡kovu. Nordea Bank Finland Plc 2008-02-22 pažymoje nurodė, kad prievolių įvykdymo užtikrinimui kredito (840 000 Lt) suteikimo laikotarpiui turi bÅ«ti įkeisti I.

Z. butai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9). IeÅ¡kovo ir atsakovo susitarimu atsakovas V. Z., užtikrindamas prievolės sumokėti ieÅ¡kovui 110 000 Lt I. Z. skolos dengimui, sutiko pasiraÅ¡yti vekselį, o ieÅ¡kovas sutiko panaikinti areÅ¡tÄ 1/2 daliai buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 45), ir tokiu bÅ«du suteikti atsakovams galimybę įkeisti šį butÄ Nordea Bank Finland Plc, kad atsakovai galėtų gauti 840 000 Lt paskolÄ refinansavimui (t. 2, b. l. 46).

Tačiau atsakovams I. ir V. Z. gavus iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc paskolÄ refinansavimui, antstoliui R. V. buvo sumokėta mažesnė suma, nei Å¡alys buvo sutarusios; 2008-03-14 ieÅ¡kovui buvo pervesta 34 736,10 Lt (t. 3, b. l. 149–150). 2008-05-27 Nordea Bank Finland Plc 2008-05-27 informavo antstolį, kad pagal 2008-02-27 lėšų įkeitimo sutartį Nr. 08/02/34 I. Z. sÄ skaitoje esančios piniginės lėšos 24 169,60 Lt įkeistos Nordea Bank Finland Pic Lietuvos skyriui (t. 2, b. l. 10).            2008-12-23 I.

Z. 41 300 Lt pajus buvo užskaitytas I. Z. paskolos dengimui (t. 3, b. l. 149–150). 2009-03-16 V. Z. ir I. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-08-30 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1223-431/2010) V. Z. ir I. Z. ieÅ¡kinio reikalavimai dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais buvo atmesti;

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismo 2010-08-30 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti V. Z. ir I. Z. ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ ; pripažino negaliojančiais: ieÅ¡kovės I. Z. atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 2006 m. gruodžio 15 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį 413 500 Lt sumai; ieÅ¡kovo V. Z. atsakovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 2008 m. vasario 26 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį 110 000 Lt sumai;

Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Å . 2007 m. gruodžio 28 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1-11008; Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Å . 2008 m. kovo 19 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 1-2235, netaikant restitucijos (civ. byla Nr. 2A-523/2011). Teismas konstatavo faktÄ , kad netaikytina restitucija pripažinus vekselį negaliojančiu, nes visos pagal vekselį iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos buvo faktiÅ¡kai nukreiptos skolos pagal paskolos sutartį padengimui ir pagal vekselį jų nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota daugiau, negu ieÅ¡kovė privalo sumokėti atsakovui pagal paskolos sutartį.

Taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovai R. J., A. J. ir A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veiksmų pripažinimo nesÄ Å¾iningais, atleidimo R. J., A. J. ir A. J. nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį Nr.103/06 L2 ir 103/06 L1, laidavimo sutarčių nutraukimo dėl esminio sutarčių pažeidimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-03-09 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; pirmos instancijos teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-15 nutartimi paliktas galioti.

Dėl apeliantų R. J. ir A. J. apeliacinio skundo argumentų Apeliantai R. J. ir A. J. skunde nurodo, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, susijusios su Paskolos sutarties bei Laidavimo sutarčių sudarymu. Pasak apeliantų, skiriasi ieÅ¡kovo ir atsakovės I. Z. turimi Paskolos sutarčių egzemplioriai, kadangi į Paskolos sutarties specialiÄ sias sÄ lygas yra įraÅ¡ytas skirtingas paskolos panaudojimo tikslas, o bÅ«tent: ieÅ¡kovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pateiktame paskolos sutarties egzemplioriuje įraÅ¡yta paskolos paskirtis yra „kita (sklypo įsigijimui)“, o pagrindinės skolininkės turimame paskolos sutarties egzemplioriuje įraÅ¡yta paskirtis „kita (paskolos refinansavimas).

Taigi Laidavimo sutartys buvo sudarytos apgaule, neatskleidus atsakovams visos svarbios informacijos apie pagrindinę skolininkės I. Z. prievolę, be to, apeliantams kyla pagrįstų abejonių dėl Paskolos sutarties panaudojimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliantai mano, kad ginčo Paskolos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Atitinkamai atsakovų pareiga pagal Laidavimo sutartis taip pat laikytina pasibaigusia (CK 6.87 str.).

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas teismui pateiktame ieÅ¡kinyje dėstydamas faktines aplinkybes nurodė, kad 2006-12-15 Paskolos sutartimi suteikė atsakovei I. Z. paskolÄ Å¾emės sklypui įsigyti, atsakovė (paskolos gavėja) I. Z. atsiliepime į ieÅ¡kinį, nesutikdama su pareikÅ¡tais reikalavimais, Paskolos sutarties ar paskolos suteikimo paskirties neginčijo, be to, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas Å¡ios sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. kad paskola buvo paimta siekiant įsigyti 1,58 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, esančias (duomenys neskelbtini).

Taigi tokia Å¡alių dėstoma pozicija paneigia apeliantų argumentus, kad skirtingų Paskolos sutarčių egzempliorių egzistavimas sukuria sÄ lygas teisiniam neapibrėžtumui, ekonominiam nestabilumui formuotis, kadangi tiek Paskolos davėjas, tiek Paskolos gavėjas pripažįsta bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, jog paskola buvo suteikta bÅ«tent žemės sklypui įsigyti, bet ne kitokiai paskirčiai, ir ginčo dėl to byloje nėra. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai I.

Z. bei V. Z. nurodė, kad nurodyto sklypo dalys buvo perkamos kartu su kitais atsakovais (jais nurodyti R. J., A. J., A. J.), siekiant parengti detalųjį planÄ , suskirstant žemės sklypÄ Ä¯ kelis sklypus ir pakeičiant žemės naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į namų valdos paskirties, bei siekiant jį brangiau parduoti. Tokių aplinkybių buvimas byloje apeliantų nebuvo paneigtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, reikÅ¡dami atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį jie taip pat pripažino aplinkybę, kad paskola pagal ginčo Paskolos sutartį buvo suteikta žemės sklypui įsigyti ir tokios sutarties užtikrinimui buvo pasiraÅ¡ytos Laidavimo sutartys.

Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su Paskolos sutarties sudarymu bei jos užtikrinimu, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad kredito suteikimo tikslas pagal ginčo Paskolos sutartį buvo vienodai suprantamas tiek ieÅ¡kovo, tiek visų atsakovų, Paskolos bei Laidavimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos Å¡alių laisva valia, laiduotojams (apeliantams) suvokiant Laidavimo sutartimis prisiimamų įsipareigojimų mastÄ bei galinčias kilti teisines pasekmes pagrindinės prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejais.

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad Laidavimo sutartys buvo sudarytos su atsakovais apgaule. Atitinkamai apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui ex officio spręsti dėl Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo veiksmų (neveikimo), o bÅ«tent, nesiėmė priemonių, kurios buvo bÅ«tinos užtikrinant tinkamÄ Paskolos sutarties vykdymÄ , t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ skolininkės I.

Z., todėl būtent ieškovas turi prisiimti dėl savo veiksmų kilusius padarinius, ir jie negali būti perkeliami laiduotojams. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013, kurioje ieškovai R. J., A. J. ir A. J. pareiškė ieškinį atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės, tretieji asmenys V.

Z. ir I. Z., t. y. kad kredito įstaigos veiklos rizikos prisiėmimas, nenutraukiant paskolos sutarties prieÅ¡ nustatytÄ galutinį paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė atleisti laiduotojus nuo atsakomybės jų nurodytu pagrindu, t. y. dėl kreditoriaus nesÄ Å¾iningų veiksmų. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepaneigtos aplinkybės, jog laiduotojai sutiko laiduoti už pagrindinės skolininkės paskolÄ , žinodami, kad paskola bus užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka; kad tiek laiduotojai, tiek skolininkai pervertino įkeičiamÄ turtÄ , be to, tikėjosi, kad jo vertė padidės, pakeitus žemės sklypo paskirtį; laiduotojų rizikos prisiėmimas nesuteikia teisės atleisti juos nuo atsakomybės jų nurodytu pagrindu.

Dėl atsakovo V. Z. apeliacinio skundo argumentų Vienas iÅ¡ Å¡io atsakovo skundo argumentų yra tai, kad atsakovas negalėjo susipažinti su ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu pateiktais papildomais dokumentais - lentele, kurioje nurodytas skolos dydis, teismas nepaskelbė pertraukos, kad bÅ«tų galima susipažinti su Å¡iais dokumentais, todėl pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pakartotinai teikė paskolos padengimo suvestinę, atsižvelgiant į tai, kad sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad teismui nepaskelbus pertraukos ir nesuteikus daugiau laiko atsakovui susipažinti su Å¡iais dokumentais, buvo pažeisti atsakovo nurodyti civilinio proceso principai.

Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas byloje dalyvauja nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, todėl turėjo lygiai tokias pačias galimybes susipažinti su jam reiÅ¡kiamais reikalavimais, ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais skolos paskaičiavimais kaip ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovė I. Z. nepagrįstai paÅ¡alinta iÅ¡ bylos, kadangi teismas civilinės bylos dalį, kurioje pareikÅ¡ti reikalavimai Å¡iai atsakovei, nutraukė atsižvelgęs į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių Å¡alių (ieÅ¡kovo ir I.

Z.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir vykdytinas iki visos jame nurodytos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nepaisant to, kad lėšų iÅ¡ Å¡iame raÅ¡te nurodyto ir realizuoto įkeisto turto gali ir nepakakti skolai padengti. Tai, kad teismas sprendime sumažino laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovų V. Z., R. J., A. J. turtui, taikymo mastÄ iki 283 488,19 Lt, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas (CPK 144 str. 2 d.), kadangi teismo sprendimu iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 283 844,19 Lt skola.

Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo priteistomis iÅ¡laidomis teisinei pagalbai apmokėti (1 900 Lt), kadangi jos neadekvačios teisininko darbui Å¡ioje byloje, pasak jo, maksimalus teisininko atlygis pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 punktÄ turėtų bÅ«ti ne didesnis kaip 1 000 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui, nepažeidė nei Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatų, nei nurodytose Rekomendacijose numatytų rekomenduotinų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas taip pat turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimÄ Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo”, kadangi Å¡iuo nutarimu patvirtintos taisyklės netaikytinos sprendžiant Å¡alių civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

Pasak apelianto, jam neaiÅ¡kus solidariai priteistų po 36 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno atsakovo sandara bei paskaičiavimo mechanizmas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ viso 108 Lt, t. 1-4 pradžioje esančios teismo pažymos), yra tinkamo ir pagrįsto dydžio, jos teisingai priteistos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei, kadangi, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, įstatymas nenumato galimybės solidariai spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , nes solidarioji atsakomybė kyla iÅ¡ įstatymo arba sutarties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Esant iÅ¡dėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino laidavimÄ , solidariÄ prievolę ir kt. reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiArtÅ«ras Driukas Danguolė Martinavičienė Dalia ViÅ¡inskienė