afb1357e-aaa4-4daf-9ddf-6616f4bbb5e9 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-293-240/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00020-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.11; 1.2.18.8;2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 30 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,kaltinamajam D. A. L., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,specialistei I.

Å .,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „G.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2016-09-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 25 MGL bauda (bausmę atlikęs – bauda sumokėta), kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis D. A. L. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, bÅ«damas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio nurodymus bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , valdydamas įmonę ir žinodamas, kad pagal Å¡io įstatymo 14 straipsnio nurodymus už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ â€“ įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „G.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį 2010-01-01 – 2013-12-31, o bÅ«tent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“;

Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kinių įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais; Å¡io įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad nurodymus, kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 įstatymÄ Nr. IX-1914, kuris galiojo iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymÄ Nr. XI-1988“); 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad „apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 nesurašė registrų, kuriuose bÅ«tų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios Å«kinės operacijos ar Å«kiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, neiÅ¡vesti buhalterinių sÄ skaitų likučiai, neiÅ¡saugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento, pateisinančio grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumÄ 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01 datai; neiÅ¡saugojo ir neįregistravo tvarkomame apskaitos registre dokumento pagrindžiančio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D.

A. L. firmai iÅ¡ 2011 m. į 2012 m.; 2010 m. į tvarkomÄ grynųjų pinigų apyvartos registrÄ ,,Kasos knyga“ ir į registrÄ balansinei sÄ skaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistravo 9 000 Lt (2 606,58 EUR) iÅ¡mokėjimo tiekėjui D. A. L. firmai sumos, neįregistravo tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iÅ¡ tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos.Be to, kaltinamasis D. A. L. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2014-01-27, bÅ«damas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nurodymus bÅ«damas „atsakingas už apskaitos organizavimÄ â€œ, siekdamas iÅ¡vengti 21 002 Lt (6082,60 Eur) PVM, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, jam žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir priskaičiuotÄ bei atskaitomÄ PVM, o bÅ«tent: pažeisdamas 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 dalies nurodymus, kur sakoma, kad prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2 dalies nurodymus, kur sakoma, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ , 58 straipsnio 1 dalies nurodymus kur sakoma, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai Å¡io PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, 77 straipsnio 1 dalies nurodymus, kur sakoma, kad PVM mokėtojas privalo:

1) tvarkyti apskaitÄ ir turėti visus Å¡io įstatymo reikalaujamus dokumentus;

2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo;

3) teikti Å¡io įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotÄ mokėtinÄ PVM; 89 straipsnio 1 dalies nurodymus kur sakoma, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ , iÅ¡ per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (iÅ¡skyrus PVM, kurį Å¡io įstatymo nustatyta tvarka privalo iÅ¡skaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iÅ¡ priklausančios mokėti į biudžetÄ PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba iÅ¡skaityti) ir sumokėti, bei iÅ¡ importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis Å¡io įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma ir 90 straipsnį, kuriame nurodoma, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. sausio, kovo – liepos; 2011 m. balandžio – birželio; 2012 m. birželio, bei 2013 m. gegužės, liepos – lapkričio PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ nedeklaravo 647268 Lt prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo 135980 Lt pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nedeklaravo 57889 Lt atskaitomo PVM ir dėl to deklaracijų 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM“ nedeklaravo 78090 Lt (22616,41 Eur) PVM, taip pat pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., 2011 m. sausio – kovo mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn., 2012 m. vasario, gegužės, lapkričio, gruodžio mėn., 2013 m. sausio – balandžio mėn., birželio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas, kurių 11 eilutėje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 492 172 Lt prekių apmokestinamosios vertės, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 107 852 Lt pardavimo PVM, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ deklaravo 14 208 Lt atskaitomo PVM ir dėl ko deklaracijų 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetÄ arba grÄ Å¾intinas iÅ¡ biudžeto PVM“ deklaravo 57 088 Lt (16533,83 Eur) daugiau PVM, tokiu bÅ«du iÅ¡vengė iÅ¡ viso 21 002 Lt (6082,60 Eur) (78090 Lt-57088 Lt) PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .Kaltinamasis D.

A. L. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, nuo 2002 metų jis yra UAB „G.“ direktorius. 2016 metais buvo nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . VMI pradėjus patikrinimÄ buvo pateikti pirminiai dokumentai. Nors jis prašė duoti laiko paruoÅ¡ti suvestinius dokumentus, inspektorė nesutiko. Pripažįsta, kad dokumentai ne visada bÅ«davo pateikiami laiku, buvo smulkių pažeidimų. Teikė dokumentus už 2010 metus. Pagal galimybes viskÄ darė pats – rašė ataskaitas, dirbo buhalterine programa, tačiau ne visus dokumentus pavyko atspausdinti.

Dėl kompiuterio gedimo nepavyko iÅ¡saugoti visų dokumentų. Yra pirminiai dokumentai, iÅ¡ jų galima sudaryti suvestinius, tačiau tam reikia laiko. Visi dokumentai buvo pildomi, metų gale suruoÅ¡iami aktai, sudaromi registrai. Kratos metu pateikė ne visus dokumentus. Kadangi dokumentai buvo palaidi, tai vėliau rado ir nepateiktus dokumentus, kuriuos vėliau pateikė FNTT. Nesiekė iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo. Nors įmonei turėjo bÅ«ti skelbiamas bankrotas, bet jis stengėsi padaryti viskÄ , kas svarbiausia ir bÅ«tina.

Tuomet sÄ skaitos dar buvo siunčiamos paÅ¡tu, pasimesdavo, bÅ«davo gaunamos vėliau, todėl viskÄ sužiÅ«rėti bÅ«davo sunku. Pildant deklaracijÄ tekdavo raÅ¡yti „0“ arba „iÅ¡ akies“, todėl gaudavosi permokos ir nepriemokos. Nors bÅ«davo visaip, bet po to VMI jis viskÄ sumokėjo, iÅ¡lygino mokestines permokas ir nepriemokas. Rašė „0“ todėl, kad bÅ«tų akivaizdu, jog tai neatitinka tikrovės. Tai įrodo, kad jis neketino sukčiauti ir nesukčiavo. Nors ruošėsi deklaracijÄ pataisyti vėliau, tačiau PVM mokėjo laiku.

Už 2012 metus sumokėjo daugiau, nei reikėjo. Nesiekė slėpti mokesčių. Sutvarkė buhalterinę apskaitÄ už 2010 metus, privalės sutvarkyti ir visas kitas apskaitas, kÄ ir padarys. Pasižada pateikti visus reikiamus dokumentus. Sutinka tik su kai kuriais specialisto iÅ¡vados teiginiais. AntrÄ kartÄ teikiant iÅ¡vadÄ ji keistųsi. Pripažįsta, jog buhalterinės apskaitos tinkamai nevedė, tačiau mano, kad už tai turėtų kilti administracinė atsakomybė. Žino buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus.

Visi pirminiai dokumentai buvo rengiami tinkamai, bet po to reikėjo suvesti senesnius dokumentus, vesti registrus. Registrai buvo suvesti į kompiuterį, juos reikėjo sutikrinti su pirminiais dokumentais. Kadangi kratos metu FNTT viskÄ paėmė, nieko toliau daryti jis nebegalėjo. Sutikrinti registrai buvo pateikti FNTT, o kitų registrų jis nepadarė, bet juos dar galima suformuluoti. Neturėjo tikslo apgauti VMI. Å ios įstaigos darbuotojos pačios siÅ«lė pildant raÅ¡yti „0“, o vėliau atneÅ¡ti gerÄ deklaracijÄ .

Tuo metu įmonės veikla buvo nuostolinga, jis norėjo iÅ¡gelbėti įmonę. Jis deklaruodavo pajamas, sumokėdavo mokesčius, tačiau buvo nustatyta, kad iÅ¡laidų bÅ«davo daugiau. Taip atsirado permokos. Å iuo metu VMI turi tÄ permokÄ , ji areÅ¡tuota. NeaiÅ¡ku, kodėl tos lėšos pavadintos UAB „G.“ turtu. 2010 metais nesurašė registrų dėl virusų kompiuteriuose, nes buvo sunaikinti nuo 2002 iki 2010 metų surinkti duomenys. Nors buvo įvairių buhalterinių pažeidimų, tačiau viskÄ galima patikrinti, nustatyti mokėtinus mokesčius.

Jo padaryta veika turėjo bÅ«ti įvertinta kitaip. NetrÅ«ko nei vieno pirminio dokumento, visi jie buvo pateikti specialistei. Kadangi tuo pačiu metu tvarkė dviejų įmonių buhalterinę apskaitÄ , vyko įmonės reorganizacijos darbai, dėl didelės darbų apimties negalėjo visko sutvarkyti tinkamai. Lentelės 12 punkte matosi visos permokos, nepriemokos. Gaunasi virÅ¡ 14 000 litų PVM permoka. Nors deklaracijoje raÅ¡ydavo nulius, tačiau mokėdavo PVM. Deklaracijas ketino vėliau patikslinti, kai turės tiksliÄ apskaitÄ ir sÄ skaitas. 2014 m. balandžio mėnesį pradėjo tikrinti mokesčius.

Tuo metu jokio PVM įsiskolinimo nebuvo. Buvo nuteistas už nulių raÅ¡ymÄ deklaracijose, tačiau mokėjo PVM, nesiekdamas slėpti mokesčių, todėl toje dalyje buvo iÅ¡teisintas. Laikėsi deklaracijų pateikimų terminų. Pripažįsta, kad per ilgai laukė, kol bus atgauti ankstesni duomenys. Ėmė vesti visus duomenis į naujÄ programÄ . Visi duomenys buvo suvesti, bet nesutikrinti. Be to, „Exel“ programa pildė lentelę dėl atlyginimų mokėjimo, programa pati viskÄ apvalino, taip ir atsirado neatitikimai.

Po 2014-01-01 buvo tikslinta daug deklaracijų, o specialistas to nevertino. 5 metų termino nepraleido. PraÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Kaltinamojo D. A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklÅ«s, argumentuoti, juose nėra esminių prieÅ¡taravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.Specialistė I. Å . patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad tyrimo eigoje prašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau kaltinamasis pasakė, kad daugiau jokių kitų dokumentų jis neturi.

Tyrimui yra svarbÅ«s pirminiai ir suvestiniai dokumentai, tačiau tiriamo laikotarpio dokumentai pateikti nebuvo. Tyrimas buvo atliktas tik pagal pateiktus dokumentus. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, kÄ turėtų pripažinti ir kaltinamasis, nes tik dabar jis surašė registrų duomenis ir pateikė juos teismui. Jei jis tai bÅ«tų daręs anksčiau, iÅ¡vada galėtų bÅ«ti kitokia. RaÅ¡ant iÅ¡vadÄ nebuvo pateikti 2010, 2011, 2012, 2013 metų registrai. 2011-2013 metų registrų nėra ir dabar, kaltinamasis teismui pateikė tik 2010 metų registrus.

Vadinasi, tokių dokumentų nebuvo. Tik iÅ¡ tokių dokumentų matosi visa įmonės finansinė veikla. 2010 metų registro duomenys turėjo bÅ«ti pateikti seniau, ne dabar. PVM yra deklaruojamas mokestis. Yra taisyklės, kurios nurodo, kaip skaičiuojamas PVM. Jo mokėjimai suraÅ¡omi į vienÄ eilutę, pardavimai – į kitÄ . Mėnesio pabaigoje deklaruojamas skirtumas tarp priskaičiuojamos ir atskaičiuojamos sumos – tada tampa aiÅ¡ku, kiek mokesčių reikia sumokėti į biudžetÄ .

Tyrimas atliktas 2016 metais. VMI pateikė paskaičiavimus. Buvo matyti, kad įmonė moka PVM, bet ne tokį, koks nurodytas įmonės dokumentuose. VMI nuraÅ¡ydavo mokesčius, nes kaltinamasis pats nieko nemokėjo. Tik dabar teismui jis pateikė tokias sumas, kurios sutampa su apskaičiavimais iÅ¡vadoje. Dabar pateikti registrai neįrodo, kad 2010 m. įmonė turėjo permokÄ . VMI atliekant patikrinimÄ 2014 metais pinigų kaltinamojo įmonės sÄ skaitoje buvo, tada ir buvo areÅ¡tuotas turtas. Atliekant tyrimÄ nustatyta, kad tik 3-4 deklaracijos buvo be trÅ«kumų, o visos kitos deklaracijos netikslios, neatitinkančios pirminių dokumentų. 2010 metais nebuvo deklaruotos tam tikros sumos; 2012 metais buvo deklaruota per daug, kitais metais – per mažai; viso liko nedeklaruota 21000 Lt.

Buvo mokamos didesnės sumos, nesusijusios su mokesčiais, todėl VMI areÅ¡tavo lėšas sÄ skaitoje, priklausančias kaltinamajam. PVM buvo mokamas nenurodant laikotarpio. Tik dabar bandoma taisyti situacijÄ . VMI areÅ¡tavo permokÄ , bet tai nebuvo PVM už tiriamus metus. Kadangi nebuvo pateikti suvestiniai registrai, todėl negalima sakyti, kad buvo pateikti visi pirminiai dokumentai. Reikėtų atlikti papildomÄ tyrimÄ . IÅ¡ turimų pirminių dokumentų bendrovės veiklos ir dokumentų vertinti neįmanoma.

Suvestiniuose registruose turėjo bÅ«ti registruotos visos operacijos, to labai trÅ«ko atliekant tyrimÄ . Buvo pateikti tik epizodiniai ir trumpalaikiai registrai. VMI pateikė medžiaga, kad nesumokėta 21000 Lt PVM. Jei VMI pateiktų duomenis, kad mokesčiai buvo mokami teisingai, galimai iÅ¡vada bÅ«tų kitokia. Kaltinamojo D.us A. L. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip pat grindžiama byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais: Kauno AVMI praneÅ¡imu Nr. (15.1-04.7.1)-K-3411 dėl UAB „G.“ veiklos, iÅ¡ kurio matyti, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „G.“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 Nr. IX-574 4 straipsnį, netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita (nepateikti ar neiÅ¡saugoti pajamų, sÄ naudų, prekių pajamavimo bei iÅ¡laidavimo ir kt. registrai bei dokumentai) ir dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės Å«kinės finansinės veiklos rezultatų, įvertinti jos turto, nuosavo kapitalo, finansinių sumų, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už 2010-2013 metus (1 t., b. l. 21-22); 2016-03-18 patikrinimo aktu Nr. (13.2)-FR0680-203, iÅ¡ kurio matyti, kad mokestiniam patikrinimui mokesčių mokėtojas UAB „G.“ nepateikė buhalterinės apskaitos sintetinių bei analitinių registrų (pajamų, sÄ naudų, prekių pajamavimo bei iÅ¡laidavimo ir kt.) žiniaraščių, ataskaitų, suvestinių, apyskaitų (inventorizacijų duomenų, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų ir kt.) ir kitų dokumentų, reikalingų mokėtojo Å«kinės finansinės veiklos rezultatui (deklaruotam pelnui, pelno mokesčio prievolės dydžiui arba nuostoliui) už 2010-2013 metus nustatyti, daroma iÅ¡vada, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo nuostatos.

Ä®vertinus mokesčių mokėtojo veiklos rezultatÄ negalima iÅ¡ dalies nustatyti jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktÅ«ros už 2010-2013 metus, taip pat už 2010-2013 metus negalima nustatyti pelno mokesčio prievolės dydžio. Be to daroma iÅ¡vada, kad mokesčių mokėtojas VMI teikdamas nulines deklaracijas, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , žinojo, kad PVM deklaracijose deklaruoja neteisingus duomenis taip siekė mokestinės naudos (1 t., b. l. 23-37), duomenimis iÅ¡ VRM ICDB bei Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpiu 2010-01-01 iki 2013-12-31 UAB „G.“ vadovas buvo D.s A.

L. (2 t., b. l. 58-64); 2016-10-04 specialisto išvada Nr. 5-2/138 dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuria nustatyta, kad tyrimui nepateikti jokie registrai, kuriuose būtų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai su likučiais ataskaitinių laikotarpių pradžiai ar pabaigai. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 12 straipsnyje nurodyta, kad finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis.

Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo, registruojami apskaitos standartuose nustatyta tvarka; 16 straipsnyje nurodyta, kad:

1. Sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais;

2. Kiekvienas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansinės ataskaitos straipsnis vertinamas atskirai. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti (pagal 2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914, galiojusio iki 2012-12-31) ir apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymÄ Nr. XI-1988); 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose;

Å¡io straipsnio 3 dalies nurodymus, kur sakoma, kad apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes į apskaitÄ neįtrauktos Å«kines operacijos ir Å«kiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; tyrimui nepateikti jokie registrai, kuriuose bÅ«tų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios Å«kinės operacijos ar Å«kiniai įvykiai, ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai neiÅ¡vesti buhalterinių sÄ skaitų likučiai, todėl pagal pateiktÄ tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (specialisto iÅ¡vados 3 p.).

Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 16 straipsnio 1, 3 dalių nurodymus, nes kratos metu išimta ir tyrimui pateikta 2010 m. kasos knyga be parašų. Kasos knygoje nurodytas grynųjų pinigų likutis 2010-01-01 yra 80 893,10 Lt (23 428,26 Eur), kasos pajamos 108 329,12 Lt (31 374,28 Eur), išlaidos 39 000 Lt (11 295,18 Eur) ir likutis 2010-12-31 nurodytas 150 222,22 Lt (43 507,36 Eur) (80 893,10 Lt +108 329,12 Lt-39 000 Lt). 2016-09-21 pateikta 2010 m. kasos knyga, kurioje likutis 2010-01-01 nurodytas 11 285,22 Lt (3 268,43 Eur).

Tyrimui nepateiktas joks dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio skirtumÄ 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) (80 893,10 Lt-11 285,22 Lt) 2010-01-01 datai. Pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti, kuris pinigų likutis 2010-01-01 yra teisingas, t. y. tyrimui nepateiktas ir suvestiniame registre neregistruotas joks dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumÄ â€“ 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) (80 893,10 Lt-11 285,22 Lt) 2010-01-01, todėl pagal pateiktÄ tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010 metus (specialisto iÅ¡vados 4 p.); tyrimui pateiktas 2012 m. registras balansinei sÄ skaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ vienam tiekėjui D.

A. L. firmai, kuriame laikotarpio pradžios (2012-01-01) likutis nurodytas 11 354, 34 Lt (3 288,44 Eur). 2011 metų registre balansinei sÄ skaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ likutis 2011-12-31 iÅ¡vestas 1 354,34 Lt (392,24 Eur). Skirtumui 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (11 354, 34 Lt-1 354,34 Lt) pateisinti nesuraÅ¡yti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir neaiÅ¡ku kodėl atkeltas didesnis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) permokėtos tiekėjui sumos likutis, t. y. atkeliant prekybos skolos likutį tiekėjui D.us A.

L. firmai iÅ¡ 2011 į 2012 metus, atkelta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) didesnė suma, nepagrįsta jokiais dokumentais ir neregistruota jokiame tvarkomame apskaitos registre, todėl pagal pateiktÄ tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2012 metus (specialisto iÅ¡vados 6.4. p.). Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nurodymus, nes papildomai pateiktoje kasos knygoje apskaityta tiekėjui 2010 metais iÅ¡mokėta 57 000 Lt (16 508,34 Eur) suma, neapskaityta 2010-09-02 iÅ¡mokėta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) suma.

Pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti iÅ¡ kokių lėšų buvo apmokėta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) suma tiekėjui D.us A. L. firmai, kurios savininkas ir bendrovės direktorius vienas ir tas pats asmuo. 2010-12-14 iÅ¡ D.us A. L. firmos į Bendrovės banko sÄ skaitÄ gauta 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma, mokėjimo pagrindu nurodant ,,pagalba“. Å i 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti, kada buvo grÄ Å¾inta Å¡i suma ir ar grÄ Å¾inta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai.

Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre neteisingai iÅ¡vestas įsipareigojimų tiekėjui (kreditoriui) likutis 2010-12-31, t. y. į tvarkomÄ grynųjų pinigų apyvartos registrÄ ,,Kasos knyga“ neįtraukta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) iÅ¡mokėjimo tiekėjui D. L. firmai suma, į registrÄ balansinei sÄ skaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ neįtraukta 9 000 Lt (2 606,58 Eur) iÅ¡mokėjimo D. L. firmai sumos ir į jokį registrÄ neįtraukta iÅ¡ jo gautos 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumos Å«kines operacijos, todėl pagal pateiktÄ tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2010 metus (specialisto iÅ¡vados 4.1. p.).

Ä® bendrovės banko sÄ skaitÄ 2011-03-24 iÅ¡ D. A. L. firmos gauta 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma, mokėjimo pagrindu nurodant ,,pagalba“. Å i 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre. Pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti kada buvo grÄ Å¾inta Å¡i suma ir ar grÄ Å¾inta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų kreditoriui likučio 2011-12-31 datai, t.y. nesuraÅ¡yti jokie registrai gautai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai iÅ¡ D.us A.

L. firmos, neaiÅ¡ku, kada ji grÄ Å¾inta ir ar grÄ Å¾inta, todėl pagal pateiktÄ tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2011 metus (specialisto iÅ¡vados 5 p.). Ä® bendrovės banko sÄ skaitÄ iÅ¡ D. A. L. firmos 2012-03-28 gauta 15 000 Lt (4 344,30 Eur) ir 2012 m. birželio 15 d. gauta 15 000 Lt (4 344,30 Eur), nurodant ,,D.us A. L. firma. Trumpalaikė pagalba“. Å i 30 000 Lt (8 688,60 Eur) suma neregistruota jokiame apskaitos registre.

Pagal tvarkomÄ apskaitÄ negalima nustatyti, kada buvo grÄ Å¾inta Å¡i 30 000 Lt (8 688,6 Eur) suma ir ar grÄ Å¾inta, ar liko įsipareigojimuose tiriamojo laikotarpio pabaigai. Neapskaitant gautos ir sumokėtos sumų suvestiniame registre neteisingai iÅ¡vestas įsipareigojimų tiekėjui (kreditoriui) likutis 2012-12-31, t. y. nesuraÅ¡yti jokie registrai gautai 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumai iÅ¡ D.us A. L. firmos, neaiÅ¡ku kada ji grÄ Å¾inta ir ar grÄ Å¾inta, todėl pagal pateiktÄ tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už 2012 metus (specialisto iÅ¡vados 6.3. p.).

Tiriamuoju laikotarpiu 2010-2013 metais bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo 21 001 Lt (6 082,31 Eur) mokėtino PVM. Bendrovė tyrimui nepateikė jokių registrų, kuriuose bÅ«tų registruota buhalterinės sÄ skaitos apyvarta pagal kuriÄ bÅ«tų galima nustatyti kodėl deklaracijose pateiktos PVM sumos neatitinka pirminiuose dokumentuose paskaičiuotos PVM sumos. Tyrimui pateikti iÅ¡raÅ¡omų ir gaunamų PVM sÄ skaitų registrai už 2010-2012 metus, kuriuose įraÅ¡ytos pirkimo ir pardavimo PVM sumos atitinka pirminiuose dokumentuose pateiktas sumas.

Pažeidžiant 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, 58 straipsnio 1 dalies, 77 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 1 dalies, 90, 94 straipsnių nurodymus bendrovė deklaravo iš viso 170 704 Lt (49 439,30 Eur) mokėtino PVM, kai tuo tarpu pagal pirminius dokumentus paskaičiuojama 191 705 Lt (55 521,61 Eur) mokėtino PVM, t. y. bendrovė 2010-2013 metų laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo 21 001 Lt (6 082,31 Eur) mokėtino PVM (191 705 Lt-170 704 Lt).

DetalÅ«s PVM deklaracijų duomenys pagal eilutes ir tyrimo metu pagal pirminius dokumentus paskaičiuoti pirkimo ir pardavimo PVM duomenys bei kas mėnesį neteisingai paskaičiuota mokėtino PVM suma pateikiami lentelėje, esančioje 26 priede (26 priedas iÅ¡ 3 lapų). Susisteminti duomenys pagal metus pateikiami specialisto iÅ¡vados 3 lentelėje (specialisto iÅ¡vados 7 p.). Bendrovės VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 įraÅ¡yti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas ir turto panaudojimÄ , nes PVM 2010 m. sausio, kovo – gruodžio; 2011 m. sausio – birželio, rugpjūčio ir spalio; 2012 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, lapkričio ir gruodžio, bei 2013 m. sausio – gruodžio mėnesiais PVM deklaracijų 11 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamus sandorius (įmonės pajamas), nes nedeklaravo 951 331 Lt (275 524,50 Eur) prekių apmokestinamosios vertės, deklaracijų 29 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo 199 817 Lt (57 871,00 Eur) pardavimo PVM, deklaracijų 35 eilutėje pateikė neteisingus duomenis apie turto panaudojimÄ , nes nedeklaravo 172 191 Lt (49 869,96 Eur) atskaitomo PVM ir dėl to deklaracijų 36 eilutėje nedeklaravo ir nesumokėjo 21 002 Lt (6 082,31 Eur) PVM.

DetalÅ«s duomenys apie kiekvienoje aukščiau nurodytoje PVM deklaracijoje neteisingai deklaruotas sumas pateikiami 27 priede esančioje lentelėje (27 priedas iÅ¡ 2 lapų). Suvestiniai neteisingų pateiktų sumų duomenys pagal metus pateikiami specialisto 4 lentelėje (specialisto iÅ¡vados 7.1. p.). Bendrovė tyrimui nepateikė sutarties su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ar apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Buhalterinius dokumentus buhalterio vardu pasiraÅ¡inėjo direktorius A. D. Lugas. Tyrimui pateikti bendrovės direktoriaus įsakymai dėl parašų patvirtinimo, kuriuose nurodyti asmenys, tiriamuoju laikotarpiu turintys teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus, prekių pirkimo aktus, prekių grÄ Å¾inimo kreditinius ir debitinius pirmadienis dokumentus, nuraÅ¡ymo aktus, kitus dokumentus (3 t., b. l. 119-135); 2016-06-03 kratos protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad atlikus kratÄ UAB „G.“ patalpose, Jonavos g. 68 F, Kaune, buvo paimti UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

IÅ¡ kratos protokolo matyti, jog nėra surasta bei iÅ¡imta laikotarpio nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 registrai, kuriuose bÅ«tų registruota trumpalaikio ar ilgalaikio turto, įsipareigojimų pokyčius fiksuojančios Å«kinės operacijos ar Å«kiniai įvykiai ataskaitinių laikotarpių pradžiai ir pabaigai, buhalterinių sÄ skaitų likučiai, dokumentas, pateisinantis grynųjų pinigų likučio kasos knygoje skirtumÄ 69 607,88 Lt (20 159,84 Eur) 2010-01-01, dokumentas, pagrindžiantis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) skolos likutį tiekėjui D.

A. L. firmai iÅ¡ 2011 į 2012 metus, taip pat dokumentai, iÅ¡ kurių matosi, kad 2010 m. į tvarkomÄ grynųjų pinigų apyvartos registrÄ ,,Kasos knyga“ ir į registrÄ balansinei sÄ skaitai Nr. 4430 ,,Prekybos skolos Lietuvos tiekėjams“ 2010-09-02 neįregistruota 9 000 Lt (2 606,58 Eur) iÅ¡mokėjimas tiekėjui D. A. L. firmai, neįregistruota tvarkomame apskaitos registre 2010-12-14 iÅ¡ tiekėjo D. A. L. firmos gautos 30 000 Lt (8 688,6 Eur) sumos (2 t., b. l. 90-93); 2016-09-21 UAB „G.“ direktoriaus A.

L. raÅ¡tu, iÅ¡ kurio matyti, jog bendrovės apskaita nesutvarkyta, minėtu lydraščiu pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, kurių tarpe nėra praneÅ¡ime apie įtarimÄ Ä¯vardintų dokumentų (2 t., b. l. 103-104); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga. Dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Å¡ių rÅ«Å¡ių veikų padarymÄ :

1) buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ , kai jos sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali bÅ«ti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Å ių trijų veikų sudėtys yra materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bÅ«tent Å¡io straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Kitaip tariant, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar bÅ«tent buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktÅ«ros) kilimo sÄ lyga. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Tačiau Å¡io objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o bÅ«tina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumÄ ir spręsti, ar bÅ«tent dėl Å¡io asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).D.s A.

L. kaltinamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , aplaidžiai tvarkė UAB „G.“ buhalterinę apskaitÄ â€“ nesurašė apskaitos registrų, nesuvedė buhalterinių sÄ skaitų likučių. Kaltinimas grindžiamas specialisto iÅ¡vada, kur nurodyta, kad UAB „G.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir dėl to nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus turimus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, sutiko, kad dėl laiko stokos ir techninių nesklandumų netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ .Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje yra nurodoma, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, suraÅ¡omais Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 16 straipsnyje nurodyta, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kurių formÄ , turinį ir skaičių nusistato Å«kio subjektas pagal savo poreikius.

Buhalterinės apskaitos registrai yra sudaromi pagal pirminius buhalterinės apskaitos duomenis, t. y. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kasos pajamų, iÅ¡laidų orderius, taigi jie yra iÅ¡vestiniai dokumentai. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė paaiÅ¡kino, kad jai buvo pateikti UAB „G.“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau teisės aktai jos neįpareigoja iÅ¡ jų sudarinėti apskaitos registrų. Tai, kad buvo pateikti visi UAB „G.“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtina Kauno apskrities Valstybės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. (13.2)-FR0680-203, nes UAB „G.“ atlikto mokestinio patikrinimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija iÅ¡ pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė ir apskaičiavo mokėtinus mokesčius valstybei.

Taigi, mokėtini mokesčiai buvo nustatyti pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, kur nurodoma, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Šiuo atveju mokesčių administratorius UAB “G.“ mokėtinus mokesčius nustatė įprastine tvarka, todėl akivaizdu, kad iš UAB “G.“ turimų ir ikiteisminiam tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, buvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydį valstybei.BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Å i nuostata aktuali ir aiÅ¡kinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius.Specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi bÅ«ti vertinami, vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ .

Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, tokios kaip pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, pateiktų pradinių duomenų teisingumas, medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda iÅ¡vadÄ , nustatymo teisingumas ir kt., ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-2/2005).

Nuosprendį grindžiant specialisto iÅ¡vada ar ekspertizės aktu, Å¡ie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-245/2012). Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė patvirtino, kad tyrimas buvo atliktas tik pagal pateiktus dokumentus, kaltinamasis tik po iÅ¡vados suraÅ¡ymo teismui pateikė registrų duomenis ir pateikė juos teismui. Å iuo metu iÅ¡vados rezultatai galėtų bÅ«ti kitokie.Nagrinėjamu atveju nepritartina praktikai, kai formalÅ«s buhalterinių teisės aktų pažeidimai yra dirbtinai kriminalizuojami, neanalizuojant padarytų veiksmų pavojingumo.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties, kadangi ne bet kokie teisei galimai prieÅ¡taraujantys veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip nusikalstama veika. Nors UAB „G.“ buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, tačiau tokiems pažeidimams nesukėlus baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių, D.us A. L. atžvilgiu galima administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad D.s A.

L. bylos nagrinėjimo metu suvedė dalį UAB „G.“ apskaitos registrų, kas patvirtina, jog esant pirminiams apskaitos dokumentams galima nustatyti įmonės bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ . Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį BK 220 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog už dokumentų pateikimÄ atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to nori.

Å io straipsnio norma suformuluota specifiniais teisiniais požymiais, pabrėžiančiais jos paskirtį – jos apsaugos objektas yra duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo tvarka. Atsakyti už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ gali tik specialus subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal teisės aktus turėdamas pareigÄ teikti deklaracijas ar kitokius dokumentus apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ , į deklaracijÄ ar kitus dokumentus įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis ir juos pateikia atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai.

Veika įvardinama kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ , turtÄ , ar jų naudojimÄ Ä¯raÅ¡ymas į deklaracijÄ , ar kitokį dokumentÄ ir pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. D.s A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas UAB „G.“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , siekdamas iÅ¡vengi 21 002 Lt (6082, 60 Eur) PVM, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai jam žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir priskaičiuotÄ bei atskaitomÄ PVM.

Šis kaltinimas taip pat grindžiamas specialisto išvada dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos. Išvadoje nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „G.“ teikė netikslias deklaracijas, kurios neatitinka pirminių apskaitos dokumentų, tačiau tam tikrais periodais buvo deklaruota ne tik mažiau, bet ir daugiau PVM, nei nustatyta mokėti pagal pirminius apskaitos dokumentus. Minėtos aplinkybės nurodytos ir kaltinamajame akte. Kaltinamasis D. A. L. nurodė, kad ketino patikslinti PVM deklaracijas.

Dėl laiko stokos pateikė netikslias deklaracijas, nes vedant buhalterinę apskaitÄ nebuvo suvesti apskaitos registrai, dėl ko buvo sunku apskaičiuoti PVM pagal pirminius apskaitos dokumentus. Nepaisant to, UAB „G.“, teikdama PVM deklaracijas, kuriose nurodyta „0“ pardavimo, atskaitomo ir mokėtino PVM, už tuos laikotarpius mokėjo PVM, dėl ko tiriamuoju laikotarpiu susidarė ne sumokėto PVM mokesčio skirtumas, o permoka. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „G.“ mokestinių ginčų metu priimti sprendimai, kuriuose įvertintos PVM mokesčio permokos ir nepriemokos.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų liepos 21 d. sprendimu Nr. S-158(7-119/2017) Dėl UAB “G.“ 2017-05-26 skundo taip pat patvirtino, jog UAB “G.“ turėjo PVM permokas. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-13 turto areÅ¡to aktu Nr. (23.31-08)319-839 areÅ¡tavo UAB „G.“ PVM mokesčio permokÄ 19539, 35 Eur. BÅ«tinasis BK 220 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis yra tikslas – siekimas iÅ¡vengti mokesčių.

Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tuomet, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių. Tai yra specialus požymis, kurio nenustačius, tai yra nesant tokio tikslo, asmeniui atsakomybė gali kilti tik pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, kai žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ turtÄ , ar jų naudojimÄ buvo pateikti valstybės įgaliotai institucijai, tačiau tikslo tokia veika iÅ¡vengti mokesčių nebuvo nustatyta.

Nors aukščiau nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo D. A. L. veiksmai – įraÅ¡ymas į deklaracijÄ neteisingus duomenis apie PVM apmokestinamuosius sandorius bei jų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai – formaliai atitiko BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytus objektyviuosius požymius, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad D. A. L. turėjo tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių ir veikė tiesiogine tyčia. BÅ«tinojo nusikalstamos sudėties požymio – tikslo iÅ¡vengti mokesčių – nebuvimas eliminuoja D.

A. L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.Pažymėtina, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog UAB „G.“ ne tik turėjo PVM mokesčio permokÄ tarp deklaruoto ir faktiÅ¡kai mokėto mokesčio, bet ir tam tikrais laikotarpiais deklaravo mokėtino PVM mokesčio daugiau, nei turėjo deklaruoti pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai, jog teikdamas neteisingas deklaracijas, D.s A. L. turėjo tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, paneigia ir tai, kad UAB “G.“ sumokėjo daugiau PVM dar iki mokestinio patikrinimo bei ikiteisminio tyrimo dienos.

Pagal BPK 20 straipsnio prasmę kaltinamojo parodymai, nežiÅ«rint jų specifiÅ¡kumo (nevaržomi priesaikos ir atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , gali laisvai rinktis gynybos taktikÄ , visada byloje turi interesų), taip pat yra įrodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo D. A. L. parodymais, kad nesuvedus apskaitos registrų, dėl laiko stokos jam buvo sunku tinkamai paskaičiuoti mokėtinÄ PVM mokestį iÅ¡ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jis tam tikrais laikotarpiais teikdavo deklaracijas, kuriose nurodydavo „0“ pardavimo, atskaitomo ir mokėtino PVM, tačiau PVM mokestį tais laikotarpiais mokėjo.

Å ie parodymai nėra paneigti jokia baudžiamosios bylos medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė paaiÅ¡kino, kad ji tikrino tik UAB „G.“ nedeklaruotÄ PVM mokestį, tačiau netikrino mokesčio mokėjimo, nes tÄ daro Valstybinė mokesčių inspekcija, be to, nėra pagrindo atsižvelgti į PVM mokesčio permokas, nes kol bendrovė nėra tinkamai deklaravusi PVM mokesčio, tos permokos lieka bendrovės sÄ skaitoje. Taigi specialistė, teikdama iÅ¡vadÄ , tyrė tik skirtumÄ tarp bendrovės deklaruoto PVM pagal pateiktas deklaracijas ir pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau visiÅ¡kai nevertino ir netyrė bendrovės sumokėto PVM mokesčio tiriamu laikotarpiu.

Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, kasacinis teismas ne kartÄ nurodė, kad teismas negali apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu (2013 metų lapkričio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-426/2013 ir kt.) . Specialistė D. A. L. veiksmus įvertino tik buhalteriniu požiÅ«riu, tačiau nustatyti kaltinamojo tyčios turinį bei tikslÄ yra iÅ¡imtinai teismo kompetencija. Å iuo atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamasis neturėjo kryptingo ir apgalvoto siekio veikti nusikalstamai, bei tuo pačiu parodo, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pateikti neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , tyčia siekiant iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu.

Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka atitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ â€œ, nurodęs, kad bÅ«tent kaltinančioji pusė privalo pateikti asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, kaltumo įrodymus, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendinamas ir BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje, kurioje įsakmiai nurodoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, bei BPK 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BK numatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais, o teismas, nagrinėjantis bylÄ , gali priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes D.s A. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:- UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini UAB „G.“;- įvairÅ«s dokumentai, teisiamojo posėdžio metu pateikti teismui kaltinamojo ir jo gynėjos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini UAB „G.“.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307, 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. A. L. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).D. A. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:- UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti UAB „G.“;- įvairius dokumentus, teisiamojo posėdžio metu pateiktus teismui kaltinamojo ir jo gynėjos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti UAB „G.“.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                                                    Bronislovas Liatukas