2019-11-28 Nr. AB-22543-3-61-3-02443-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5474-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02443-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. (P. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. M. (P. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2019 m. birželio 17 d sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-80 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė iš esmės šiais argumentais:

2.1. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašyme ir papildomai Migracijos departamentui teiktuose paaiškinimuose yra pateikęs argumentus ir juos pagrindžiančius gausius įrodymus, kad: prieš pareiškėjo tėvą A. M. vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl jo atsisakymo paremti S. O. gubernatoriaus rinkimuose; pareiškėjui taip pat iškelta baudžiamoji byla, siekiant padaryti spaudimą jo tėvui; pareiškėjo baudžiamojoje byloje yra požymių, rodančių, kad byla yra sufabrikuota. Tačiau Sprendime yra tik nurodyta, kad visi šie faktai yra nenustatyti, „įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją.“ Pareiškėjo nuomone, toks Sprendimo motyvų išdėstymas viena bendro pobūdžio fraze nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje išaiškintos VAĮ 8 straipsnio nuostatos.

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašymą pateikė dėl to, kad prieš jo tėvą A. M. vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl atsisakymo paremti S. O. (duomenys neskelbtini) srities gubernatoriaus rinkimuose. Siekiant padaryti spaudimą jo tėvui A. M., jam pačiam yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje yra požymių, patvirtinančių, jog byla jam yra sufabrikuota. Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. (duomenys neskelbtini) Prezidentas paskyrė S. O. laikinai eiti (duomenys neskelbtini) srities gubernatoriaus pareigas iki bus išrinktas naujas rajono gubernatorius. S. O. kreipėsi į pareiškėjo tėvą A. M. su prašymu ją paremti. Pareiškėjo tėvui ją paremti atsisakius, jam ir jo tėvui A. M. buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Pareiškėjo šeima (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdė daug įmonių, o pareiškėjo tėvas A. M. turėjo gamyklą (duomenys neskelbtini), todėl jie buvo vertinami, kaip turintys įtaką (duomenys neskelbtini) srityje. Pareiškėjo tėvas buvo (duomenys neskelbtini)srities deputatas, o nuo 2000 m. iki 2004 m. užėmė Biudžeto ir mokesčių komiteto pirmininko pareigas. Pareiškėjo tėvui buvo pradėta baudžiamoji byla tariamai iššvaisčius įmonės lėšas ir sukėlus tyčinį įmonės bankrotą. Pareiškėjo manymu, tokie kaltinimai visiškai neturi pagrindo ir nėra pagrįsti, kadangi pareiškėjo tėvas buvo įmonės direktorius bei jos savininkas.

2.3. Pareiškėjas akcentavo, kad S. O. su pasiūlymu ją paremti taip pat kreipėsi į (duomenys neskelbtini) srities F. šeimą, kadangi jie turėjo regione ir verslo, ir politinius interesus. F. S. O. paremti nesutiko, todėl prasidėjo susidorojimas su šia šeima ir jų valdomais verslais. Pareiškėjo teigimu, tiek F. šeimos, tiek M. šeimos sudorojimas vyksta visiškai analogiškais metodais ir pagal analogiškas schemas. Byla akivaizdžiai susijusi su politiniu susidorojimu, todėl pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų nuteistas pagal jokių realių pagrindų neturinčius kaltinimus. Dėl pareiškėjo tėvo bylos buvo sukurtas atskiras tinklalapis, kuriame pateikta gausi informacija apie procesą, įmonės darbuotojai kreipėsi į visuomeninę organizaciją “(duomenys neskelbtini)” su prašymu atkreipti dėmesį į situaciją. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byla įgavo visuomeninę ir viešą reikšmę. Pareiškėjo tėvui A. M. baudžiamieji procesai vyksta toliau, įmonės turtas yra areštuotas.

2.4. Baudžiamosios bylos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo sulaikymo, jo tėvas viešai pareiškė, jog buvo priverstas liudyti ir duoti melagingus parodymus, kadangi buvo grasinama baudžiamuoju persekiojimu sūnums, t. y. pačiam pareiškėjui ir jo broliui. 2018 m. birželio 6 d. teismo nutarimu pareiškėjui buvo paskirtas 2 mėnesių areštas. Pareiškėjo vertinimu, jam pateikti kaltinimai buvo pateikti remiantis liudytojų parodymais, kurie yra nepatikimi.

2.5. Dėl kalėjimų sąlygų (duomenys neskelbtini) srityje pareiškėjas paaiškino, kad žinomas (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių ekspertas L. P. (L. P.) pateikė savo įvertinimą dėl pareiškėjo baudžiamosios bylos, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini)sritis yra pavadinta sritis Nr. 1 pagal kankinimus kalėjimuose, o grąžintas į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas būtent juose atsidurtų. Taip pat pats pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu paaiškino, kad pareiškėjo tėvas, būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini)srityje, patyrė insultą.

2.6. Dėl susipažinimo su įslaptinta informacija pareiškėjas pažymėjo, kad teismo procesas, neišslaptinus prieglobsčio bylos informacijos, atimtų iš pareiškėjo realią galimybę savo pažeistas teises ginti teisme ir būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) jam iškelta sufabrikuota baudžiamoji byla dėl jo tėvo A. M. politinės pozicijos, t. y. atsisakymo remti kandidatę į (duomenys neskelbtini) regiono gubernatorės postą S. O. 2013 m. vykusiuose rinkimuose. Pareiškėjas taip pat išreiškė susirūpinimą bausmių vykdymo sąlygomis (duomenys neskelbtini) regione. Pareiškėjui buvo nuspręsta nesuteikti pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieš pareiškėją (duomenys neskelbtini) vykdomas baudžiamasis persekiojimas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) 187 straipsnio 1 dalimi (pagal (duomenys neskelbtini) redakciją) (kitokių suklastotų mokėjimo dokumentų, kurie nėra vertybiniai popieriai, gaminimas siekiant juos realizuoti ir realizavimas). Pareiškėjui yra paskelbta tarptautinė paieška, jo statusas baudžiamajame procese yra kaltinamasis.

5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė iš esmės šiais argumentais:

5.1. Atsakovas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo tėvui A. M. vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir A. M. atsisakymo paremti S. O. gubernatoriaus rinkimuose. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui iškelta baudžiamąja byla siekiama padaryti spaudimą jo tėvui, o pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota.

5.2. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2018 m. gruodžio 10 d. visuomeninio (duomenys neskelbtini) judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ išvadą dėl pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo, kurią pasirašė judėjimo vykdomasis direktorius L. P.. Pateiktame dokumente nurodoma, kad pareiškėjas kaltinamas pagal (duomenys neskelbtini) BK 187 straipsnio 1 dalį, priverstas slapstytis Lietuvos Respublikoje nuo neteisėto baudžiamojo persekiojimo, o tyrimas yra susijęs su baudžiamąja byla prieš jo tėvą A. M.. Visuomeninio (duomenys neskelbtini) judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje pateikiama iš esmės tokia pati informaciją, kurią nurodė pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Dokumente aptariami specifiniai teisiniai ir procedūriniai aspektai, kurių pagrindu daromos išvados dėl bylos fabrikavimo požymių. Judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ išvada yra ekspertinė nuomonė, tačiau išvadą pasirašė judėjimo vykdomasis direktorius L. P., kiti asmenys, prisidėję prie išvados parengimo, nėra minimi. Remiantis viešai prieinama informacija, L. P. yra įgijęs fizikos ir matematikos, o ne teisininko išsilavinimą. Atsakovo nuomone, teisinių ir procedūrinių aspektų vertinimas nepatenka į jo ekspertinių žinių sritį, todėl L. P. pasirašyta išvada nelaikytina ekspertine nuomone, kuri būtų neginčijama arba turėtų pirmenybę lyginant skirtingas hipotezes.

5.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri nurodyta 2019 m. kovo 29 d. pažymoje Nr. RUS-15/6-7 „Apie fabriką „(duomenys neskelbtini)“, verslininkų ir (duomenys neskelbtini) srities gubernatorės santykius, rinkimų finansavimo ypatumus (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pažyma). Pažymoje nurodoma, kad S. O. vadovavo (duomenys neskelbtini) sričiai nuo 2013 m. kovo 25 d., regiono vadove tapo pagal 2013 m. rugsėjo 8 d. vykusių rinkimų rezultatus, o oficialiai pradėjo eiti pareigas rugsėjo 23 dieną. 2014 m. rugsėjo 2 d., kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintas bankrutavusiu, po mėnesio darbuotojams buvo įteikti pranešimai apie etatų mažinimą, tačiau jų teises atkūrė darbo inspekcija. Artimas (duomenys neskelbtini) srities administracijai (duomenys neskelbtini) šaltinis patvirtino, S. O. tapus gubernatore finansinių srautų pertvarkymas patraukė jėgos struktūrų dėmesį. Sutelkus jėgas prieš gubernatorę, buvo iškeltos baudžiamosios bylos galimai korumpuotiems S. O. administracijos atstovams.

5.4. Migracijos departamento surinktais duomenimis, baudžiamasis persekiojimas pareiškėjo tėvui pradėtas 2016 m. kovo 15 d. dėl tyčinio „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, įgaliojimų viršijimo bei kitų nusikaltimų. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo tėvo valdomos įmonės (duomenys neskelbtini) bankrotas prasidėjo 2012 m. vasarą, t. y. iki S. O. 2013 m. birželio 24 d. paskyrimo laikinai eiti (duomenys neskelbtini) srities gubernatoriaus pareigas. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija įmonės (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra baigėsi 2014 m. rugsėjo 2 d., pripažinus (duomenys neskelbtini) bankrutavusiu. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog baudžiamoji byla jo tėvui A. M. dėl pareiginių įgaliojimų viršijimo iškelta 2016 m. kovo 15 d. Remiantis turimais duomenimis S. O. (duomenys neskelbtini) regione gubernatoriaus pareigas užėmė nuo 2013 m. kovo 24 d. iki 2018 m. spalio 8 d., todėl A. M. baudžiamasis persekiojimas pradėtas tuo metu, kai S. O. užėmė gubernatoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) srityje. Migracijos departamento nuomone, aplinkybė, kad ji tuo metu užėmė minėtas pareigas, neįrodo priežastinio ryšio tarp A. M. iškeltos baudžiamosios bylos, susijusios su įmonės (duomenys neskelbtini) bankrotu, kuris prasidėjo dar iki tol, kai S. O. buvo paskirta (duomenys neskelbtini) regiono gubernatore. Migracijos departamento nuomone, nėra tikėtina, kad tarp A. M. vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir A. M. atsisakymo paremti S. O. gubernatoriaus rinkimuose yra priežastinis ryšys.

5.5. Pareiškėjas nekvestionavo liudytojų teikiamų parodymų, tačiau kvestionavo jų patikimumą, atsižvelgdamas į tai, kad jie yra sulaikyti. Kiti liudytojai, kurių patikimumu abejoja pareiškėjas, yra mokesčių inspekcijos darbuotojai, kurie anksčiau tikrino jo įmonę. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis laiko liudytojus nepatikimais ar abejotinais, nepagrindžia išvados, kad pareiškėjui vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra fabrikuojamas.

5.6. Migracijos departamento turimais duomenimis, baudžiamasis tyrimas dėl pareiškėjo vis dar vyksta, galutinis sprendimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas būtų pripažintas kaltu, nėra priimtas. Aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjo baudžiamojoje byloje nėra atliktos ekspertizės, dokumentų analizės, kol baudžiamoji byla yra tiriama bei neperduota teismui, savaime nepatvirtina, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota.

5.7. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kad būtų surinkta visa prieinama informacija apie prieglobsčio prašytoją. Migracijos departamente buvo gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, kuriame nurodoma, kad minėta institucija neturi jokios informacijos apie pareiškėjo pilietinę ir politinę veiklą kilmės valstybėje, galimą jo persekiojimą ar jam kylančias grėsmes. Migracijos departamentui sutikus su pareiškėjo argumentais, kad netinkamos kalinimo sąlygos (duomenys neskelbtini) savaime sudaro pagrindą suteikti asmeniui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, reikštų, kad visiems be išimties asmenims, kurie (duomenys neskelbtini) yra nuteisti laisvės atėmimo bausme, turėtų būti suteikiamas prieglobstis, t. y. prieglobstis būtų suteikiamas visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.

6. Atsakovo teigimu, įvertinus nustatytų faktų visumą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog baudžiamasis persekiojimas, kurio visiškai pagrįstai bijo pareiškėjas, būtų neproporcingas arba diskriminuojantis dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo turimų ar jam priskiriamų politinių įsitikinimų, todėl jis nėra laikomas „persekiojimu“ pabėgėlio apibrėžimo kontekste. Pareiškėjo grėsmė jam patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje yra hipotetinio pobūdžio, todėl pareiškėjo baimė patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje nėra visiškai pagrista. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo P. M. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. 2018 m. rugpjūčio 30 d., atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) ekstradicijos prašymą, pareiškėjas buvo sulaikytas 48 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjas buvo sulaikytas 3 mėnesiams Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl kilmės šalyje patiriamo baudžiamojo persekiojimo. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius, įvertinęs 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (15/6-14) 15PR-193, nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės.

8.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2019 m. birželio 12 d. išvada Nr. (15/6-13)13PR-80RN (toliau – ir Išvada) 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (15/6-13)12PR-80 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo tėvui A. M. vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir A. M. atsisakymo paremti S. O. 2013 metų vykusiuose gubernatoriaus rinkimuose, taip pat nenustatytė, kad pareiškėjui iškelta baudžiamąja byla siekiama padaryti spaudimą jo tėvui bei nenustatė, jog pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota.

8.3. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Konvencijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), Įstatymo nuostatomis ir šiuos teisės aktus aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) jam iškelta sufabrikuota baudžiamoji byla, siekiant padaryti įtaką jo tėvui A. M.. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas yra persekiojamas dėl politinių pažiūrų, kadangi 2013 m. vykusiuose rinkimuose atsisakė paremti kandidatę į (duomenys neskelbtini) srities gubernatoriaus postą S. O..

10. Teismas, vadovaudamasis Migracijos valdybos bylos medžiaga, nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – 2 mėnesių suėmimas. Nutartyje nurodyta, jog parengtinio tardymo organai kaltina pareiškėją tuo, kad jis nuo 2010 m. sausio iki 2014 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) mieste asmenų grupėje pagal išankstinį susitarimą parengė mokėjimo nurodymus ir vekselių pirkimo ir pardavimo sutartis, kuriose buvo iš anksto žinoma melaginga informacija apie pinigų pervedimo pagrindimą, vėliau juos realizavo per sistemą „Klientas-Bankas“ į kitų bankų atsiskaitomąsias sąskaitas, bendra pinigų suma sudarė 513 378 107 rublių.

10.2. Interpolo duomenų bazės įrašas patvirtina, jog pareiškėjo arešto orderis Nr. 2798492 buvo išduotas 2018 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo, remiantis (duomenys neskelbtini) BK 187 straipsnio 1 dalimi.

10.3. 2018 m. spalio 22 d. Migracijos departamente gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. spalio 16 d. raštas Nr. 38-6-S6-41RN, kuriame nurodoma, jog Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinis skyrius ieško pareiškėjo suėmimo tikslu.

10.4. 2019 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra raštu Nr. 14.2.-638(14.3.-263/18) „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio P. M.“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama pateikti informaciją, ar dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtas sprendimas bei pateikti šio sprendimo patvirtintą kopiją. Rašte nurodoma, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pareiškėjui pradėta ekstradicijos vykdymo byla Nr. 14.3-269/2018 dėl pareiškėjo suėmimo ir išdavimo (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, už kurią numatyta maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat nurodyta, kad pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini), pagal faktines aplinkybes atitinka ir kitas nusikalstamas veikas, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje. Prie Rašto pridėtas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimas pareiškėją patraukti kaltinamuoju.

11. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos vykdymo byla Nr. 14.3-269/2018 dėl pareiškėjo suėmimo ir išdavimo (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) 187 straipsnio 1 dalyje.

12. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog ekstradicijos ir prieglobsčio suteikimo procedūros yra atskiros bei reguliuojamos skirtingais teisiniais kriterijais, kurie reikalauja atitinkamų teisinių žinių kiekvienoje srityje, todėl tokios procedūros turi būti atliekamos atskirai, todėl, vadovaujantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisariato valdybos (toliau – JTVPK) Šiaurės Europos Regioninės atstovybės 2016 m. vasario 16 d. pateiktame paaiškinime dėl santykio tarp prieglobsčio bei ekstradicijos procedūrų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pagal kompetenciją turi įvertinti ir nustatyti, ar minėta byla asmeniui yra iškelta laikantis procesinių reikalavimų, ar šios bylos iškėlimui egzistuoja teisinis pagrindas, ar asmens grąžinimas gali sukelti asmeniui nepataisomą žalą, o prieglobsčio institucijos vertina prieglobsčio prašymą pagal savo kompetenciją, t. y. ar asmens situacija atitinka pabėgėlio statuso/papildomos apsaugos kriterijus.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad turimais duomenimis, baudžiamasis tyrimas dėl pareiškėjo vis dar vyksta, galutinis sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas kaltu, nėra priimtas, taip pat į tai, kad baudžiamojo tyrimo metu yra tiriamos/nustatomos aplinkybės, susijusios su nusikalstama veika, renkami įrodymai, taigi, įprasta, kad tyrimo metu, paaiškėjus daugiau aplinkybių, tyrėjams gavus papildomą informaciją, tam tikra informacija gali keistis, gali būti patikslinta, inkriminuojama veika perkvalifikuojama, konstatavo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo paskirtis nėra nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį ir jo kaltę (nekaltumą), todėl nusprendė, kad pareiškėjo argumentai apie baudžiamojoje byloje priimtus/nepriimtus procesinius sprendimus nėra reikšmingi nagrinėjant Sprendimo teisėtumą.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jam kilmės valstybėje baudžiamoji byla sufabrikuota, siekiant padaryti įtaką jo tėvui A. M., teismas pabrėžė, jog Įstatyme įtvirtinta pareiga prieglobsčio prašytojui prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus (71 str. 3 d. 4 p.). Teismas, įvertinęs Pažymoje aptartas ir pareiškėjo dėl baudžiamosios bylos sufabrikavimo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl jam kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo ir sufabrikuotos baudžiamosios bylos, grindžiami jo subjektyviais paaiškinimais ir nėra patvirtinti įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo baimę, jog jis bus persekiojamas, motyvuoja bendro pobūdžio teiginiais, t. y. ši baimė yra paremta išimtinai pareiškėjo subjektyvia nuomone. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo tėvui A. M. priklausė įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai bankroto byla buvo pradėta 2012 m. gruodžio mėn., tai yra prieš 3 mėnesius iki S. O. išrinkimo (2013 m. kovo 24 d.), todėl galima teigti, kad pareiškėjas į kilmės valstybę nenori grįžti ne dėl jo persekiojimo, o tik siekdamas išvengti atsakomybės už galimai įvykdytą nusikalstamą veiką.

15. Teismas, vertindamas 2018 m. gruodžio 10 d. Visuomeninio (duomenys neskelbtini) judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ išvadą dėl pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo, kurią pasirašė judėjimo vykdomasis direktorius L. P., pažymėjo, kad minėta išvada yra ekspertinė nuomone, tačiau, remiantis viešai prieinama informacija, L. P. yra įgijęs fizikos ir matematikos, o ne teisininko išsilavinimą, todėl teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad teisinių ir procedūrinių aspektų vertinimas nepatenka į L. P. ekspertinių žinių sritį, jo pasirašyta išvada nelaikytina ekspertine nuomone, kuri būtų neginčijama arba turėtų pirmenybę lyginant skirtingas hipotezes, todėl teismas šia išvada kaip ekspertine nuomone nesiremia.

16. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla ir jis gali būti nuteistas, nėra pagrindu pripažinti persekiojimą pagal Konvenciją ir/ar Įstatymą. Teismas, vadovaudamasis Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos išleisto vadovo „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ (toliau – ir Vadovas) 56 ir 57 punktais, taip pat palyginęs (duomenys neskelbtini) BK 187 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 202 straipsnio 1 dalies, 203 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas kaltu pagal minėtą (duomenys neskelbtini) BK straipsnį, neproporcingo nubaudimo jis nepatirtų.

17. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvius paaiškinimus dėl neva galimo jo persekiojimo dėl politinių motyvų, tačiau nėra jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų paskelbta pareiškėjo paieška, prašymas išduoti pareiškėją, būtų susijęs su politika, ar politinių pažiūrų reiškimu. Teismas nurodė, kad pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių ir sutiko su Migracijos departamento išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiškėjas nepateikė, pareiškėjo nurodyti argumentai, faktai, neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam.

18. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog bijo grįžti į savo kilmės šalį, nes bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamas, taip pat pareiškėjas išreiškė susirūpinimą bausmių vykdymo sąlygomis, nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) srityje yra kritinė situacija su žmogaus teisėmis įkalinimo įstaigoje.

19. Įvertinęs nurodytus pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktą medžiagą, teismas, vadovaudamasis Įstatymo 87 straipsnio ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatomis, taip pat EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje paremta bendro pobūdžio situacija, tačiau ne individualiomis su prieglobsčio prašytoju susijusiomis aplinkybėmis. Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė dėl individualių aplinkybių, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

20. Teismas pabrėžė, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, todėl Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.

III. 21. Pareiškėjas P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės šiais argumentais:

22.1. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas nustatė pernelyg aukštą įrodinėjimo lygį prieglobsčio bylai. Pareiškėjas nurodo, kad prieglobsčio prašytojui tenka pareiga įrodyti savo prieglobsčio prašymo argumentus, bet kartu, atsižvelgiant į prieglobsčio bylų specifiką (t. y. į tai, kad persekiojimo dažnai objektyviai nėra įmanoma įrodyti), reikalaujamas įrodinėjimo lygis neturi būti aukštas. Prieglobsčio bylose taikomas įrodinėjimo lygis nurodytas Aprašo 116 punkte. Pareiškėjo įsitikinimu, pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Šie žodžiai rodo, kad įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jei įrodoma nors ir labai maža, bet galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė. Pareiškėjas šią poziciją grindžia šiais argumentais:

22.1.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė argumentus ir įrodymus, kad 2016 m. (t. y. prieš metus iki baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjui) pareiškėjo tėvas, pareiškėjo tėvą ginantys advokatai ir pareiškėjo brolis viešai žiniasklaidai pareiškė ir skundu informavo teisėsaugos institucijas, jog dar 2016 m. balandžio mėn. pareiškėjo tėvo bylą vedantis tardytojas pareiškėjo tėvą vertė liudyti, duoti melagingus parodymus ir pripažinti savo kaltę, nes priešingu atveju buvo grasinama baudžiamuoju persekiojimu sūnums. Pareiškėjas pažymi, kad šį faktą pripažino ir Migracijos departamentas. Migracijos departamentas Pažymoje taip pat nustatė, kad garsus (duomenys neskelbtini) visuomenininkas P. P. nurodo, jog S. O. duodavo nurodymus savivaldos deputatams, grasindama baudžiamosiomis bylomis; S. O. viršydavo įgaliojimus ir duodavo neteisėtus nurodymus (duomenys neskelbtini) srities prokurorui ir aukštiems vidaus reikalų pareigūnams. Pareiškėjo teigimu, vien šių Migracijos departamento nustatytų faktų turėtų užtekti tam, kad prieglobsčio byloje daryti išvadą, jog pareiškėjui ir jo tėvui yra reali S. O. užsakymu sufabrikuoto baudžiamojo persekiojimo grėsmės tikimybė.

22.1.2. 2018 m. gruodžio 10 d. Visuomeninio (duomenys neskelbtini) judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ išvadą pasirašęs L. P. yra Visuomeninio (duomenys neskelbtini) judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, (duomenys neskelbtini) Žmogaus teisių ekspertų tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) Žmogaus teisių ekspertų tarybos narys. Pareiškėjas pateikė į bylą visus įrodymus, patvirtinančius, kad L. P. užima nurodytas pareigas. Pareiškėjas akcentuoja, kad pačios kilmės valstybės oficialius įgaliojimus žmogaus teisių srityje turintis ekspertas nurodė rimtų žmogaus teisių pažeidimų grėsmę pareiškėjui, o tam turėtų būti suteikiama itin didelė įrodomoji galia (nes dažniausiai oficialius įgaliojimus turintys ekspertai vengia pripažinti savo valstybės institucijų daromus žmogaus teisių pažeidimus). Pareiškėjo nuomone, tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui ir jo tėvui yra reali S. O. užsakymu sufabrikuoto baudžiamojo persekiojimo grėsmės tikimybė. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad L. P. nuomonei neturėtų būti suteikta pirmenybė, kadangi prieglobsčio byloje nereikia suteikti pirmenybės jokiai hipotezei, o užtenka nustatyti pareiškėjo argumentais ir įrodymais grindžiamos hipotezės pagrįstą tikimybę. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad daug garsių žmogaus teisių organizacijų yra vadovaujamos ne teisininkų, bet tai nėra pagrindas abejoti tų organizacijų raštais.

22.1.3. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė itin daug žiniasklaidos straipsnių, kuriuose įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistai pateikia nuomonę, kad pareiškėjui ir jo tėvui baudžiamosios bylos buvo fabrikuojamos dėl politinio konflikto su S. O.. Taip pat pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė daug žiniasklaidos straipsnių, kuriuose įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistai pateikia nuomonę, kad pareiškėjo šeimos padėtis yra panaši į kitos politiškai konfliktavusios su S. O. (duomenys neskelbtini) regiono šeimos padėtimi, kurios nariams taip pat buvo fabrikuojamos politiškai užsakytos baudžiamosios bylos. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė žiniasklaidoje užfiksuotą (duomenys neskelbtini) regiono gubernatorės S. O. spaudos konferencijos interviu, kur ji dar 2014 m. rugsėjo 25 d. viešai nurodo, kad pareiškėjo tėvas pasisavino savo gamyklos pinigus, nors pareiškėjo tėvas nebuvo pripažintas kaltu tokio nusikaltimo padarymu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EŽTT praktiką toks aukšto pareigūno pasisakymas, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, laikomas spaudimu teisėsaugai ir EŽTK 6 straipsnio pažeidimu, o šiuo atveju kartu atskleidžia ir S. O. ketinimus daryti politinį poveikį teisėsaugai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas į kilmės valstybę nenori grįžti ne dėl jo persekiojimo, o tik siekdamas išvengti atsakomybės už galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, nes skirtingai nei S. O. užsakymu po jos atėjimo sufabrikuota baudžiamoji byla, civilinė bankroto byla nebūtų pažeidusi nei pareiškėjo tėvo, nei pareiškėjo teisių. Todėl svarbu yra ne tai, kad bankroto byla prasidėjo iki S. O. atėjimo į (duomenys neskelbtini) regiono valdžią, o tai, kad baudžiamoji byla buvo sufabrikuota po to (ir dėl to), kai į valdžią atėjo S. O..

22.1.4. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjo prieglobsčio byloje pateikti jo argumentai ir įrodymai rodo realią, pagrįstą ir net labai didelę persekiojimo grėsmės tikimybę.

22.2. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo išnagrinėtas esminis klausimas prieglobsčio kvalifikavimui. Šią poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

22.2.1. Pirmosios instancijos teismui nusprendus nesuteikti reikšmės ir savo sprendime nepateikti motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas nesutinka su įrodymais patvirtintais pareiškėjo baudžiamosios bylos fabrikavimo požymiais, liko neišnagrinėtas pats pirmas pabėgėlio sąvokos elementas – persekiojimas. Kad toks elementas turi būti nagrinėjamas, yra įtvirtinta tiek tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-4718-858/2017 64–69 punktai), taip pat ir Aprašo 116 punkte. Pirmosios instancijos teismo sprendime liko neišnagrinėtas esminis pabėgėlio sąvokai persekiojimo elementas, t. y. liko nenustatyta, ar (duomenys neskelbtini) vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra persekiojimas pabėgėlio sąvokos prasme.

22.2.2. Pareiškėjo nuomone, bylos fabrikavimo požymiai yra šie: 1) laikas kada buvo pradėtas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini); 2) neinformavimas pareiškėjo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 3) baudžiamąjį persekiojimą vykdančių teisėsaugos institucijų grubus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso teisės normų, užtikrinančių teisę į gynybą pažeidimas – neinformavimas apie iškeltą baudžiamąją bylą; 3) gynėjų prašymų dėl procesinių veiksmų: liudytojų apklausos, dokumentinės ir ekonominės ekspertizės atlikimo atmetimas; 4) klaidingų duomenų pareiškėjo gynėjams apie jau atliktus procesinius veiksmus teikimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių nevertino.

22.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino papildomos apsaugos pagrindą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje įrodyti šie faktai: 1) pareiškėjas būtų sulaikytas ir būtų kalinamas (duomenys neskelbtini) srities kalėjime (tai įrodo bylos dokumentai, kad pareiškėjui jau yra paskirta kardomoji priemonė sulaikymas, o sulaikytas jis būtų būtent (duomenys neskelbtini) srities kalėjime, kur vyksta jo bylos ikiteisminis tyrimas); 2) tiek žmogaus teisių gynėjai, tiek žiniasklaida, tiek pati (duomenys neskelbtini) srities prokuratūra nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sritis yra sritis Nr. 1 pagal kankinimų, nežmoniško ar orumą žeminančio elgesio paplitimą įkalinimo įstaigose (tai įrodo minėtas L. P. raštas, tiek su 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo prašymu teismui pateiktas į lietuvių kalbą išverstas žiniasklaidos straipsnis); 3) pareiškėjo tėvas, būdamas sulaikytas maksimalų kardomojo sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) srities kalėjime, buvo privestas iki insulto (tai įrodo su 2019 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjo prašymu teismui pateiktas į lietuvių kalbą išversti žiniasklaidos straipsnis ir medicininis išrašas iš pareiškėjo tėvo ligos istorijos); 4) pats Migracijos departamentas pripažino, kad tardytojas pareiškėjo tėvo byloje jau yra neteisėtai grasinęs tiek pareiškėjo tėvui, tiek jo sūnums (t. y. ir pareiškėjui). Pareiškėjo nuomone, šios įrodytos aplinkybės pagrindžia pakankamai individualią pareiškėjo grėsmę patirti kankinimus, nežmonišką ar orumą žeminantį elgesį (duomenys neskelbtini) srities kalėjime, o Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nepakankamo individualumo yra nepagrįsta.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

24.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktos išvados, nėra paremtos nei pabėgėlių teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu surinktos informacijos visuma, kuri buvo įvertinta atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo motyvus. Pareiškėjas, ištraukdamas iš konteksto atskiras Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, siekia įrodyti tarp jų tariamai egzistuojantį priežastinį ryšį ir tokiu būdu paneigti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.

24.2. Remiantis turimais duomenimis, S. O. (duomenys neskelbtini) regione gubernatoriaus pareigas užėmė nuo 2013 m. kovo 24 d. iki 2018 m. spalio 8 d., taigi A. M. baudžiamasis persekiojimas pradėtas tuo metu, kai S. O. užėmė gubernatoriaus pareigas (duomenys neskelbtini) regione, tačiau tai, kad ji tuo metu užėmė minėtas pareigas, neįrodo priežastinio ryšio tarp A. M. iškeltos baudžiamosios bylos, susijusios su įmonės (duomenys neskelbtini) bankrotu, kuris prasidėjo dar iki tol, kai S. O. buvo paskirta (duomenys neskelbtini)regiono gubernatore, bei jo atsisakymo, jeigu toks buvo, paremti S. O. rinkimuose į (duomenys neskelbtini) gubernatoriaus postą.

24.3. Patikimuose atviruosiuose informacijos šaltiniuose nebuvo rasta informacijos apie tai, kad A. M. atsisakė paremti kandidatę į gubernatorius S. O., tačiau šaltiniai užsimena apie nesusiklosčiusius verslininko ir politikės santykius. Pažymoje rašoma, kad informacijos, jog asmenys būtu verčiami remti gubernatorių ir/ar politikus rinkimuose (duomenys neskelbtini) srityje, nebuvo rasta. Informacijos, kad prieš asmenis, atsisakiusius paremti politikus, būtu keliamos baudžiamosios bylos nerasta.

24.4. Tai, kad A. M. baudžiamojo persekiojimo metu buvo daromas spaudimas grasinant, jog jo sūnums bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, savaime nepagrindžia išvados, kad pareiškėjui vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra fabrikuojamas. Tokios išvados nepagrindžia ir Pažymoje nurodyta informacija, kad garsus (duomenys neskelbtini) visuomenininkas P. P. pasisakė, kad S. O. duodavo neteisėtus nurodymus savivaldybių deputatams, grasindama jiems baudžiamosiomis bylomis, bandė duoti nurodymus (duomenys neskelbtini) srities prokurorui, aukštiems Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams srityje, kadangi, įvertinus visą aktualią kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo tėvui A. M. vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir A. M. atsisakymo paremti S. O. gubernatoriaus rinkimuose.

24.5. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad jis Migracijos departamentui buvo pateikęs itin daug žiniasklaidos straipsnių, kuriuose įvairių žiniasklaidos priemonių žurnalistai pateikia nuomonę, kad pareiškėjui ir jo tėvui baudžiamosios bylos buvo fabrikuojamos dėl politinio konflikto su S. O., atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, bet ir surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, kuri yra pateikta Pažymoje. Ši Pažyma parengta pagal bendrąsias Europos Sąjungos gaires dėl informacijos apie kilmės šalis apdorojimo remiantis atrinktais viešai skelbiamais informacijos šaltiniais. Rengiant Pažymą nebuvo tiriami objektyvumo stokojantys šaltiniai, rašę apie A. M. ir S. O. nesutarimus (kai šaltinis siejamas su pačiu A. M. arba, kai nėra aiškūs šaltinio motyvai, kodėl jis nagrinėja būtent šią temą, pvz. Ukrainos leidinys, arba kai šaltinis yra anoniminis), t. y. Pažymoje surinkta skirtingų patikimų šaltinių skelbiama informacija, kuri yra darni ir neprieštarauja tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė aktualios ir patikimos kilmės valstybės informacijos visuma, o vien tai, kad pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu.

24.6. Atsakovas nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminio pabėgėlio sąvokai persekiojimo elemento, t. y. liko nenustatytą ar (duomenys neskelbtini) vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra persekiojimas pabėgėlio sąvokos prasme. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamasis persekiojimas per se (pats savaime) negali būti prilyginamas „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatų kontekste. Pagal Tvarkos aprašo 116.1.1 papunktį, baudžiamasis persekiojimas ar baudimas yra laikomas persekiojimu pabėgėlio apibrėžimo kontekste, jeigu jis yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek pareiškėjo pateiktus duomenis, tiek Migracijos departamento surinktą informaciją pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį kontekste, t. y. įvertino, ar pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla gali būti laikoma persekiojimu Konvencijos prasme būtent dėl pareiškėjo rasės, religijos, pilietybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo ir sufabrikuotos baudžiamosios bylos, grindžiami išimtinai jo subjektyviais paaiškinimais ir nėra patvirtinti įrodymais, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjui gresiantis baudžiamasis persekiojimas būtų susijęs su Konvencijoje nurodytomis priežastimis. Šios išvados buvo padarytos, įvertinus P. M. pateiktą informaciją apie pareiškėjui vykdomą baudžiamąjį persekiojimą bei Migracijos departamento turimą informaciją apie pareiškėją. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) BK 187 straipsnio 1 dalimi (pagal (duomenys neskelbtini) redakciją).

24.7. Atsakovas, vadovaudamasis byloje pateikta medžiaga apie baudžiamąją bylą, konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį, jog jam iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota, o prievolė vertinti jo pasakojimą racionaliai, visapusiškai ir objektyviai neleidžia teikti jo pateiktai įvykių versijai pirmenybę bei laikyti ją nustatytu faktu. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų neproporcingas ir diskriminacinis, atsakovas pažymi, kad šis baudžiamasis persekiojimas nėra laikomas „persekiojimu“ pabėgėlio apibrėžimo kontekste, todėl pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

24.8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su papildomos apsaugos suteikimu, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą savo tėvo sveikatos būkle negrindė, o baimę patirti kankinimus grindė bendra padėtimi (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose: nurodė, kad (duomenys neskelbtini) srityje yra vienos blogiausių sąlygų kalėjimuose, t. y., grįžęs į kilmės valstybę, jis bus pasodintas į kalėjimą, kuriame susidurs su kankinimais ir nežmonišku elgesiu dėl kalinimo sąlygų, o tai, anot pareiškėjo, savaime sudaro pagrindą suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nuomone, toks pareiškėjo argumentavimas suponuoja, kad bet koks baudžiamasis persekiojimas yra „persekiojimas Konvencijos prasme, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, o prieglobsčio paskirtis – teisėtas ir lengvatinis būdas apsaugoti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutikus su pareiškėjo argumentais, kad netinkamos kalinimo sąlygos (duomenys neskelbtini) savaime sudaro pagrindą suteikti asmeniui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, reikštų, kad visiems be išimties asmenims, kurie (duomenys neskelbtini) yra nuteisti laisvės atėmimo bausme, turėtų būti suteikiamas prieglobstis, t. y. prieglobstis būtų suteikiamas visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.

24.9. Atsakovas, remdamasis EŽTT praktika, nurodo, jog vien blogų sąlygų neužtenka, asmuo turi įrodyti, kad jis negali būti išsiųstas dėl individualių aplinkybių. Todėl, vertinant pareiškėjo situaciją turi būti vertinamos jo individualios aplinkybės. Įvertinęs kalėjimų sąlygas (duomenys neskelbtini) bei EŽTT praktiką, atsakovas nurodė, kad bausmių atlikimo ir sulaikymo įstaigos yra perpildytos (kaliniams neužtenka lovų, kalėjimų kameros itin mažos, vienam kaliniui tenka mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto), sanitarinės ir higienos sąlygos dažnai sąlygoja žmogaus orumo pažeidimą, pasak teismo, tokios aplinkybės sudaro rimtą pagrindą svarstyti ar įkalinimo sąlygos nesąlygoja žeminančio elgesio. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog nebuvo nustatyta individualių pareiškėjo aplinkybių, kurios, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), galėtų lemti netinkamą elgesį prieš pareiškėją įkalinimo įstaigoje, į tai, kad jo baimė patirti netinkamą elgesį remiasi išimtinai bendra padėtimi (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose, konstatuotina, kad grėsmė jam patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje yra hipotetinio pobūdžio, todėl pareiškėjo baimė patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje nėra visiškai pagrista. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

24.10. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas bei, kad asmuo gali būti dėl to sulaikytas / įkalintas. Įvertinus prašymo nagrinėjimo metu surinktą informaciją bei pareiškėjo pateiktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjo baimė patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje yra paremta bendro pobūdžio situacija, tačiau ne individualiomis su prieglobsčio prašytoju susijusiomis aplinkybėmis. Nors pareiškėjas pateikė straipsnį, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo individualias aplinkybes patirti kankinimus (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigoje, kadangi patys (duomenys neskelbtini) srities prokurorai pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) srities įkalinimo įstaigose yra paplitę kankinimai, šis straipsnis, Migracijos departamento vertinimu, savaime nepatvirtina tokių pareiškėjo teiginių. Pateiktame straipsnyje nėra pateikta jokia oficiali (duomenys neskelbtini) srities prokuratūros pozicija dėl (duomenys neskelbtini) srities įkalinimo įstaigose esančių sąlygų. Kaip matyti iš pateikto straipsnio turinio, jame yra cituojama pagalbos nuteistiesiems ir jų šeimoms labdaros fondo vykdomoji direktorė, kuri savo pareiškimus grindžia nuteistųjų skundais, tačiau šiame straipsnyje nėra daroma jokia nuoroda į kokius nors (duomenys neskelbtini) srities prokuratūros ar kitų valstybės institucijų oficialius pareiškimus, t. y. straipsnyje yra iš esmės pateikiama subjektyvi fizinio asmens nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

24.11. Pareiškėjo pateiktas straipsnis apie jo tėvo sveikatos būklę bei nepatvirtinta medicininio išrašo kopija apie pareiškėjo tėvo suėmimo metu patirtą insultą, Migracijos departamento vertinimu, taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jis kilmės valstybėje susidurs su kankinimais arba žeminančiu orumą elgesiu, kadangi tai, kad pareiškėjo tėvas suėmimo metu patyrė insultą (ypač atsižvelgiant į pareiškėjo tėvo amžių ir į tai, kad suėmimas laikytinas padidintą stresą galinčiomis sukelti aplinkybėmis), savaime nepatvirtina nei aplinkybių, kad pareiškėjo tėvas buvo kankinamas suėmimo metu, nei tuo labiau, kad pats pareiškėjas susidurs su tokiu elgesiu, grįžęs į kilmės valstybę. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad Migracijos departamentas pripažino, jog pareiškėjo tėvo byloje tyrėjas yra „neteisėtai grasinęs“ tiek pareiškėjo tėvui, tiek ir jo sūnums (pareiškėjui), atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad A. M. baudžiamojo persekiojimo metu buvo daromas spaudimas grasinant, jog jo sūnums bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra „fabrikuojamas“. Šios aplinkybės taip pat nepatvirtina nei aplinkybių, kad pareiškėjo tėvas buvo kankinamas bylos nagrinėjimo metu, nei tuo labiau, kad pats pareiškėjas susidurs su tokiu elgesiu, grįžęs į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2019 m. birželio 17 d sprendimo Nr. (15/6-13)12PR-80 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiamas sprendimas priimtas išsprendžiant 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjo P. M. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Sprendimu pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

27. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad buvo nustatyta pernelyg didėlė įrodinėjimo pareiga, pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl pareiškėjui taikomo persekiojimo atitikimo Konvencijoje įtvirtintai „persekiojimo“ sąvokai, nesutinka su įrodymais patvirtintais pareiškėjo baudžiamosios bylos fabrikavimo požymiais, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino papildomos apsaugos pagrindą.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

29. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pirmiausia pažymėtina, kad bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Įstatymo, jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, taip pat tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktai. Visų pirma paminėtina Konvencija. Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Tuo tarpu, Konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nė viena susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.

30. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad teisė į prieglobstį garantuojama pagal Konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl ES veikimo. ES teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė. Chartijos 19 straipsnio, įtvirtinančio asmens apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 2 dalis numato, kad niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė arba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.

31. Ginčui taip pat reikšmingos Kvalifikavimo direktyvos nuostatos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos (Kvalifikavimo direktyvos Preambulės 12 konstatuojamoji dalis).

32. Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktas nurodo, kad pabėgėlis – tai trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas už šalies, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, ribų negali ar dėl tokios baimės nepageidauja į ją grįžti ir kuriam netaikomas 12 straipsnis. Tuo tarpu, Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio 1 dalies f punktas nurodo, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jos ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.

33. Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal EŽTK 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.

34. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia (be kita ko), pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d) punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų, apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo.

35. Kvalifikavimo direktyvos 10 straipsnio (persekiojimo priežastys) 1 dalies e) punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius: politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų. Kvalifikavimo direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

36. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Kvalifikavimo direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kvalifikavimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas.

38. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) nuostatos yra pagrįstos Konvencija, jos taip pat įgyvendina Kvalifikavimo direktyvą. Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (2 dalis).

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4503-415/2018; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTK 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTK 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose, pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 konstatuota, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

42. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jam gresia sulaikymas dėl jam nepagrįstai vykdomo baudžiamojo persekiojimo, kurį inicijavo valdžios atstovai, siekdami padaryti spaudimą jo tėvui.

43. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje yra patrauktas kaltinamuoju dėl padarytos baudžiamosios veikos, numatytos (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (pagal (duomenys neskelbtini) redakciją) (kitokių suklastotų mokėjimo dokumentų, kurie nėra vertybiniai popieriai, gaminimas, siekiant juos realizuoti, ir realizavimas), dėl sukčiavimo stambiu mastu (Migracijos byla, I t. b. l. 103–118), už kurią asmuo baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 6 metų. Rašte nurodyta, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu (duomenys neskelbtini) kaltinamas pareiškėjas, pagal faktines aplinkybes atitinka ir kitas nusikalstamas veikas, kurios įtvirtintos LR BK 300 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje; 203 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija nurodo, kad minėtose LR BK straipsniuose maksimali nustatytą sankciją – laisvės atėmimas iki 6 metų. Vertindamas bausmės diskriminacinį aspektą, Migracijos departamentas nurodė, kad svarbiausias dalykas, pripažįstant asmenį pabėgėliu, yra diskriminuojantis elementas vykdant baudžiamojo persekiojimo procedūras. Nustatant, ar asmuo gali būti laikomas pabėgėliu, atkreiptinas dėmesys į tokius veiksnius: į besikreipiančiojo asmenybę, jo politines pažiūras, jo poelgio priežastį, pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pobūdį ir motyvus, į įstatymo, kuriuo remiantis, vykdomas baudžiamasis persekiojimas pobūdį. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Tačiau baudžiamasis persekiojimas yra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga.

44. Iš Sprendimo, taip pat Išvados (Migracijos valdybos byla, t. I, b. l. 198–224), kuria vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, matyti, kad atsakovas jį priėmė pripažinęs kaip tikrovę atitinkančius faktus pareiškėjo teiginius apie pareiškėjui iškeltą baudžiamąją bylą (nevertinęs jo kaltės / nekaltumo klausimo šioje byloje), tačiau konstatavo, kad prieš pareiškėją nukreipti veiksmai netraktuotini kaip „persekiojimas“ teisinio reguliavimo požiūriu, nes jie nėra neproporcingi arba diskriminuojantys dėl pareiškėjo priklausymo socialinei grupei ar jo politinių įsitikinimų.

Konkrečiai, kiek tai susiję su pareiškėjo teiginiais dėl jo persekiojimo dėl politinių įsitikinimų, Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima pagrįstai teigti, jog kaltinimai pareiškėjui yra sufabrikuoti ir tai susiję su pareiškėjo tėvo atsisakymu paremti S. O. per (duomenys neskelbtini) regiono gubernatoriaus rinkimus; atsakovas negali vertinti asmens kaltės klausimo, todėl pareiškėjo kaltė ar nekaltumas negali būti laikomi nustatytais faktais. Išvadoje taip pat nurodyta, kad baudžiamasis persekiojimas savaime neprilygsta „persekiojimui“ pabėgėlio statuso taikymo kontekste.

Atsakovas nenustatė ir kitų pagrindų (įskaitant priklausymą specifinei socialinei grupei), kuriais pareiškėjui galėtų būti suteiktas prieglobstis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nenustatė, kad būtų vykdoma prieš pareiškėją nukreipta politinė kampanija ar būtų imtasi kokių nors panašaus pobūdžio veiksmų, susijusių su pareiškėjo tėvo atsisakymu paremti S. O. per (duomenys neskelbtini) regiono gubernatoriaus rinkimus. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp P. M. tėvo A.

M. atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir A. M. atsisakymo paremti S. O. gubernatoriaus rinkimuose, taip pat nenustatyta, kad P. M. atžvilgiu iškelta baudžiamąja byla siekiama padaryti spaudimą jo tėvui, taip pat nenustatyta, kad P. M. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota. Apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo pateiktoji įvykių versija dėl jo baudžiamojo persekiojimo motyvų ir dėl baudžiamosios bylos sufabrikavimo neįtikino teisėjų kolegijos ir nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taikė per aukštus įrodinėjimo standartus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodomi baudžiamosios bylos fabrikavimo požymiai prieglobsčio byloje gali būti vertinami itin atsargiai ir tik per galimo asmens persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Įstatymo 86 straipsnio prasme prizmę. Tačiau teisėjų kolegija prieglobsčio byloje neturi jurisdikcijos spręsti dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų konkrečioje baudžiamojoje byloje ir minėtus procedūrinius pažeidimus gali vertinti tik tiek, kiek jie gali sustiprinti argumentus dėl asmens persekiojimo.

45. Atsakovo pateiktoje Pažymoje (Migracijos valdybos byla, I t., 151–157 l.) nurodyta: 1) aplinkybės kada ir dėl kokių priežasčių buvo pradėtas įmonės (duomenys neskelbtini) (valdomos A. M.) bankroto procesas; 2) aplinkybės, dėl kurių M. šeima laikoma politiškai įtakinga arba tokia nelaikoma; 3) kada S. O. pradėjo vykdyti veiklą (politinio posto užėmimas) (duomenys neskelbtini) mieste / srityje; 4) ar yra informacijos apie tai, kad A. M. atsisakė paremti kandidatę į gubernatorius S. O.; 5) informacija apie verslininkų, atsisakiusių paremti kandidatus į gubernatorių/gubernatorius ir / ar politikus, padėtį (duomenys neskelbtini) srityje; 6) ar yra informacijos, kad prieš asmenis, atsisakiusius paremti politikus, būtų keliamos baudžiamosios bylos, imamasi kokių nors priemonių dėl jų atsisakymo paremti politikus; 7) papildoma informacija apie S. O. vadovavimo (duomenys neskelbtini) sričiai laikotarpį. Vertindama į bylą pateiktą L. P. išvadą, teisėjų kolegija nurodo, kad byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad L. P. eina šias pareigas – Visuomeninio (duomenys neskelbtini) judėjimo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, (duomenys neskelbtini) Žmogaus teisių ekspertų tarybos narys, (duomenys neskelbtini) Žmogaus teisių ekspertų tarybos narys (Migracijos valdybos byla, V t., b. l. 146–149). Minėta atsakovo surinkta informacija nėra pakankama nuneigti išvadas, aptartas šios nutarties 44 punkte.

46. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinių pagrindų pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą pripažinti atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas. Byloje nenustatyta ir tai, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas būtų neproporcingas ir diskriminacinis.

47. Pasisakydama dėl kalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini) srityje, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nurodė, jog, įvertinus kalėjimų sąlygas (duomenys neskelbtini) bei EŽTT praktiką, bausmių atlikimo ir sulaikymo įstaigos yra perpildytos (kaliniams neužtenka lovų, kalėjimų kameros itin mažos, vienam kaliniui tenka mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto), sanitarinės ir higienos sąlygos dažnai sąlygoja žmogaus orumo pažeidimą, EŽTT nuomone, tokios aplinkybės sudaro rimtą pagrindą svarstyti ar įkalinimo sąlygos nesąlygoja žeminančio elgesio. EŽTT bylose formuojama praktika, kad vien blogų kalinimo sąlygų neužtenka, asmuo turi įrodyti, kad jis negali būti išsiųstas dėl individualių aplinkybių. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo nustatyta individualių pareiškėjo aplinkybių, kurios, jam grįžus į (duomenys neskelbtini), lemtų netinkamą elgesį prieš jį (duomenys neskelbtini) regiono kalinimo įstaigose (Migracijos valdybos byla, I t., b. l. 220–223).

48. Dėl papildomos apsaugos Išvadoje (Migracijos valdybos byla, I t., b. l. 223–224) nurodyta, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baimė patirti netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigose yra paremta bendro pobūdžio situacija, o ne individualiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis.

49. Dėl aukšto įrodinėjimo standarto taikymo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (dabar Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio teisinio reglamentavimo ir teisės aiškinimo kontekste vertinant atsakovo atliktą faktinių aplinkybių tyrimą konstatuotina, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nepažeidė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatų bei taikomo tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo standarto (pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019, 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019 ir kt.) ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

50. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. M. (P. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė