2025-05-07 Nr. AB-8059-3-63-3-01414-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-296-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01414-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas, teritorinė muitinė) 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 100000508557 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalį, kuria nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjo (toliau – ir 2023 m. liepos 13 d. sprendimas) ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000508634 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ (toliau – ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Kauno teritorinė muitinė 2023 m. birželio 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 3KM190384S (toliau – ir Ataskaita) apskaičiavo ir įregistravo pareiškėjui 845 Eur muito, 1 952 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 40 Eur muito delspinigių, 687 Eur PVM delspinigių, iš viso 3 524 Eur mokesčių ir su juo susijusių sumų. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatyta mokestine prievole ir Ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas), prašydamas panaikinti Ataskaitą. Teritorinė muitinė 2023 m. liepos 4 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti vieną iš mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 778 Eur muitą, o jeigu pareiškėjas sumokėjęs muitą patirtų ekonominių arba socialinių sunkumų – pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. kreipėsi į teritorinę muitinę, prašydamas sustabdyti 778 Eur muito ieškojimą nepateikus garantijos, paaiškindamas, kad reikalavimas sumokėti muitą jau yra užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis ir toks reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimą yra perteklinis. Teritorinė muitinė, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas nesumokėjo muito, nepateikė garantinio rašto ir neįrodė, kad pateikęs garantiją patirs ekonominių arba socialinių sunkumų, 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pradėjo muito išieškojimo procedūrą. Muito išieškojimas pradėtas vykdyti iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje.

2.2. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Kodeksas, SMK) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Šioje dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (SMK 45 str. 3 d.). Tam, kad muitų išieškojimas būtų sustabdytas, turi egzistuoti dvi kumuliatyvios sąlygos: (i) turi būti rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala; (ii) mokesčių mokėtojas turi pateikti garantiją, išskyrus atvejus, kai garantijos pateikimas gali sukelti ekonominių arba socialinių sunkumų. Teritorinė muitinė nagrinėjamu atveju ignoravo pareiškėjo pateiktus duomenis, nurodytus Kodekso 45 straipsnio nuostatuose, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus.

2.3. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ir JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir joje priėmus galutinį sprendimą bus nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą įregistruoti skolą muitinei ir nustatyti skolininkus, yra pagrindas daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo apskųstas teritorinės muitinės sprendimas (šiuo atveju – Ataskaita), neatitinka muitų teisės aktų. Tokiais atvejais taikoma Kodekso 45 straipsnio 2 dalis. Nors šiuo atveju Departamentas dar neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau pati Ataskaita yra grindžiama dar neužbaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti Kodekso 45 straipsnio 2 dalį ir sustabdyti muito išieškojimo procedūrą.

2.4. Reikalavimas pateikti garantinį raštą finansine prasme prilygsta reikalavimui sumokėti muitą, kadangi garantijos dydis turi būti lygus mokestinės prievolės dydžiui, dėl to pareiškėjas patirs neatitaisomą žalą. Pareiškėjas, norėdamas pasinaudoti garantijos pateikimo visomis įmanomomis formomis iš esmės turi sumokėti tokio pat dydžio, kaip ir reikalaujamas sumokėti muitas, muitinei, kredito įstaigai arba draudimo įmonei, tačiau jeigu pareiškėjas būtų pajėgus sumokėti muitą, jam nebūtų prasmės prašyti sustabdyti muito išieškojimo veiksmus. To padaryti pareiškėjas negali ne tik dėl neatitaisomos žalos, bet ir dėl areštuoto pareiškėjo turto.

2.5. Teritorinė muitinė taip pat neįvertino, kad reikalavimas pateikti garantiją jau yra įgyvendintas (užtikrintas). Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, areštuotas pareiškėjo turtas. Šia poveikio priemone, be kita ko, siekiama užtikrinti civilinį ieškinį dėl galbūt nesumokėtų mokesčių valstybei, todėl reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimą yra perteklinis.

2.6. Skundžiamais sprendimais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes rengiant ir priimant Ataskaitą buvo padaryta daug procedūrinių ir teisės aktų taikymo pažeidimų. Kauno teritorinė muitinė, rengdama Ataskaitą, iš esmės rėmėsi neužbaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriame nėra pareikšti įtarimai pareiškėjui (pareiškėjas nedalyvauja šiame ikiteisminiame tyrime jokiu statusu). Situacija žinoma ir Kauno teritorinei muitinei, kuri Ataskaitoje nurodė, jog nepradės baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai nesutrukdė teritorinei muitinei įpareigoti pareiškėją vykdyti mokestinę prievolę.

2.7. Kauno teritorinė muitinė, nustatydama automobilių naują muitinę vertę nepagrįstai vadovavosi JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis, pažeisdama Kodekso 74 straipsnio 3 dalį. Ji nesivadovavo pirminiais duomenimis ir nepatikrino, ar minėtos trečiųjų valstybių institucijos pateikė teisingą informaciją. Šiuos duomenis pareiškėjas gavo tik pateikęs skundą dėl Ataskaitos panaikinimo ir tai ne visa apimtimi. Kauno teritorinė muitinė nepranešė pareiškėjui apie supaprastintą patikrinimą ir nesuteikė galimybės išreikšti savo nuomonę. Be to, mokestinė nepriemoka pareiškėjui apskaičiuota praleidus Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų metų terminą.

3. Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė patikslintame atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Teritorinė muitinė patikslintame atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjui nesumokėjus muito, nepateikus garantinio rašto ir neįrodžius, kad pateikus garantiją jis patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, teritorinė muitinė, atsižvelgusi į Kauno teritorinės muitinės Ataskaitoje apskaičiuotą ir įregistruotą 778 Eur muitą, 2023 m. liepos 17 d. sprendimu pradėjo vykdyti šio muito išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje.

4.2. Teritorinė muitinė 2023 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 10000512170 dėl nurodymo nutraukti 778 Eur muito išieškojimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios Nr. 10000508634, todėl nebeliko ginčo dalyko. Mokestinė nepriemoka nustatytu laikotarpiu neišieškota, todėl teritorinė muitinė šiuo metu taiko kitas išieškojimo priemones pagal jos priimtą 2023 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 10000512321 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčio mokėtojo turto.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimu nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjo, o 2023 m. liepos 17 d. sprendimu – nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje. Teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimas buvo priimtas Ataskaitos pagrindu, kuria buvo apskaičiuota ir įregistruota 845 Eur muito, 1 952 Eur PVM, 40 Eur muito delspinigių ir 687 Eur PVM delspinigių, iš viso – 3 524 Eur skola muitinei.

6.2. Pareiškėjui 2023 m. birželio 28 d. apskundus Ataskaitą Departamentui buvo pradėtas mokestinis ginčas dėl šios Ataskaitos pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo buvo paprašyta pateikti vieną iš mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimo būdų – garantinį raštą arba sumokėti 778 EUR muitą, o jeigu sumokėjęs muitą pareiškėjas patirtų ekonominių arba socialinių sunkumų, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

6.3. Pareiškėjas 2023 m. liepos 10 d. pateikė prašymą teritorinei muitinei dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo, prašydamas sustabdyti muito išieškojimo nepateikus garantijos veiksmus. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog teritorinės muitinės reikalavimas sumokėti muitą jau yra užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimą yra perteklinis, tačiau teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas ir nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjo.

6.4. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Kodekso ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas, pažymėjo, kad sustabdyti sprendimo vykdymą galima tik tuo atveju, kai yra nustatoma viena iš sąlygų, numatytų Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje, o kai šių sąlygų nėra, tai nėra ir teisinių prielaidų taikyti Kodekso 45 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl garantijos (ne) sumokėjimo.

7. Teismas, nustatė, kad pareiškėjas pirmosios sąlygos, įtvirtintos Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje buvimą iš esmės grindžia tuo, kad Ataskaita yra grindžiama ikiteisminio tyrimo duomenimis ir tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina galimą Ataskaitos neteisėtumą, tačiau pagal MAĮ 72 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, teismo vertinimu, Ataskaita, priimta remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, atitinka MAĮ 72 straipsnio reikalavimus.

8. Teismas, pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, įtvirtintos Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje taikymo pažymėjo, kad ši sąlyga yra tikėtino pobūdžio, jai taikyti užtenka nustatyti aplinkybes, sudarančias pakankamai pagrįstą pagrindą manyti, jog tokia žala gali kilti. Teismas nusprendė, jog iš pareiškėjo siekiama išieškoti 778 Eur suma savo dydžiu negali padaryti didelės žalos. Pareiškėjas neatitaisomos žalos atsiradimo galimybę iš esmės kildina iš pasekmių, atsiradusių galbūt atlikus neteisėtus veiksmus baudžiamosios teisės taikymo aspektu, t. y. iš pasekmių, kurias pats, ir su juo susiję asmenys savo neteisėtais veiksmais ir sukėlė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimo, todėl sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą bei nuspręsta pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, yra pagrįstas ir teisingas.

9. Teismas, pažymėjo, kad 2023 m. liepos 17 d. sprendimas pagal savo pobūdį yra mokesčių administratoriaus pasirinktas konkretus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas – duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.), kurio teisėtumas, nagrinėjamu atveju, yra neatsiejamas nuo pirminio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, nes abu ginčijami sprendimai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros prasme yra dvi vieno sprendimo sudėtinės dalys, kuriomis yra nusprendžiama pradėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą bei pasirenkamas konkretus šios procedūros vykdymo būdas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2023 m. liepos 17 d. sprendimą pakeitė į sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto į kitą priverstinio išieškojimo būdą, kurio pareiškėjas neginčija, todėl išnyko ginčo dalykas dėl 2023 m. liepos 17 d. sprendimo panaikinimo.

III. 10. Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:

11.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas skunde trumpai pasisakė dėl Kodekso 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (Ataskaita neatitinka muitų teisės aktų) egzistavimo, tačiau plačiau neargumentavo šios pozicijos. Rengiant ir priimant Ataskaitą, buvo padaryta daug procedūrinių pažeidimų, dėl kurių ši Ataskaita nepagrįsta. Esant rimtam pagrindui manyti, kad pareiškėjo apskųstas teritorinės muitinės sprendimas (šiuo atveju – Ataskaita), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas solidariu skolininku muitinei ir įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei, neatitinka muitų teisės aktų, yra pagrindas taikyti Kodekso 45 straipsnio 2 dalį.

11.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas nepadarys neatitaisomos žalos pareiškėjui. Atsakovas siekia išieškoti iš pareiškėjo beveik 4 mln. Eur sumą, pareiškėjo skundų dėl nepagrįstai apskaičiuotų mokestinių nepriemokų nagrinėjimas yra sustabdytas, bet, nepaisant to, teritorinė muitinė siekia išieškoti mokestines nepriemokas priverstine tvarka. Dėl tokių teritorinės muitinės veiksmų pareiškėjas taps nemokus, nes jis jau dabar susiduria su dideliais finansiniais sunkumais bei artimiausiu metu neturės jokių piniginių lėšų veiklai vykdyti.

11.3. Atsakovo reikalavimas dėl garantijos buvo įgyvendintas, o priešingos teismo išvados yra nepagrįstos. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, neatsižvelgė į tai, kad reikalavimas sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius yra užtikrintas, ikiteisminiame tyrime pareiškėjui pritaikius poveikio priemones (reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės vykdymą yra perteklinis), taip pat į tai, kad dėl turto arešto pareiškėjas neturi galimybės pateikti garantinio rašto.

11.4. Valstybės institucijos neturėtų sukurti situacijos, kai dėl vienos institucijos taikomų nuosavybės teisės ribojimų pareiškėjas negali įvykdyti kitos institucijos reikalavimų garantuoti savo mokestinių prievolių vykdymą. Tai gali lemti muito priverstinio išieškojimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis.

12. Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai pritaikė ginčui aktualius teisės aktus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 100000508557 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalies, kuria nuspręsta pradėti 778 EUR muito išieškojimą iš pareiškėjo, ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 10000508634 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjo ginčijami teritorinės muitinės sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Teritorinė muitinė teisingai nusprendė, jog pateikti duomenys apie pareiškėjui skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra pakankami patvirtinti, jog dėl garantijos pateikimo pareiškėjas patirs didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra priimti įvertinus visas taikytinas teisės aktų nuostatas, o mokestinės nepriemokos išieškojimas nepadarys neatitaisomos žalos pareiškėjui.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos. Nagrinėjamo ginčo kontekste šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jų nebekartoja.

19. Byloje nustatyta, kad skundžiami sprendimai priimti vykdant Kauno teritorinės muitinės 2023 m. birželio 15 d. supaprastintą patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM190384S, kuria pareiškėjui buvo apskaičiuota ir įregistruota 845 Eur muito, 1 952 Eur PVM, 40 Eur muito delspinigių, 687 Eur PVM delspinigių, viso 3 524 Eur mokestinė prievolė muitinei.

20. Mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma (MAĮ 2 str. 11 d.). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.).

21. Aiškindamas Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, o kaip išimtis iš šios taisyklės yra numatyta galimybė visiškai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl muito mokesčių išieškojimo vykdymą esant vienai iš šių dviejų sąlygų: turi egzistuoti bei turi būti nustatytas rimtas pagrindas manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų (1); turi būti nustatyta, kad dėl sprendimo vykdymo asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala (2). Be to, sprendimo vykdymo, minėtais dviem atvejais, sustabdymas yra galimas tik pateikus garantiją, kuri, kaip išimtis, gali būti neteikiama tik tuo atveju, jeigu remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

22. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra nė vienos iš dviejų anksčiau minėtų sąlygų, todėl taip pat nėra ir teisinių prielaidų taikyti SMK 45 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl garantijos sumokėjimo ar nesumokėjimo.

23. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo sprendimą (pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo duomenų naudojimo atliekant mokestinį patikrinimą, dėl pareiškėjo finansinių ir turtinių išteklių arešto atliekant ikiteisminį tyrimą), atsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šioje nutartyje dėl to nepasisako.

24. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pamatinę asmens teisę – nekaltumo prezumpciją ir suformavo kaltumo prezumpcijos standartą bei nemotyvuotai pasisakė dėl nebaigto ikiteisminio tyrimo. Taip pat Kauno teritorinė muitinė, nustatydama importuotų automobilių naują muitinę vertę, pagrįstai vadovavosi JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktais duomenimis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 778 EUR muito išieškojimas nepadarys pareiškėjui neatitaisomos žalos.

25. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl negalėjimo pateikti garantiją, dėl inicijuotų muito išieškojimo procedūrų bendrai beveik 4 mln. Eur sumai ir pan.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė