afaead5f-ea43-48f8-bd41-df8a14aef49d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1610-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06177-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.2.14.4.1;1.2.27.2.1; 2.3.6.4.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 19 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorams Renaldui Budriui, Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam M. A., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,kaltinamajam J. A., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei, nukentėjusiems I.

B., I. B., Č. B., D. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeM. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Å¡iuo metu esantis reabilitacijos centre VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), teistas:1) 2004-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 MGL dydžio bauda;2) 2004-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimu;3) 2006-02-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimu ir 8 MGL dydžio bauda;4) 2006-05-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 1 metų laisvės atėmimu;5) 2007-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;6) 2010-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;7) 2014-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2016-07-26 paleistas iÅ¡ pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį, 287 straipsnio 1 dalį.

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Å¡iuo metu esantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, teistas:1) 2007-08-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;2) 2012-10-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 40 parų areÅ¡tu;3) 2013-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimu, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartimi pritaikius lygtinį paleidimÄ 2013-12-03 paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės;4) 2017-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 12 parų areÅ¡tu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-11-29 iki 2016-11-30, duomenų apie bausmės atlikimÄ nėra, teistumas neiÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Teismas n u s t a t ė : M. A. 2017 m. kovo 16 d. apie 07.00 val. atėjęs prie nukentėjusiųjų I. ir Č. B. buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iÅ¡ jų reikalavo 6000 eurų, grasindamas prieÅ¡ juos panaudoti fizinį smurtÄ , t. y. užmuÅ¡ti, pakasti, paminėdamas, kad jie turi anÅ«kę ir jai gali kas nors atsitikti, jeigu jie neatsiims policijai pateikto pareiÅ¡kimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo jo brolio J. A. atžvilgiu, tokiu bÅ«du neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusius perduoti turtÄ , grasindamas prieÅ¡ juos panaudoti fizinį smurtÄ .Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje.Taip pat M.

A. 2017 m. vasario 23 d., apie 20.20 val., bÅ«damas sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, atliekant jo asmens kratÄ , panaudojo psichinę prievartÄ savo naudai reikalaudamas valstybės tarnautojo susilaikyti nuo teisėto procesinio veiksmo, tai yra grasino fiziniu smurtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui D.

R., sakydamas: „tau ryžas iÅ¡vis (necenzÅ«rinis žodis), kaip tu pas mane atėjai į namus, taip ir aÅ¡ pas tave ateisiu, surinksiu chebrÄ , ateisiu su kaukėm, bus (necenzÅ«rinis žodis) tau ir tavo Å¡eimai“, o tyrėjui D. R. įspėjus jį, kad už grasinimus gali bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pasakė „man (necenzÅ«rinis žodis), kÄ tu ten pradėsi, kaip aÅ¡ tau pasakiau taip ir bus“, po ko tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ 2017 m. vadario 23 d., apie 21.10 val. bÅ«damas Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, imant iÅ¡ jo lyginamuosius pavyzdžius, panaudojo psichinę prievartÄ savo naudai, t. y. grasino nužudymu tyrėjui D.

R., sakydamas: „ryžas klausyk, aÅ¡ tau sakiau, kad tau tikrai bus (necenzÅ«rinis žodis), užmuÅ¡iu, tai (necenzÅ«riniai žodžiai) iÅ¡ čia kol gyvas“ tokiu bÅ«du reikalaudamas, kad tyrėjas D. R. nutrauktų teisėtų procesinių veiksmų atlikimÄ imant pavyzdžius lyginamajam tyrimui.Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 287 straipsnio 1 dalyje. J. A. 2017 m. kovo 7 d. apie 07.45 val. atėjęs prie savo buvusios draugės I. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iÅ¡ pastarosios reikalavo perduoti turtÄ : pinigus ir žiedÄ , 30 eurų, paskui 24 eurų, paskui 12 eurų ir galiausiai 6 eurų, o I.

B. nesutikus duoti, jis ėmė daužti virtuvės langÄ , tokiu bÅ«du ketindamas sunaikinti svetimÄ turtÄ , po ko I. B. iÅ¡sigandus ir perdavus dalį pinigų - 7,60 eurų, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos;tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ J. A. 2017 m. kovo 7 d. apie 08.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atėjęs prie savo buvusios draugės I. B. namų adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai iÅ¡ pastarosios reikalavo perduoti turtÄ : pinigus ir daiktus.

Tuo pat metu, apie 09.14 val. mobiliojo ryÅ¡io telefonu paskambinęs I. B. pradėjo grasinti, kad jai ir jos tėvui nuo pečių galvÄ nuneÅ¡, užmuÅ¡, reikalavo pinigų. Paskambinęs apie 09.37 val., pradėjo reikalauti perduoti pinigus ne mažiau kaip 550 eurų, grasindamas prieÅ¡ jÄ panaudoti fizinį smurtÄ , su pagaliu jai, jos tėvui Č. B. ar motinai I. B. galvÄ sulaužyti, įsiveržti į butÄ , galutinai reikalaudamas perduoti 500 eurų. Paskambinęs apie 09.52 val., jis vėl pradėjo reikalauti pinigų ir grasinti, kad ateis ir langus sudaužys, paskambinęs apie 10.02 val. vėl pradėjo reikalauti perduoti pinigus 500 eurų ir telefonÄ .

Paskambinęs apie 10.07 val., pradėjo reikalauti drabužių, grasinti, kad su "lomu" iÅ¡laužys, kad pats pasiims drabužius ir reikalavo perduoti 740 eurų. Paskambinęs apie 10.15 val., vėl pradėjo reikalauti perduoti žiedÄ , telefonÄ ir pinigus ne mažiau 770 eurų, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusiÄ jÄ perduoti turtÄ , grasindamas prieÅ¡ jÄ ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtÄ ir sugadinti jų turtÄ .Å iais veiksmais jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. A. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2017 kovo mėnesį, kažkurį rytÄ Ä—jo pas I. B. norėdamas pasikalbėti dėl brolio, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos. Tikslo praÅ¡yti pinigų ar pyktis neturėjo. Buto duris atidarė I. B. tėvas Č. B.. IÅ¡ pradžių pagalvojo, kad jį gali supainioti su broliu J. (yra dvyniai), todėl iÅ¡kart pasakė Č. situacijÄ , kad atėjo draugiÅ¡kai pasikalbėti dėl savo Å¡eimos, nesipykti, bet gavosi konfliktas.

Už Č. stovėjo M. (I. B. nepilnametė dukra), ji neleido uždaryti durų. M. pasakė, kad motina yra iÅ¡važiavusi. Tada jis paprašė perduoti motinai, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos. I. B. pradėjo Å¡aukti, jis iÅ¡girdo, kad ji kviečia policijÄ , todėl pasakė, kad nekviestų policijos, nes pats iÅ¡eina. Išėjo iÅ¡ B. savo noru ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡važiavo į reabilitacijos centrÄ , kur gydosi nuo priklausomybės. Pokalbis pas B. truko apie 3 minutes. Jis niekam negrasino, pinigų nereikalavo, nekonfliktavo su B., nesibrovė pas juos.

Jie patys buvo agresyviai prieÅ¡ jį nusiteikę. Daugiau kalbėjo su M., tėvus ignoravo, nes prieÅ¡ jį buvo nusistatę. Kad policijoje yra I. pareiÅ¡kimas jam pasakė brolis J.. Jis pasiÅ«lė broliui taip pat važiuoti į reabilitacijos centrÄ , bet J. pasakė, kad policijoje yra pareiÅ¡kimas ir jis su I. susitarė susitikti ir važiuoti į policijÄ . Pergyvena dėl savo brolio, nes yra Å¡eimos narys, turi jį ginti. J. neprašė, kad jis nueitų pas B. pakalbėti, net nežinojo, kad jis buvo nuėjęs. Pas B. buvo nuėjęs pirmÄ kartÄ , anksčiau niekada nekonfliktavo.

Nesakė B., kad jam reikia 6000 eurų, nereikalavo pinigų. Už gydymÄ reabilitacijos centre moka pats po 100 eurų mėnesiui. Jei neturi pinigų, sumoka iÅ¡ paÅ¡alpos. Jei reikia, padeda centro darbuotojai, kol negauna paÅ¡alpos.Dėl 2017 m. vasario 23 d. veikos gali paaiÅ¡kinti, kad su Vilniaus 2 policijos komisariato pareigÅ«nais jau seniai vyksta konfliktas, jie naudoja fizinį smurtÄ , naudoja elektros Å¡okus, daužo. VienÄ kartÄ buvo, kad per dienÄ kelis kartus jį puolė, mušė, veidÄ sužalojo, atmušė stuburo trečiÄ slankstelį.

Todėl jis pasakė tam pareigÅ«nui, kad turės problemų, kad raÅ¡ys, skųsis. Nuo to konflikto pareigÅ«nai prieÅ¡ jį sufabrikavo bylas su narkotikais, pakiÅ¡inėja narkotikus. Jie nuo pat pradžių agresyviai nusiteikę prieÅ¡ jį ir jo brolį. TÄ dienÄ buvo pareigÅ«nų sulaikytas netoli namų dėl narkotikų lankstinuko, kurį buvo nusipirkęs iÅ¡ vieno asmens. Jį pristatė į policijos komisariatÄ , ir ten įvyko konfliktas. PareigÅ«nai pradėjo reikalauti jo pasiraÅ¡yti, o jei ne tai pasakė, kad sulaužys.

Jis atsakė pareigÅ«nams, kad turi teisę neduoti pavyzdžių, nes tai ne pirÅ¡tų antspaudai, bet jie pradėjo jį laužyti ir per jėgÄ paėmė. PareigÅ«nui jis negrasino, tik apsižodžiavo. AtsipraÅ¡o jeigu įžeidė, gailisi. Tiesiog pasikarščiavo, nervai neiÅ¡laikė, nes jam darė psichologinį spaudimÄ , buvo vienas prieÅ¡ visus. Su nukentėjusiu pareigÅ«nu pirmÄ kartÄ konfliktavo, įvykio metu jis buvo blaivus. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, t. y., kad buvo konfliktas, keiksmažodžiai, tačiau negrasino nužudyti.

PareigÅ«nai jį įžeidinėjo iÅ¡ pradžių dviese, bandė paimti lyginamuosius pavyzdžius, paskui dar keli atėjo. Jie provokuoja konfliktus. Duodami parodymus aiÅ¡ku, kad yra susitarę ir pasakys, kaip kolegai reikia. Labai atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, tikrai pinigų nereikalavo. PraÅ¡o skirti kuo Å¡velnesnę bausmę ir suteikti galimybę reabilituotis ir integruotis į normalų gyvenimÄ .Kaltinamasis J. A. teisme savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su I. B. susipažino 2013 m. gruodį, nuo tada bendrauja.

Gyventi kartu pradėjo kitų metų pavasarį. Gyveno I. bute. Jis savo vardu registruoto turto neturi. Niekada nepretendavo į I. butÄ , nesakė, kad čia jo butas. Nuo spalio mėnesio, kai I. vaikas išėjo gyventi pas jos tėvus, tada ir prasidėjo konfliktai. I. tėvas turbÅ«t pradėjo daryti spaudimÄ . IÅ¡ pradžių jis nevartojo narkotikų, tik vėliau pradėjo vartoti. Norėjo atsisakyti narkotikų, važiuoti į reabilitacijÄ gydytis. I. taip pat norėjo, kad jis nevartotų. Dabar narkotikų nevartoja.

Gyvenant kartu jų Å«kis buvo bendras, bendrai nuspręsdavo imti ar neimti kreditÄ . Jis myli I. ir neketina skirtis, nuomosis butÄ kuo toliau nuo tėvų. Žino, kad ir ji nori gyventi su juo.Dėl pirmo epizodo, gali paaiÅ¡kinti, kad dienÄ prieÅ¡ 2017-03-07 jis buvo susitaręs su I., kad paims 30 Eur narkotikams. Jokių reikalavimų nebuvo, tik prašė pinigų dėl kurių iÅ¡ anksto buvo susitarę. Tuomet I. neturėjo pinigų ir davė jam 7,60 eurų. Kad grasino jai pripažįsta, nes buvo susinervinęs dėl negrÄ Å¾intų batų.

Antrame epizode prašė iÅ¡ I. savo pinigų. Su broliu buvo susitaręs dėl gydymosi reabilitacijos centre. Dar spalio mėnesį buvo susitarę, kad jis iÅ¡važiuos iÅ¡ namų, kad jam blogai ir kad I. paliks jam 500 eurų gydymuisi. Tačiau jo iÅ¡važiavimÄ Ä¯ reabilitacijÄ nuolat atidėliojo. Galiausiai jis iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, kad vaikas nematytų, jog kiekvienÄ rytÄ jam bloga, niekas jo neiÅ¡varė, pats išėjo. HeroinÄ tuo metu vartojo, buvo pavargęs nuo abstinencijos. Nebuvo taip, kaip Č.

B. sakė, kad jo rÅ«bus iÅ¡metė, iÅ¡varė. Kai Č. pakeitė buto spynÄ , kad jis negalėtų patekti į butÄ , jau kitÄ dienÄ jis turėjo raktus nuo buto, kuriuos pati I. B. davė. Jo drabužiai buvo padėti maÅ¡inoje, nes jis pasakė, kad rÅ«bų neims ir prašė padėti juos maÅ¡inoje, o jeigu iÅ¡mes - turės nupirkti naujus. I. tuos rÅ«bus padėjo į savo maÅ¡inÄ . I. prašė savo 500 eurų, kuriuos ji buvo pažadėjusi palikti jo gydymuisi, tačiau ji iÅ¡leido jo pinigus - nupirko telefonÄ , striukę.

Ji nusprendė, kad jai svarbiau telefonas ir striukė negu jo gydymas. Jis vos iÅ¡gyveno žiemÄ , jo brolis buvo susitaręs su direktoriumi, kad ir jis atvažiuos gydytis ir jis buvo susiruošęs važiuoti į reabilitaciojos centrÄ , bet neturėjo kuo apsiauti. Viskas ir prasidėjo nuo batų, jis nesusivaldė, prasidėjo pykčiai, pradėjo nesÄ mones Å¡nekėti. IÅ¡ 740 eurų, kurių prašė, tai 500 eurų buvo skirti reabilitacijai, o 240 eurų reikalavo už negrÄ Å¾intus batus. Norėjo originalius batus nusipirkti.

Batų, kurių I. negrÄ Å¾ino vertė buvo 30 eurų. Gyvendami kartu jie turėjo skolų, buvo paimti kreditai, kuriuos mokėjo dalimis, todėl, kad sumažintų įnaÅ¡us bankams ir nereikėtų mokėti palÅ«kanų, jis paprašė pinigų savo motinos, kad ji paimtų 10000 Eur kreditÄ . Su motina buvo žodinis susitarimas. Motina jam davė 5200 Eur jis atidavė I.. IÅ¡ tų pinigų ji turėjo palikti jam 500 eurų, bet iÅ¡leido. I. buvo kreipusis į bankÄ su praÅ¡ymu refinansuoti paskolÄ jam nežinant.

Bankas atmetė šį praÅ¡ymÄ , tada I. užstatė savo butÄ , užmokėjo už kreditus. Skolų buvo apie 30000 eurų, tiksliai neprisimena. Su tais 5000 eurų neįmanoma visų skolų padengti, bet galėjo pratemti laikÄ . Jis tuo metu nedirbo. Jo mėnesinis indėlis į Å¡eimos biudžetÄ buvo 100 eurų iÅ¡ paÅ¡alpos. Pragyvenimui dienai 50 eurų reikėjo: kurui, maistui. Bendrai naudojo pinigus, kartu iÅ¡leisdavo kurui, vaikui, maistui, drabužiams. Už kreditus pirko aukso. Kai pritrÅ«kdavo pinigų, neÅ¡davo daiktus, papuoÅ¡alus į lombardÄ .

Pinigus iÅ¡leisdavo kurui, narkotikam. ViskÄ darė kartu su I., ji žinojo, kad jis įkeičia lombarde daiktus, planuodavo įkeistus daiktus iÅ¡pirkti, tačiau nevisada juos iÅ¡pirkdavo. Taip "sudegė" jo aukstas už 3000 Eur sumÄ . Nežino, kodėl paskutiniai daiktai nebuvo iÅ¡pirkti. B. nusprendė, kad tegul geriau „sudega“. Jis negalėjo iÅ¡pirkti, nes paėmė iÅ¡ jo kvitus. Jis kaip nors bÅ«tų paėmęs daiktus iÅ¡ lombardo, tačiau jie neleido. Jis nuspręsdavo, kad reikia neÅ¡ti daiktus į lombardÄ , tačiau suderindavo su I..

Po jos algos daiktÄ iÅ¡pirkdavo. Jis vienas daiktų neužstatinėjo, visada ieÅ¡kojo kompromiso, kartu su I. važiuodavo į lombardÄ . Jis nenorėdavo užstatinėti daiktų, nes nežinojo ar galės iÅ¡pirkti. Kai kalbama apie 30000 eurų jis buvo įdėjęs 20000 eurų. Jis 8000 eurų įdėjo, iÅ¡ motinos paimto 10000 eurų kredito I. davė 5200 eurų, po to dar 3000 eurų pridėjo skoloms padengti. IÅ¡ tų pinigų kurį laikÄ gyveno. Rudenį iÅ¡eis irgi apie 25000 eurų kiek jis uždirbo.

Jei paskaičiuotų bendrai, gautusi apie 60000 eurų. Jis dirbo statybose. 8000 eurų gavo iÅ¡ motinos parduoto buto KaroliniÅ¡kėse. Motina pigesnį nupirko. Išėjęs į laisvę planuoja su I. susitaikyti ir kartu gyventi, galės iÅ¡sinuomoti kitÄ butÄ jei nebus galima gyventi jos bute. Jam sankcijÄ pritaikė todėl, kad brolis pradėjo iÅ¡ B. reikalauti pinigų. Jis pats negali paimti kreditų, nes pas jį vienas kreditas jau prieÅ¡ 10 metų buvo paimtas ir nesumokėtas. Kreditai buvo imami, buvo didelės sumos, kurias laikė namuose.

Kiek tiksliai buvo neatsimena. IÅ¡leisdavo kreditus kurui, narkotikams. I. tėvų duotus pinigus paimdavo ir po savaitės padėdavo atgal. Kur jis reikalauja žiedo ir telefono, tai čia buvo kaip kompromisas, kad 500 eurų kaip nors surinkti. Nežinojo, kad už gydymÄ 100 eurų per mėnesį reikia mokėti, galvojo, kad daugiau. Anksčiau bÅ«davo 50 Eur per parÄ . Žinojo, kad I. tėvas dangsto jų skolas, kad nėra pinigų. Jis I. niekada nemušė, Č. B. klaidina teismÄ . Pagal dokumentus buvo mėlynė, jis netyčia prie laiptinės ar maÅ¡inoje buvo pataikęs jai į rankÄ , tačiau jau tÅ«kstantį kartų atsiprašė.

Grasinimai dėl akių iÅ¡badymo buvo pasakyti juokais, kai kalbėjo apie neiÅ¡tikimybę. Jis jokio televizoriaus ir 200 eurų nereikalavo, niekas jo neprašė atlaisvinti patalpas. Jeigu bÅ«tų paprašę iÅ¡eiti, iÅ¡kart bÅ«tų iÅ¡sikraustęs. Jis pats gali uždirbti pinigų ir iÅ¡sinuomoti butÄ . I. tėvų pinigų niekada neprašė. Jeigu ir bÅ«tų sugalvojęs praÅ¡yti, tai eitų pats, o ne brolį siųstų. B. jam nieko neskolingi. Kur tėvas sumokėjo 30000 eurų jie grÄ Å¾ins, pasistengs kuo greičiau grÄ Å¾inti ir šį klausimÄ užbaigti.

NesÄ monė, kad jo brolis reikalavo iÅ¡ Č. pinigų. Apie jo skolas brolis tikrai nežinojo. 2017-03-07 jis buvo atėjęs pas I. tik pirmame epizode. Antrame epizode nebuvo atėjęs, tik per telefonÄ kalbėjosi su I.. Susinervino, kad ji neatiduoda batų ir jis negali važiuoti su broliu į reabilitacijÄ . Batus jam vėliau grÄ Å¾ino, kai I. buvo iÅ¡važiavusi į užsienį. Paskui buvo porÄ kartų atėjęs, sužinojo, jog pareiÅ¡kimas policijoje dėl jo paraÅ¡ytas. Kelionei į PeterburgÄ pinigai buvo paimti iÅ¡ I. tėvų.

Kai sugrįžo iÅ¡ kelionės, paskambino motina ir paprašė 1500 eurų, paskui tėvas paprašė 3000 eurų. Kad tėvai nesužinotų, abu nusprendė paimti kreditÄ ir grÄ Å¾inti pinigus. Nori atsipraÅ¡yti tėvų ir I., kad buvo konfliktas, kad padarė nesamonę. Labai gailisi, kad taip išėjo. Dėl M. A. įvykdytų nusikalstamų veikų.Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad J. A. brolis M. A. buvo pas juos atėjęs ir prašė pakviesti dukrÄ I.. Ji atidarė duris ir pasakė, kad dukros nėra.

Tada jis liepė atsiimti pareiÅ¡kimÄ ir pasakė: „aÅ¡ jus užmuÅ¡iu, pakasiu" bei pareikalavo duoti 6000 eurų. Dar laikė koja duris, bet kai ji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , jis išėjo. Vyras Č. buvo Å¡alia. Su anÅ«ke M. nekalbėjo. AnÅ«kė stovėjo toliau ir tik pasakė, kad mamos nėra. Anksčiau kelis kartus su broliu buvo atėjęs prie durų reikalauti pinigų. Tuo metu dukra jau gyveno pas juos. TÄ kartÄ pokalbis su M. A. truko apie 10 minučių. Vyras viskÄ girdėjo.

M. sakė, kad jeigu brolį pasodins, tai jis užmuÅ¡ ir pakas juos, ir kad jam reikia 6000 eurų. Nežino, kam reikalavo pinigų, bet lyg minėjo, kad brolio gydymui. Buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo paaukÅ¡tintu tonu. Grasinimai buvo iÅ¡sakyti jai ir vyrui, sakė, kad su jais susidoros. Dukros I. tuo metu nebuvo, ji buvo iÅ¡vykusi. Nežino kuo ji su vyru susiję su dukros pareiÅ¡kimu ir kodėl dukra rašė pareiÅ¡kimÄ policijai. PrieÅ¡ tai jie buvo parašę pareiÅ¡kimÄ , bet gavo laiÅ¡kÄ iÅ¡ policijos, kad byla nutraukta.

Kitas pareiÅ¡kimas buvo paraÅ¡ytas dukros, bet kadangi M. jos nerado, reikalavo, kad jie atsiimtų tÄ pareiÅ¡kimÄ .IÅ¡ I. B. 2017-03-16 pareiÅ¡kimo matyti, kad ji praÅ¡o padėti apsiginti nuo M. A., nes 2017-03-16 7.00 val. ryto jis atėjo į namus, daužė duris, grasino, kad užmuÅ¡, pakas. Liepė atsiimti dukrai pareiÅ¡kimÄ dėl brolio J.. Dukra yra iÅ¡vykusi į užsienį, o nepilnametė anÅ«kė gyvena su jais. Labai bijo dėl savo anÅ«kės. Vakar buvo atėjęs J., kuris irgi reikalavo atsiimti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b.l. 3).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I.

B. atpažino M. A., kuris 2017-03-16, apie 07.00 val. atėjęs į jų namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje reikalavo 6000 Eur grasindamas susidoroti, užmuÅ¡ti pakasti, atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos dėl jo brolio J. A. (1 t., b.l. 76-77).Nukentėjusysis Č. B. teisme parodė, kad M. A. atėjus jis priėjo prie durų, anÅ«kė buvo toli už jo. Neprisimena tiksliai kas atidarė duris jis ar žmona. Atrodo, kad žmona atidarė duris, o jis po to priėjo. Jie pradėjo kalbėtis. Kai suprato kokia linkme krypsta kalba, t. y. kad M. brolis nebÅ«tų pasodintas, jis bandė uždaryti duris, bet M. neleido uždaryti durų, buvo agresyvus, rėkė koridoriuje, kilo konfliktas.

Pokalbis buvo su grasinimais, negražiom kalbom. Pokalbis truko 5-8 minutes. M. gasdino, kad kitÄ kartÄ ateis kažkoks banditas aukÅ¡to rango pas jį. Tada jis liepė žmonai skambinti į policijÄ ir tada M. išėjo. AnÅ«kė su M. nebendravo, stovėjo toli už jo, tik pasakė, kad reikėtų iÅ¡klausyti ko jis nori. M. reikalavo 6000 eurų, bet kokiam tikslui nesakė. Kad reikai gydymui nesakė arba jis neužfiksavo. Grasino jiems, kad turi atsiimti dukros pareiÅ¡kimÄ . Sakė jeigu pasodins brolį, tai jis padarys jiems, bus blogai.

Kiekvieno žodžio neatsimena. Tuo metu dukros I. nebuvo namuose, ji kovo 10 d. buvo iÅ¡vykusi į užsienį. Jis brolius A. atskiria gerai, teko jais abiem bendrauti.Nukentėjusysis D. R. teismo posėdyje parodė, kad jis dalyvavo sulaikant M. A. ir pristatė į policijos komisariatÄ Algirdo g. 20, Vilniuje. Sulaikymo metu M. A. prieÅ¡inosi, buvo panaudoti antrankiai. M. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikėjo padaryti asmens kratÄ , kurios metu, dalyvaujant ir kitiems pareigÅ«nams M. A. elgėsi agresyviai, pradėjo keiktis, spjaudėsi, mėtė rÅ«bus.

Jis buvo įspėtas, kad nusiramintų, tačiau į pastabas nereagavo. Kadangi žinojo M. A. ir kad iš jo galima laukti provokacijų, todėl elgėsi taip, kad išvengtų konflikto. Visi pareigūnai elgėsi šaltai ir profesionaliai. M. A. aiškiai ir garsiai prie visų žmonių pradėjo jam grasinti ir įžeidinėti ir ne tik jam, bet ir jo šeimai. M. A. buvo įspėtas, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų, tačiau pastarasis atsakė, kad jam vienodai, jis vis tiek darys savo.

Dar pasakė, kad kameroje daužys į sienÄ ir pasakys, kad jį sužalojo. Jis stengėsi nereaguoti į grasinimus ir nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , pradėjo pildyti protokolus, dokumentus. Kadangi numatė, jog M. A. neprisipažins ir reikėjo padaryti procesinį veiksmÄ - paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, jis nuėjo pas virÅ¡ininkÄ ir paprašė, kad Å¡is eitų kartu, nes jei bus toliau grasinama, kad dalyvautų virÅ¡ininkas. Atėję pas M. A. pasakė, kad reikia duoti savo noru lyginamuosius pavyzdžius arba bus priimtas nutarimas dėl to.

Tada vėl prasidėjo keiksmažodžiai, lapų ir raÅ¡ymo priemonių mėtimai, vos ne lipimas ant stalų. M. A. vėl pradėjo keiktis, kÄ girdėjo ir kolega. Jis (D. R.) stovėjo ramiai, bet grasinimai toliau tęsėsi. Po to M. A. apsiramino ir pats davė lyginamuosius pavyzdžius. Specialistas paėmė pavyzdžius, o jam reikėjo paimti paraÅ¡Ä . Apie buvusiÄ situacijÄ parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir M. A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis M. A. neprovokavo, iÅ¡sakytus jam grasinimus vertina realiai.Liudytojas A.

R. teisme parodė, kad dirba VPK vyriausiuoju tyrėju. 2017 m. vasario 23 d. vakare gavo informacijÄ , kad sulaikytas M. A. su vienu "čekiu". Jam bÅ«nant antrame aukÅ¡te, atėjo D. R. su M. J. ir pasakė, kad sulaikytas M. A. elgėsi įžūliai, asmens kratos metu pagrasino D. R.. Jis M. A. nepažinojo, bet matė, kad jis labai agresyviai nusiteikęs, sakė, kad susižalos pats, galvÄ daužys į sienÄ ir apkaltins pareigÅ«nus. Jis ir D. R. buvo viename iÅ¡ kabinetų bei specialistas, kuris turėjo paimti mėginius.

IÅ¡leido M. A. iÅ¡ laikinojo sulaikymo kameros, paaiÅ¡kino ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti protokolÄ dėl ko jis pildomas, tačiau M. A. metė popierius ir tuÅ¡inukÄ , atsisakė pasiraÅ¡yti. Tuomet jis prispaudė sulaikytÄ jį prie sienos, kad nieko nepasidarytų sau ir D. R.. Tai nebuvo stipri fizinė prievarta, o tik apsisaugojimas nuo galimų M. A. veiksmų. Tame kabinete D. R. irgi grasino, kad susidoros, vartojo žodį „ryžas“. Paėmus mėginius, M. A. buvo nuvestas į kamerÄ , paskui iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę.

Grasinimai buvo, kai buvo trise pirmame aukÅ¡te, kur buvo sulaikymo kameros. PirmÄ kartÄ M. A. matė ir jam net buvo keista, kodėl grasina D. R., nes pastarasis ramiai elgėsi. Gal dėl to, kad jie bendravo ne pirmÄ kartÄ . Kodėl grasino bÅ«tent D. R. nežino. Prie jo nieko neleistino prieÅ¡ M. A. pareigÅ«nai nenaudojo. Ar M. A. buvo apsvaigęs ar iÅ¡gėręs nežino, bet toks jo poelgis buvo kaip kad bÅ«tų kažko pavartojęs. Jam asmeniÅ¡kai M. A. negrasino, asmens kratoje jis nedalyvavo. Atėjo tik pavyzdžių paėmimui, dar specialistas buvo.

Jo atžvilgiu M. A. elgėsi, kaip su pareigūnu nepagarbiai, agresyviai ir nenatūraliai. Pareigūnu jis dirba 19 metų. Būna panašių atvejų, bet nemano, kad šiuo atveju buvo vien įžeidimas. Tai buvo realus grasinimas. Sužinoti, kur gyvena pareigūnas ir įvykdyti savo kėsinimus yra visai realu. Konkrečiai nežino ar D. R. buvo dėl kokios nors bylos pas M. A. namuose. Jis, kaip vadovas turi įsitikinti, jeigu pareigūnas sako, kad žmogus agresyvus, todėl nuėjo kartu ir įsitikino.

PareigÅ«nai viskÄ darė teisėtai.Liudytojas A. A. parodė, kad jis yra Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tyrėjas. Panevėžio gatvėje Vilniuje buvo sulaikytas M. A.. Sulaikymo metu pas jį rastas lankstinukas su narkotinėmis medžiagomis, todėl buvo pristatytas į komisariatÄ , pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis su D. R. ir M. J. darė asmens kratÄ . Kratos metu M. A. agresyviai elgėsi, pradėjo grasinti D. R. sakydamas: „tau bus Å¡akės, ateisiu pas tave į namus, pakviesiu savo chebra ir susidorosim“.

Esmė, kad pasakė, jog susidoros. M. A. buvo įspėtas, tačiau toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Dar pasakė, kad kameroje daužys galvÄ ir apkaltins pareigÅ«nus. TÄ dienÄ jam neteko daugiau su M. A. bendrauti. Kai grasino D. R. jis stovėjo Å¡alia ir girdėjo. Nežino, kodėl grasino. Jie konflikto neiÅ¡provokavo. M. A. stovėjo prieÅ¡ D. R. ir pasakė grasinimus žiÅ«rėdamas D. R. į akis.Liudytojas M. J. teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto 2 PK tyrėju. Buvo sulaikytas M.

A., pas jį rastas vienas folijos lankstinukas. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Asmens kratos metu M. A. elgėsi agresyviai, mėtė daiktus. D. R. davė pastabÄ , gražiai paaiÅ¡kino, bet jis nereagavo. M. A. pagrasino D. R. sakydamas, kad: „aÅ¡ ateisiu pas tave su kaukėm, su draugais ateisiu, kaip tu atėjai į mano namus, taip aÅ¡ į tavo namus ateisiu“. Ne pirmÄ kartÄ M. A. sulaikomas, bet negali pasakyti, kodėl bÅ«tent D. R. taip sakė. Nebuvo jokio provokavimo iÅ¡ D. R. pusės. Asmens kratoje dalyvavo jis, D.

R., A. A., galbūt A. A.. M. A. tiesiai į D. R. kreipėsi, žiūrėjo jam į akis metro atstumu. Jokių neteisėtų veiksmų M. A. atžvilgiu niekas neatliko. Jam asmeniškai M. A. negrasino.Liudytojas A. A. teisme parodė, kad dirba Vilniaus miesto 2 PK vyresniuoju tyrėju. Buvo eilinė darbo diena, sulaikė M. A.. Jis pažįstamas jam labai seniai. Kai apžiūrinėjo jo kolegos, jis stovėjo šalia. M. keikėsi, švaistėsi daiktais, elgėsi neadekvačiai. Būdamas komisariate M. A. pagrasino D.

R., kad ateis į namus ir susidoros. Neprisimena, ar sakė kokiu bÅ«du susidoros. Grasinimai buvo tiesiogiai iÅ¡sakyti. M. A. sakė: „kaip tu pas mane į namus atėjai, taip ir aÅ¡ pas tave ateisiu“. Be to buvo daug necenzÅ«rinių žodžių. Tie grasinimai vis kartojosi. Jis matė, kad D. R. buvo iÅ¡sigandęs. Lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti vėliau, jis tame veiksme nedalyvavo. Kolega pasakojo, kad ir tuo metu D. R. buvo grasinama. Grasinimus pirmÄ kartÄ girdėjo, kai M. A. apžiÅ«rÄ darė.Liudytojas V.

C. teisme parodė, kad dirba VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistu. TÄ dienÄ buvo kviečiamas dėl narkotinių medžiagų. Su dviem tyrėjais buvo atėjęs padaryti nuoplovas asmeniui, kuris buvo įtariamas narkotinių medžiagų laikymu, pavardės neatsimena. Davė tam asmeniui protokolÄ pasiraÅ¡yti, kad jis sutinka duoti nuoplovas, tačiau asmuo atsisakė, pradėjo mėtyti protokolÄ , daiktus. Sakė, kad nieko nepasiraÅ¡inės, pradėjo grasinti vienam tyrėjui žodžiais:

„tu atėjai pas mane namo, tai aÅ¡ ateisiu su kaukėm pas tave“. Paskui pasakė jam, kad jeigu atsisakys dėl nuoplovų, tai bus priimtas nutarimas ir vis tiek bus paimtos nuoplovos. Sulaikytasis agresyviai elgėsi, tyrėjui D. R. pasakė: „tau, ryžas, iÅ¡ vis bus...“ sakė, jog ateis į namus pas jį su kaukėm. Salėje esantis asmuo taip pasakė, jie labai panaÅ¡Å«s, kažkuris iÅ¡ jų. Po to, maždaug po 10-15 minučių sulaikytasis sutiko duoti nuoplovas. Atlikęs savo veiksmÄ išėjo.

Apie grasinimus Å¡eimai negirdėjo, žodžio „nužudysiu“ nebuvo. IÅ¡sakytus grasinančius žodžius galima visaip suprasti, bet kam tada ateiti pas pareigÅ«nus su kaukėm, kam juo gÄ sdinti? IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. R. 2017-02-24 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017 m. vasario 23 d. jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK KPS vyriausiuoju tyrėju A. R., vyr. tyrėju A. A., tyrėjais A.

A., M. J. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, apie 19.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikytas M. A., pas kurį rastas vienas folijos lankstinukas su milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga. Sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės - antrankiai. M. A. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie 20.20 val. tarnybinėse patalpose, dalyvaujant KPS tyrėjams A. A., M. J. ir vyr. tyrėjui A. A., buvo atliekama M. A. asmens krata. Jos metu M. A. pradėjo įžūliai ir agresyviai elgtis (mėtyti savo rūbus į pareigūnus, keiktis).

Dėl tokio elgesio buvo įspėtas, kad nusiramintų. Po Å¡ios pastabos M. A. visų akivaizdoje pradėjo jam grasinti: "tau ryžas iÅ¡vis (necenzÅ«rinis žodis), kaip tu pas mane atėjai į namus, taip ir aÅ¡ pas tave ateisiu, surinksiu chebrÄ , ateisiu su kaukėm bus (necenzÅ«rinis žodis) tau ir tavo Å¡eimai". M. A. jis įspėjo, kad už grasinimus gali bÅ«ti pradėtas ikteisminis tyrimas pagal BK 287 str. už grasinimus valstybės tarnautojui, tačiau į jo pastabas jis atsakė: "man (necenzÅ«rinis žodis), kÄ tu ten pradėsi, kaip aÅ¡ tau pasakiau taip ir bus".

Po asmens kratos M. A. buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerÄ . Apie 21.10 val. kartu su vyriausiuoju tyrėju A. R. atliekant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimÄ , M. A. vėl pradėjo mėtyti protokolÄ ir raÅ¡ymo priemones. M. A. jis dar kartÄ Ä¯spėjo dėl tokio elgesio, tačiau jis vėl pradėjo jį įžeidinėti ir grasinti: "ryžas klausyk, aÅ¡ tau sakau, kad tau tikrai bus (necenzÅ«rinis žodis), užmuÅ¡iu, tai (necenzÅ«riniai žodžiai) iÅ¡ čia kol gyvas" (1 t., b. l. 2).Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. M. tarnybinime praneÅ¡ime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ buvo peržiÅ«rėti įraÅ¡ai, tačiau juose garso įraÅ¡as nėra užfiksuotas, o tik vaizdas (2 t., b.l. 30-31).

Lietuvos Respublikos BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas psichinę prievartÄ reikalavo iÅ¡ valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertimas suteikti turtinę naudÄ gali pasireikÅ¡ti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo bÅ«du (raÅ¡tu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobÅ«džiu. BÅ«tinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais grasinimais prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį:

1) panaudoti fizinį smurtÄ , 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , 3) paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant.

Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-62-976/2017).IÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M.

A. padarė jam inkriminuotas nusikalstams veikas, t. y. 2017 m. vasario 23 d., apie 20.20 val., bÅ«damas sulaikytas Vilniaus miesto 2 policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, atliekant jo asmens kratÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ grasino fiziniu susidorojimu pareigÅ«nui D. R., reikalaudamas jį susilaikyti nuo teisėto procesinio veiksmo atlikimo. Taip pat M. A. 2017 m. kovo 16 d. apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo vertė I. ir Č.

B. duoti jam 6000 eurų grasindamas fiziniu susidorojimu. Nors M. A. neigė padaręs Å¡ias veikas, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, I. B. pareiÅ¡kimas policijai, D. R. tarnybinis praneÅ¡imas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas, taip pat iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo M. A. parodymai teisme, kad buvo konfliktas su nukentėjusiais. Teismas kritiÅ¡kai vertina M. A. teiginius, kad jis pareigÅ«nui negrasino, o tik apsižodžiavo, galbÅ«t įžeidė ir, kad jokių pinigų iÅ¡ B. nereikalavo, t. y. kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Visi liudytojai (pareigÅ«nai) tiesiogiai matė ir girdėjo M.

A. išsakytus grasinimus D. R., pakartojo iš esmės tapačius žodžius, kokias buvo grasinama. Akivaizdu, kad buvo grasinama fiziniu susidorojimu ne tik pačiam D. R., bet ir jo šeimai. Liudytojas A. A. parodė, kad dėl išsakytų grasinimų D. R. buvo išsigandęs, t. y. suvokė, kad jie gali būti realiai įgyvendinti. Nieko neteisėto D. R. M. A. atžvilgiu neatliko, buvo ramus, neprovokavo M. A., nes žinojo šį asmenį, ir kad jis būna agresyvus. M. A. reikalaudamas iš B. 6000 Eur neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti šių pinigų, tai buvo ne jo pinigai ir tai jis suprato.

Todėl vertimas perduoti pinigus buvo neteisėtas, o grasinimas fiziniu susidorojimu realus, kÄ patvirtina I. B. pareiÅ¡kimas policijai, kad ji bijo dėl anÅ«kės. M. A. veika buvo tyčinė. Jis suvokė, kad grasindamas verčia nukentėjusius vykdyti jo reikalavimÄ duoti pinigų, ir norėjo taip veikti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, neprieÅ¡tarauja kitai bylos medžiagai. Tai, kad reikalaujami 6000 Eur galimai turėjo bÅ«ti skirti ne sau, o brolio J.

A. gydymui, nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi ir atsakomybės neÅ¡alina.M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes jis prievartavo turtÄ . Taip pat jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, kadangi grasino valstybės tarnautojui (policijos pareigÅ«nui). Dėl J. A. įvykdytos nusikalstamos veikos.Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad apie du metus gyveno kartu su J. A., vedė bendrÄ Å«kį. Nuo 2016 spalio mėnesio gyvena atskirai. Ji nežinojo, kad buvo jo brolis M. atėjęs pas tėvus, nes kovo 10 d. buvo iÅ¡vykusi į AnglijÄ .

IÅ¡važiavo dirbti į užsienį, nes bijojo J., prasidėjo depresija. Jos vaikas pasiliko Lietuvoje su tėvais. Jos neprašė atsiimti pareiÅ¡kimo iÅ¡ policijos. 2017 m. kovo 7 d. atėjo J. A. pas jÄ Ä¯ tėvų butÄ , kur ji tuo metu gyveno, ir prašė pinigų, žiedo su briliantu, nes reikėjo pinigų narkotikams. Prašė 30 eurų, paskui 24 eurų. Ji nesutiko, todėl J. pradėjo daužyti į virtuvės langÄ . Ji iÅ¡sigando ir atidavė turėtus 7,60 Eur, kad tik jis iÅ¡eitų, netriukÅ¡mautų.

J. sakė, kad neturi pinigų, nebedirba, negalėjo nei pasiskolinti, nei paimti kreditÄ . Kad jis nepradėtų rėkti, nes nuo abstinencijos bÅ«davo bloga, tai pasakė, kad rytoj, jeigu turės pinigų, tai gal duos, priklausomai nuo aplinkybių. Tvirtai neprižadėjo duoti. Po valandos J. grįžo ir vėl pradėjo reikalauti pinigų narkotikams. Jis pradėjo grasinti (jos tėčiui nuneÅ¡ti galvÄ nuo pečių, sumuÅ¡ti), kad jam reikia 500 eurų, sakė negali iÅ¡ karto mesti narkotikų, jam tik privačioje klinikoje reikia gydytis, todėl reikia daug pinigų.

Ji paaiškino, kad pinigų neturi, nes yra didelė skola, tačiau jis vis tiek grasino, reikalavo, skambino, o paskui išėjo. Jis ištisai skambindavo, neprisimena, kaip tiksliai buvo, tik įrašė tuos skambučius. 2016-03-07 J. skambino 8 kartus, ji atsiliepdavo, padarė skambučių įrašus. Jeigu neatsilieptų, tai jis pradėtų daužyti langus, duris. Tuo metu ji nemanė, kad policija gali kuo nors padėti, todėl ir nekvietė. 500 eurų J. nepagrįstai prašė, nes viskas buvo sumokėta už skolas, pinigų ji neturėjo.

J. anksčiau dirbo kurį laikÄ , paskui nedirbo, registravosi darbo biržoje. Jis negalėjo imti kreditų, bet praÅ¡ydavo, kad ji paimtų. Ä® lombardÄ buvo iÅ¡neÅ¡ti televizoriai. VienÄ iÅ¡pirko, o kitas liko. Dar liko brangÅ«s mobilÅ«s telefonai neiÅ¡pirkti ir kiti daiktai. Kai kuriuos daiktus iÅ¡pirkdavo. J. skoloms sumokėti davė 5000 eurų - jo mama buvo paėmusi paskolÄ . Skolos susidarė dėl to, kad J. visÄ laikÄ reikėjo pinigų. Ji skolinosi iÅ¡ Å¡eimos narių, draugų, pažįstamų, ėmė kreditus.

J. buvo labai bloga, sakė, kad gydysis, kad čia paskutinis kartas. J. buvo jÄ sumušęs du kartus. VienÄ kartÄ jai trenkė, nes buvo agresijos priepuolis, kad nebuvo iÅ¡ ko pasiskolinti pinigų. Ji kreipėsi į greitosios pagalbos ligoninę, tačiau buvo gėda pasakyti, kad draugas sumušė, todėl pasakė, kad atsitiktinai susižalojo. Buvo rankos sumuÅ¡imas, plaÅ¡takos ir pirÅ¡to. Apie 2-3 metus bendravo su J.. Problemos atsirado dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kažkur prieÅ¡ pusę metų prasidėjo.

IÅ¡ pradžių gaila buvo, jis sakydavo, kad tai paskutinis kartas. Buvo nuvažiavę į priklausomybės ligų centrÄ , bet nepatiko vaistai. Tada į kitÄ klinikÄ JustiniÅ¡kėse kreipėsi, tačiau ten tik iÅ¡blaivinimas buvo, nuo narkotikų negydė. Rudenį jie iÅ¡siskyrė. Jis iÅ¡važiavo pas savo mamÄ , o ji persikraustė pas tėvus. Kai bÅ«davo abstinencija, jam reikėjo narkotikų, o pinigų nebuvo. Dėl grasinimų situacijÄ vertina realiai, nes jo mama pasakojo, kad vaikai yra agresyvÅ«s. J. reikalavo 500 eurų už gydymÄ privačioje klinikoje.

Jis norėjo 500 eurų, kad paliktų juos, neatiduotų skolom, bet pas jÄ buvo labai didelės skolos, negalėjo neatiduoti, todėl pasakė, kad skolos yra svarbiau. Kadangi ji negalėjo duoti narkotikams, jis prisiminė ir reikalavo 500 eurų. Nežino ar tikrai bÅ«tų iÅ¡leidęs pinigus gydymui, nes labai neapsispręsdavo. Dėl batų reikalavo pinigų, nes ji neÅ¡iojo jo batus. Jis pareikalavo už batus 200 eurų, sportiniai kedai buvo. Neatidavė batų, nes pati neÅ¡iojo. Jų vertė apie 50 eurų.

Batus jis pasiėmė, kai ji buvo iÅ¡vykusi į AnglijÄ . Jis suneÅ¡iojo jos batus, o ji tada neÅ¡iojo J. batus, nes atitiko kojų dydžiai. Paskolos buvo paimtos, kad atiduoti kitas skolas. Ji dirbo, gaudavo algÄ , iÅ¡ kurios gyveno. Duodavo dalį pinigų J.. Žinojo, kad daiktus J. užstatinėja, jis reikalavo pinigų ir kad jam bloga, abstinencijoje jis bÅ«na agresyvus. VienÄ kartÄ ji kreipėsi ir atsiėmė pareiÅ¡kimÄ policijoje. Dalinai su jos sutikimu neÅ¡davo daiktus į lombardÄ . AtskirÄ buhalterijÄ ji vedė ir tai jis žinojo.

Leido įkeisti daiktus, nes bijojo, kad nebÅ«tų dar blogiau, kad nebÅ«tų agresyvus. Tikėjo, kad tai paskutinis kartas, kad jis gydysis. Taip pat bijojo dėl artimųjų, ne dėl savęs. IÅ¡ pradžių kartu viename bute gyveno, kai jis neÅ¡davo daiktus, paskui atskirai. Ji turiu savo butÄ . Jis neturėjo daiktų. Kai dirbo, kai gaudavo paÅ¡alpÄ iÅ¡ darbo biržos Å¡iek tiek prisidėdavo, 100 eurų į mėnesį. Ji pati žalingų įpročių neturi, narkotikų nevartoja. Ji žinojo, kad A. yra teisti, bet nelabai bijojo dėl jų praeities, žinojo, dėl ko teisti.

Ji už 10000 eurų sumÄ buvo užstačiusi butÄ , sumokėjo skolas, tėvai padėjo. Ji dirbo probacijos tarnyboje, gaudavo 600-700 eurų algÄ . J. du kartus davė pinigų. PirmÄ kartÄ , davė 5000 Eur su trupučiu, kai jo mama buvo paėmusi paskolÄ , antrÄ kartÄ - 6000 Eur, kai 2016 m. vasarÄ jo motina pardavė butÄ . Kadangi buvo didelės skolos, neužteko tų pinigų skoloms sumokėti, tik dalį padengė. Pirmiausia tais pinigais sumokėjo skolas, nes tai yra svarbiau. Ä® reabilitacijÄ galima užsiraÅ¡yti ir nemokamai gydytis, nebÅ«tinai į privačiÄ klinikÄ . 2017 m. kovo mėnesį J. duotų pinigų jau nebuvo.

Daugiausiai naudojo pinigui J., pirko telefonÄ iÅ¡simokėtinai. Gyveno jos bute, kurį tėvai nupirko. Kol nesužinojo, kad vartoja narkotikus, tėvai nesikiÅ¡o, paskui patarė skirtis. Iki 2016 m. spalio mėnesio gyveno su J.. Gyventi kartu pradėjo nuo 2014 m., tais metais jis pradėjo vartoti narkotikus. Ji dirbo, turėjo pajamas. Apie 600 eurų kas mėnesį uždirbdavo. Å ių pinigų užtekdavo savo reikmėm ir vaikui. Kad paliktų butÄ ramybėje J. paprašė televizoriaus ir 200 eurų. Å is turtas priklausė jos tėvui.

Jie atidavė jam televizorių ir davė 200 eurų. Tik tada jis išėjo. Tėvas pakeitė spynas, tačiau ji vėl davė raktus J., nes tikėjosi, kad jis pasitaisys. Kai reikalavo pinigų, ji buvo palūžusi dėl skolų, dėl tėvų ir prasidėjo depresija. J. iÅ¡ jos darbo iÅ¡nešė brangų kompiuterį. Ji matė, nes tuo metu buvo darbe. Nesulaikė jo, kadangi jis pasakė, kad iÅ¡pirks ir viskas bus gerai. Jam reikėjo pinigų, jam buvo blogai. Jis nuvežė su taksi kompiuterį ir pridavė į lombardÄ .

Neprisimena ar ji važiavo kartu. Ji iÅ¡pirko kompiuterį, nes savo maÅ¡inÄ užstatė. J. neatleidžia dėl to kÄ padarė. Tikisi, kad jam bus paskirta tokia bausmė, kad jis galės pradėti naujÄ gyvenimÄ , gydytis nuo priklausomybių ir įsidarbinti. Savo ateities su juo nemato.Nukentėjusioji I. B. parodė, kad J. A. yra tikras prievartautojas, finansiÅ¡kai virÅ¡ 30000 eurų padaręs nuostolių. Dukra jo labai bijojo, jinai klaupdavosi ant kelių, kad tik tėvas paskolintų 50 eurų. Dėl J.

A. dukra prarado du darbus, nes iÅ¡ jos darbo jis pavogė kompiuterį. Neįmanoma buvo J. iÅ¡varyti iÅ¡ buto. Du kartus jie rašė pareiÅ¡kimus į policijÄ , bet jiems buvo atsakyta, kad čia buitinis konfliktas ir turi tvarkytis patys. I. pati bijojo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Jie bijo dėl savo anÅ«kės, kuriai 13 metų. NeaiÅ¡ku, kÄ A. gali padaryti jai. PrieÅ¡ naujus metus pasiėmė dukrÄ pas save į namus, du kartus pakeitė spynÄ , kad J. iÅ¡eitų iÅ¡ jos buto. Jis yra pareiÅ¡kęs, kad čia jo butas.

Šį butÄ jie nupirko I., tai jos butas. J. ateidavo prie jų ir grasindavo dukrai, liepdavo duoti pinigų. J. du trimerius, žoliapjovę, aukÅ¡to slėgio plovimo aparatÅ«rÄ iÅ¡vežė iÅ¡ jų sodo ir šį turtÄ pridavė į lombardÄ . Ji pati grynų pinigų nedavė dukrai, nors dukra praÅ¡ydavo, sakydavo kad reikia J., jinai jo bijojo. Kad jų sodas apvogtas sužinojo po dviejų mėnesių, kai nerado įrankių. Policijai pareiÅ¡kimo nerašė dėl vagystės. Rašė pareiÅ¡kimus tik dėl dukros, kad jis jÄ kankina. 2017 m. kovo 7 d., kai J. buvo atėjęs, jos nebuvo namuose, buvo darbe.

Dukra paskambino jai į darbÄ ir pasakė, kad J. daužo langus, kad ji bijo, kad iÅ¡ jos reikalauja pinigų ir turto. Dukra slėpė, kad gyvena su J.. Nori, kad J. paliktų jų Å¡eimÄ ir dukrÄ ramybėje, nesiartintų prie jų.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. B. atpažino J. A., kaip asmenį, kuris nuolat I. B. grasina, reikalauja pinigų, neÅ¡a daiktus iÅ¡ namų, persekioja (1 t., b.l. 74-75).Nukentėjusysis Č. B. parodė, kad J. A. ir jo brolis iÅ¡lupo iÅ¡ jų nemažai pinigų, jie yra narkomanai.

Norėjo jais atsikratyti, tačiau neįmanoma. Vis lenda iÅ¡ paskos, sekioja. Mano, kad gal teisėsauga padės atsikratyti narkomanų. Nenori jų nei matyti, nei girdėti. Pirmiausia reikalavo, kad dukra pareiÅ¡kimÄ atsiimtų iÅ¡ policijos. Ta vargÅ¡elė maÅ¡inÄ užstatė, kad tik brangų kompiuterį iÅ¡pirktų, kurį J. iÅ¡ darbo iÅ¡nešė. Tačiau direktorė grįžusi po atostogų viskÄ sužinojo ir atleido jÄ iÅ¡ darbo. IÅ¡ buto vos iÅ¡prašė J., priedo televizorių davė ir kažkiek eurų.

Liepė kraustytis iÅ¡ buto, kad daugiau jo nematytų. Bet jis pavogė buto raktus, todėl reikėjo spynas du kartus keisti. PareiÅ¡kimÄ padavė policijai, tačiau gailisi, kad atsiėmė, nes tai nieko nepadėjo. IÅ¡ pirmos dienos sužinojo apie dukros problemas, kai J. atėjo pas dukrÄ gyventi. Pažįstamas kolega pamatęs J. pasakė, kad jis narkomanas. IÅ¡ pradžių, neturėjo supratimo ir į tai nežiÅ«rėjo rimtai, nemanė, kad čia didelė problema, nežinojo, kÄ reiÅ¡kia narkomanas.

Du metus dukra gyveno su J.. Paskui 3000 eurų iÅ¡ seifo dingo pas jÄ . Nieko nežinojo apie dukros paskolas, tik vėliau dukra parodė kiek turi paskolų. J. grasino, žadėjo tėvus užmuÅ¡ti ir I. bijojo pasakyti. Apie 30000 eurų iÅ¡ jų J. yra prasiskolinęs. Dukra praÅ¡ydavo pinigų, kai jau galai visai nesuėjo, kai prisiėmė paskolų. Vien palÅ«kanų buvo 6000 eurų. Davė dukrai po 50 eurų, gal po 100 eurų kelis kartus, kad tik atsikratytų J.. Kovo 7 dienÄ jo nebuvo namuose, bet J. ne kartÄ buvo ir spardė duris, rėkė, į langÄ daužė.

Apie kovo 7 d. įvykius jis žino iÅ¡ Å¡eimos narių. Buvo atvejis kai I. pakiÅ¡o A. motinos kortelę ir prašė, kad ji nuimtų iÅ¡ bankomato pinigų. Paskui atsiuntė brolį, kad atseit tuos 250 eurų, kuriuos jis buvo dukrai davęs atiduotų. Skambučių daug buvo. Dukros ir jų butai yra pirmame aukÅ¡te, namai Å¡alia. J. iÅ¡ jų sodo įrankius pavogė ir pridavė į lombardÄ . Naujų nenupirko, nes brangiai kainuoja. Su M. nieko bendro neturi. Nori, kad A. daugiau nesiartintų, nelįstų prie jų, tegul gyvena savo gyvenimÄ .

BÅ«tų gerai, kad atlygintų 20 tÅ«kstančių eurų.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis Č. B. atpažino J. A., kuris iÅ¡ jos dukros reikalavo pinigų ir dėl jo dukra buvo priversta iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos (1 t., b.l. 91-92).Liudytojas A. P. teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtinbi) kasininku-priėmėju. Žino J. A., prisimena, kaip klientÄ , kuris ateidavo užstatyti daiktus. Ä®vairÅ«s buvo daiktai: statybiniai įrankiai, telefonai, juvelyriniai dirbiniai, kompiuteriai, buitinės technikos.

Atnešdavo pats, kartais užeidavo brolis ir draugė. Kai kuriuos daiktus išpirkdavo, kokius neprisimena. Jisai pats išpirkdavo, kartais su drauge ateidavo. Kai neturėjo dokumento, tai kitas žmogus buvo. Kompiuteris "Apple" buvo atneštas užstatyti. Trejus metus jis dirba lombarde, klientus pažįsta. Žino I. B.. Nesigilina kodėl žmonės užstato daiktus. Įvairių istorijų būna. Kad dalis daiktų buvo I. B. suprato iš to, kad buvo ginčai - užstatom, neužstatom. I. B. išpirkdavo daiktus.

Jis klausdavo, kam priklauso daiktai. J. A. sakė, kad jo. Klientas duomenų tikrumÄ patvirtina savo paraÅ¡u. Laikymo terminas kvite bÅ«na suraÅ¡ytas. Jei neatvyksta iÅ¡pirkti, pagal vidaus taisykles galima realizuoti daiktÄ po 48 valandų, suėjus terminui. Kompiuterį "Apple" pridavė vienas. Jis tada sakė, kad taksi laukia. IÅ¡ J. žodžių suprato, kad taksi automobilyje laukė draugė. J. buvo vienas atėjęs. Vienetiniai atvejai buvo, kai su I. atneÅ¡davo daiktus įkeisti. Dažniau vienas ateidavo.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas patvirtina, kad liudytojas A.

P. atpažino J. A., kaip asmenį pridavinėjusį į lombardÄ daiktus (1 t., b.l. 56-57).SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. P. pateikė paskolos kvitų kopijas, patvirtinačias, kad daiktus įkeitinėjo J. A. (1 t., b.l. 58-61).IÅ¡ I. B. 2017-02-06 pareiÅ¡kimo matyti, kad jos buvęs draugas J. A., su kuriuo negyvena nuo 2016 m. spalio mėnesio, pastoviai iÅ¡ jos praÅ¡o pinigų įsigyti narkotinėms medžiagoms, raÅ¡o įžeidžiančias ir grasinančias žinutes, baugina, kasdien ateina į jos darbÄ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini).

Atėjęs grasina, kad pasikalbės su direktore, jÄ apÅ¡meiÅ¡, kad ji netektų darbo arba už tai ji turi duoti jam pinigų. Paskutinį kartÄ paėmė kavos virimo aparatÄ 2017-01-27, kuris priklauso darbovietei, ir užsatė į lombardÄ (duomenys neskelbtini). Šį daiktÄ jis paėmė, kadangi ji negalėjo duoti pinigų. Kavos aparatÄ ji iÅ¡pirko, nes J. buvo davęs įkeitimo kvitÄ . Tai nėra vieninteliai daiktai, kuriuos jis užstatė. Ji yra įbauginta, jo bijo, dėl to neÅ¡a jam daiktus, kuriuos jis pasako.

Jis visada grasina, kad sužalos jos tėvus, tėvas bus invalidas, o jÄ ir motinÄ užmuÅ¡. Tie bauginimai ir grasinimai bÅ«na kiekvienÄ dienÄ , siunčia grasinančias žinutes. Prie grasinimų prisideda ir jo brolis M. A. (jie yra dvyniai). Jis grasina, kad jeigu ji kreipsis į policijÄ dėl jo brolio, ar jo brolį pasodintų į kalėjimÄ ar nuteistų, tai ji ir jos Å¡eima negyventų, juos užmuÅ¡tų ir niekas neįrodytų, kad tai padarė jie, nes jie kažkÄ pasamdytų patys to nedarydami.

Be to, visada pabrėžia, kad ne vienÄ kartÄ yra sėdėjęs kalėjime ir jam nebaisu ten grįžti. Ji praÅ¡o pagalbos, kad apribotų J. A. artintis prie jos ir artimųjų, reikalauti pinigų kasdien apie 100 Eur. Ji yra įbauginta, bijo dėl savo ir Å¡eimos sveikatos. Prideda atÅ¡viestus lombardo kvitus, kur yra jos ir jos tėvų daiktai, kuriuos užstatė J. A. (1 t., b.l. 1). IÅ¡ įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-11-04 11.05 val. gautas I. B. praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie jos dukters kabinėjasi narkomanas J.

A., reikalauja kažkur jį vežti (1 t. b. l. 16-17).Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-10-27 14.24 val. gautas Č. B. pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), J. A., vartojantis narkotines medžiagas, buvęs dukros sugyventinis pagrasino, kad terorizuos, prašė atėjęs į namus 130 eurų. Prašo policijos imtis veiksmų, kad daugiau tai nepasikartotų (1 t., b.l. 18-19).Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2016-06-14 12.17 val. gautas I. B. pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis grasina fiziškai susidoroti su ja ir šeimos nariais (1 t., b.l. 20-21).Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji I.

B. 2017-03-07 pateikė garso įraÅ¡us su J. A. grasinimais (1 t., b.l. 35-36).IÅ¡ nukentėjusios I. B. ir įtariamojo J. A.pokalbių stenogramų matyti, kad J. A. 2017-03-07 laikotarpiu nuo 9.14 val. iki 10.15 val. reikalvo pinigų ir daiktų, grasino fiziniu susidorojimu su I. B. ir jos Å¡eima (1 t., b.l. 37-43).IÅ¡ UAB (duomenys nekslbtini) priklausančio lombardo (duomenys neskelbtini) paskolos kvitų matyti, kad J. A. 2017-01-24 įkeitė du trimerius už 167 Eur, 2017-01-21 įkeitė "Sony" video kamerÄ už 10 Eur, 2017-01-22 įkeitė įrankį "Karcher" už 100 Eur, taip pat kitus daiktus (1 t., b.l. 44-45).Pagal (duomenys neskelbtini) 2017-03-22 informacijÄ duomenų apie I.

B. skolas nėra (1 t., b.l. 51).Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad I. B. priklauso automobilis "Opel Astra", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas Lietuvoje 2011-02-16 (1 t., b.l. 52).Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. B. pagal 2004-08-10 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b.l. 53).Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta video kamera "Sony" ir monitorius "Hyundai", kuriuos lombarde buvo įkeitęs J.

A.. Po apžiÅ«ros Å¡ie daiktai pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti I. B. (1 t., b.l. 63-66).SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis Č. B.pateikė telefono žinutes iÅ¡ J. A., lombardo paskolos kvitus, pagal kuriuos J. A. įkeitė įvairius daiktus, kitus dokumentus (1 t., b.l. 95-109).UAB (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie I. B. vardu paimtas paskolas 2015-04-28 - 2016-05-25 laikotarpiu tokioms sumoms: 1500 Eur, 454,22 Eur, 800 Eur, 1500 Eur, 600 Eur, 700 Eur, 300 Eur.

Skolos gražintos. J. A. vardu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) minėtu laikotarpiu paskola nebuvo paimta. J. A. 173,77 Eur paskola buvo suteikta 2012-09-12, kurios jis negrÄ Å¾ino, todėl jo duomenys perduoti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui (1 t., b.l. 111-114).AB (duomenys neskelbtini) 2017-03-29 raÅ¡te nurodyta, kad duomenų apie J. A., M. A. sudarytas paskolų sutartis neturi. I. B. vardu buvo sudarytos paskolos sutartys: 2015-07-16 -1000 Eur, 2016-03-23 - 400 Eur, 2016-03-29 - 300 Eur, 2016-03-31 - 300 Eur, 2016-07-17 - 300 Eur, 2016-07-21 - 500 Eur.

Å iuo metu aktyvi tik 2016-07-21 sutartis dėl 500 Eur paskolos, grÄ Å¾inimo terminas 36 mėnesiai. Kitos paskolos grÄ Å¾intos. Taip pat raÅ¡te nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-03-23 iki 2016-12-06 buvo atmestos Å¡eÅ¡ios I. B. paraiÅ¡kos dėl 200-400 Eur dydžio kreditų suteikimo (1 t., b.l. 118-132).UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-29 raÅ¡te nurodyta, kad duomenų apie J. A., M. A. sudarytas paskolų sutartis neturi. I. B. vardu yra sudaryta 2016-05-30 paskolos sutartis 300 Eur sumai. Taip pat I. B. kreipėsi su paraiÅ¡komis kreditams gauti 2016-07-15 (dėl 350 Eur), 2016-07-23 (dėl 285 Eur), 2017-01-19 (dėl 1000 Eur), tačiau Å¡ios paraiÅ¡kos nebuvo patenkintos (1 t., b.l. 133-136).UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-29 raÅ¡te nurodyta, jog I.

B. vardu 2016-05-03 yra paimta paskola 700 Eur sumai, 2016-05-20 - 3000 Eur sumai, 2016-04-04 - 1800 Eur sumai (1 t., b.l. 138-152).Iš telefonuose rastų duomenų matyti J. A. ir I. B. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis. J. A. siuntė I. B. grasinančio pobūdžio žinutes (1 t., b.l. 155, 158-196)."Sodros" duomeys patvirtina, kad J. A. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2015-09-21 iki 2016-03-20 (3 t., b.l. 57). Daugiau duomenų apie jo įsidarbinimus nėra.(duomenys neskelbtini) 2017-03-22 duomenimis J.

A. turi skolų. Jo asmens reitingas priskiriamas E3 klasei (įsipareigojimų nevykdymas 99,99 proc.) (3 t., b.l. 58).VÄ® "Regitra" duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad J. A. vardu nėra registruota transporto priemonių (3 t., b.l. 59). Nekilnojamo turto registre nekilnojamojo turto J. A. vardu nėra įregistruota (3 t., b.l. 60).IÅ¡tyręs ir įvertinęs paminėtų įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad J. A. 2017 m. kovo 7 d. laikotarpiu nuo 07.45 val. iki 08.45 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė savo buvusiÄ sugyventinę I.

B. perduoti turtÄ , grasindamas prieÅ¡ jÄ ir jos artimuosius panaudoti fizinį smurtÄ ar sugadinti turtÄ (iÅ¡daužti langÄ , duris). Nors J. A. su inkriminuotomis veikomis nesutiko, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusios I. B. parodymai ir pareiÅ¡kimas policijai, nukentėjusiųjų Č. B. ir I. B., liudytojo A. P. parodymai teisme, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, garso įraÅ¡ai su jų stenogramomis, duomenys iÅ¡ kredito bendrovių apie suteiktas paskolas, duomenys iÅ¡ registrų apie I.

B. ir J. A. vardu registruotÄ turtÄ , kita bylos medžiaga, taip pat iÅ¡ dalies paties kaltinamojo J. A. duoti parodymai. Teismas kritiÅ¡kai vertina J. A. parodymus, kad jis turto neprievartavo, tik reikalavo savo pinigų ir daiktų. Tiek nukentėjusioji I. B., tiek ir pats kaltinamasis J. A. patvirtino, kad jiems gyvenant kartu jis davė I. B. 11200 Eur, kurie buvo skirti skoloms apmokėti. Duomenų, kad bÅ«tų davęs daugiau pinigų, byloje nėra, iÅ¡skyrus tik paties kaltinamojo J. A. pasakymus, jog yra įdėjęs 20000 eurų ir daugiau.

Kaip matyti skolos susidarė J. A. pradėjus gyventi pas I. B.. Iki tol I. B. skolų neturėjo, dirbo ir gaudavo pastovias pajamas apie 600-700 Eur, kurių užteko jai su nepilnamete dukra pragyventi. Ji turėjo savo vardu registruotÄ butÄ ir automobilį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis I. B. nebuvo ir Å¡iuo metu nėra iÅ¡kelta civilinių bylų pagal kreditorių ieÅ¡kinius dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. I. B. gyvenant su J. A. skolos susidarė dėl to, kad J. A. pradėjo vartoti narkotines medžiagas (heroinÄ ), niekur nedirbo, jo indėlis į bendrÄ Å¡eimos biudžetÄ buvo labai mažas - tik apie 100 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu vieno jo pačio poreikiams kasdien reikėjo ne mažiau 30 Eur narkotinėms medžiagoms įsigyti, maistui, kas per mėnesį sudaro apie 900 Eur sumÄ .

Akivaizdu, kad savo pinigų jam nepakako iÅ¡gyventi, nusipirkti narkotinių medžiagų, todėl visÄ laikÄ reikalavo pinigų iÅ¡ I. B.. Ji, neiÅ¡galėdama duoti J. A. praÅ¡omų sumų, buvo priversta skolintis, nes J. kreditų niekas nedavė. Tiksliai nustatyti kiek pinigų kiekvienas paėmė ir kiek buvo iÅ¡leista bendriems tikslams yra neįmanoma, tačiau atsižvelgiant į žinomas faktines aplinkybes, kad J. A. niekur nedirbo (iÅ¡skyrus pusmetį nuo 2015-09-21 iki 2016-03-20 kai dirbo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)), vartojo narkotines medžiagas, jo maÅ¾Ä indėlį į Å¡eimos biudžetÄ ir didelius poreikius, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad skolos susidarė bÅ«tent dėl J.

A. netinkamo gyvenimo bÅ«do vedimo, narkotikų vartojimo. Byloje nėra duomenų, kad J. bÅ«tų prisidėjęs didesiu įnaÅ¡u nei 11200 Eur, kuriuos jam davė motina, kai paėmė kreditÄ (davė 5200 Eur) ir pardavė butÄ (davė 6000 Eur). Savo vardu paskolų jis nėra paėmęs, net nėra atidavęs 2012-09-12, (iki pažinties su I. B.), paimtos 173,77 Eur paskolos iÅ¡ (duomenys neskelbtini), dėl ko jo duomenys buvo perduoti skolų iÅ¡ieÅ¡kotojams. Posėdžio metu pats patvirtino, kad nėra atidavęs ir kito kredito, kurį paėmė prieÅ¡ 10 metų („Liteko“ duomenimis 144,81 Eur paskola pagal 2008-07-16 sutartį su AS (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kotojas (duomenys neskelbtini)).

Tuo tarpu iÅ¡ kredito bendrovių pateiktos informacijos matyti, kad 2015–2016 metais, t. y. tuo metu kai J. A. gyveno pas I. B., ji savo vardu buvo paėmusi paskolų už 14454,22 Eur sumÄ . Taip pat lombarde buvo įkeičiami jos ir jos tėvų daiktai, kurie ne visada buvo iÅ¡perkami. Savo daiktų J. A. neturėjo, tik drabužius. Jo duoti 11200 Eur buvo panaudoti dėl jo kaltės susidariusioms skoloms padengti, tačiau Å¡ių pinigų nepakako. Pats J. A. teisme patvirtino, kad žinojo, jog pinigų nėra, jų skolas dangsto I. tėvas.

IÅ¡ to seka, kad likučio, kurio galėtų jis reikalauti neliko, todėl J. A. neturi teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ I. B. pinigų ir daiktų. I. B. ne kartÄ jam paaiÅ¡kino, kad visi pinigai buvo panaudoti J. A. padarytoms skoloms grÄ Å¾inti, tačiau jis nenorėjo to girdėti, vis tiek reikalavo 500 Eur. J. A. taip pat neturi teisės reikalauti 240 Eur už batus, kadangi, kaip nurodė nukentėjusioji, jų vertė buvo tik apie 50 Eur. Pats kaltinmasis teigė, kad už 240 Eur norėjo nusipirkti originalius batus, taigi 190 Eur reikalavo neteisėtai.

Be to I. B. neatidavė J. batų, kadangi jis buvo suneÅ¡iojęs jos batus, todėl ji naudojosi jo batais. Darytina iÅ¡vada, kad reikalauti iÅ¡ I. B. pinigų ir daiktų J. A. neturėjo teisėto pagrindo, nes jo pinigų ir daiktų pas nukentėjusiÄ jÄ nebuvo. Taigi vertimas perduoti pinigus buvo neteisėtas, o grasinimas fiziniu susidorojimu realus, kÄ patvirtina I. B. pareiÅ¡kimas policijai, kad ji bijo dėl savo ir artimųjų sveikatos, praÅ¡o pagalbos, yra įbauginta, nes J. A. yra agresyvus, nuolat sekioja, praÅ¡o pinigų.

Teismo posėdžio metu I. B. dar nurodė, kad J. A. buvo jÄ sumušęs ir ji kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kadangi ji nedavė jam pinigų. Å iems teiginiams pagrįsti pateikė 2016-01-12 medicinos dokumentus (3 t., b.l. 143-149). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, kadangi jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Å ių aplinkybių visuma įrodo, kad J. A. prievartavo iÅ¡ I. B. turtÄ , todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.Kaltinamajame akte nurodyta, kad J.

A. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytats BK 181 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas mano, kad jis padarė vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , nes buvo vieninga tyčia, veikos padarytos tÄ pačiÄ dienÄ su nedideliu laiko tarpu (kelios valandos), turtas (pinigai, daiktai) buvo reikalaujami iÅ¡ to paties asmens - nukentėjusios I. B. ir toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko.

Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne iÅ¡tisai, o susideda iÅ¡ atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų bÅ«ti kvalifikuojamos atskirai, bet dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-08-23 Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1.

Teismų praktika Nr. 44, 2016 m.).Turto prievartavimo (BK 181 str.) baudžiamosiose bylose tęstiniu turto prievartavimu paprastai laikomi atvejai, jei, esant kaltininko vieningai tyčiai, tas pats nukentėjusysis yra verčiamas per kelis kartus perduoti turtÄ , nepriklausomai nuo to, kad laikui bėgant gali keistis reikalaujama perduoti pinigų suma ar turtas, reikalaujami pinigai ar turtas perduodami dalimis arba keičiasi grasinimų pobÅ«dis. Tęstine nusikalstama veika taip pat gali bÅ«ti laikomas turto prievartavimas iÅ¡ kelių asmenų, jei neteisėtas reikalavimas buvo pareikÅ¡tas vienu metu keliems dalyvaujantiems asmenims.

Tačiau jei turtas buvo prievartaujamas iÅ¡ kelių nukentėjusiųjų tuo pačiu metu, bet iÅ¡ kiekvieno atskirai, tokia veika kvalifikuojama pagal turto prievartavimo sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996-06-21 nutarimo Nr. 43 Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamÄ sias bylas 12 punktas).Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, į J. A. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. A. padarė vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , todėl kaltinime nurodytas dvi jam inkriminuotas veikas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį sujungia į vienÄ tęstinę veikÄ .

Bausmių skyrimas, kardomosios priemonės, kiti klausimai.Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ (įvykdyti du tyčiniai nusikaltimai, iÅ¡ kurių vienas yra nesunkus, kitas – apysunkis), į kaltinamojo asmenybę (teistas 7 kartus, daugiausia už vagystes ir plėšimus, padarė du naujus nusikaltimus esant neiÅ¡nykusiam teistumui, praėjus vos pusei metų nuo jo paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, nedirba, nuo 2017-03-17 gydosi nuo priklausomybės narkotikams reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), Å¡io centro charakterizuojamas teigiamai, baustas už administracinius teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra), taip pat į tai, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, apgailestauja dėl to kas įvyko, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria M.

A. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už Å¡ių bausmių minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Teismas mano, kad skirti Å¡velnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, iÅ¡ ankstesnių teistumų jis nepasimokė, paleistas iÅ¡ pataisos namų vėl padarė du naujus nusikaltimus. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teigė ir savo elgesiu stengiasi parodyti, jog daro iÅ¡vadas, rodo norÄ taisytis, siekia atsisakyti priklausomybės narkotikams, nuo 2017-03-17 gydosi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre, kuriame reabilitacijos kurso trukmė 1 metai ir ilgiau, priklausomai nuo gydymo rezultatų, Å¡io centro darbuotojų charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 150), byloje nėra duomenų, kad po 2017-03-16 dienos jis bÅ«tų padaręs naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, į visus teismo posėdžius atvyko, nesislapstė ir nevengė atsakomybės, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas M.

A. gali bÅ«ti atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atidėdamas bausmės vykdymÄ teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktikÄ , nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimÄ kaip kraÅ¡tutinę priemonę.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra viena svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje (Vilniaus apygardos teismo 2017-05-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-242-870/2017). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. A. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį.M. A. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-20 15.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 12 dienų, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017-03-20 (2 t., 54, 69-70).

Prokuroro nutarimu 2017-03-30 jis paleistas į laisvę bei paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b.l. 71-73).Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-03-20 iki 2017-03-30 (11 dienų) turi bÅ«ti įskaitytas į bausmę, vienÄ sulaikymo ir kardomojo kalinimo parÄ skaičiuojant už vienÄ laisvės atėmimo dienÄ .M. A. paskirta karomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“panaikintina (BPK 139 str. 3 d.).

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę kaltinamajam J. A., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ (įvykdytas vienas tyčinis tęstinis apysunkis nusikaltimas), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , trukmę, pobÅ«dį ir pasekmes (nukentėjusioji I. B. buvo įbauginta, iÅ¡gyveno dėl savęs ir artimųjų saugumo, prasidėjo depresija, pakeitė gyvenamÄ Ä jÄ vietÄ - persikraustė gyventi pas tėvus, teko iÅ¡važiuoti į užsienį ir kurį laikÄ ten gyventi bei slėptis nuo J.

A.), į kaltinamojo asmenybę (teistas keturis kartus, niekur nedirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į tai, kad atsiprašė nukentėjusios ir jos tėvų, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimesnį Å¡ios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiui (BK 50 str. 2 d., 54 str.).

Skirti Å¡velnesnes bausmes nėra pagrindo, kadangi jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, iÅ¡vadų dėl savo elgesio jis nedaro, nerodo pastangų pasitaisyti, 2017-02-22 paskelbus nuosprendį jo atžvilgiu, nepraėjus nė vienam mėnesiui jis vėl padarė naujÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi bÅ«ti subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-22 nuosprendžiu paskirta 12 parų areÅ¡to bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , vienÄ areÅ¡o parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ä® subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmė, atlikta pagal 2017-02-22 nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-11-29 iki 2016-11-30.J. A. buvo laikinai sulaikytas 2017-03-20 9.15 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, skaičiuojant nuo 2017-03-20 (3 t., b.l. 10-13). Teismo 2017-04-19 ir 2017-05-19 nutartimis suėmimas pratęstas iki 2017-07-20. Todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017-03-20 iki 2017-07-19 turi bÅ«ti įskaitytas į paskirtÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo parÄ skaičiuojant už vienÄ laisvės atėmimo dienÄ .J.

A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 120) yra nereikalinga, nes taikomas suėmimas, todėl Å¡i kardomoji priemonė panaikintina.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. A. asmeniniai daiktai (mobilaus ryÅ¡io telefonas „Nokia 201“, 3 raktai, kortelės ir kt.) supakuoti į vokÄ ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 19 (2 t., b.l. 105-106) – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini J.

A.. Kaltinamojo J. A. asmens tapatybės kortelė Nr. 13609308, pridėta prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intina J. A., paliekant byloje jos kopijÄ .Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriose nurodė, kad iÅ¡ M. A. valstybės naudai praÅ¡o priteisti 198,83 Eur, o iÅ¡ J. A. - 286,61 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (advokato užmokesčio), susidariusių dėl bÅ«tino gynėjų dalyvavimo.

BPK 106 straipsnyje, kuris reglamentuoja advokato darbo apmokėjimÄ , nenumatyta, kad iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos (straipsnio redakcija nuo 2017-07-01). Be to, kaltinamiesiems privalomi gynėjai buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pagrindu, nepriklausomai nuo jų valios, siekiant užtikrinti tinkamÄ jų teisių gynybÄ teisme. Atsižvelgiant į tai, priteisti iÅ¡ kaltinamųjų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas nėra pagrindo, todėl Å¡ie praÅ¡ymai netenkinami.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (I. ir J. B. turto prievartavimo) – laisvės atėmimÄ 1 metams 2 mėnesiams,- pagal BK 287 straipsnio 1 dalį (grasinimų D. R.) – laisvės atėmimÄ 7 mėnesiams,Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, užbaigti gydymÄ reabilitacijos centre VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), nesiartinti ir nebendrauti su nukentėjusiaja I.

B. ir jos artimaisiais.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Realaus bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. A. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d., vienÄ sulaikymo ir kardomojo kalinimo dienÄ skaičiuojant už vienÄ laisvės atėmimo dienÄ . KardomÄ jÄ priemonę M. A. - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ â€“ panaikinti (BPK 139 str. 3 d.).

J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę - laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta 12 parų areÅ¡to bausme ir nustatyti subendrintÄ 1 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal 2017 m. vasario 22 d. nuosprendį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytÄ laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. liepos 19 d.Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 19 d.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ J.

A. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. A. asmeninius daiktus (mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 201“, 3 raktus, korteles ir kt.) supakuotus į vokÄ ir perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 19 – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti J. A..

Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtÄ prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo grÄ Å¾inti J. A., paliekant byloje jos kopijÄ .Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymų dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ M. A. ir J. A. netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas