afadf193-e482-4180-a3e7-4f87ff38139e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-191-1057/2020 Proceso Nr. 1-02-2-00523-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Živilei Kalasauskaitei, Katažynai Grinevič, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, kaltinamajam J. D., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)vidurinio išsilavinimas, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1. 2017-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 233 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė: J. D. siekė paveikti liudytojÄ , jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o bÅ«tent: nuo 2017-02-09 iki 2017-05-02 tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Verkių g., Å iaurės miestelyje, Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, žodiniu praÅ¡ymu, siekė paveikti E. R., kad Å¡is Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie yra naudingi jam – nurodytų, kad 2016-11-12, kuomet įvyko minėtoje byloje nagrinėtas eismo įvykis, M.

M. ir E. R. važiavo kartu su juo (J. D.) padėti jo sugyventinei J. Å ., kuri įvažiavo į pusnį ir padarė eismo įvykį, iÅ¡stÅ«mus J. Å . vairuojamÄ automobilį „Mercedes Benz“ ,v/n (duomenys neskelbtini) duotų parodymus apie tai, kad minėtÄ transporto priemonę vairavo ne J. Å ., o jis, t.y. J. D., tokiu bÅ«du J. D. darė neteisėtÄ poveikį liudytojui E. R., t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 233 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta.

Nesiekė paveikti liudytojų, gavo baudas, kurias sumokėjo. Nedarė jokio poveikio liudytojams ir nieko neprašė. Jie davė parodymus. Negali jų įtakoti. Nežino, kÄ jie sakė. Neprašė draugų, nedarė liudytojų parodymams poveikio. Jie artimi žmonės. Jei bÅ«tų prašęs, jie bÅ«tų ėję į policijÄ . Pripažino, kad padarė įvykį J., pasakė, kad jis padarė, tada gavo baudÄ ir jÄ sumokėjo. Kriminalinės patirties neturi, buvo teistas dėl pasikėsinimo sukčiauti.

Visada susitinka su liudytojais, kavos iÅ¡geria. Nepamena susitikimo dėl palankių parodymų apie padarytÄ Ä¯vykį. J. nestabilus žmogus, viena sako, kita daro. IÅ¡kvietė gaisrinę, kad patrauktų maÅ¡inÄ ir nepaliktų griovyje nakčiai. Negali pasakyti, kokius parodymus bÅ«tų davę liudytojai, jei nebÅ«tų jo draugai. Jiems pinigų nesiÅ«lė. Liudytojai matė patį automobilio traukimÄ , jie atvyko, kai niekas nesėdėjo už automobilio vairo. Neprašė sau palankių parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. D. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta, savo parodymus pateiks atskiru dokumentu. (2 t., b.l.

6) Papildomai 2019-09-05 apklaustas įtariamasis J. D. parodė, kad su pareikÅ¡tu įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. Nori parodyti, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, su praneÅ¡imu apie įtarimÄ nesutinka, savo pozicijos nekeičia, pasilieka prie savo 2019-05-02 duotų raÅ¡ytinių parodymų, jų keisti nenori. Daugiau pasakyti neturi kÄ . (1 t., b.l. 16) 2019-04-23 J. D. kaltės nepripažino ir pateikė 2019-05-02 raÅ¡ytinius parodymus, kur nurodė, kad, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto II-ojo policijos komisariato l-jame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00523-18 (toliau - Ikiteisminis tyrimas). 2019 m. balandžio 23 d. jam, J.

D., buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje. Pasinaudodamas LR BPK 21 straipsnio 4 dalies suteikta teise, teikia Å¡iuos raÅ¡ytinius parodymus. PraneÅ¡a, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė ir su praneÅ¡imu apie įtarimÄ nesutinka visiÅ¡kai. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ , yra nurodyta, kad: jis nuo 2016 m. lapkričio 12 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. tyrimo metų tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, praÅ¡ymu paveikė M. M. ir E. R., kad jie, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV- ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie bÅ«tų palankÅ«s jam - nurodytų, kad 2016 m. lapkričio 12 d., kuomet įvyko ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-06361-17 nagrinėtas eismo įvykis, M.

M. ir E. R. važiavo kartu su juo padėti jo sugyventinei J. Å ., kuri įvažiavo į pusnį ir padarė eismo įvykį, iÅ¡stÅ«mus J. Å . vairuojamÄ automobilį „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) duotų parodymus apie tai, kad minėtÄ transporto priemonę vairavo ne J. Å ., o jis, tokiu bÅ«du padarė neteisėtÄ poveikį liudytojams M. M. ir E. R.. Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už poveikį proceso dalyviams duodant parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus, taip pat už trukdymÄ atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali bÅ«ti veikiami įvairiais bÅ«dais: praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad Å¡is duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo vykdymo procesÄ , jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127- 2013, 2K-291/2013, 2K-481/2013, 2K-348-303/2015).

Pažymi, kad pažįsta M. M. ir E. R.. Kai jo sugyventinė J. Å . 2016 m. lapkričio 12 d. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) jis, M. M. ir E. R. nuvyko į eismo įvykio vietÄ ir iÅ¡traukė automobilį. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ yra nurodyta, kad M. M. ir E. R. jis padarė poveikį, kad jie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos IV-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais duotų melagingus parodymus.

Pažymi, kad su M. M. ir E. R. buvo susitikęs 2016 m. lapkričio 12 d., kai jie jam padėjo iÅ¡traukti minėtÄ automobilį ir tačiau nebuvo informuotas, kad jie buvo kviesti duoti parodymus. Po eismo įvykio M. M. ir E. R. matė, kokia sukrėsta ir susijaudinusi buvo J. Å . ir, tikėtina, kad dėl to davė atitinkamus parodymus, norėdami jai padėti. Pažymi, kad duodamas Å¡iuos parodymus nekelia klausimo dėl to, ar M. M. ir E. R. davė melagingus parodymus. Tik pažymi, kad jų to neprašė ir jokiu kitu bÅ«du jų nepaveikė.

Nuo eismo įvykio ir M. M. bei E. R. parodymų davimo praėjo maždaug 5 mėnesiai (E. R. apklaustas 2017 m. balandžio 26 d., o M. M. - 2017 m. gegužės 2 d.), todėl jis niekaip negalėjo paveikti šių asmenų ir susitikimo su jais metu (kai traukė automobilį) negalėjo žinoti, kada ir kur jie duos parodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, jog jam įtarimas pareikštas nepagrįstai, su juo sutikti negali. Jam inkriminuota nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, tačiau pačio veiksmuose jokios tyčios nėra, nes neprašė M.

M. bei E. R. duoti melagingus parodymus. (2 t., b.l. 7-8). Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme kitoje byloje davė parodymus. Nepamena, ar skambino J. D.. J. D. yra jo draugas. Nepamena, kÄ liudijo. Tuo metu iÅ¡gyveno skyrybas, daug gėrė, todėl nepamena. Davė parodymus, atsakė ko klausė. Å ioje byloje, vienÄ kartÄ davė parodymus. Policijoje buvo vienÄ , ar du kartus apklaustas. VienÄ kartÄ tai tikrai. Turi su atmintim problemų. Buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo.

Prisimena, kad teistas už melagingų parodymų davimÄ . Neskundė teismo sprendimo. Sumokėjo skirtÄ baudÄ ir viskas. Ä® teisėjos klausimus atsakė, kad nėra finansiÅ¡kai priklausomas nuo J. D.. Yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ä®monė užsiima naudotų automobilių prekyba. Draugas J. D. turi automobilių servisÄ . Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 34,36), liudytojas juos patvirtino. Ä® proceso dalyvių klausimus atsakė, kad nesureikÅ¡mino J.

D. praÅ¡ymo. J. D. nieko nepadarė. Nejautė nieko iÅ¡ jo pusės. Kai sausio mėn. davė parodymus, pasakė ko jo klausė. Pas jį nėra proto raÅ¡yti nuoseklius tekstus. Situacijos neatsimena, kÄ sakė teisme, tÄ ir pasakė. Kai buvo pirmas teismo posėdis viskÄ pasakė, kaip viskas buvo. Nesupranta skirtumo tarp duotų parodymų. Kai buvo pirmas teismo posėdis, prisipažino, kurie parodymai neteisingi ( 2 t.,b.l. 136-143). Papildomai teismo posėdyje 2020-06-16 apklaustas Liudytojas M. M. į teisėjos klausimus atsakė, kad neatsimena, kada buvo iÅ¡kviestas kaip liudytojas.

Jeigu teisme taip buvo Å¡nekėta, kad J. D. paprašė paliudyti neteisingai, vadinasi taip ir buvo. Nesuprato, kam padėjo savo parodymais. Nepamena, ar J. prašė duoti jai palankius parodymus. Nuvažiavo, iÅ¡traukė tÄ maÅ¡inÄ , tÄ pačiÄ dienÄ ar kitÄ , gal buvo pokalbis toks. T.y. kalbėjo su J. D. kai buvo įvykis: gal tÄ dienÄ , gal sekančiÄ dienÄ . UžsimirÅ¡o tas dalykas. Su D. kalbėjo įvykio dienÄ , gal sekančiÄ . Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, liudytojas M. M. į teisėjos klausimus atsakė, kad tas laikas „prieÅ¡ einat į policijÄ â€œ - gal 3 mėn., gal pusė metų.

Po įvykio buvo kalbėta, gal tÄ pačiÄ , gal kitÄ dienÄ . Kalbėta buvo todėl, kad buvo įvykis, maÅ¡ina brangi, tai savaime suprantama, kažkas kažko klaus, kodėl miÅ¡ke, krÅ«muose guli apgadinta maÅ¡ina, jos apgadinimai buvo tiek rimti, matėsi, kad reikėjo kviesti policijÄ ir fiksuoti įvykį. Jeigu policija fiksuoja įvykį, reiÅ¡kia yra liudytojai, kurie bus apklausiami ( 2 t.,b.l. 199-204). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad apie auto įvykį nieko pasakyti negali, kadangi neprisimena, tai vyko senai, neatsimena, laikotarpio nurodyti negali.

Å io įvykio prisiminti nenori, visus parodymus jis davė teisme, apklausoje yra nurodęs visÄ buvusiÄ tuo laikotarpiu situacijÄ . Å iandien dienai jis auto įvykio ir kas buvo po įvykio neprisimena, teisme yra davęs iÅ¡samius parodymus ir praÅ¡o vadovautis jais. Jam dėl parodymų davimo J. D. įtakos nedarė, negrasino, nesekiojo. Jei bÅ«tų kažkas grasinęs ar persekiojęs ar kitaip bandęs įtakoti jo veiksmus jis informuotų policijos pareigÅ«nus. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes kaip anksčiau yra minėjęs neprisimena (1 t., b.l. 34-35 ).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad J. D. yra jo draugas. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo apklausiamas kaip liudytojas, davė žinomai neteisingus parodymus, to prašė J. D., bet kada kaip prašė jis nepamena, nes praėjo daug laiko, nenori prisiminti Å¡io įvykio. Jam J. D. negrasino ir nevertė duoti melagingus parodymus. Daugiau pasakyti neturi kÄ (1 t., b.l. 36 ). Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. Davė parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu.

Ne viskÄ atsimena kÄ sakė. Prašė vadovautis pirminiais parodymais. Su J. D. nekalbėjo apie bylÄ . Dirba savo įmonėje. Autodalimis prekiauja. J. D. autoservisÄ turi. RyÅ¡iai su J. darbiniai. Nebuvo J. D. poveikio. Dėl 2016-11-12 eismo įvykio, negali nieko pasakyti, nes buvo neblaivus. J. D. neprašė duoti jam palankių parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Buvo teistas už melagingų parodymų davimÄ . Teismui, pagarsinus liudytojo parodymus (1 t. b. l. 31), patvirtino, kad ten jo paraÅ¡as.

J. D. yra draugas, bendravo su juo. L. M. M. pažįsta, sieja darbiniai klausimai. Nebuvo tartasi dėl parodymų davimo. Nepamena, ar J. D. prašė duoti parodymus, kas vairavo automobilį. J. D. dėl parodymų davimo teismo posėdžio metu neprašė nieko. Nepamena, kad J. D. prašytų. Nebuvo, kad sakytų „būk draugas padėk“. Nesigilino ar svarbu, kad J. D. vairavo automobilį, o ne J. ( 2 t.,b.l. 136-143). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad 2016 metų žiemos mėnesį, tiksliai įvardinti negali, tačiau po darbo susitiko su J.

D., tiksliai dabar neprisimena, tačiau tÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus ir galimai pats užėjo pas J. pabendrauti į jo darbovietę esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Jiems sėdint kabinete, jis vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo su J.. Tuomet kiek pamena J. sulaukė skambučio, jis pokalbio turinio neklausė, kadangi jam buvo neįdomu. Po pokalbio J. atėjo ir pasakė, kad reikia važiuoti už Vilniaus ribų iÅ¡traukti automobilio iÅ¡ griovio, J.įvykio smulkmenų neminėjo, tiesa pasakius jis ir nesigilino, nes pamena, kad buvo po darbo, tai tiesiog automobilyje klausėsi muzikos, norėjo atsipalaiduoti.

Kuriuo momentu tarp jų atsirado M. M., jis negali pasakyti, kadangi neprisimena, pamena, kad kabinete buvo jie su J., o į automobilį įsėdo trise. Jiems atvažiavus prie įvykio vietos automobilis Mercedes S klasės buvo griovyje, dėl J.neprisimena kur ji buvo, pamena tik, kad J. iškvietė policijos pareigūnus, neprisimena ar J. prašė, kad jis pasakytų policijos pareigūnams, kad jis vairavo, tos dienos įvykius pamena miglotai. Kitas momentas kurį prisimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai, iškvietė gaisrinę, kiek pamena jį policijos pareigūnai uždarė į policijos automobilį, kadangi jis buvo neblaivus ir kad nevaikščiotų, nes su trosais traukė automobilį iš griovio.

KÄ J. kalbėjo su policijos pareigÅ«nais, jis negirdėjo. Vėliau, jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to auto įvykio, buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , tiksliai nei dienos nei laiko tikrai neprisimins, bet J. prieÅ¡ apklausÄ pas jį atėjo, papasakojo, kad iÅ¡kelta baudžiamoji byla, dėl to įvykio jis jo paprašė, kad jis policijos pareigÅ«nams apklausos metu pasakytų jog tÄ dienÄ jis matė, kad jis vairavo automobilį. K. J. yra jam kaip brolis, jis su juo yra pažįstami 18 metų tai jam net nekilo abejonės ir jis sutiko jam pagelbėti.

Nežino, kad toks jo elgesys gali sukelti teisinių pasėkmių. Pokalbis vyko prie jų darbovietės adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje, pokalbio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, tik jis su J.. (1 t., b.l. 31-32 ). 2017-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokole (Baudžiamoji byla Nr. 1-3049-1053/2017, Teisminio proceso Nr. 1-01-1-6361-2017-9 byla nagrinėta dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.) užfiksuoti sekantys J. D. parodymai:

„AÅ¡ galiu trumpai pasakyti, kad su M. ir R.važiavome kartu. Kada pirma J. pasako, kad neturi pažymėjimo, jie Å¡alia stovėjo, aÅ¡ papraÅ¡iau draugų, kad jie paliudytų, kad aÅ¡ vairavau. Draugų praÅ¡iau, kad padėtų. Kaip viskÄ paaiÅ¡kint, kai viskas padaryta post faktum. AÅ¡ kaltas dėl draugų. Ir draugam padariau blogai ir sau blogai padariau“. (1 t., b.l. 85-91) 2018-10-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje Nr. 1-3193-990/2018 (teisminio proceso Nr. 1-02-2-00082-2018-16) E. R., M.

M. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 235 str. 1 d., byla nutraukta pagal laidavimÄ (1 t., b.l. 26-29). 2018-10-16 Vilniaus m. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole (baudžiamojoje byloje Nr. 1-473-990/2018 dėl LR BK 235 str. 1 d. veikos) užfiksuota, kad M. M. parodė, kad „J.nevairavo, bet pasakiau, kad vairavo. Matėme, kad draugė iÅ¡ tiesų vairavo. J. paprašė padėti ir padėjome. Parodymus daviau Vilniaus apskrities policijos komisariate, Birželio gatvėje. E. R. parodė, kad: „viskas buvo kaip sakė M.“. (1 t., b.l. 104-108) Liudytoja J.

Å . teismo posėdžio metu parodė, kad tarpais gyveno su J. D.. Neveda bendro Å«kio su kaltinamuoju. Kai gyveno kartu, buvo dar penkios kitos moterys. Vedę nebuvo, ne giminaičiai. Bendrų vaikų neturi. Buvo policijoje apklausta. Neatsimena, kÄ sakė policijoje. J. D. jokios įtakos nedarė. Buvo susitikę ir kalbėjo. Nebuvo, kad J. D. įtakotų, verstų duoti jam palankius parodymus. Dėl 2016-11-12 įvykio buvo apklausta policijoje. Su J. D. buvo susitikę ofise, darbe pas liudytojÄ . Neatsimena, kada buvo susitikę.

Susitiko Å iaurės Miestelyje, Verkių g., neatsimena ofiso adreso. Kaltinamasis ten dirba. Suskambino ir nuvyko į ofisÄ . Pradėjo kalbėti. Nepamena, apie kÄ su J. D. kalbėjo. Kiti liudytojai M. M. ir E. R. dalyvavo pokalbyje. Å iuos liudytojus pažįsta iÅ¡ J. D.. Su J.nesusipykę. Kai buvo ofise, J. D. nesakė, kokius parodymus duoti apie įvykį. Teismui, pagarsinus liudytojos parodymus (1 t. b. l. 38), parodė, kad paraÅ¡as jos. Ä® proceso dalyvių klausimus atsakė, kad parodymus tvirtina, prieÅ¡ posėdį su J.

D. nekalbėjo apie Å¡iÄ bylÄ . Dėl sukčiavimo nebuvo apklausta. Dėl įvykio nebuvo apklausta. Teisme nedavė parodymų. Atsisakė vienÄ kartÄ duoti parodymus kaip J. D. sugyventinė. A. J. nedavė jokių parodymų. Davė tik policijoje parodymus. Dėl įvykio byloje nedavė parodymų ir jokios versijos nesakė. Dėl sukčiavimo parodymų nedavė. PaÅ¡nekėjo apie situacijÄ . Girdėjo, kaip J. D. su liudytojais kalbėjo apie versijÄ ( 2 t.,b.l. 136-143). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J.

Å . parodė, kad J. D. jos buvęs sugyventinis, nuo 2017 metų nustojo bÅ«ti pora, pradėjo gyventi atskirai, bendro Å«kio nebevedė. PrieÅ¡ tai kartu pragyveno 2 metus. VisÄ laikÄ kol gyveno su J. vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet automobilį vairavo. J. apie tai buvo žinoma. Supranta nuo kada asmuo įgyja teisę vairuoti. 2016-11-12 neturėjo teisės vairuoti. TÄ dienÄ automobiliu Mercedes Benz valst. nr. (duomenys neskelbtini)važiavo su dukra iÅ¡ Ignalinos rajono link Visagino. Važiuojant nuslydo nuo kelio į griovį, buvo slidus kelias, nesuvaldė maÅ¡inos.

Užstrigo sniege, aplink buvo krÅ«mai, negalėjo iÅ¡važiuoti. P. J., paprašė pagalbos, paaiÅ¡kino kokia situacija. Važiavo be teisių. J. pasakė, kad atvažiuos su draugais ir Å¡itÄ reikalÄ iÅ¡spręs. Paliko maÅ¡inÄ griovy ir iÅ¡važiavo pas giminaičius į VisaginÄ . Nepamena, kurioje vietoj paliko raktus. Jai iÅ¡važiuojant dar J. ar jo draugų nebuvo. Ä® įvykio vietÄ nebegrįžo. TÄ naktį sutvarkęs visus reikalus su minėta maÅ¡inÄ , į VisaginÄ , kur buvo pas savo gimines, atvažiavo J., jie ten pernakvojo ir kitÄ rytÄ iÅ¡vyko.

J. visÄ laikÄ Å¾inojo, kad ji vairavo be teisių, t.y. be vairuotojo pažymėjimo. Jis iÅ¡karto tai suprato, pati sakė, kad apsiims ant savęs, bus bauda, bet čia nieko tokio, bet J. prisiėmė viskÄ ant savęs, kad jis neva vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, kurį padarė ji. Jis taip nusprendė, detalių nepamena, kÄ sakė bet esmė buvo tokia. Kartu su J. tÄ naktį pas juos į VisaginÄ pernakvoti atvažiavo ir J. draugai: M. ir E., jie iÅ¡ pokalbio mano suprato, kad automobilį vairavo ji, nes jie jÄ dar ramino, kadangi buvo Å¡oko bÅ«senoje.

Neslėpė nuo jų, kad vairavo automobilį ji. Nežinojo, kaip J. sutvarkė draudimo popierius. Ä® teismÄ iÅ¡kviesta atsisakė liudyti prieÅ¡ J.. PrieÅ¡ einant į policijÄ pirmÄ kartÄ , J.suorganizavo jų visų keturių susitikimÄ , t.y. ji, J., M. ir E. (tikslios dienos ir vietos nepamena, Vilniuje). Susitikę pakalbėjo kas kÄ sakys, apsitarė dėl vienos versijos, kad ji sutaptų pas visus, J. sakė, kad bus palankiau, jeigu visi sakys, kad jis vairavo automobilį, bus palanku dėl draudimo, nes taip gaus iÅ¡mokÄ .

PrieÅ¡taraujančių J.nebuvo, visi sutiko, neprieÅ¡taravo jam. M. ir E. buvo geri J. draugai, daug metų bendravo, todėl jie geranoriÅ¡kai sutiko padėti J.. Po Å¡io įvykio J. jÄ kaltino dėl atsiradusių bėdų ir dėl to jų santykiai iÅ¡iro. Daugiau pasakyti neturi kÄ . (1 t., b.l. 38-39). Byloje yra pateikta 2018-10-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis. (1 t., b.l.

15) Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ .

Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus, taip pat už trukdymÄ atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali bÅ«ti veikiami įvairiais bÅ«dais: praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Å iame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus.

Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikÅ¡mės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslÄ . BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad Å¡is duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kiÅ¡asi į teisingumo vykdymo procesÄ , jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Taigi, įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams.

Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 171 straipsnis). Pagal BPK 78 straipsnį liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusÄ asmuo įgyja nuo to momento, kada jis Å¡aukiamas į apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ar į teismÄ . Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06361-17 byloje dėl J. D. nusikalstamos veikos pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas 2017 m. vasario 6 d. ( 1 t., b.l. 42). 2017 m. balandžio 26 d. laikotarpiu nuo 08.59 val. iki 09.40 val.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, E. R. buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06361-17 dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimÄ , bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus. Tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu. 2017 m. gegužės 2 d. laikotarpiu nuo 09.02 val. iki 09.32 val.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, M. M., buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06361-17 dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimÄ , bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimÄ , davė melagingus parodymus. Tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, 2K-73-689/2018).

Liudytojas E. R. apklausiamas teisme nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , teigė, jog nebuvo J. D. poveikio, J. D. neprašė duoti jam palankių parodymų. Tai pat teigė, jog nepamena, ar J. D. prašė duoti parodymus, dėl to kas vairavo automobilį. Nelabai atsimena, nefiksuoja, kas vyksta. J. D. dėl parodymų davimo teismo posėdžio metu neprašė nieko. Nepamena, kad J. D. praÅ¡ytų. Nebuvo, kad sakytų „bÅ«k draugas padėk“. Tačiau, Å¡ie jo parodymai neatitinka parodymų duotų 2018-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant kitÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-3049-1053/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., kur E. R. davė tokius parodymus:

„Taip nebuvo kaip pasakiau ikiteisminio tyrimo metu, taip buvo sumeluota, nes paprašė J. D.. Paprašė, kad bÅ«k draugas.“ (1 t., b.l. 93-94). Kita vertus, teismui 2019 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu pagarsinus liudytojo E. R. parodymus (1 t. b. l. 31), jis patvirtino, kad prie Å¡ių parodymų yra jo paraÅ¡as. Teismo posėdžio metu 2019-12-17 liudytojas E. R. prašė vadovautis pirminiais parodymais ( 2 t.,b.l. 136-143). Darytina iÅ¡vada, jog Å¡is liudytojas prašė vadovautis byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad „vėliau jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to auto įvykio, buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , tiksliai nei dienos nei laiko tikrai neprisimins, bet J.prieÅ¡ apklausÄ pas jį atėjo, papasakojo, kad iÅ¡kelta baudžiamoji byla, dėl to įvykio jis jo paprašė, kad jis policijos pareigÅ«nams apklausos metu pasakytų jog tÄ dienÄ jis matė, kad jis vairavo automobilį.

K. J. yra jam kaip brolis, jis su juo yra pažįstami 18 metų tai jam net nekilo abejonės ir jis sutiko jam pagelbėti. Nežino, kad toks jo elgesys gali sukelti teisinių pasekmių. Pokalbis vyko prie jų darbovietės adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje, pokalbio metu jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo tik jis su J. (1 t., b.l. 31-32 ). IÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymų darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis J. D. jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui Nr.01-1-06361 buvo nuvykęs pas E. R. ir, žinodamas, kad E. R. bus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, papasakojo E. R., kad iÅ¡kelta baudžiamoji byla bei prieÅ¡ E. R. apklausÄ , paprašė E. R., kad jis policijos pareigÅ«nams apklausos metu pasakytų jog tÄ dienÄ matė, kad kaltinamasis J.

D. vairavo automobilį. Tokį teismo įsitikinimÄ sustiprina minėta aukščiau aplinkybė, kad liudytojas E. R. nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-333-1053/2018 teisme 2018-01-08 posėdžio metu pripažino, kad J. D. jam darė poveikį, o konkretų tokio poveikio darymo laikÄ nurodė ikiteisminio tyrimo metu Å¡ioje nagrinėjamoje byloje apklaustas liudytoju – jis sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to auto įvykio, buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , <...> J. prieÅ¡ apklausÄ pas jį atėjo, papasakojo, kad iÅ¡kelta baudžiamoji byla, dėl to įvykio jis jo paprašė, kad jis policijos pareigÅ«nams apklausos metu pasakytų, jog tÄ dienÄ jis matė, kad jis vairavo automobilį (1 t., b.l. 31-32 ).

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad E. R. 2019-01-18 apklausos metu taip pat nurodė, jog „Mums atvažiavus prie įvykio vietos, automobilis Mersedes S klasės buvo griovyje<...>, pamenu tik, kad J. iškvietė policijos pareigūnus, neprisimenu ar J. prašė, kad pasakyčiau policijos pareigūnams, kad jis vairavo, tos dienos įvykius pamenu miglotai“. Taigi, duodamas parodymus E. R. aiškiai atskyrė įvykius: patį autoįvykį ir pokalbį su J. D. dėl E. R. kaip liudytojo parodymų davimo.

Taigi, iÅ¡analizavus byloje esančius aptartus liudytojo apklausų protokolus, kurie gauti teisėtais bÅ«dais BPK nustatyta tvarka ir teismas pripažįsta juos įrodymais, teismui nekyla abejonių, jog tuo metu, kai J. D. prašė E. R., kad Å¡is duotų J. D. pageidaujamus tikrovės neatitinkančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, E. R. jau buvo įgijęs liudytojo statusÄ â€“ jam buvo atsiradusios iÅ¡ Å¡io procesinio statuso kylančios procesinės teisės ir pareigos, o J. D. tai suprato. Tačiau iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos J.

D. inkriminuotos veikos aplinkybės, kad J. D. siekė paveikti ir paveikė M. M. ir J. Å ., kad Å¡ie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie yra naudingi jam, neįrodžius, kad J. D. darė neteisėtÄ poveikį liudytojams M. M. ir J. Å .. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro iÅ¡analizavęs liudytojų M. M. ir J. Å . parodymu, duotus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiant baudžiamojoje byloje Nr. 1-3049-1053/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.) L.

M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena su byla susijusių aplinkybių, tačiau pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje metu (1 t. b. l. 34,36), juos patvirtino. Nors 2018-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (baudžiamoji byla Nr. 1-3049-1053/2017 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.) M. M. davė tokius parodymus: „... NetiesÄ sakiau, kai daviau parodymus, nes kaltinamasis manęs paprašė.

Tai pasiraÅ¡yti reikėjo. Nesigilinau, nes tiesiog padėjau draugui. Kad grėsė atsakomybė tai nesigilinau, neatkreipiau dėmesio. Paprašė draugas, tai ir padariau <...> Apie dokumentų pildymÄ nieko nežinau. Ten tada J. paprašė ir aÅ¡ pasakiau. Tai prieÅ¡ einant į policijÄ aÅ¡ ir kalbėjau. J.pasakė, kÄ sakyti.<...> Tai prieÅ¡ einant į policijÄ aÅ¡ ir kalbėjau. J. pasakė, kÄ sakyti.“ (1 t., b.l. 93-99; posėdžio garso įraÅ¡o 17.11-17.28 minutė (2 t.,b.l.196) ). Siekiant paÅ¡alinti abejones ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusius neaiÅ¡kumus, liudytojas M.

M. Å¡ios bylos nagrinėjimo metu apklaustas pakartotinai teismui nurodė, jog kalbėjo su J. D. gal tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ , gal sekančiÄ dienÄ , patikslino, kad jo įvardytas laikas „prieÅ¡ einat į policijÄ â€œ – gal 3 mėn., gal pusė metų. Taigi, teismas iÅ¡naudojo visas galimybes nustatyti konkretų laikÄ , kada buvo J. D. daromas poveikis M. M. – iki M. M. tampant liudytoju ikiteisminiame tyrime ar juo tapus, tačiau tiksliai prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti objektyviai nebuvo galimybės, liudytojui M.

M. negalint nurodyti konkretesnio laiko, kuomet J. D. prašė duoti melagingus parodymus. Liudytoja J. Å . apklausta teisme Å¡ioje byloje parodė, jog su J. D. buvo susitikę ofise, tačiau neatsimena, kada buvo susitikę ( 2 t.,b.l. 136-143). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Å . parodė, kad „prieÅ¡ einant į policijÄ pirmÄ kartÄ , J. suorganizavo jų visų keturių susitikimÄ , t.y. ji, J., M. ir E. (tikslios dienos ir vietos nepamena, Vilniuje). Susitikę pakalbėjo kas kÄ sakys, apsitarė dėl vienos versijos, kad ji sutaptų pas visus, J. sakė, kad bus palankiau, jeigu visi sakys, kad jis vairavo automobilį, bus palanku dėl draudimo, nes taip gaus iÅ¡mokÄ . (1 t., b.l. 38-39).

Pažymėtina, jog liudytoja J. Å ., tuo metu bÅ«dama J. D. sugyventinė, atsisakė duoti parodymus teisme. Taigi, teismas iÅ¡naudojo visas galimybes nustatyti konkretų laikÄ , kada buvo J. D. daromas spaudimas M. M., J. Å . – iki M. M. tampant liudytoju ikiteisminiame tyrime ar juo tapus. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pasitvirtino kaltinimas, jog J. D. siekė paveikti liudytojÄ , jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o bÅ«tent: nuo 2017-02-09 iki 2017-05-02 tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Verkių g., Å iaurės miestelyje, Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, žodiniu praÅ¡ymu, siekė paveikti ir paveikė E. R., kad Å¡ie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus patalpose apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1- 06361-17 duotų melagingus parodymus, kurie yra naudingi jam – nurodytų, kad 2016-11-12, kuomet įvyko minėtoje byloje nagrinėtas eismo įvykis, M.

M. ir E. R. važiavo kartu su juo (J. D.) padėti jo sugyventinei J. Å ., kuri įvažiavo į pusnį ir padarė eismo įvykį, iÅ¡stÅ«mus J. Å . vairuojamÄ automobilį „Mercedes Benz“ ,v/n (duomenys neskelbtini) duotų parodymus apie tai, kad minėtÄ transporto priemonę vairavo ne J. Å ., o jis, t.y. J. D., tokiu bÅ«du jis - J. D. darė neteisėtÄ poveikį liudytojui E. R.. J. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimÄ , teismas atsižvelgia į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas teisingumui.

Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį J. D. – teistas, baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 31-34), turi galiojančių nuobaudų, dirbantis. Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, kurios dydis nesiekia Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ nusikalstamos veikos padarymo metu) už nesunkų nusikaltimÄ nustatyta bauda iki 500 MGL dydžio; LRV 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 (redakcija nuo 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur, kuris aktualus nagrinėjamai bylai (90 MGL x 37,66 = 3389,40 EUR). Kadangi J. D. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė iki 2017-07-14 Kretingos rajono apylinkės teismo bei 2018-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo, bausmės pagal minėtus nuosprendžius yra įvykdytos, todėl nėra pagrindo bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.

Kiti procesiniai klausimai Proceso iÅ¡laidų byloje nėra, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (2 t. b. l. 17-18). Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL dydžio baudÄ (3 389,40 EUR ) .

Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti J. D., kad: Baudos bausmė savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodÄ 6801.

Sumokėjęs baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ . Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudÄ laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: