2024-01-03 Nr. AB-165-3-65-3-00131-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-28-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00131-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fondatum“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fondatum“ skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fondatum“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 7-SD-40 (31.21 E) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių išduoti Bendrovei architektūrinio ir techninio projekto kopiją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. sausio 20 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu išduoti architektūrinio ir techninio projekto kopiją. Skyrius Sprendimu atsisakė patenkinti prašymą, nes leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 207 žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) buvo išduotas 2006 m. gruodžio 29 d., vadovaujantis tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-218, (toliau – ir STR 2002) nustatyta tvarka; išduotas statybos leidimas (toliau – ir Leidimas) galiojo 10 metų, t. y. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Skyrius Sprendime nurodė, kad STR 2002 23.3 punkte buvo nustatyta, kad Leidimas netenka galios, jei nuo jo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Kadangi statytojas nepradėjo statybos darbų per 3 metus nuo Leidimo išdavimo, ir norėdamas pradėti ar tęsti statybą nesikreipė į savivaldybės administracijos direktorių dėl naujo Leidimo išdavimo, Leidimas 2009 m. gruodžio 30 d. neteko galios, todėl tolimesnės nuostatos dėl Leidimo galiojimo negali būti taikomos.

3. Pareiškėjas vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826, (toliau – ir STR 2010) 45 punkto nuostata, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai ir teigė, kad jis pradėjo vykdyti statybos darbus iki sueinant 3 metų terminui nuo Leidimo išdavimo, t. y. anksčiau nei 2009 m. gruodžio 29 d. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos bei kiti rašytiniai įrodymai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2006 m. gruodžio 29 d. išduotas statybos leidimas galioja iki 2016 m. gruodžio 29 d. Taigi, Leidimas galiojo ir 2010 m. spalio 1 d., todėl jis pagal STR 2010 45 punkto nuostatas turi būti laikomas galiojančiu neterminuotai.

4. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Administracija pagal STR 2002 IV skyriaus 22 punkto nuostatas 2006 m. gruodžio 29 d. išdavė 10 metų galiojantį statybos leidimą Nr. 207, leidžiantį vykdyti statybos darbus. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punkte ir STR 2002 23 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, statytojas iki 2009 m. gruodžio 30 d. nepradėjęs statybos darbų, norėdamas, kad jo leidimas neprarastų galios, turėjo kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar įgaliotą asmenį ir pranešti apie pradėtus statybos darbus ar norimą pradėti statybą (STR 2002 24 p.). Kadangi pareiškėjas to nepadarė, Leidimas teisės aktų nustatyta tvarka 2009 m. gruodžio 30 d. neteko galios. Atsakovas nurodė, kad STR 2010 45 punktas ginčo atveju netaikytinas, nes Leidimas 2010 m. spalio 1 d. buvo netekęs galios, todėl negali būti laikomas galiojantis neterminuotai.

6. Atsakovas nesutiko, kad statybos darbai buvo pradėti vykdyti iki sueinant 3 metų terminui nuo Leidimo išdavimo, t. y. iki 2009 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjo pateiktose vykdomų statybų darbų nuotraukose matyti (duomenys neskelbtini) gatvių „žiedą“ žymintys kelio ženklai. Nuotraukose matomo „žiedo“ įrengimas prasidėjo 2017 metais, šį faktą patvirtina 2019 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas.

7. Atsakovas nurodė, kad negali išduoti pareiškėjui architektūrinio ir techninio projekto kopijos, nes jo neturi, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktu, architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir kt.) yra priskiriami autorių teisių objektams, todėl pareiškėjas turėtų kreiptis į projekto autorių.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nuosavybės teise priklauso UAB „Fondatus“. Įregistravimo pagrindas – 2020 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-8367. Statytojui UAB „Jara“ 2006 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 207 degalinės statybai žemės sklype. Statybos leidimas Nr. 207 buvo išduotas vadovaujantis STR 2002 IV skyriaus 22 punkto nuostatomis 10 metų terminui iki 2016 m. gruodžio 29 d.

10. Teismas vadovavosi Leidimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punktu ir STR 2002 23, 24, 26 punktais, statinio ir statybos sąvokomis, galiojusiomis Leidimo išdavimo metu (atitinkamai Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 13 d.) bei ginčo metu (atitinkamai Statybos įstatymo 2 str. 84 d., 85 d.), analizavo byloje esančius rašytinius įrodymus (be kita ko, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2180 (toliau – ir Aktas), kuriame nustatyta, kad žemės sklype vykdomi žemės sklypo planiravimo darbai, žemės sklypo rytinėje pusėje pridėta eilė pamatinių blokų, kurie nėra statiniai, statybos darbai yra nevykdomi; Inspekcijos raštą į Administracijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 1-Sd-2604 (6.21 E), kuriame pateiktas pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. paaiškinimas, kad statybos darbai šiame žemės sklype nevykdomi, o pamatiniai blokai sudėti sulaikyti liūties metu perteklinį vandenį bei lietaus vandens patekimą į gretimus sklypus) ir priėjo prie išvados, kad Bendrovė neįrodė, kad statytojas UAB „Jara“, kuriam 2006 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 207 degalinės žemės sklype statybai, nuo Leidimo išdavimo per 3 metus būtų pradėjęs minėto statinio statybos darbus. Teismas nustatė, jog statytojas nesikreipė su prašymu pratęsti Leidimo galiojimą į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą, dėl naujo statybos leidimo išdavimo STR 2002 nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad Leidimas 2009 m. gruodžio 30 d. neteko galios, todėl ginčo atveju netaikytina STR 2010 45 punkto nuostata, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, neatliekant papildomų procedūrų.

11. Dėl pareiškėjo reikalavimo pateikti architektūrinio ir techninio projekto kopiją, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi ir priėjo prie išvados, jog joje įtvirtinta savivaldybės institucijos pareiga asmenims teikti tik tą informaciją, kuria ji disponuoja. Kadangi atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi Bendrovės prašomo projekto, teismas nurodė, jog Administracijai jo neturint, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą projektą pateikti, nes toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas. Teismas plačiau nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų taikymo.

12. Teismas sprendė, kad Administracijos Skyriaus Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas UAB ‚Fondatum“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus Sprendimą, įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti architektūrinio ir techninio projekto kopiją. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir teigia, jog teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl Leidimo negaliojimo, nes Nekilnojamojo turto registro išrašas nustato, jog Leidimas galioja nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., todėl nagrinėjamu atveju taikytina STR 2010 45 punkto nuostata dėl neterminuoto Leidimo galiojimo. Pareiškėjas vadovaujasi byloje esančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. gruodžio 22 d. el. laišku ir teigia, jog jis patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo pareigos iki 2009 m. gruodžio 30 d. pranešti savivaldybės administracijos direktoriui apie pradėtus statybos darbus. Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovė pradėjo vykdyti statybos darbus iki sueinant 3 metų terminui nuo Leidimo išdavimo (pateiktos fotonuotraukos), vadovaujasi statybos darbų sąvoka (Statybos įstatymo 2 str. 90 p.) ir nurodo, kad statybos darbai apima bet kokius darbus, kurie atliekami žemės sklype ketinant statyti naują statinį. Bendrovei atlikus žemės kasimo darbus siekiant ateityje pastatyti statinį, tai pripažintina statybos darbais. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu Akto ir pareiškėjo 2021 m. spalio 20 d. paaiškinimo vertinimu bei laikosi pozicijos, jog žemės sklypo planiravimo darbų, pridėtų pamatinių blokų pakanka prieiti prie išvados, kad buvo vykdomi statybos darbai Statybos įstatymo prasme.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nes atsakovas neįrodė, kad per 3 metus nuo Leidimo išdavimo pareiškėjas neatliko jokių statybos veiksmų, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad panaikintų Leidimą bei praleido terminą, per kurį Leidimą buvo galima panaikinti. Bendrovė akcentuoja, kad teisme nebuvo ginčijamas Leidimo galiojimas, atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu panaikinti Leidimą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1454/08 ir teigia, kad nepagrįstas atsakovo sprendimas, jog pareiškėjas nepradėjo vykdyti statybos darbų.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos Sprendimas neperduoti pareiškėjui prašomo techninio projekto buvo grindžiamas argumentu, kad Leidimas yra negaliojantis. Pripažinus Leidimą galiojančiu, atsakovo atsisakymas suteikti techninį projektą laikytinas neteisėtu. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-881/2020 ir teigia, jog jame išaiškinta, kad Bendrovė turi teisę gauti iš atsakovo architektūrinio ir techninio projekto, kuris buvo parengtas jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kopiją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2021 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 7-SD-40 (31.21 E), kuriuo pareiškėjas UAB „Fondatum“ buvo informuotas apie 2006 m. gruodžio 29 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. 207 negaliojimą bei nurodyta dėl architektūrinio ir techninio projekto kopijos pateikimo kreiptis į techninio projekto autorių, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog statytojas UAB „Jara“ nuo Leidimo išdavimo per 3 metus buvo pradėjęs statinio (degalinės) statybos darbus, nesikreipė su prašymu pratęsti Leidimo galiojimą į jį išdavusį viešojo administravimo subjektą ar dėl naujo statybos leidimo išdavimo STR 2002 nustatyta tvarka, todėl Leidimas 2009 m. gruodžio 30 d. neteko galios. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovo Skyrių išduoti Bendrovei architektūrinio ir techninio projekto kopiją.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą skundžiamą teismo sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Leidimo galiojimu nuo 2006 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. bei STR 2010 45 punkto taikymu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nustatant statybos leidimo galiojimo terminą, turi būti vadovaujamasi jo išdavimo metu galiojusiomis teisės normomis.

23. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2007 m. sausio 11 d.) 23 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad statybos leidimas galioja 10 metų (statyti laikiną statinį – iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo paskirties), o leidimas griauti – 3 metus. Statybos leidimas netenka galios kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams (Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 1 p.); teismo sprendimu (Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 2 p.); jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Iki šių terminų pabaigos statybos leidimas gali būti pratęstas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta supaprastinta tvarka. Statytojas (užsakovas), šiems terminams pasibaigus norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo (Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3 p.) (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija).

24. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, IV skyriaus 22 punkte (2004 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. D1-617 redakcija) taip pat nustatyta, jog statybos leidimas galioja 10 metų. STR 2002 23 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas, be kita ko, netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Reglamento 23.3 punkte nurodytu atveju statybos leidimui netekus galios, statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo šiuo Reglamentu nustatyta tvarka. Išduodant statybos leidimą tęsti nebaigtą statinio statybą, jame šalia naujo statybos leidimo Nr. ir datos įrašoma netekusio galios statybos leidimo Nr. ir data (STR 2002 24 p.).

25. Atsakovas Sprendime nurodė, kad 2006 m. gruodžio 29 d. Statybos leidimas Nr. 207 neteko galios 2009 m. gruodžio 30 d., nes nuo Leidimo išdavimo dienos 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti. Pareiškėjas, siekdamas paneigti šią atsakovo išvadą, į bylą pateikė fotonuotraukas bei kitus rašytinius įrodymus (2006 m. gruodžio 11 d. susitarimą, 2006 m. lapkričio 25 d. paslaugų sutartį Nr. 06/11/25, 2007 m. kovo 7 d. pridavimo-priėmimo aktą Nr. 63/63-1, o taip pat ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. gruodžio 22 d. el. laišką), kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, kad statytojas UAB „Jara“, kuriam 2006 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 207, degalinės statybai, nuo Leidimo išdavimo per 3 metus būtų pradėjęs minėto statinio statybos darbus. Statytojas nesikreipė su prašymu pratęsti Statybos leidimo galiojimą į Statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą, dėl naujo statybos leidimo išdavimo Reglamento nustatyta tvarka.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad aplinkybė, jog teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais (pvz., dėl Bendrovės pradėtų vykdyti statybos darbų iki sueinant 3 metų terminui nuo Leidimo išdavimo (t. y. žemės kasimo, žemės sklypo planiravimo darbų, pridėtų pamatinių blokų), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

27. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog statybos leidimas Nr. 207 2009 m. gruodžio 30 d. neteko galios, todėl ginčo atveju netaikytina Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826, 45 punkto nuostata, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai neatliekant papildomų procedūrų.

28. Šios nutarties 25–26 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas, jog statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jei statytojas nesikreipė į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo, tai statybos leidimas netenka galios pagal teisinį reguliavimą (STR 2002 23.3 p. pagrindu), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad panaikintų Leidimą bei praleido terminą, per kurį Leidimą buvo galima panaikinti.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimu įpareigoti atsakovą pateikti architektūrinio ir techninio projekto kopiją, pažymėtina, kad jie buvo išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

30. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fondatum“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė