2015-11-25 Nr. AB-23022-3-61-3-04817-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S. ir J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2015-11-25 Nr. AB-23022-3-61-3-04817-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administraciniame teisme per Elektroninių paslaugų portalą 2014 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., R. S., A. S., J. J. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujamų L. J., skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 482 „Perduoti gyvenamąsias patalpas VĮ „Turto bankui“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 39 straipsniams.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-1365-662/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04817-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S. ir J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme per Elektroninių paslaugų portalą 2014 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., R. S., A. S., J. J. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujamų L. J., skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 482 „Perduoti gyvenamąsias patalpas VĮ „Turto bankui“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 39 straipsniams.
Administracinė byla dėl R. S. skundo nutraukta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.
2015 m. spalio 27 d. per Elektroninių paslaugų portalą buvo gautas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjams nagrinėjamoje byloje jų atstovo prašymu buvo suteikta galimybė pateikti patikslintą skundą į šią bylą ar naują skundą. Į šią bylą patikslintas skundas nebuvo pateiktas. Pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodomi du nauji atsakovai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) Bendrųjų reikalų departamentas ir VĮ „Turto bankas“, kurie nėra atsakovais nagrinėjamoje byloje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Teismas nustatė, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo grindžiamas tuo, kad pareiškėjai Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė naują skundą, kuriuo prašoma panaikinti KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimu įformintą sprendimą perduoti butus VĮ „Turto bankui“ ir KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo aktą Nr. 401731-401809/VI-11 (toliau – ir Perdavimo aktas). Taip pat, paduodami naują skundą, pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Perdavimo akte nurodytų butų perdavimą VĮ „Turto bankas“, iki kol bus išspręstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015 (šioje byloje).
Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-11170-821/2015 atsisakė priimti jų skundą ir nurodė, kad reikia kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir paduoti tokį skundą į šią administracinę bylą (Nr. eI-5261-142/2015). Nurodoma neteisinga aplinkybė, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI-11170-821/2015) nurodė, kad skundą atsisakoma priimti dėl to, jog jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylu teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, be to, apie tai, kad keliamas civilinis ginčas, nurodyta ir pačioje nutartyje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015 m. spalio 1 d. nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. spalio 8 d., nutartis dar neįsiteisėjo.
Remiantis tuo, kad, pareiškėjų nuomone, jiems pasiūlyta skundą teikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui į nagrinėjamą bylą (administracinė byla Nr. eI-5261-142/2015), pareiškėjai prašo, vadovaudamiesi ABTĮ 71 straipsniu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti Perdavimo akte nurodytų butų perdavimą VĮ „Turto bankas“, iki bus išsispręstas Įsakymo teisėtumo klausimas šioje byloje.
Teismas vadovavosi ABTĮ 71 straipsniu ir nurodė, jog pareiškėjai prašo sustabdyti ne ginčijamą šioje byloje aktą, bet Perdavimo aktą, ir motyvuoja šį prašymą iš esmės tuo, kad jiems dėl to akto didinami nuomos mokesčiai. Tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė šioje byloje negali būti taikoma todėl, kad tokios galimybės nenumato ABTĮ 71 straipsnis, kurio 3 dalyje pateiktas baigtinis tokių priemonių sąrašas.
II. Pareiškėjai G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S. ir J. J., atstovaujami L. J., padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo akte Nr. 401731-401809/VI-11 nurodytų butų perdavimą VĮ „Turto bankas“, iki bus išsispręstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015.
Nurodo, jog jie prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai su KAM yra sudarę nuomos sutartis, kurios yra galiojančios, tačiau pareiškėjų nuomojamos patalpos neteisėtai ir nepagrįstai Perdavimo aktu buvo perduotos VĮ „Turto bankas“ ir išbrauktos iš KAM apskaitos. Prieš perduodant butus atsakovas turėjo sulaukti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015, kadangi teismui panaikinus skundžiamą Įsakymą apskritai išnyktų galimybė atsakovui perduoti butus VĮ „Turto bankas“, todėl yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Perdavimo akte nurodytų butų perdavimą VĮ „Turto bankas“, nes, priešingu atveju, negrįžtamai nukentės pareiškėjų teisės ir interesai. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad butai nėra perduodami jokiai institucijai, tačiau tokie teiginiai yra melagingi, o teismas pareiškėjų argumentų neįvertino. Pabrėžia, kad iš asmenų yra atimama teisė išsinuomoti būstą, jie privalės mokėti didesnius nuomos mokesčius. Mano, kad yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iki kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išspręstas Įsakymo teisėtumo klausimas (administracinė byla Nr. eI-5261-142/2015), ir įpareigoti atsakovą KAM Bendrųjų reikalų departamentą priimti iš pareiškėjų pagal sudarytas nuomos sutartis mokėtinus nuomos mokesčius ir nekeisti nuomos mokesčio dydžio. Mano, kad tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė yra būtina, nes perėmus butus VĮ „Turto bankas“ jau yra didinami nuomos mokesčiai, toliau aktyviai siekiama iškeldinti pareiškėjus iš gyvenamųjų patalpų bei įvykdyti reformą.
Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog nesutinka su pareiškėjų atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad Perdavimo akte remiamasi pareiškėjų ginčijamu Įsakymu, nes Perdavimo akte nurodyti kiti pagrindai (Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 1082). Šioje byloje atsakovas KAM butų perdavime nedalyvavo. Be to, KAM Bendrųjų reikalų departamentas, kaip atskirą juridinio asmens statusą turinti biudžetinė įstaiga, pagal minėtus aktus butų perdavimą VĮ „Turto bankas“ įvykdė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Iš pareiškėjų atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su KAM Bendrųjų reikalų departamento įvykdytu perdavimu VĮ „Turto bankas“ valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu – gyvenamosiomis patalpomis, kuriose pareiškėjai gyvena kaip nuomininkai. Susiklosčiusiame santykyje Lietuvos valstybė veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1294-502/2015 konstatavo, kad aptariami gyvenamųjų patalpų perdavimo santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).
Pareiškėjų skundžiamu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ panaikintas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statutas ir išbrauktos iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos šiuo metu profesinės karo tarnybos kariams ir civilinės krašto apsaugos tarnybos darbuotojams apgyvendinti nereikalingos tarnybinės gyvenamosios patalpos (pridėtas sąrašas).
Pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo akte Nr. 401731-401809/VI-11 nurodytų butų perdavimą VĮ „Turto bankas“, iki kol bus išspręstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 908 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso panaikinimo“ teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. eI-5261-142/2015.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri nėra tiesiogiai susijusi su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą, kuriame prašoma panaikinti Įsakymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau byloje nėra duomenų, jog teismas būtų priėmęs nagrinėti pareiškėjų reikalavimą dėl KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo akto Nr. 401731-401809/VI-11 panaikinimo. Pareiškėjų prašomą tiesiogiai su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais nesusijusią reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo taikyti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008; 2008 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008). ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plačiai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir pareiškėjui, trečiajam suinteresuotam asmeniui ar kitam subjektui, kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo šalis ir kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010; 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adresuojama subjektui, kuriam nagrinėjamoje byloje joks materialinis teisinis reikalavimas nėra pareikštas – KAM Bendrųjų reikalų departamentui, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjų prašymo nėra pagrindo tenkinti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1294-502/2015 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl KAM Bendrųjų reikalų departamento 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešimo Nr. IS-484 ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto Nr. 401731-401809/VI-11 panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, paliko nepakeistą. Taigi administraciniuose teismuose šiuo metu apskritai nėra nagrinėjamas ginčas dėl Perdavimo akto teisėtumo ir pagrįstumo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., A. S. ir J. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan