2022-10-12 Nr. AB-24470-4-40-3-00100-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3905-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00100-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui R. K., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui Remigijui Baltrušaičiui,

vertėjams Ingridai Nasvytei ir Sanjeev Arunprakash Srilekha,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad:

2.1. Užsienietis 2021 m. liepos 7 d. apie 11.36 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų užkardos veikimo teritorijoje, buvo sulaikytas VSAT pareigūnų kartu su dar 3 asmenimis, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo apgyvendintas Centre.

2.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21S36891 Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus šiam sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trims) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis padavė skundą dėl šio Departamento sprendimo. Skundą nagrinėjusi Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, jį atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, 2021 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą jį tenkinti iš dalies: teismas pakeitė Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S36891 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 6K-2094 dalį; kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė. Apeliacine tvarka Užsieniečio prieglobsčio bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą.

2.3. Departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64479 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

II. 3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. liepos 27 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad VSAT 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti Užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, jo nepateikė ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Užsienietis nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį.

5. Teismas sprendė, kad Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio išsiuntimo procedūra jau pradėta, yra užpildyta ir išsiųsta užsieniečio readmisijos paraiška (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje. Gavus minėtą dokumentą, Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Teismo vertinimu, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo, jis gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, todėl nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo – skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime, grindžiant judėjimo laisvės apribojimų taikytinumą Užsieniečiui, nurodomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų aplinkybės, kurios yra taikytinos visiems į Lietuvos Respubliką atvykusiems tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims, savaime nepateisinančios laisvės ribojimo tokį ilgą laiką. Nenurodoma nei vienos individualios aplinkybės, pagrindžiančios griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą 18 mėnesių, t. y. maksimaliam Įstatymo leidžiamam laikotarpiui.

7.2. Faktiškai skundžiamu sprendimu nustatyta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 2 straipsnio h punktą gali būti priskiriama sulaikymui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad valstybėje narėje neteisėtai esantis tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikomas tik atsižvelgiant į konkrečias jo pavojingumą patvirtinančias aplinkybes ir kartu į jo buvimo šalyje neteisėtumą.

7.3. 2022 m. balandžio 13 d. įsiteisėjo Departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės šalį. VSAT nepateikė tikslios informacijos, kokių veiksmų nuo šios datos imtasi siekiant įvykdyti įsigaliojusį sprendimą dėl deportacijos ir kokios objektyvios ar nuo Užsieniečio priklausiančios priežastys sutrukdė operatyviai įvykdyti sprendimą. Tai, kad jokių veiksmų nėra imamasi patvirtina ir aplinkybė, kad Užsieniečio sulaikymą prašoma pratęsti dar 5 mėnesiams. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio nuostatas laisvės apribojimas galimas tam, kad būtų operatyviai ir tinkamai įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo. VSAT pirmosios instancijos teismui nepateikė informacijos, kokių veiksmų imamasi ar bus imtasi artimiausiu metu, todėl jos veiksmų negalima laikyti tinkamais ar operatyviais. Akcentuotina, kad Užsieniečiui nėra nustatytas terminas išvykti iš šalies.

7.4. Užsieniečio laisvė ribojama neproporcingai. Užsienietis patiria papildomų psichologinių problemų, susijusių su gyvenimo Centre rutina, nežinomybe. Laisvės ribojimas tokį ilgą laiką, gyvenimo stovykloje rutina kenkia Užsieniečio psichinės sveikatos būklei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teises į asmens laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tinkamą balansą.

7.5. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti kriterijai, patvirtinantys nelegalios migracijos riziką. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta: abejonių dėl jo tapatybės nekeliama nei skundžiamame sprendime, nei kituose sprendimuose prieglobsčio ir sulaikymo bylose. Užsienietis neturėjo asmens dokumentų ir negalėjo gauti jų iš savo kilmės valstybės. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra jokių duomenų, kad Užsienietis piktybiškai nebendradarbiavo tiriant jo prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį nurodoma, kad jis buvo persekiojamas ir kilmės valstybė negynė jo nuo šio persekiojimo. Užsienietis klaidingų duomenų neteikė, dalyvavo apklausose, skundė priimtus sprendimus, teikė turimus įrodymus prieglobsčio byloje, taigi aktyviai dalyvavo sprendžiant prieglobsčio klausimą, neteikė klaidinančios informacijos, procedūrų nevilkino.

7.6. Tolesnis alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas yra neproporcingas Užsieniečio laisvės apribojimas. Užsieniečio prašoma skirti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati siekiamiems tikslams pasiekti. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2021 m. liepos 7 d., t. y. daugiau nei 14 mėnesių, todėl akivaizdu, kad judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečio atveju nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai.

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

9. Centras nurodo, kad:

9.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Centro pareigūnams Užsienietis nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

9.2. Užsienietis iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento Užsienietis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę. Šie faktai suponuoja išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis ir trukdė valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę.

9.3. Vykstant pokalbiui su Užsieniečiu dėl jo teisinės padėties, buvo išaiškinta, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį.

9.4. Šiuo metu Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, yra užpildyta ir išsiųsta Užsieniečio readmisijos paraiška (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje, kadangi Europos Bendrija ir (duomenys neskelbtini) yra sudariusi susitarimą dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos. Gavus Užsieniečio grįžimo dokumentą, jis bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas ‒ Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas – Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, konstatavęs, kad judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

12. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydamas, kad jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas nėra proporcingas bei pagrįstas, be to, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad jo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 7 d.

13. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21S36891 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus šiam sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trims) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsieniečio skundą dėl minėto sprendimo nagrinėjusi Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija jį atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, 2021 m. vasario 28 d. sprendimu jį tenkino iš dalies (sumažino uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą; kitą skundo dalį atmetė). Apeliacine tvarka Užsieniečio prieglobsčio bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą nepakeistą. Taigi, galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje yra priimtas, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme, šiuo metu yra vykdoma jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

15. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

17. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį svarstymo procedūra yra baigta, t. y. jis nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso, šiuo metu vykdoma jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) procedūra (išsamiau žr. šios nutarties 13 p.); byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių; Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su institucijų, kompetentingų spręsti jo teisinio statuso klausimą, tarnautojais ir darbuotojais; Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos 7 d., t. y. jau pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgus į išvardintas faktines aplinkybes, taip pat į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui skirtas laisvės apribojimas negali būti laikomas proporcingu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas – teisėtu ir pagrįstu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio R. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė

part_7930d3254f8441d188fc22488860fe5a_end