afa915f2-21f3-48fc-bf92-4537244287c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8181-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02741-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-05-29 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis, kadangi kameros buvo perpildytos, jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Kamerose buvo keturios miegamosios vietos, vienas stalas ir dvi kėdės, todėl kamerose tvyrojo įtampa ir kildavo ginčai, kuris asmuo valgys prie stalo.

Buvo priverstas drabužius skalbti ir džiovinti kameroje, todėl joje buvo drėgna. Neturėjo galimybės gauti psichologinės pagalbos laiku ir jos prireikus, kadangi kalėjimo psichologas aptarnauja po 500 žmonių, patekti vizitui pas jį tenka laukti apie pusę metų. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikia klaidingÄ informacijÄ ir nurodo, jog kamerose Nr. 195, 192, 279 nebuvo laikomas vienas, taip pat kameroje buvo kalinama ne 4, bet 10 asmenų. Dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologine įtampa, kankinimu, nepagrįstu baudimu (b. l. 1).Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2015-06-18 periodiškai buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K visiÅ¡kai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.

Pažymėjo, kad nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ .

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.LukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius – vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugÄ . LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo praÅ¡ymÄ . Planuodamas paslaugÄ jis turi atsižvelgti į jo esamÄ asmeninėje sÄ skaitoje pinigų sumÄ , bei planuojamus maisto produktų ir bÅ«tiniausiųjų reikmenų pirkinius.

Tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, tai jis gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Pažymėjo, jog drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami sausi.Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio.

Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ (b. l. 22–30).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2014-08-04 iki 2015-05-29 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė trumpesnį laikotarpį (iki 2015-05-29), tačiau, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ teismui siekė žalos atlyginimo už visÄ laikotarpį, prabÅ«tÄ LukiÅ¡kių TI-K, t. y. iki 2015-06-18, todėl skunde nurodytos termino pabaigos nurodymas laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.KD prie TM direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).BVK 7 str. 1 d.

įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K 2014-08-04 atvyko ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2, kurioje buvo 1 asmuo. Nuo 2014-08-05 iki 2014-08-06, nuo 2014-08-08 iki 2014-08-12, nuo 2014-08-15 iki 2014-09-02, nuo 2014-09-04 iki 2014-09-09 buvo kameroje Nr. 139, kurios plotas – 7,82 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-08-07, nuo 2014-08-13 iki 2014-08-14, 2014-09-03 buvo kameroje Nr. 139, kurioje buvo 2 asmenys. 2014-09-24 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2014-09-24 atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 4 asmenys. 2014-09-25, 2014-10-17, 2014-10-22, nuo 2014-10-28 iki 2014-10-29, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-14 buvo kameroje Nr. 138, kurios plotas – 7,44 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-09-26, 2014-10-23 iki 2014-10-27, nuo 2014-10-30 iki 2014-11-09, nuo 2014-11-15 iki 2014-12-01 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2014-10-18 iki 2014-10-21 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 4 asmenys; nuo 2014-12-02 iki 2014-12-07, nuo 2014-12-09 iki 2014-12-10, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23, 2015-01-05 buvo kameroje Nr. 186, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-12-08 buvo kameroje Nr. 186, kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-12-11 iki 2014-12-15, nuo 2014-12-24 iki 2015-01-04, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-07 buvo kameroje Nr. 186, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-08 ir 2015-01-15 buvo kameroje Nr. 197, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2015-01-09 iki 2015-01-14 buvo kameroje Nr. 197, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-16 ir 2015-01-21 buvo kameroje Nr. 195, kurios plotas – 7,94 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-01-17 iki 2015-01-19 buvo kameroje Nr. 195, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-20 buvo kameroje Nr. 195, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-22, 2015-01-26, 2015-02-12 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-01-23 iki 2015-01-25, nuo 2015-01-27 iki 2015-02-10 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-02-11 buvo kameroje Nr. 192, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-13, nuo 2015-03-10 iki 2015-03-12, 2015-03-17, nuo 2015-03-20 iki 2015-03-23, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-02, nuo 2015-04-07 iki 2015-04-08 buvo kameroje Nr. 282, kurios plotas – 7,82 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-02-14 iki 2015-03-03, nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09, nuo 2015-03-13 iki 2015-03-16, nuo 2015-03-18 iki 2015-03-19, nuo 2015-04-03 iki 2015-04-06, 2015-04-09 buvo kameroje Nr. 282, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-03-04 buvo kameroje Nr. 282, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-04-10 buvo kameroje Nr. 283, kurios plotas – 7,69 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-04-11 iki 2015-04-20 buvo kameroje Nr. 283, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-04-21, nuo 2015-05-17 iki 2015-05-19, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-22, nuo 2015-06-02 iki 2015-06-03, 2015-06-09, nuo 2015-06-16 iki 2015-06-17 buvo kameroje Nr. 279, kurios plotas – 7,77 m2, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-04-22 iki 2015-05-16, 2015-05-20, nuo 2015-05-23 iki 2015-06-01, nuo 2015-06-10 iki 2015-06-15 buvo kameroje Nr. 279, kurioje buvo 3 asmenys; nuo 2015-06-04 iki 2015-06-08 buvo kameroje Nr. 279, kurioje buvo 1 asmuo. 2015-06-18 iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 2–3, 22–30, 31–32).

Pažymėtina, jog 2016-06-08 raÅ¡te Nr. 96-2017 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2014-09-26 iki 2014-09-28 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-27 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-09-28 iki 2014-10-16 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-22 buvo kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,94 m2 (b. l. 2–3). Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2014-09-28 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-09-29 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-09-30 iki 2014-10-16 buvo kameroje Nr. 138, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01-22 buvo kameroje Nr. 192, kurios plotas – 7,28 m2 (b. l. 2–3).

Esant Å¡iai situacijai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovo pateikti vieni kitiems prieÅ¡taraujantys raÅ¡ytiniai duomenys dėl kalinimo laikotarpio bei kameros Nr. 138 ploto negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais byloje. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame raÅ¡te ir atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K pateikta informacija apie kameros Nr. 192 plotÄ , laikymo laikotarpius ir asmenų skaičių kameroje Nr. 138 skiriasi, teismas nusprendžia minėtas aplinkybes vertinti pareiÅ¡kėjo naudai ir laikyti, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2014-09-27 iki 2014-09-29, 2015-01-22 nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ kameroje.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog LukiÅ¡kių TI-K pateikia klaidingÄ informacijÄ (kamerose Nr. 192, 195, 279 nebuvo laikomas vienas, kameroje buvo kalinami ne 4, bet 10 asmenų), yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013;

LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Atsakovui atsiliepime nurodžius, jog pareiÅ¡kėjas 2015-02-11 kameroje Nr. 192, 2015-01-20 kameroje Nr. 195, nuo 2015-06-04 iki 2015-06-08 kameroje Nr. 279 kalėjo vienas, bei 2014-09-24, kuomet pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105, kalėjo kartu su kitais 3 asmenimis, teismas neturi pagrindo abejoti valstybinės institucijos pateiktais duomenimis.Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, iÅ¡skyrus 2014-08-04, 2014-08-07, nuo 2014-08-13 iki 2014-08-14, 2014-09-03, 2014-09-25, 2014-10-17, 2014-10-22, nuo 2014-10-28 iki 2014-10-29, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-14, nuo 2014-12-02 iki 2014-12-10, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-23, 2015-01-05, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-14, 2015-01-16, nuo 2015-01-20 iki 2015-01-21, 2015-01-26, nuo 2015-02-11 iki 2015-02-13, 2015-03-04, nuo 2015-03-10 iki 2015-03-12, 2015-03-17, nuo 2015-03-20 iki 2015-03-23, nuo 2015-03-31 iki 2015-04-02, nuo 2015-04-07 iki 2015-04-08, 2015-04-10, 2015-04-21, nuo 2015-05-17 iki 2015-05-19, nuo 2015-05-21 iki 2015-05-22, nuo 2015-06-02 iki 2015-06-09, nuo 2015-06-16 iki 2015-06-17, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir 2014-09-10 bei 2015-06-18, kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m2), t. y.

LukiÅ¡kių TI-K 227 dienas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, jog jis LukiÅ¡kių TI-K negalėjo valgyti prie stalo, kadangi ne visiems asmenims užtekdavo vietos.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jam ne visada užtekdavo priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl Å¡is teiginys vertintinas jo naudai.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, jog buvo priverstas drabužius skalbti ir džiovinti kameroje.Higienos normos HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Å ia paslauga galima pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos yra grÄ Å¾inami sausi (b. l. 22–30). Taigi, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, jog LukiÅ¡kių TI-K tinkamai užtikrina HN 76:2010 64 p. nustatyto reikalavimo įgyvendinimÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu.

Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl to, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog LukiÅ¡kių TI-K nesudarė jam sÄ lygų skalbti ir džiovinti drabužius, atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad kamerose buvo drėgna. HN 76:2010 26 p. nustato, jog santykinė oro drėgmė kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti – 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–65 proc.Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kameroje Nr. 105 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-09-24), kameroje Nr. 112 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014-08-04), kameroje Nr. 138 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2014-09-25 iki 2014-12-01), kameroje Nr. 283 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2015-04-11 iki 2015-04-20) santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus (b. l. 40–41, 42, 43–44, 45–46, 47–49, 73–74).

Pažymėtina, jog kiti Vilniaus visuomenės patikrinimo aktai nagrinėjamoje byloje neaktualÅ«s, kadangi jie arba buvo atlikti kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas nekalėjo, arba juose buvo atlikti patikrinimai dėl higienos normų atitikimo HN 76:2010 nuostatoms, kurių pareiÅ¡kėjas skunde neginčijo (b. l. 35–39, 50–51, 52–53, 54–55, 56–60, 61–72, 75–76). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie HN 76:2010 26 p. pažeidimÄ , taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K ar kitas institucijas ir pranešęs apie tokį sÄ lygų pažeidimÄ (b. l. 34), pareiÅ¡kėjo argumentai, jog buvo drėgna, atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog neturėjo galimybės gauti psichologinės pagalbos laiku ir jos prireikus, kadangi kalėjimo psichologas aptarnauja po 500 žmonių, patekti vizitui pas jį tenka laukti apie pusę metų. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Psichologinės tarnybos specialistai pareiÅ¡kėjÄ 2014-08-04 iÅ¡kvietė pokalbiui, t. y. siekiant atlikti pirminį įvertinimÄ . PareiÅ¡kėjas į Psichologinę tarnybÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesikreipė. Psichologinės tarnybos specialistai nėra gavę duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pasižymi galimai iÅ¡skirtiniu elgesiu ar emociniais sunkumais.

PareiÅ¡kėjas nebuvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitÄ (b. l. 33). Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs kitus praÅ¡ymus dėl psichologo konsultacijos ir ji jam nebÅ«tų suteikta, byloje nėra. Aplinkybės, kad bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos galimybės kreiptis į psichologÄ , grindžiamos iÅ¡imtinai subjektyviais pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, kuriais teismas negali pagrįsti daromų iÅ¡vadų.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo psichologine įtampa, kankinimu, nepagrįstu baudimu. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įraÅ¡us, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos, nenustatyta (b. l. 16–21).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).LVAT savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo gydymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 227 dienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjui ne visada užtekdavo priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde iÅ¡dėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡skyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais buvo perpildytos bei tai, kad jam ne visada užtekdavo priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, nesant įrodymų, kad kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis.Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , jame pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo sprendimu jo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, jam priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundas atmestas. Taigi, teismo sprendimu yra patenkinta 10 procentų pareiÅ¡kėjo skunde pareikÅ¡tų reikalavimų, o atmesta 90 procentų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ . Rizika apmokėti kitos Å¡alies iÅ¡laidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sÄ Å¾iningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei.

Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimėjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinėjimosi iÅ¡laidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015). Pagal ABTÄ® 56 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiÅ«lyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba Å¡ių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iÅ¡ pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų.

Teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atsakovės atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, nepaneigia atsakovės atstovo teisės reikalauti atlyginti iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo nepagrįstumo.Atsakovės atstovas nurodo, kad patirtas 3,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro prie atsiliepimo pridėtų dokumentų kopijos – viso 51 A4 formato lapas.

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai kopijavimo iÅ¡laidas apskaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr.1039 6 ir 7 p., taip pat Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, pagal kuriuos nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vienÄ A4 formato lapo dokumento kopijos parengimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 51 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas ir turėjo 3,06 Eur su jų parengimu susijusių iÅ¡laidų, atsakovės atstovo patirtos dėl administracinės bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų pareiÅ¡kėjo reikalavimų daliai.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo atsakovės atstovui priteistina 2,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti iÅ¡ V.

K. atsakovės Lietuvos valstybės atstovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui 2,78 Eur (du eurus 78 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                    Jolita Rasiukevičienė