2019-09-11 Nr. AB-17151-3-61-3-01564-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1052-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01564-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu. Teismas priėmė nagrinėti tą pareiškėjo skundo dalį, kurioje jis prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 1PS1-349-(2.1.) „Dėl T. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė:

1.1. Tarnybos direktorius 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis, vizuodamas Tarnybos Varėnos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 3VĮ-1013-(14.3.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos seniūnijoje Varėnos rajone, nuomos D. K.“ (toliau – ir 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas) ir 2016 m. spalio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-374-374-(14.3.55) (toliau – ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartis) projektus, nesilaikė teisės aktų.

1.2. Pareiškėjas teigė, jog pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neatitinka aiškumo ir išsamumo reikalavimų, kadangi nei pačiame pranešime, jo prieduose nėra nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai kvalifikuotini kaip tarnybinis nusižengimas, kurių pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų jis neatliko ar atliko netinkamai. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Nuobaudų skyrimo taisyklės) nustatyto termino, o tarnybinį nusižengimą tyrusi Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1PS1-217-(2.1.) sudaryta komisija (toliau – Komisija) nepagrįstai pratęsė savo darbo laiką dėl Skyriaus vedėjo komandiruotės, nors ne ilgesnės nei vienos darbo dienos išvykos nelaikytinos komandiruotėmis, tokį sprendimą motyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009, kurios faktinė situacija skiriasi. Pareiškėjas teigė, kadangi Komisijos 2017 m. kovo 31 d. priimta išvada Nr. 1PS17-62-(2.30.) (toliau – Tyrimo išvada) buvo pateikta vėliau, nei numatyta Nuobaudų skyrimo taisyklių 11 ir 13 punktuose, ji ir jos pagrindu priimtas 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymas yra naikintini. Pareiškėjas nurodė, kad tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo inicijavo tie patys asmenys, kurie vėliau, būdami Komisijos nariais, tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl pareiškėjas teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas šališkai, neobjektyviai, susidarius išankstinę nuomonę dėl tiriamo pažeidimo, o skundžiamas 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymas yra neteisėtas.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad Tyrimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, vizuodamas 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (toliau – Nuomos taisyklės) 19 ir 21 punktus, Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-95 patvirtinto Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos ne aukciono būdu procedūros aprašo (toliau – Aprašas) 12.4 ir 12.7 punktus, t. y. projektus vizavo nesuderinęs 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto su valstybinės žemės nuomininku. Pareiškėjas teigė, kad nurodytos teisės normos jokių pareigų pareiškėjui nenustato, nereglamentuoja jo atliekamų funkcijų, todėl jis neturėjo galimybės jų pažeisti. Pareiškėjas teigė, jog minėti reikalavimai taikomi 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties rengėjui, bet ne šiuos dokumentus tikrinančiam teisininkui. Pareiškėjas aiškino, kad tyrimo išvadoje nėra nurodoma, koks teisės aktas nustato pareigą pareiškėjui vertinti jo tiesioginio vadovo, t. y. Skyriaus vedėjo, priimtų sprendimų teisėtumą, o vien tik teisės normų nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.

2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

2.1. Pagal Nuomos taisyklių ir Aprašo nuostatas, 2016 m. spalio 27 d. Įsakymui, kuriuo priimtas sprendimas išnuomoti D. K. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos seniūnijoje Varėnos rajone (toliau – ir Sklypas) pagal 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą, priimti viena iš būtinų prielaidų yra valstybinės žemės nuomos sutarčių projektų suderinimas su asmeniu, pageidaujančiu nuomoti valstybinės žemės sklypus. Atsakovas atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turėjo nevizuoti 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo projekto, nes 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektas nebuvo suderintas su asmeniu, pageidaujančiu nuomoti valstybinės žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui pagal einamas pareigas turėjo būti žinoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra rašytinės formos ir abiejų šalių pasirašyta, tačiau nagrinėjamu atveju 2016 m. spalio 28 d. Sutarties D. K. nepasirašė.

2.2. Atsakovas nurodė, kad pranešime, kuriuo pareiškėjas informuotas apie tarnybinį nusižengimą, buvo nurodyta, kuo pareiškėjas yra įtariamas ir kokius teisės aktus tokiais savo veiksmais pažeidė. Atsakovas teigė, jog jei pareiškėjui trūko informacijos, jis turėjo teisę kreiptis į Komisiją su atskiru prašymu. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo, nes jis, žinodamas teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių bei su tuo susijusių dokumentų rengimą ir sudarymą, reikalavimus privalėjo užtikrinti, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartis būtų rengiami jų laikantis, tačiau to nepadarė, t. y. nebuvo pakankamai rūpestingas atlikdamas savo funkcijas.

2.3. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo argumentai dėl tarnybinį nusižengimą tyrusios Komisijos darbo laiko neteisėto pratęsimo turi būti atmesti, nes nepagrįsti jokiais įrodymais, o Skyriaus vedėjo vienos dienos komandiruotės buvo įformintos teisės aktų nustatyta tvarka; argumentai dėl tarnybinį nusižengimą tyrusios Komisijos sudėties, šališkumo ir objektyvumo taip pat atmestini, kaip nepatvirtinti jokiais objektyviais ar duomenimis. Atsakovas nurodė, jog aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas nepateikė.

2.4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai diskreditavo Tarnybą ir jos darbuotojus, kilo neigiamos pasekmės, o Komisijos parengtoje Tyrimo išvadoje buvo tinkamai nustatyti visi tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai, skundžiamas 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymas buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindų jį naikinti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo T. B. skundą tenkino.

4. Teismas nustatė, kad Tarnybos Rizikų vertinimo departamento Rizikos prevencijos skyriaus vedėjas D. P. ir vyriausioji specialistė V. P. 2017 m. vasario 28 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-109-(5.41) Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, laikinai einantį direktoriaus pareigas, be kita ko, informavo, kad: Skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. Įsakymu priimtas sprendimas pagal 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą D. K. išnuomoti Sklypą; D. K. 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto pasirašydamas nederino; 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas priimtas galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą tą pačią dieną vizavo ir Skyriaus vyriausiasis specialistas pareiškėjas, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl jo tarnybinės atsakomybės ar darbo drausmės nusižengimo vertinimo.

5. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1PS1-217-(2.1.) sudaryta Komisija galimiems Skyriaus tarnautojų, tarp jų ir pareiškėjo, tarnybiniams nusižengimams ištirti (e. bylos I t., b. l. 89–90). Komisijos pirmininkė V. S. apie tarnybinį nusižengimą pareiškėją informavo 2017 m. kovo 6 d. pranešimu Nr. 1PS17-30(2.30.), su kuriuo pareiškėjas susipažino 2017 m. kovo 7 d. (e. bylos I t., b. l. 91). Pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. pateikė Komisijos pirmininkei paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (e. bylos I t., b. l. 92–93). Komisija 2017 m. kovo 31 d. parengė Tyrimo išvadą, kurioje, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Taisyklių 13 ir 14 punktais, be kita ko, pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą (e. bylos I t., b. l. 94–104).

6. Teismas nurodė, kad iš Tyrimo išvados matyti, jog Komisija, be kita ko, konstatavo, kad: Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie Sklypo nuomos sutarties įregistravimą, dėl ko D. K. galimai nebuvo žinoma apie parengtą 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą, 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartį; Skyriaus parengta 2016 m. spalio 28 d. Sutartis, nesant vienos iš sandorio šalių D. K. parašų, registruojant Nacionalinės žemės tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir NŽT DVS) 2016 m. spalio 28 d. buvo įtraukta į dokumentų apskaitą, suteikiant jai atskirą numerį ir taip užtikrinant jos oficialumo įrodymą; 2016 m. spalio 28 d. Sutartį 2016 m. spalio 27 d. parengė Skyriaus vyr. specialistas V. V., 2016 m. spalio 27 d. vizavo pareiškėjas, 2016 m. spalio 28 d. pasirašė Skyriaus vedėjas A. V., 2016 m. spalio 28 d. registravo vyresn. specialistė R. K.; nurodytų Skyriaus darbuotojų veiksmai, t. y. teisės aktų reikalavimų neatitinkančių 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo, 2016 m. spalio 28 d. Sutarties parengimas sukėlė pasekmes – nebuvo tinkamai vykdomos Skyriaus funkcijos, buvo neefektyviai naudojamas Skyriaus darbuotojų darbo laikas, NŽT DVS sistemoje buvo suvesti neteisingi duomenys. Teismas nurodė, kad iš Tyrimo išvados turinio taip pat matyti, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, jog nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad Skyrius informavo D. K. apie 2016 m. spalio 28 d. Sutarties ir jos projekto parengimą, taip pat nėra duomenų, kad D. K. pritarė 2016 m. spalio 28 d. Sutarties turiniui, tačiau Skyrius, ignoruodamas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes sudarė 2016 m. spalio 28 d. Sutartį, kuri registruojant NŽT DVS 2016 m. spalio 28 d. buvo įtraukta į dokumentų apskaitą, suteikiant jai atskirą numerį, padarė išvadą, kad Skyriaus darbuotojų – vedėjo A. V., vyr. specialisto V. V., vyr. specialisto T. B. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

7. Teismas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas, J. K. 2017 m. balandžio 11 d. priėmė Įsakymą (e. bylos I t., b. l. 105–106), kuriuo pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, pripažinęs, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. vizavęs 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus pažeidė Nuomos taisyklių 19, 21 punktus, Aprašo 12.4, 12.7 papunkčius, netinkamai vykdė Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1P-250-(1.3.) patvirtinto Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1 papunktį, ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybinę atsakomybę reglamentuoja VTĮ 29, 30 straipsniai, Nuobaudų skyrimo taisyklės, o jam tarnybinė nuobauda (pastaba) skirta nustačius, kad jis, būdamas Skyriaus vyriausiuoju specialistu, 2016 m. spalio 27 d. vizavo 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, nors ant 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto nebuvo vienos iš sandorio šalių D. K. parašų, ir atsakovo vertinimu, tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties atitikties teisės aktams. Teismas nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme ir Tyrimo išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose, Nuomos taisyklių 19 ir 21 punktuose, Aprašo 12.4 ir 12.7 papunkčiuose, Pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

9. Teismas nustatė, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. vizavo 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus (e. bylos II t., b. l. 3, 7), rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuos dokumentus parengė ir vizavo vyr. specialistas V. V., o pasirašė Skyriaus vedėjas A. V. (e. bylos II t., b. l. 3–7), iš 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto (e. bylos II t., b. l. 3–7) ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties egzemplioriaus (e. bylos II t., b. l. 3–7) matyti, kad jie pasirašyti Skyriaus vedėjo A. V., o D. K. parašo ant šių dokumentų nėra.

10. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo argumentą, kad tarnybinio nusižengimo, už kurį jam skirta nuobauda, jis nepadarė, nes pagal Nuomos taisyklių 19 ir 21 punktuose, Aprašo 12.4 ir 12.7 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą pasirašytų D. K. turėjo ne jis, o 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto rengėjai, sprendė, jog pirmiausiai būtina nustatyti, ar pareiškėjas padarė pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas, t. y. ar jis prieš vizuodamas 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, turėjo įsitikinti, kad 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą būtų pasirašęs D. K.. Teismas akcentavo, kad taip pat būtina nustatyti, ar tarp pareiškėjo veikos, vizuojant 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo, 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, ir Tyrimo išvadoje nurodytų pasekmių (t. y. kad D. K. galimai nebuvo žinoma apie parengtą 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą, 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartį, nebuvo tinkamai vykdomos Skyriaus funkcijos, buvo neefektyviai naudojamas Skyriaus darbuotojų darbo laikas, NŽT DVS sistemoje buvo suvesti neteisingi duomenys) yra priežastinis ryšys.

11. Teismas analizavo VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Nuomos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 918 redakcija) 19 punkto 1 ir 2 pastraipų, 21 punkto 1 ir 2 pastraipų, Aprašo, kuris reglamentuoja Tarnybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus rengiant valstybinės žemės nuomos sutarčių projektus, priimant sprendimus išnuomoti valstybinės žemės sklypus, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis 1, 1.3 punktų, 12.4 punkto, kuriame reglamentuojamas valstybinės žemės nuomos sutarties projekto rengimo etapas, be kita ko, nustatyti atsakingi asmenys ir jų atsakomybės sritys, 12.7 punkto, kuriame reglamentuojamas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo etapas, be kita ko, nustatyti atsakingi asmenys ir jų atsakomybės sritys, Aprašo 14, 16 priedo, Pareigybės aprašymo 7.1. punkto, pagal kurį viena iš Skyriaus vyriausiojo specialisto atliekamų funkcijų yra užtikrinti, kad Skyriuje rengiami įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų (išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir kt.) projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, nuostatas.

Teismas nurodė, kad Tarnybos darbo tvarkos, įskaitant jos teritorinių padalinių vadovų įsakymų ir rengiamų sutarčių projektų derinimą, vizavimą, reglamentuoja Tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 (2016 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1P-367-(1.3.) redakcija, galiojanti nuo 2016 m. spalio 6 d.) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas (toliau – Darbo reglamentas) (e. bylos II t., b. l. 75–113), kuriame nustatyta, kad: teritorinių skyrių vadovų įsakymų projektus pagal kompetenciją rengia teritorinių skyrių darbuotojai (113 punktas); prie teikiamo teritorinio skyriaus vadovui pasirašyti spausdintinio įsakymo egzemplioriaus pridedama pagrindinė su nagrinėtu klausimu susijusi medžiaga ir, teritorinio skyriaus vadovui pageidaujant, DVS vizavimo kortelė, kurioje pateikta informacija, kurie darbuotojai teritorinio skyriaus vadovo įsakymą suderino vizuodami DVS, o teritorinio skyriaus vadovo įsakymą vizuodami DVS turi suderinti: tiesioginis dokumento rengėjas (115.1 punktas), teritorinio skyriaus darbuotojas (teisininkas) (115.2 punktas), pagal kompetenciją teritorinio skyriaus vadovo pavaduotojas, jeigu teritoriniame skyriuje yra įsteigta teritorinio skyriaus vadovo pavaduotojo pareigybė (115.3 punktas), kito teritorinio skyriaus vadovas, kai teritorinio skyriaus vadovo įsakymas susijęs su kitam teritoriniam skyriui pavestų funkcijų vykdymu (115.4 punktas); teikiant derinti, vizuoti ar pasirašyti sutartis, išskyrus darbuotojų darbo sutartis ir praktinio mokymo sutartis, prie jų turi būti pridedami visi dokumentai, pagrindžiantys sutarties sudarymo būtinumą ir pagrindus (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, direktoriaus įsakymai, protokolai, techninės užduotys, išlaidų sąmatos, pagrindžiančios sutarties kainą, sutarties vykdymo grafikai, pažymos apie finansavimą ir kiti su sutarties objektu susiję dokumentai); minėtus dokumentus privalo pateikti sutarties rengėjas (132 punktas).

12. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme nurodytuose Nuomos taisyklių 19 ir 21 punktuose, Aprašo 12.4 ir 12.7 papunkčiuose, už kurių pažeidimą pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė, nustatytos valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimo procedūros, inter alia (liet. be kita ko), pareigos, kurias turi atlikti teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už valstybinės žemės nuomos sutarties projekto parengimą ir teritorinio skyriaus vadovas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagal Aprašo 12.4, 12.7 papunkčius už 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto parengimą, įskaitant 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto suderinimą su D. K. ir sutikimo iš jo gavimą, tiesiogiai buvo atsakingas Skyriaus vyr. specialistas V. V., kuris parengė ir vizavo 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus (e. bylos II t., b. l. 3, 7). Teismas, vadovavosi Darbo reglamento 113, 115.1, 115.2, 115.3 ir 132 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju V. V., kuris parengė ir vizavo 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, buvo atsakingas ir už tai, kad pareiškėjui (teisininkui) būtų pateikti visi su šių dokumentų projektų parengimu susiję dokumentai.

13. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, paminėtą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme ir Tyrimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, 2016 m. spalio 27 d. vizuodamas 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, nors ant 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto nebuvo vienos iš sandorio šalių D. K. parašų, padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas sprendė, kad tarnybinis nusižengimas, už kurį pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, susijęs išimtinai su procedūriniais 2016 m. spalio 28 d. Sutarties rengimo ir derinimo su suinteresuotu asmeniu pažeidimais, kurių, privalėjo išvengti 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą parengęs Skyriaus vyr. specialistas. Teismas nesutiko su 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme ir Tyrimo išvadoje padarytu vertinimu, kad pareiškėjas, kuris nebuvo atsakingas už 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektų parengimą nagrinėjamu atveju pažeidė Nuomos taisyklių 19 ir 21 punktus, Aprašo 12.4 ir 12.7 papunkčius, kuriuose nustatytos valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimo procedūros, inter alia (liet. be kita ko), pareigos, kurias turi atlikti teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už valstybinės žemės nuomos sutarties projekto parengimą ir teritorinio skyriaus vadovas.

14. Teismas pabrėžė, kad nei 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme, nei Tyrimo išvadoje nėra jokių užuominų į tai, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektų turinys neatitinka Konstitucijos, įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Teismas nesutiko su 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme ir Tyrimo išvadoje pateiktu vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį. Teismas nurodė, kad, pareiškėjas užtikrino jam vizuoti pateiktų 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektų turinio atitiktį Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams.

15. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, netinkamai atliko savo funkcijas (VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai) ir padarė pažeidimą, kuriuo yra kaltinamas. Teismas tarp pareiškėjo veikos, vizuojant 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, ir Tyrimo išvadoje nurodytų pasekmių (t. y. kad D. K. galimai nebuvo žinoma apie parengtą 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą, 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartį, nebuvo tinkamai vykdomos Skyriaus funkcijos, buvo neefektyviai naudojamas Skyriaus darbuotojų darbo laikas, NŽT DVS sistemoje buvo suvesti neteisingi duomenys) nenustatė priežastinio ryšio.

16. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas ir priežastinis ryšys, todėl pareiškėjo skundą tenkino, skundžiamą 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymą panaikintino. Atsižvelgęs į tai, tai teismas nevertino kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turiniu, galimai padarytais procedūriniais pažeidimais atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, galimu Komisijos narių šališkumu ir neobjektyvumu.

III. 17. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjas, prieš vizuodamas jam pateiktus administracinius aktus, pats turi įvertinti, ar pateiktų dokumentų, susijusių su vizuojamu dokumentu, yra pakankamai. Atsakovas vadovaujasi Darbo reglamento 117 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu dėl NŽT DVS pateikto vizuoti teritorinio skyriaus vadovo įsakymo projekto jį vizuojantys darbuotojai turi pastabų ir pasiūlymų, į kuriuos projekto rengėjas neatsižvelgia ar atsižvelgia iš dalies, jie teritorinio skyriaus vadovo įsakymo nevizuoja, tačiau pateikia NŽT DVS arba raštu pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos teritorinio skyriaus vadovo įsakymo rengėjas neatsižvelgė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą nevizuoti jam pateiktų 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektų ir imtis iniciatyvos siekdamas, kad šie projektai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

17.2. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas, būdamas teisininku, vizuodamas 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, nėra atsakingas už tai, kad rengiant ir priimant 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą nebuvo laikomasi teisės aktų nuostatų (Nuomos taisyklių 19 ir 21 punktų), taip sudarydamas sąlygas toliau tęsti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos procedūras ir rengti valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri prieštarautų Nuomos taisyklių nuostatoms. Atsakovas nurodo, kad Nuomos taisyklių 13 punkte nustatyta, kad kai žemės sklypus išnuomoja Tarnyba, žemės sklypų nuomą organizuoja Tarnybos teritorinis padalinys.

Nuomos taisyklių 19 punkte nustatyta, kad žemės sklypų nuomos organizatorius parengtą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą per 20 darbo dienų suderina su nuomininku, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su valstybinės žemės nuomos sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis; kai žemės sklypų nuomą organizuoja Tarnybos teritorinis padalinys, suderintą su nuomininku valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą) ir šių Taisyklių 14 punkte nurodytus dokumentus Tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų pateikia Tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui.

Nuomos taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų nuomos organizatorius, priėmęs sprendimą išnuomoti žemės sklypą (kai žemės sklypas nuomojamas be aukciono) arba gavęs iš Valstybės žemės fondo valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (kai žemės sklypas išnuomotas aukcione), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įteikia nuomininkui pranešimą (pasirašytinai arba registruotu laišku su įteikimu), kur ir kada jis turi atvykti pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties (toliau – pranešimas). Atsakovas, remdamasis minėtomis nuostatomis, teigia, jog viena iš teisinių prielaidų individualiam teisiniam aktui – 2016 m. spalio 27 d.

Įsakymui atsirasti, buvo sąlyga valstybinės žemės nuomos sutarčių projektų suderinimas su asmeniu, pageidaujančiu nuomoti valstybinės žemės sklypą. Atsakovas teigia, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas priimtas nesivadovaujant privalomais Nuomos taisyklių reikalavimais, t. y. nesant vienos iš sandorio šalies valios ir daro išvadą, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo nevizuoti Nuomos taisyklių nuostatoms prieštaraujančio, kito specialisto parengto 2016 m. spalio 27 d.

Įsakymo projekto, kadangi pateikdamas klaidinančią informaciją Skyriaus vedėjui sudarė sąlygas tęsti valstybinės žemės nuomos procedūras, tokiu būdu nebuvo tinkamai vykdomos Skyriaus funkcijos, buvo klaidinami kiti darbuotojai ir neefektyviai naudojamas Skyriaus darbuotojų darbo laikas, o valstybės turtu buvo disponuojama pažeidžiant teisės aktus.

17.3. Atsakovo vertinimu, teismas kompleksiškai neįvertino specialisto pareigybės paskirties, t. y. tai, kad Skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) pareigybė reikalinga padėti šio Skyriaus vedėjui Skyriaus veikimo teritorijoje įgyvendinti Tarnybos valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse, atlikti valstybinės žemės patikėjimo subjekto (patikėtinio) funkcijas, organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, prižiūrėti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą (tvirtinimą) ir teritorijų planavimo dokumentų derinimą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas atsakingas ne tik už formalų jo vizuojamų administracinių aktų turinio atitikimą Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams, tačiau jis privalėjo vykdydamas savo pareigas padėti Skyriaus vedėjui įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje, užtikrindamas, kad jo vizuojami teisės aktai neprieštarautų teisės aktams.

17.4. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas ir priežastinis ryšys. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo kaltė nustatyta Komisijos, kuri Tyrimo išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo, nes jis, žinodamas teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių bei su tuo susijusių dokumentų, rengimą ir sudarymą, reikalavimus, turėjo užtikrinti kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartis būtų rengiami jų laikantis, tačiau to nepadarė. Atsakovo vertinimu, Tyrimo išvadoje įvardintas nusižengimo padarymo faktas – pareiškėjas, vizuodamas 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartį, pažeidė Nuomos taisyklių 19, 21 punktų nuostatas, Aprašo 12.4, 12.7 papunkčių nuostatas bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Atsakovas teigia, jog kilo neigiamos pasekmės – Skyriaus funkcijos buvo vykdomos netinkamai, valstybės žeme disponuojama pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, neefektyviai naudojamas darbuotojų darbo laikas. Atsakovas teigia, jog 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltę, pasekmes, tinkamai pritaikius teisės aktus, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pareiškėjas T. B. atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo jo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Nors atsakovas teigia, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau nutyli, kad, pareiškėjo žiniomis, tiek 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas, tiek 2016 m. spalio 28 d. Sutartis iki šiol nėra panaikinti, taigi jų teisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra užginčytas, o šiuo metu 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektas ir 2016 m. spalio 28 d. Sutartis yra nuomininko pasirašyti. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projekto, taip pat ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties formos ir turinio neatitikties teisės aktų reikalavimams nėra nustatyta. Pažeidimų projektuojant žemės sklypą taip pat nenustatyta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės išnuomojimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai net nesuteikia teisės Tarnybos direktoriui vertinti teritorinių padalinių vedėjų priimtų įsakymų išnuomoti valstybinės žemės sklypus teisėtumo, tokie įsakymai yra skundžiami tiesiogiai teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjui kyla abejonių, ar Tarnybos direktorius, priimdamas 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą, buvo kompetentingas konstatuoti teritorinio padalinio vedėjo įsakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą neteisėtumą.

18.2. Pareiškėjas teigia, kad teismas teisingai nusprendė, kad Nuomos taisyklių 19, 21 punktų, Nuomos aprašo 12.4., 12.7. papunkčių, Pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio nuostatos nenustato pareiškėjui jokių pareigų, nereglamentuoja jokių funkcijų, kurias vykdė vizuodamas minėtus dokumentus, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės jų pažeisti. Pareiškėjas teigia, kad minėtos teisės normos tinkamos 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties rengėjui, bet ne šiuos dokumentus tikrinančiam teisininkui. Pareiškėjas pažymi, kad Nuomos taisyklių 19 punktas ir Aprašo 12.4. punktas nereglamentuoja nuomos sutarties sudarymo procedūros, todėl rengiant ir vizuojant nuomos sutartį, kai jau yra priimtas Skyriaus vedėjo įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos, nurodytos teisės normos negalėjo būti ir nebuvo pažeistos.

18.3. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo plečiamu Darbo reglamento 117 punkto vertinimu ir teigia, jog šiame punkte yra nustatyta tik kaip dokumentą vizuojantis darbuotojas turi elgtis, kai projekto rengėjas neatsižvelgia į pateiktas pastabas. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pastabų projekto rengėjui neturėjo, taigi nėra jokio pagrindo taikyti Darbo reglamento 117 punkto reikalavimų, tuo labiau juos plečiamai aiškinti kaip sukuriančius pareiškėjui pareigą kontroliuoti jam nepavaldų projekto rengėją ar tiesioginį vadovą.

18.4. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu dėl klaidinančios informacijos teikimo ir nurodo, kad vizavimas negali būti laikomas klaidinančios informacijos teikimu. Pareiškėjo vertinimu, viza nereiškia, kad visos procedūros, įskaitant ir nuomos sutarties projekto suderinimą su nuomininku, iki tol buvo atliktos teisingai, kadangi pareiškėjui nenustatyta pareiga tai tikrinti.

18.5. Pareiškėjas akcentuoja, kad neigiamų pasekmių kilimas nei Komisijos Tyrimo išvadoje, nei 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme, nei Tarnybos procesiniuose dokumentuose nedetalizuojamas, nėra siejamas su pareiškėjo atliktais veiksmais, todėl, pareiškėjo vertinimu, nėra įrodyta, kad atsakovo nurodytos neigiamos pasekmės kilo ar, kad jos kilo būtent dėl pareiškėjo veiksmų.

18.6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra nubaustas už tai, kad laikydamasis Tarnybos nustatytos tvarkos, vizavo ne tik kad nepanaikintus, bet net ir šiuo metu neginčijamus 2016 m. spalio 27 d. Įsakymą ir 2016 m. spalio 28 Sutartį ir atsižvelgdamas į tai mano, kad teismas priėmė teisingą, išsamiai motyvuotą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką atitinkantį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

18.7. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nustatęs, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, nevertino skundo argumentų, susijusių su pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turiniu, galimai padarytais procedūriniais pažeidimais atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, galimu Komisijos narių šališkumu ir neobjektyvumu. Pareiškėjo vertinimu, jei apeliacinės instancijos teismas nesutiks su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis ir manys, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, byla turėtų būti grąžinama nagrinėti teismui, kuris turėtų vertinti ir nevertintus pareiškėjo skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojui skirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo.

21. Pareiškėjas buvo nubaustas pastaba už tai, kad vizavo dokumentus, kurie prieš tai nebuvo suderinti su valstybinės žemės nuomininku. Nesutikdamas su nuobauda, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris skundą pripažino pagrįstu, jį tenkino ir panaikino skundžiamą 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymą.

22. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Atsakovo manymu, pareiškėjas turėjo būti rūpestingas bei iniciatyvus ir vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėjo teisę ir pareigą nevizuoti Nuomos taisyklėms prieštaraujančių 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime).

25. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. vizavo 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektus, prieš tai šiuos dokumentus parengė ir vizavo vyr. specialistas V. V., o vėliau pasirašė Skyriaus vedėjas A. V.. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektas ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties egzempliorius buvo pasirašytas Skyriaus vedėjo A. V., o valstybinės žemės nuomininko D. K. parašo ant šių dokumentų pareiškėjo vizavimo metu nebuvo.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjas turėjo imtis iniciatyvos ir pats įvertinti, ar pateiktų dokumentų, susijusių su vizuojamais 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektais , yra pakankamai. Vertindama šį atsakovo argumentą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamas tarnybinis nusižengimas išimtinai susijęs su procedūriniais 2016 m. spalio 28 d. Sutarties rengimo ir derinimo su suinteresuotu asmeniu pažeidimais, kurių privalėjo išvengti 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektą rengęs Skyriaus vyr. specialistas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo tarnybinis pažeidimas tiek 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme, tiek Tyrimo išvadoje, kuri yra sudedamoji (motyvuojamoji) individualaus administracinio akto dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, kvalifikuotas pagal Nuomos taisyklių 19 ir 21 punktų, Aprašo 12.4 ir 12.7 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimo procedūros, pareigos, kurias turi atlikti teritorinio skyriaus darbuotojas, atsakingas už valstybinės žemės nuomos sutarties projekto parengimą ir teritorinio skyriaus vadovas. Valstybinės žemės nuomos sutarties projekto parengimas nėra pareiškėjo vykdoma funkcija, minėtos teisės aktų nuostatos konkrečių procedūrinių įpareigojimų pareiškėjui, kaip dokumentus vizuojančiam Skyriaus vyr. specialistui, nenustato, todėl pareiškėjas negali atsakyti už veiką, kuri nepatenka į jo tarnybinės atsakomybės ribas.

28. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas kompleksiškai neįvertino pareiškėjo Pareigybės aprašymo paskirties, pažymi, jog atsakovas 2017 m. balandžio 11 d. Įsakyme bei Tyrimo išvadoje nustatė, jog pareiškėjas priešingą valstybės tarnybos interesams veiką padarė netinkamai vykdydamas Pareigybės aprašymo 7.1. punkte įtvirtintą funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas ir turėjo vertinti, ar pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai tarnybinė nuobauda paskirta būtent dėl netinkamo Pareigybės aprašymo 7.1. punkto vykdymo, neperžengdamas pareiškėjui pateikto kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimties. Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.1. punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad Skyriuje rengiami įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų (išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir kt.) projektai atitiktų Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjas užtikrino jam vizuoti pateiktų 2016 m. spalio 27 d. Įsakymo ir 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektų turinio atitiktį Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams. Pabrėžtina, kad minima Pareigybės aprašymo nuostata tiesiogiai nenustato pareiškėjui pareigos tikrinti, ar buvo laikomasi Skyriuje rengiamų įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų projektų rengimo procedūrų, tarp jų ir to, ar vizuojamas 2016 m. spalio 28 d. Sutarties projektas yra suderintas su suinteresuotu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas dėl kompleksinio Pareigybės aprašymo vertinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir plečiamai aiškinant Pareigybės aprašymo 7.1. punktą, tarnybinės nuobaudos nagrinėjamu atveju paskyrimas pareiškėjui neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, nes pareiškėjo veikimas (vizavimas) nagrinėjamu atveju nesukėlė realių neigiamų pasekmių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2016 m. spalio 27 d. Įsakymas ir / ar 2016 m. spalio 28 d. Sutartis būtų panaikinti dėl formos ir turinio neatitikties teisės aktų reikalavimams, o atsakovo argumentai dėl neigiamų pasekmių – netinkamai vykdytų Skyriaus funkcijų, disponavimu žeme pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, neefektyviai naudoto darbuotojų darbo laiko – kilimo yra bendro pobūdžio bei abstraktūs, netiesiogiai susiję su konkrečiai pareiškėjo atliktu veiksmu (vizavimu), todėl atmestini kaip nepagrįsti.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius