afa4bf98-0db6-47b2-aa87-6e13bc3de1fd · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                               Civilinė byla Nr. e2S-1975-392/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23158-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 106.1.;106.3.;122.4.

             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.                                                Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, civilinėje byloje sprendžiant ieÅ¡kovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo solidariems atsakovams V.

V., N. V., K. V. ir L. V. priėmimo klausimÄ .Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. V., N. V., K. V. ir L. V. 568,40 Eur skolos už buto nuomÄ ir 15,35 Eur delspinigių, 532,35 Eur skolos už Å¡ildymÄ , karÅ¡tÄ vandenį bei su tuo susijusias paslaugas ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ (b.l. 1-4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1-1538 punktu Nr. 2 turi teisę savivaldybės (atstovaujamojo) vardu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, sprendė, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pats iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ bÅ«ti ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovu teisme ir pateikia jo įgaliojimus patvirtinančius įrodymus. Teismas, nustatęs, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinyje save įvardino ne ieÅ¡kovo atstovu, o ieÅ¡kovu ir praÅ¡o jam, o ne savivaldybei priteisti atsakovo įsiskolinimÄ už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomÄ ir skolÄ už Å¡ildymÄ , karÅ¡tÄ vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, sprendė ieÅ¡kovui nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, nurodant tiksliÄ savo procesinę padėtį, ar jis veikia kaip ieÅ¡kovas, ar kaip ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta taisyklė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai bei suvokiama kaip pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio bet kuriuos vieÅ¡us juridinius asmenis, kurie reiÅ¡kia ieÅ¡kinius dėl sumų priteisimo, nepaisant to, kad pareiga atsakovui mokėti Å¡ias sumas susiklostė iÅ¡ teisinių santykių, kuriuose viena Å¡alis buvo savivaldybė, valstybė ar savivaldybės/valstybės įstaiga/įmonė.

Pažymėjo, kad tuo atveju, jei bet kuris ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl sumų priteisimo, kurios susidarė dėl turėtų sutartinių ar kitokių teisinių santykių tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų, bÅ«tų savaime laikomas ginančiu savivaldybės interesÄ , netektų teisinės prasmės CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas ieÅ¡kovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas. Sisteminis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 bei 10 punktų aiÅ¡kinimas neleido teismui CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiÅ¡kinti plečiamai.

Atkreipė dėmesį, jog kitos savivaldybės įmonės, kurios lygiai taip pat kaip ir ieÅ¡kovas teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas savivaldybės vardu, susimoka žyminius mokesčius už reiÅ¡kiamus ieÅ¡kinius, pvz. UAB „Rasų valda“, UAB „Grinda“ ir kt. Ä®vertinęs ieÅ¡kinio reikalavimo pobÅ«dį, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo tikslas – iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ iÅ¡ gyventojų už suteiktas vieÅ¡Ä sias paslaugas, o ne apginti pažeistus savivaldybės gyventojų interesus.

Tokiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti už suteiktas vieÅ¡Ä sias paslaugas sumas patenka ne į CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, o į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto reglamentavimo sritį, kuris pagal kasacinio teismo praktikÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai ir apima tik tuos atvejus, kai ginčas vyksta dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo už atliktas vieÅ¡o administravimo funkcijas, o ne suteiktas vieÅ¡Ä sias paslaugas. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas (kuris pats vykdo Å«kinę veiklÄ bei gauna pelnÄ iÅ¡ viešųjų paslaugų teikimo nuomojant savivaldybės bÅ«stÄ , taip pat, kuris siekia pats sau, o ne tiesiogiai į savivaldybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti lėšas) tokio pobÅ«džio byloje nėra laikomas ginančiu savivaldybės interesÄ , kas sudarytų pagrindÄ jį atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , todėl nustatė terminÄ sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 40-42).

III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtÄ 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , kuriuos nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau patikėjimo teise valdo ieÅ¡kovas. Be to ieÅ¡kovo įstaiga nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

IeÅ¡kinį pareiÅ¡kė siekiant apginti savivaldybės interesus – iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , todėl, ieÅ¡kovo nuomone, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straiopsnio 1 dalies 5 punktÄ turi bÅ«ti atleistas. PaaiÅ¡kino, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administarcijos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 30-694 patvirtintų SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ įstatų 9.3 punktÄ , atstovauja Savivaldybės interesus visų instancijų teismuose dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo už paslaugų teikimų Savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos teikėjų (Å¡ilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administartorių, daugiabučių namų savinikų bendrijų ir kt. ieÅ¡kinius; reiÅ¡kiant regresinius ieÅ¡kinius), ieÅ¡kinius patalpų nuomininkams; reiÅ¡kiant ieÅ¡kinius dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savarankiÅ¡kai užimamų pataplų bei atstovauja kitų kategoriijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės viklos sritimi, iÅ¡skyrus atstovavaimÄ bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims.

Kadangi ginčas kilo iÅ¡ nuomos teisinių santykių, turto patikėtinis veikia patikėtojo interesais, turi jam suteiktÄ teisę reikÅ¡ti teismui reikalavimus dėl skolų už buto nuomÄ . Atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kinyje nurodė eilę civilinių bylų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo už patalpų nuomÄ ir kitas paslaugas, kurios buvo iÅ¡spręstos ieÅ¡kovui nesumokėjus žyminio mokesčio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-53/2015, kadangi nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos civilinių bylų faktinės aplinkybės skirtingos (b.l. 44-48).

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir nurodyti tiksliÄ savo procesinę padėtį: ar jis veikia kaip Vilniaus savivaldybės atstovas, ar kaip ieÅ¡kovas (b.l. 40-42).Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu.

Teismas ne tik patikrina, ar ieÅ¡kinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ . Bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , įvertinęs teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir sÄ lygas, gali priimti trejopo pobÅ«džio procesinius sprendimus: ieÅ¡kinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieÅ¡kinį priimti esant tik įstatyme iÅ¡vardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis).

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisėsAtskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodė, kad kreipėsi į teismÄ dėl įsiskolinimo už buto nuomÄ , kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Gyvenamosios patalpos (butas), esančios Vaduvos g. 32-3, Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilnius miesto savivaldybei (b.l. 5). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsniu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 sprendimo Nr. 1-484 „Dėl UAB Bendruva“ pertvarkymo“, 5 punktu, 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 nusprendė perduoti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas (skirtas naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio bÅ«sto, bendrabučių gyvenamÄ sias patalpas Å¡io nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti (b.l. 27).

Pagal SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ įstatų 1 punktÄ , SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ yra iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo. Pagal Ä®statų 8 punktÄ , pagrindinis įmonės tikslas - administruoti ir prižiÅ«rėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias bei negyvenamÄ sias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b.l. 28).   Pagal Ä®statų 9.3 punktÄ , ieÅ¡kovas atstovauja Savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendrosios mompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo už paslaugų teikimų Savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos teikėjų (Å¡ilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administartorių, daugiabučių namų savinikų bendrijų ir kt. ieÅ¡kinius; reiÅ¡kiant regresinius ieÅ¡kinius; ieÅ¡kinius patalpų nuomininkams; reiÅ¡kiant ieÅ¡kinius dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savarankiÅ¡kai užimamų pataplų bei atstovauja kitų kategoriijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, iÅ¡skyrus atstovavaimÄ bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (b.l. 28-29).

Pagal Ä®statų 9.7 punktÄ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ veikla apima nuomos mokesčių iÅ¡ nuomininkų surinkimÄ ir nesumokėtų mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (b.l. 29). Viena vertus, net iÅ¡ atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ ir tai, kad nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku kokiu teisniu pagrindu ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos už buto nuomÄ priteisimo: kaip atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės interesus, ar kaip ieÅ¡kovas, vertintina, kad primosios instancijos teismas pagrįstai paprašė nurodyti tiksliÄ besikreipiančio į teismÄ asmens procesinę padėti.

Kita vertus iš ieškinio yra akivaizdu, kad jame ieškovu yra įvardinta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir reikalaujamas sumas ieškinio rezoliucinėje dalyje taipogi aiškiai prašoma priteisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl toks trūkumas nebūtų pakankamu pagrindu ieškinį atsisakyti priimti, nes ieškovas yra pakankamai aiškus. Dėl žyminio mokesčioPirmosios instancijos teismas ginčijamojoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-53/2015, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti aiškinamas plečiamai bei vadovaujantis šiuo straipsniu negali būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio visos valstybių ir savivaldybių institucijos (įstaigos) vien dėl to, kad jos padavė ieškinius dėl lėšų išieškojimo.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatinėjama kokio pagrindinio (dominuojančio) intereso vedamas ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su atitinkamu ieÅ¡kiniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovas ir yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, tačiau jis administruodamas savivaldybės turtÄ bei rinkdamas už jį mokesčius, turi įrodyti, jog veikia savivaldybės interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai nurodoma, jog jo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika turi bÅ«ti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima remtis iÅ¡aiÅ¡kinimais bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios į bylos, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta atitinkama teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013).

Sutiktina, jog paminėtos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-53/2015 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nesutampa, tačiau toks kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas nėra naujas, dėl to, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai iÅ¡aiÅ¡kinimas jau buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 14 d. konsultacijoje Nr. A3-80 (Teismų praktika, Nr. 19, p.240-241).Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieÅ¡kinius dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Kaip jau minėta, CPK 83 strainio 1 dalies 10 punkto sÄ voka „valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos)” negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, t.y. nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatleidžiami Å«kio subjektai – įmonės: valstybės ar savivaldybės įmonės (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalys) bei akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurios nėra iÅ¡laikomos iÅ¡ valstybės biudžeto, jų turtas atskirtas nuo savininko (akcininkų) turto ir pagal prievoles jos atsako tik savo turtu (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įsatymo 2 straipsnio 3 dalies), todėl Å¡ioms įstaigoms (įmonėms) CPK 83 straipnio 1 dalies 10 punktas netaikomas.

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ Vilniaus mieto savivaldybės interesÄ , todėl yra atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , kuris nustato, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas arba pareiÅ¡kimas paduodamas siekiant apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesÄ .

Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ . Ä®statymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. Teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ reglamentuoja specialioji norma – CPK 49 straipsnis. Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį, prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ne tik Civiliniame kodekse, Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.

O valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais. Asmuo, praÅ¡ydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kimas ar skundas paduotas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymÄ , suteikiantį Å¡iam asmeniui teisę reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, paduoti tokį pareiÅ¡kimÄ ar skundÄ , ir, jeigu Å¡i teisė yra bendrojo pobÅ«džio, pagrįsti vieÅ¡Ä jį interesÄ esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui.

Taigi, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ subjektas gali bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sÄ lygų visetui:

1) subjektas gina vieÅ¡Ä jį, valstybės ir/ar savivaldybės interesÄ (kurį, be kita ko, turi aiÅ¡kiai įvardyti), 2) teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesÄ ginti. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįvardino įstatymo, suteikiančio jam teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nemotyvavo, kaip pasireiÅ¡kia bendrojo pobÅ«džio teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nuorodos į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimÄ Nr. 1-474, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” įstatus, nėra pakankamas pagrindas faktui konstatuoti, jog apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu gina vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Konstatuotina, jog kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo gali tik tie subjektai, kuriems teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra numatyta jų veiklÄ ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose, o vien tai, jog atitinkamas asmuo priklauso kuriai nors iÅ¡ paminėtų asmenų kategorijų (Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius), savaime nereiÅ¡kia, jog jis kreipiasi į teismÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lieps 13 d. nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas terminÄ , per 14 dienų nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos, ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartyje, paÅ¡alinti.

Teisėjas                                                                               Virginijus Kairevičius             Â