afa3cc2e-a2fe-4e63-b7d2-80422e4a7c87 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-994-764/2014Proceso Nr. 3-61-03260-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. T. ir jo atstovui advokatui Mariui Navickui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovei Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo nustatė:

PareiÅ¡kėjas E. T. padavė teismui skundÄ (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas panaikinti vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymÄ Nr. 1V-652 „Dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas. Ä®sakymas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad buvo nustatytos pareiÅ¡kėjo asmeninės dalykinės savybės – neatsakingumas, nesÄ Å¾iningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Šios aplinkybės nustatytos remiantis tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, o įsakyme nurodytos formuluotės yra pažodžiui perrašytos iš Klaipėdos apygardos teismo priimtų nutarčių. Įsakymas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes nėra nurodytas konkretus faktinis pagrindas, apsiribota abstrakčiais tokio sprendimo priėmimo motyvais, t. y.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Paslapčių įstatymas) 16 str. 2 d.              13 p. Pareiškėjo nuomone, atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės netinka darbui su įslaptinta informacija. Pareiškėjas buvo charakterizuojamas teigiamai, daug kartų skatintas už gerus darbo rezultatus, niekada neatskleidė jam patikėtos įslaptintos informacijos.

Priimant sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali bÅ«ti remiamasi vien atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, o jo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, atsakovė pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Papildomai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas, dėl dalies pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡tų įtarimų yra nutrauktas, nes nenustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Be to, visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo paskirta kardomoji priemonė, nuÅ¡alinimas nuo pareigų, todėl nebuvo jokio pagrindo priimti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas vėliau buvo atleistas iÅ¡ pareigų.Atsakovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l.

17) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamame įsakyme yra padaryta techninė klaida, t. y. nurodytas neteisingas Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. punktas. Vietoj 17 punkto įsakyme turėtų bÅ«ti nurodytas 16 str. 2 d. 20 p., pagal kurį leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinti pakanka tik grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodė, kad įsakymas grindžiamas iÅ¡imtinai tuo, kad pareiÅ¡kėjui yra pareikÅ¡ti įtarimai nusikalstamos veikos padarymu, nes jame aiÅ¡kiai nurodyta, kad leidimas panaikinamas dėl pareiÅ¡kėjo asmeninių ir dalykinių savybių, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Ginčijamas sprendimas priimtas remiantis ne Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, o Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos iÅ¡tirta policijos pateikta medžiaga, taip pat ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. PareiÅ¡kėjÄ neigiamai charakterizuoja aplinkybė, kad Valstybės saugumo departamentas 2009-09-03 sprendimu prieÅ¡taravo, kad jam bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje keliamas dėl vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymo Nr. 1V-652, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus virÅ¡ininkui E. T. 2010-06-03 iÅ¡duotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys tvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Specialiosios ekspertų komisijos 2012-09-24 posėdyje, svarstant dėl E. T. tinkamumo darbui su įslaptinta informacija, buvo nutarta, kad pareiÅ¡kėjas netinka darbui su įslaptinta informacija, todėl Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkui siÅ«loma kreiptis į Policijos departamentÄ prie VRM, kuris kreiptųsi į Vidaus reikalų ministerijÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo (b. l. 31–39).

Klaipėdos AVPK virÅ¡ininkas 2012-08-28 raÅ¡tu Nr. 30-S-10162 kreipėsi į Policijos departamentÄ prie VRM dėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“ panaikinimo, taip pat pateikė Klaipėdos AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2012-09-24 posėdžio protokolo kopijÄ (b. l. 30). Policijos departamento prie VRM Specialioji ekspertų komisija, 2012-10-16 vykusio posėdžio metu, nutarė Klaipėdos AVPK pateiktÄ E. T. charakterizuojančiÄ medžiagÄ persiųsti Vidaus reikalų ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai, iÅ¡dėstant pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjas netinkamas darbui su įslaptinta informacija (b. l. 28–29).

Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija 2013-05-15 vykusio posėdžio metu, apsvarsčiusi Policijos departamento prie VRM Specialiosios ekspertų komisijos 2012-11-26 raÅ¡tu Nr. 5-S-4127 pateiktÄ informacijÄ , nutarė siÅ«lyti vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis Paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p., 16 str. 2 d. 13 ir 17 p., 18 str. 2 d., panaikinti E. T. 2010-06-03 iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“ (leidimo Nr. 505) (b. l. 20–26).

Vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į Centrinės specialiosios ekspertų komisijos           2013-06-18 posėdžio protokole Nr. 1-8RN-1(KF), Policijos departamento prie VRM 2012-11-06 raÅ¡te Nr. 5-S-4127 pateiktÄ informacijÄ , įvertinęs, tai, kad E. T. įtariamas padaręs Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, kurios nebuvo atsitiktinės, o iÅ¡ anksto gerai apgalvotos ir suplanuotos, padarytos pasinaudojant tarnybine padėtimi ir suteiktomis teisėmis, nusprendė, kad, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, yra nustatytos pareiÅ¡kėjo asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesÄ Å¾iningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija, todėl panaikino E. T. 2010-06-03 iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“ (leidimo Nr. 505) (b. l. 19).PareiÅ¡kėjas nesutinka su nurodytu vidaus reikalų ministro sprendimu, todėl praÅ¡o teismÄ jį panaikinti (b. l. 1–5).

Å is pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad įsakymas priimtas neesant tam faktinio pagrindo, nes grindžiamas iÅ¡imtinai tik tuo, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau taip yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Be to, dalis pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo yra nutraukta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2013-06-06 kaltinamÄ jį aktÄ iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr. 1-60-462/2014, kurioje pareiÅ¡kėjui E. T. pareikÅ¡ti kaltinamai padarius nusikalstamas veikas nustatytas:

1) Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., nes (duomenys neskelbtini);

2) Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., nes (duomenys neskelbtini). Teismo nuosprendis nurodytoje baudžiamojoje byloje nėra priimtas. Individualiam administraciniam aktui keliami bendrieji reikalavimai yra įtvirtinti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str., nustatančiame, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad vienas iÅ¡ pagrindų, dėl kurių ginčijamas įsakymas turėtų bÅ«ti panaikintas, yra atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad įsakymo teisinis pagrindas yra ne Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 ir 17 p. nuostatos, o Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. nuostatos.Paslapčių įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta, kad paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindai nustatyti 18 str. 1 d., t. y. asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės (1 p.), asmuo daugiau negu vienÄ kartÄ pažeidė nustatytÄ darbo su įslaptinta informacija tvarkÄ arba dėl Å¡iurkÅ¡taus Å¡ios tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali bÅ«ti prarasta ar neteisėtai atskleista (2 p.), su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas (3 p.), atlikus patikrinimÄ , nustatoma kuri nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų įstatymo 16 str. 2 d. (4 p.).Nustatyta, kad vidaus reikalų ministro įsakymas priimtas, remiantis Paslapčių įstatymo              18 str. 2 d. ir 1 d. 4 p., 16 str. 2 d. 13 ir 17 p. Pateiktame atsiliepime atsakovė nurodė, kad, priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoj Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. nurodytas Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. Teismas pažymi, kad vidaus reikalų ministro            2013-07-22 įsakymas buvo priimtas galiojant naujai Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. redakcijai, tačiau įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 13 p. – leidimas panaikinamas, kai nustatoma, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas, ir 17 p. – leidimas panaikinamas, kai nustatoma, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Teismas pažymi, kad nuo 2013-07-20 įsigaliojusioje Paslapčių įstatymo 16 str. redakcijoje, kuri aktuali ir nagrinėjamam ginčui, neliko nuostatos, kad leidimas gali bÅ«ti panaikinamas, kai nustatoma, jog asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas. Iki 2013-07-20 galiojusios Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. nuostatos, naujoje straipsnio redakcijoje buvo iÅ¡plėstos ir nustatyta, kad leidimas gali bÅ«ti panaikintinas, kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryÅ¡iai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p.).

Įvertinęs nurodytas teisės akto normas, teismas konstatuoja, kad Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. nuostatos (redakcija galiojusi iki 2013-07-20) nebuvo panaikintos. Nors naujos redakcijos Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. buvo pakeista anksčiau galiojusio Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. lingvistinė konstrukcija, praplėsta taikymo apimtis, pačios normos esmė liko ta pati. Įstatymų leidėjas paliko diskrecijos teisę paslapčių subjektui spręsti, ar asmens savybės, jo veikla, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai nekelia grėsmės patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėdamas administracines bylas, teismas, reikÅ¡mingas aplinkybes turi vertinti ne formaliai, o vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, t. y. protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo, nes tik taip gali bÅ«ti realiai apgintos asmenų teisės ir saugomi interesai, iÅ¡laikytas visuomeninių santykių stabilumas, užtikrintas vieÅ¡asis interesas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, t. y. atsižvelgiama ne į ginčijamo įsakymo formÄ , bet į jo turinį.

Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad įsakymas grindžiamas iki 2013-07-20 galiojusiomis Paslapčių įstatymo nuostatomis, savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra negaliojantis. Nustačius, kad byloje esantys faktiniai duomenys sudaro pagrindÄ panaikinti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kitos teisės normos nurodymas, savaime nereiÅ¡kia įsakymo neteisėtumo. Nagrinėjamo ginčo kontekste bÅ«tina įvertinti ne tik ginčijamo įsakymo teisinį, bet ir faktinį pagrindÄ , t. y. tik nustačius, kokiais faktiniais duomenimis yra grindžiamas individualus administracinis aktas, gali bÅ«ti įvertinta, ar yra nurodytas tinkamas teisinis pagrindas.

IÅ¡ ginčijamo vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymo matyti, kad jį priimant buvo remiamasi Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdžio, vykusio 2013-05-15, 2013-06-18 protokole Nr. 1-8RN-1(KF), Policijos departamento prie VRM 2012-11-06 raÅ¡te Nr. 5-S-4127 pateikta informacija, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. Remiantis Å¡ia informacija buvo nuspręsta, kad yra nustatytos pareiÅ¡kėjo asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesÄ Å¾iningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Teismo vertinimu, motyvuojamoji vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymo dalis patvirtina, kad aplinkybės, jog E. T. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės buvo vertinamos tik kaip faktinis pagrindas konstatuoti, kad jis, pagal dalykines ir asmenines savybes, negali dirbti su įslaptinta informacija. Šias teismo išvadas patvirtina ir Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdžio metu išdėstyti argumentai (2013-06-18 protokolo Nr. 1-8RN-1(KF), b. l. 25), kad dėl to, jog nusikalstamos veikos, kurių padarymu E. T. kaltinimas, buvo padarytos pasinaudojant tarnybine padėtimi ir jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktomis teisėmis, pareiškėjas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija.

Kaip papildoma aplinkybė, nurodyta tai, kad, nepaisant anksčiau pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, dėl kurio Valstybės saugumo departamentas nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, valstybė suteikė jam pasitikėjimÄ ir 2010 metais iÅ¡davė leidimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas ir vėl nesilaikė įstatymų.Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, ir tai, kad ginčijamas įsakymas iÅ¡ esmės priimtas remiantis Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p. nuostatomis, kurios naujoje Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. redakcijoje įtvirtintos 20 punkte, teismas konstatuoja, kad pagrindo naikinti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ nėra.

Vien ta aplinkybė, kad nuo 2013-07-20 galiojančioje Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. neliko anksčiau 13 punkte įtvirtinto pagrindo leidimui panaikinti (kai nustatoma, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar kriminalinės žvalgybos tyrimas), o 17 punkto nuostatos iÅ¡dėstytos kitame, t. y. 20, punkte, savaime nereiÅ¡kia, kad įsakymas priimtas neesant teisinio pagrindo. Teismas nustatė, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas, konkrečių faktinių aplinkybių kontekste nustačius, kad pareiÅ¡kėjo asmeninės savybės ir veikla netinka darbui su įslaptinta informacija.Administracinių aktų panaikinimo pagrindai įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d., nustatančioje, kad administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jei yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (1 p.), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (2 p.), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (3 p.).Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad ginčijamame įsakyme nurodyta iki 2013-07-20 galiojusio Paslapčių įstatymo norma, neatitinka nei vieno iÅ¡ ABTÄ® 89 str. nustatytų pagrindų, kurių pagrindu įsakymas turėtų bÅ«ti naikinamas.

Kaip minėta anksčiau, tas teisinis pagrindas (pareiškėjo savybės, veikla, kitos aplinkybės ar faktai), kuriuo remiantis buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra nustatytas ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusiame Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p. Tai, kad įsakyme nurodytos kitos teisės normos savaime nereiškia, kad jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Pažymėtina, kad vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakyme yra nurodytas aiškus ir konkretus faktinis pagrindas, leidžiantis nustatyti, kokia teisės norma vadovaujantis jis buvo priimtas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jam panaikintas neesant faktinio pagrindo, nes dėl pareikštų kaltinimų nusikalstamų veikų padarymu nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, taip yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-05-17 nutarime yra išaiškinęs, jog asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu.

Valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi bÅ«ti atimama. Konstitucinio Teismo              2011-07-07 nutarime taip pat konstatuota, kad pagrindiniai arba minimalÅ«s kriterijai vertinant asmens lojalumÄ ir patikimumÄ nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ . Jie apima ir informacijÄ apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklÄ bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesÄ Å¾iningumÄ , nelojalumÄ , nepatikimumÄ ar neapdairumÄ , taip pat jo pažeidžiamumÄ per su juo susijusius artimus asmenis.

Gavus tam tikram asmeniui nepalankios informacijos, turėtų bÅ«ti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokiÄ rizikÄ , asmeniui turi bÅ«ti atimta galimybė naudotis įslaptinta informacija.Teismas akcentuoja, kad pagrindas konstatuoti, jog tam tikras asmuo yra nepatikimas ir tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija kelia grėsmę Å¡ios informacijos saugumui, yra ne tik įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis ar teismo nutartis, kuriais asmuo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, bet ir kitos aplinkybės, dėl kurių valstybė negali pasitikėti Å¡iuo asmeniu.

Vidaus reikalų ministerijos Centrinei specialiajai ekspertų komisijai buvo pateikta informacija, už kokias nusikalstamas veikas pareiškėjas E. T. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nurodyti atskirų nusikalstamų veikų epizodai ir jų sudėtys. Iš kaltinamojo akto matyti, kad pareiškėjui pareikšti įtarimai pagal BK 182 str. 2 d. – sukčiavimas ir BK 228 str. 2 d. – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, ir šios veikos buvo padarytos pareiškėjui pasinaudojant tarnybine padėtimi bei jam suteiktomis teisėmis.

Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių jam pareikÅ¡ti kaltinimai baudžiamojoje byloje, susijusios su jo tiesioginių funkcijų vykdymu, t. y. galimai padarytos jam einant užimamas pareigas. Teismo nuomone, byloje esanti informacija apie baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjui oficialiai pareikÅ¡tus kaltinimus, sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, kad leidimas Å¡iam asmeniui ir toliau dirbti su įslaptinta informacija kelia nepriimtinÄ rizikÄ tokios informacijos saugumui. Kaip minėta anksčiau, teisė disponuoti paslaptį sudarančia informacija, asmeniui gali bÅ«ti suteikta tik tada, kai valstybė gali juo besÄ lygiÅ¡kai pasitikėti.

Nustačius bent menkiausius įtarimus, kad asmuo yra nepatikimas, tokia teisė iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti atimama. Teismas taip pat pažymi, kad įtakos, asmeniui pripažinti nepatikimu ir panaikinti jam leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, neturi tai, kad pareiÅ¡kėjas E. T. nėra pripažintas kaltu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Kaip nurodyta anksčiau, pagrindas leidimui panaikinti yra ne tik ta aplinkybė, kad asmuo padarė teisės pažeidimÄ , bet ir kitos jo savybės. Å iuo atveju, vien ta aplinkybė, kad asmuo yra įtariamas, jog eidamas tiesiogines pareigas Klaipėdos AVPK, padarė nusikalstamas veikas, kelia pagrįstų abejonių jo patikimumu.

Nustatęs Å¡ias aplinkybes, paslapčių subjektas, turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis Paslapčių įstatymo nuostatomis, panaikinti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime konstatavo, kad tai, jog asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiÅ¡kia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, bÅ«tinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamÄ veikÄ , o tam tikros reikÅ¡mingos aplinkybės, inter alia, susijusios su galbÅ«t padaryta nusikalstama veika.

Vertindama Å¡ias aplinkybes, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimo. Asmuo yra tikrinamas siekiant nustatyti, ar juo galima pasitikėti, t. y. ar nėra jokių abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kad nebÅ«tų sukelta grėsmės įslaptintos informacijos saugumui. Todėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reguliuojamuose santykiuose, kai sprendžiama dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, inter alia, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo iÅ¡davimo, nesprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimas.Atsižvelgdamas į pateiktÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimÄ dėl galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog ginčijamas įsakymas priimtas remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėjui yra pareikÅ¡ti kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu, nepaneigia nekaltumo prezumpcijos principo, nes paslapčių subjektas Å¡ias aplinkybes vertino tik tokia apimtimi, kiek jos susiję su pareiÅ¡kėjo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei.Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo pagrindo panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ , nes teismo nutartimi jam ir taip buvo paskirta kardomoji priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų.

Teismas pažymi, kad kardomųjų priemonių taikymas ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas, yra du savarankiÅ¡ki teisės institutai, nedarantys vienas kitam tiesioginės įtakos. Pagal Paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p., nustačius, kuriÄ nors iÅ¡ aplinkybių, nurodytų įstatymo 16 str. 2 d., paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl asmeninių ir dalykinių savybių – neatsakingumo, nesÄ Å¾iningumo ir nepatikimumo, netinka darbui su įslaptinta informacija, todėl vidaus reikalų ministras turėjo teisinį pagrindÄ panaikinti jam iÅ¡duotÄ leidimÄ .Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo skatintas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jo asmeninės ir dalykinės savybės suteikia pagrindÄ patikėti jam valstybės paslaptį sudarančiÄ informacijÄ .

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , vidaus reikalų ministras turėjo pakankamų faktinių duomenų, kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo savybės ir veikla kelia grėsmę valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo E. T. nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl jo skundas yra atmestinas, o vidaus reikalų ministro 2013-07-22 įsakymas              Nr. 1V-652 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ paliktinas galioti nepakeistas.

Pagal ABTÄ® 44 str. nuostatas, teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ turi ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas nėra tenkinamas, teismas konstatuoja, kad jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi ar atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,               129 str. teisėja nusprendžia: PareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Egidija Puzinskaitė