Legislator Case Law & Legislation
afa0ece0-9446-42d7-ba1d-76a8455caa0b AI generated

afa0ece0-9446-42d7-ba1d-76a8455caa0b · Å iaulių apygardos teismas

Case Number afa0ece0-9446-42d7-ba1d-76a8455caa0b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-129-394/2014 pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei L. V. ir pagal atsakovės L. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, iÅ¡laikymo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo; institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Å iaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir               n u s t a t ė:                                                                    I.

Legislator headnote

AI generated

afa0ece0-9446-42d7-ba1d-76a8455caa0b · Å iaulių apygardos teismas: Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti atsakovei iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, teismas netenkino.Å ioje byloje teismo nustatyta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ , teismas netenkino.Antstoliui R. K. buvo praneÅ¡ta apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimÄ , antstolis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nereiÅ¡kė, todėl tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Å¡ioje civilinėje byloje teismas atmetė, kaip nepagrįstus, bei iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-499-210/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03972-2013-9                      Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2;75.4.3;75.8; (S) 75.9;78.2.1;125.2;121.21.                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-129-394/2014 pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei L. V. ir pagal atsakovės L. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, iÅ¡laikymo sutuoktinei ir nepilnamečiui vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo; institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Å iaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir               n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. V. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti jo santuokÄ su atsakove dėl jos kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, palikti nepakeistÄ nepilnametei dukrai G. V. 2007-08-22 sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove ir paskirti jÄ vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, antstolio priskaičiuotas vykdymo iÅ¡laidas 688 Lt padalinti per pusę, iÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovės nepriteisti, kreditorių neturi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pakeisti vaikui priteisto iÅ¡laikymo formÄ ir priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai turtu – ½ jam tenkančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.Atsakovė L. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 20342 Lt, priteisiant jai 17,25 m2 ploto kambarį, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui 14,06 m2 ploto kambarį, plane pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), virtuvę, koridorių, vonios kambarį, tualeto ir rÅ«sio patalpas paliekant bendram naudojimui, pakeisti 2007-08-22 sprendimu dukrai G.

V. priteisto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt kas mėnesį dydį, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ po 500 Lt kas mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, 688 Lt vykdymo iÅ¡laidų priteisti antstoliui iÅ¡ ieÅ¡kovo E. V., priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ tvirta pinigų suma 10000 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Å iaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad iÅ¡laikymas dukrai G.

V. iš ieškovo priteistas beveik prieš šešis metus, išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko interesų, nes mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, vaiko poreikiai padidėjo, todėl sutiko su atsakovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo padidinimo.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.L.

V. ir E. V. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė.Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes –V., V..Padalino santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2 kambarių 50,34 m2 ploto butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 44100 Lt, atsakovei L. V. priteisiant 17,25 m2 ploto kambarį, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui E. V. 14,06 m2 ploto kambarį, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), kitas buto patalpas (virtuvę, koridorių, voniÄ , tualetÄ ir rÅ«sį) dalinant po ½ ir paliekant bendram naudojimui.Nepilnametės dukters G.

V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina L. V..Paliko nepakeistÄ 2007-08-22 Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), dydį po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Priteisė iÅ¡ atsakovės L. V. ieÅ¡kovui E. V. 569 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. V. atsakovei L. V. 540 Lt už advokato teisines paslaugas.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. V. ir atsakovės L.

V. po 13,50 Lt, viso 27 Lt procesinių dokumentų persiuntimo iÅ¡laidų valstybei.Teismo nustatyta, kad Å¡alių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. V.. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡sikėlė gyventi kitur ir nuo to laiko santuokinių ryÅ¡ių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro Å«kio nebeveda, gyvena atskirai, galimybės susitaikyti nebemato, todėl teismas laikė, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebeįmanoma, konstatuodamas, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , dėl ko buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 2012-04-09 nuosprendžiu bei 2013-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu, o atsakovė girtaudavo, bÅ«dama neblaivi konfliktuodavo su ieÅ¡kovu, provokuodavo jį, vadindavo necenzÅ«riniais žodžiais, ne kartÄ buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos bei elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, ir Å¡iais savo veiksmais pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas bÅ«ti vienas kitam lojaliais ir vienas kitÄ gerbti.

Kadangi santuokoje yra gimusi dukra, kuri yra nepilnametė, o atsakovė nori, kad nutraukiant santuokÄ jai bÅ«tų palikta santuokinė pavardė „V.“, ieÅ¡kovas dėl to neprieÅ¡tarauja, teismas paliko atsakovei Å¡iÄ pavardę.Kadangi ginčo iÅ¡ principo tarp sutuoktinių dėl nekilnojamojo turto padalinimo natÅ«ra nėra, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – 2 kambarių 50,34 m2 ploto butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), teismo padalintas natÅ«ra pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ reikalavimÄ , atsakovei priteisiant didesnį 17,25 m2 ploto kambarį, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovui 14,06 m2 ploto kambarį, pažymėtÄ indeksu (duomenys neskelbtini), nes su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnametė dukra, o kitas buto patalpas (virtuvę, koridorių, voniÄ , tualetÄ ir rÅ«sį) padalino po ½ ir paliekant bendram naudojimui.

Teismas nustatydamas buto vertę (44100 Lt), vadovavosi vidutine rinkos verte, nustatyta nekilnojamojo turto registro duomenų banke 2013-11-04. Taigi, atsakovei atiteko 28,45 m2 buto, skaičiuojant ir rÅ«sio plotÄ , t.y. nekilnojamojo turto už 23363,99 Lt, o ieÅ¡kovui 25,26 m2 ploto buto, t.y. nekilnojamojo turto už 20744,27 Lt (1 m2 kaina laikant 821,23 Lt).Teismas pažymėjo, kad lyginant su 2007 metais, kai buvo priteistas iÅ¡laikymas ir G. V. buvo tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, padidėjo vaiko poreikiai ir dukrai iÅ¡laikyti per mėnesį reikėtų apie 1100 Lt.

Tačiau teismas nustatė, kad lyginant su 2007 m. pablogėjo ieÅ¡kovo E. V. turtinė padėtis, nes iÅ¡ 2007-08-22 teismo sprendimo matėsi, kad jo mėnesinės pajamos tuo metu sudarė 1500 – 2000 Lt, dabar ieÅ¡kovas vykdo individualiÄ veiklÄ ir jo mėnesinės pajamos yra nepastovios ir sudaro vidutiniÅ¡kai apie 1000 Lt, prieÅ¡ tai ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ buvo registruotas darbo biržoje, dėl pastovių pajamų neturėjimo susidarė iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Atsakovės turtinė padėtis iÅ¡ esmės nepasikeitė, nes ji 2007 m. gaudavo 800 Lt mėnesines pajams, Å¡iuo metu iÅ¡ atsitiktinių darbų gauna apie 1000 Lt per mėnesį.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas laikė, kad Å¡iuo metu padidinti dukrai G. priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 500 Lt nėra pagrindo.Teismo nustatyta, kad ieÅ¡kovas gauna periodines pajamas iÅ¡ vykdomos individualios veiklos, todėl turi galimybę mokėti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismas sprendė, kad pakeitus iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai G. V. formÄ iÅ¡ iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis į iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui priklausančia turto dalimi, G. V. prarastų dalį gaunamų piniginių lėšų, o tai sumažintų jos galimybes tenkinti kasdieninius poreikius, nes tėvas toliau iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis nebemokėtų, taip pat nepilnametis vaikas turėtų prisiimti turto savininko prievoles – mokėti dalį mokesčių už butÄ .

Vaiko motina atsakovė L. V. netektų galimybės ieÅ¡kovui nemokant iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kreiptis į Vaikų iÅ¡laikymo fondÄ dėl iÅ¡laikymo kompensavimo. Atsižvelgiant į tai teismas laikė, kad Å¡iuo atveju netikslinga keisti vaikui priteisto iÅ¡laikymo formÄ iÅ¡ iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis į iÅ¡laikymÄ turtu. Spęsdamas sutuoktinio iÅ¡laikymo klausimÄ teismas laikė, kad minimalÅ«s atsakovės poreikiai yra užtikrinti, nes ji gauna pajamas iÅ¡ darbinės veiklos, yra aprÅ«pinta gyvenamuoju bÅ«stu, ieÅ¡kovo pajamos yra minimalios, jis privalo mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, yra susidaręs beveik 3000 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas, po santuokos nutraukimo jam atitenka mažesnė buto dalis, todėl galimybės teikti iÅ¡laikymÄ atsakovei jis praktiÅ¡kai neturi.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti atsakovei iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, teismas netenkino.Å ioje byloje teismo nustatyta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ , teismas netenkino.Antstoliui R. K. buvo praneÅ¡ta apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimÄ , antstolis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nereiÅ¡kė, todėl tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo Å¡ioje civilinėje byloje teismas atmetė, kaip nepagrįstus, bei iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

                      III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė L. V. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimÄ dalyse dėl santuokos nutraukimo nustatant kaltę, neturtinės žalos priteisimo, dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡laikymo kitam sutuoktiniui priteisimo, o bÅ«tent: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl E. V. kaltės bei priteisti iÅ¡ E. V.

– 10000 Lt neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo; pakeisti Å iaulių rajono apylinkės teismo 2007-08-22 sprendimu priteistÄ nepilnametės dukters G. V. iÅ¡laikymo dydį, priteisiant iÅ¡ E. V. iÅ¡laikymÄ , G. V. po 500 Lt, mokamų periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti sutuoktinei L. V. iÅ¡ E. V. iÅ¡laikymÄ tvirta pinigų suma –10000 Lt bei priteisti iÅ¡ E. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantė sutinka su teismo iÅ¡vada, kuria ieÅ¡kovas pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau nesutinka su tuo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo nustatyta ir apeliantės kaltė. Nurodoma, kad atsakovės iÅ¡gėrinėjimas buvo nuolat patiriamo ilgamečio smurto ir pažeminimo pasekmė, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip santuokos iÅ¡irimo priežastis. Teismas nepasisakė iÅ¡ kokių įrodymų nustatė, kad atsakovė provokuodavo ieÅ¡kovÄ , vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais.

E. V. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ apeliantės atžvilgiu vartojant smurtÄ net du kartus, todėl teismas turėjo taikyti CK 3. 60 str. 2 d. ir CK 3. 60 str. 3 d. prezumpcijÄ bei pripažinti E. V. kaltu dėl santuokos nutraukimo bei priteisti atsakovei dėl to patirtÄ neturtinę žalÄ .2. Teismas, nepagrįstai nepadidindamas iÅ¡laikymo dydžio, iÅ¡ esmės rėmėsi tik paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais apie jo pablogėjusiÄ turtinę padėtį. Susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas vaikui negali bÅ«ti vertinamas ieÅ¡kovo turtinės padėties pablogėjimu.

IeÅ¡kovas turi įgijęs gerai apmokamÄ profesijÄ , atlieka įvairius statybos, vidaus apdailos darbus, kurie yra gerai apmokami, todėl apeliantei akivaizdu, kad ieÅ¡kovas turi nuolatinį pragyvenimo Å¡altinį, galimybę dirbti, tinkamai uždirbti bei pasirÅ«pinti savo vaiku. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie Å¡iuo metu gaunamas pajamas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad E. V. ilgÄ laikÄ stovėjo darbo biržoje. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, iÅ¡skirtinai atsižvelgdamas ne į vaiko, bet į ieÅ¡kovo interesus.

Kad vaiko poreikiai padidėjo, teismas konstatavo ir teismo sprendime, tačiau iÅ¡laikymo dydžio nepadidino. Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo pakeitimo dydį, nepagrįstai nurodė, kad atsakovei tenka didesnė turto dalis, nes dalys skiriasi labai nežymiai ir teismo nurodyta buto vertė neatitinka jo tikros realios vertės, turto vertinimas Å¡ioje byloje nebuvo darytas. Be to, teismas visiÅ¡kai nepasisakė apie specialiuosius vaiko poreikius. Apeliantės manymu, Å¡iai dienai jos turtinė padėtis yra blogesnė negu ieÅ¡kovo, todėl jis tikrai gali teikti 500 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui.3.

Kadangi po santuokos nutraukimo su atsakove liko gyventi nepilnametė dukra ir apeliantės Å¡iandieninės pajamos nėra pakankamos net minimaliems jos poreikiams patenkinti, dėl to privalo bÅ«ti priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas tvirta pinigų suma – 10000 Lt. Dėl stuburo susirgimo apeliantė negali dirbti fizinių darbų, tai riboja jos galimybę dirbti ir užsidirbti bei patenkinti savo poreikius. Be to, atsakovei diagnozuota depresija, dažnai kartojasi plaučių uždegimai, reikia dėl visų susirgimų vartoti vaistus, maisto papildus, kurie yra brangÅ«s. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti iÅ¡laikymÄ buvusiai sutuoktinei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. V. praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti paliekant Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas byloje nurodė ir liudininkų parodymais pagrindė nurodytas faktines aplinkybes, jog prie santuokos faktinio iÅ¡irimo prisidėjo apeliantės netinkamas elgesys. Santykius griovė bÅ«tent apeliantės besaikis alkoholio vartojimas, kas ir lėmė Å¡eimos iÅ¡irimÄ . Teismas įvertino faktÄ , kad yra buvę smurto faktų iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės apeliantės atžvilgiu, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad minėti klausimai yra užbaigti teisiÅ¡kai juos kvalifikavus baudžiamajame procese.2.

Teismas įvertino faktÄ , kad vadovaujantis CK 3.201 str. iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti pakeistas, nes turi atitikti vaikų poreikius, tačiau tuo pačiu turi bÅ«ti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimus įvertinami vaiko objektyvÅ«s poreikiai, tačiau tuo pačiu nustatė, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis žymiai pakito. Skola dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo susidarė dėl indeksacijos. Apeliantė nurodo, kad ji visos reikiamos sumos vaiko iÅ¡laikymui neteikia, nes prisideda mama, tačiau byloje jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, nepateikta.3.

Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir konstatavo, kad sutuoktinio iÅ¡laikymo priteisimui bÅ«tini du aspektai – iÅ¡laikymo reikalingumas ir galimybė teikti iÅ¡laikymÄ . Pritaria teismo motyvacijai ir įrodymų vertinimui dėl iÅ¡laikymo buvusiai sutuoktinei. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, vertinant surinktus įrodymus dėl santuokos iširimo priežasčių nustatytai abiejų sutuoktinių kaltei pagrįsti, priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo ir išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo teisiniai aspektai Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė pripažindamas abiejų sutuoktinių kaltę. Spręsdamas santuokos iÅ¡irimo priežastis teismas nustatė ieÅ¡kovo kaltę dėl fizinio smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu, o atsakovės girtavimas, jos neblaivios konfliktai su ieÅ¡kovu, jo provokavimas, gydymasis psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos bei elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, teismo vertinti kaip veiksmai pažeidę jos, kaip sutuoktinės pareigas, bÅ«ti vienas kitam lojaliais ir vienas kitÄ gerbti.Apeliantė sutinka su teismo iÅ¡vada, kuria ieÅ¡kovas pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau nesutinka su tuo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo nustatyta ir jos kaltė.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jos iÅ¡gėrinėjimas buvo nuolat patiriamo ilgamečio smurto ir pažeminimo pasekmė, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip santuokos iÅ¡irimo priežastis. Nurodo, kad teismas nepasisakė iÅ¡ kokių įrodymų nustatė, kad ji provokuodavo ieÅ¡kovÄ , vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais. Apeliantės manymu, E. V. buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ atsakovės atžvilgiu vartojant smurtÄ net du kartus, todėl teismas turėjo taikyti CK 3. 60 str. 2 d. ir CK 3. 60 str. 3 d. prezumpcijÄ bei pripažinti E. V. kaltu dėl santuokos nutraukimo bei priteisti atsakovei dėl to patirtÄ neturtinę žalÄ .

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių.

Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį iÅ¡saugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigdama, kad jos iÅ¡gėrinėjimas buvo nuolat patiriamo ilgamečio smurto ir pažeminimo pasekmė, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip santuokos iÅ¡irimo priežastis nėra visiÅ¡kai teisi.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , dėl ko buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas 2013-04-09 nuosprendžiu bei 2013-06-17 teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., 51-57 b. l.). Å ie ieÅ¡kovo nepateisinami veiksmai atlikti 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. balandžio 14 d., tai yra tuomet, kai Å¡alys kartu jau nebegyveno. Nuosprendžiuose nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad abiejų konfliktų iniciatorė buvo pati apeliantė.

Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis apeliantė nuo 2006 m. administracine tvarka, dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo, nedidelio chuliganizmo, tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams ir kitų pažeidimų, bausta Å¡eÅ¡iolika kartų. Administracine tvarka nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad „atsakovė bÅ«dama neblaivi, vaiko akivaizdoje namuose kėlė vaidÄ , necenzÅ«riniais žodžiais plÅ«do sutuoktinį, daužė indus, televizorių, dėl ko duktė kvietė policijÄ â€œ, „įvairiais keiksmažodžiais įžeidinėjo vaikÄ , dukters teigimu, tai kartojasi ne pirmÄ kartÄ â€œ, „mėtė akmenis ir žemės grumstus, taip provokavo ieÅ¡kovÄ , kad jis iÅ¡eitų į kiemÄ , elgėsi chuliganiÅ¡kai“.

Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad Å¡eimyninių konfliktų iniciatorius bÅ«tų ieÅ¡kovas. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas 2007 m. kreipėsi į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kaltindamas atsakovę nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau bylÄ nutraukta sutuoktiniams susitaikius. Apie galimai atsakovės patirtÄ smurtÄ , sutuoktiniams gyvenant kartu, byloje patvirtina 2010-11-04 specialisto iÅ¡vada ir 2010-11-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., 49-50 b. l.). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl Å¡ių sužalojimų atsakovė bÅ«tų kreipusis į atitinkamas institucijas ar privataus kaltinimo tvarka.

Ä®rodymų, kad atsakovė bÅ«tų patyrusi smurtÄ ankščiau, byloje nėra. Be to, byloje atsakovė nepaneigė iÅ¡gėrinėjimo fakto ir iki patiriant smurtÄ Å¡eimoje. Teisėjų kolegija įvertinusi visas nurodytas aplinkybes apie Å¡alių Å¡eimyninius konfliktus, pačios atsakovės agresyvų elgesį, negali daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad apeliantės iÅ¡gėrinėjimas buvo nuolat patiriamo ilgamečio smurto ir pažeminimo pasekmė. Byloje esantys duomenys, kad Psichiatrijos ligoninės pacientų registre atsakovė įraÅ¡yta nuo 2011-11-23 iki 2012-05-02, penkis kartus nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tik patvirtina buvusius pastovius atsakovės iÅ¡gėrinėjimo faktus (1 t., 114 b. l.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pažymėjo, jog aptartas atsakovės elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu, todėl teisėtai tokį apeliantės elgesį laikė esminiu santuokinių pareigų pažeidimu (CK 3.60 str. 2 d.) ir pagrįstai konstatavo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra akivaizdi ir atsakovės kaltė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė tos aplinkybės, jog santuoka iÅ¡iro vien dėl ieÅ¡kovo kaltės – fizinio smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu.

Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – Å¡eimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuokÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neigiamas emocijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, neatsiranda teisinių prielaidų vertinti iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo elgesį kaip kaltÄ ar padariusį atsakovei neturtinės žalos.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui Å¡ioje byloje. Kadangi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovei. Dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai padidinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 3K-7-24/2013, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Be to, pažymėta, kad, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimÄ , tai dar savaime nelemia iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimÄ , teismas turi įvertinti tėvų prievolių iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo dydis atitiko tuo metu buvusiÄ to iÅ¡ tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti iÅ¡laikymÄ , turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas iÅ¡laikymas, poreikių pusiausvyrÄ , užtikrino galimybę patenkinti bÅ«tinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius, todėl toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali bÅ«ti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ , tik tuo atveju, jei nustatomas reikÅ¡mingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs bÅ«tent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iÅ¡ esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iÅ¡ esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti iÅ¡laikymÄ vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymas nepilnametei sutuoktinių dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas Å iaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės (1 t., 32 b. l.). Pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu byloje atsakovė teismo prašė padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį periodinėmis iÅ¡mokomis iki 500 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pasikeitusius vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo E. V. turtinės padėties pablogėjimÄ , sprendė, kad Å¡iuo metu padidinti dukrai G. priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 500 Lt, nėra pagrindo.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nepadidindamas iÅ¡laikymo dydžio, nepagrįstai rėmėsi tik paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais apie jo pablogėjusiÄ turtinę padėtį.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-07-17 vykdo individualiÄ pastatų statybos veiklÄ nuo 2013-07-17 (1 t., 82 b. l.). Å iaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. sprendime nurodyta, kad tuo metu atsakovo mėnesines pajamos buvo apie 1500-2000 Lt, kurias gaudavo dirbdamas pagal patentÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, ir jo brolis patvirtino, kad verčiasi individualia veikla, pajamos nepastovios, vidurkis per mėnesį apie 1000- 1100 Lt (1 t., 187, 207 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui nebuvo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo gaunamomis mėnesinėmis pajamos, nes byloje nėra prieÅ¡ingų įrodymų, kurie paneigtų realiai jo nurodytas ir gaunamas pajams.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad ieÅ¡kovas darbo biržoje lankėsi tik du kartus, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad E. V. ilgÄ laikÄ buvo registruotas darbo biržoje, o dėl pastovių pajamų neturėjimo susidarė iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad atsakovė nuo 2012-03-05 iki 2013-10-02 buvo registruota darbo biržoje, o iÅ¡laikymo įsiskolinimas susidarė dėl priteistos iÅ¡laikymo sumos indeksavimo (1 t., 104 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, šiuo metu ieškovas dukros išlaikymui privalo mokėti po 395 Lt periodinių išmokų (2 t., 25-26 b. l.). Aplinkybė, kad ieškovas atlieka įvairius statybos, vidaus apdailos darbus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tai yra gerai apmokamas darbas. Neteisi apeliantė teigdama, kad teismas, spręsdamas išlaikymo pakeitimo dydį, nepagrįstai nurodė, kad atsakovei tenka didesnė turto dalis, nes tokia teismo argumentacija pateikta sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pačiai atsakovei.

Apeliacinio skundo argumentui, kad teismo nurodyta buto vertė neatitinka jo tikros realios vertės, pagrįsti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi buto vidutine rinkos verte remdamasis 2013-11-04 nekilnojamojo turto registro duomenimis. Apeliantė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos vaikui specialių poreikių bÅ«tinumÄ , todėl teismas neprivalėjo dėl jų pasisakyti. Teisėjų kolegijos vertimu, teismo sprendimu nustatytas ir ieÅ¡kovo teikiamas kas mėnesį po 300 Lt dydžio iÅ¡laikymas, atsižvelgiant į taikomÄ indeksacijÄ , – 395 Lt (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrai yra tinkamas užtikrinti jos poreikius.

Remiantis iÅ¡dėstytu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pasikeitusius vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo E. V. turtinės padėties pablogėjimÄ , teisėtai sprendė, kad Å¡iuo metu padidinti dukrai G. priteisto iÅ¡laikymo dydį iki 500 Lt, nėra pagrindo.Pažymėtina, kad įstatymas neriboja tėvams galimybės, tam esant sÄ lygoms, savo vaikų poreikių maksimaliam patenkinimui gera valia teikti ir didesnį iÅ¡laikymÄ , nei nustatyta teismo sprendimu. Taip pat CK 3.201 str. nustatytais pagrindais, padidėjus vaiko poreikiams ar iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių materialinei padėčiai, iÅ¡laikymo dydis ir forma gali bÅ«ti peržiÅ«rimi.

IÅ¡laikymo buvusiai sutuoktiniai teisiniai aspektai CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡ kito sutuoktinio iÅ¡laikymÄ . Å i teisė siejama su praÅ¡ančiojo priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti.

Taigi teisę į iÅ¡laikymÄ turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcijos, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindai savaime nereiÅ¡kia, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas.

Esant teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Å i prezumpcija byloje gali bÅ«ti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti prieÅ¡ingai, kad sutuoktinis yra apsirÅ«pinęs ir jam iÅ¡laikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar iÅ¡laikymÄ privalantis teikti sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus tai daryti.

Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikÅ¡, kad tokiu atveju liks neužtikrinti iÅ¡laikymÄ turinčio teikti sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai. IÅ¡laikymui sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti. Nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti iÅ¡laikymÄ buvusiai sutuoktinei.

Kadangi po santuokos nutraukimo su apeliante liko gyventi nepilnametė Å¡alių dukra ir atsakovės Å¡iandieninės pajamos nėra pakankamos minimaliems jos poreikiams patenkinti, apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ jai iÅ¡ ieÅ¡kovo tvirta pinigų suma – 1000 Lt. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ , o tokių įrodymų apeliantė byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje reikšmingos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė iš atsitiktinių darbų gauna apie 1000 Lt per mėnesį, kartu su dukra gyvena bute, kuris teismo sprendimu padalintas tarp šalių ir didesnė buto dalis nuosavybės teise priklauso apeliantei. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi sveiktos problemų, jai yra diagnozuota stuburo liemens-juosmens osteochondrozė, antrinė radikulopatija, depresija, kartojasi plaučių uždegimai, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šių susirgimų atsakovei būtų nustatytas neįgalumas.

Taigi iÅ¡ dokumentų apie atsakovės sveikatos bÅ«klę matyti, kad ji nėra nedarbinga, gali dirbti tik su tam tikrais apribojimais. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad ji ieÅ¡ko darbo, tačiau dėl savo sveikatos bÅ«klės ji negali darbo surasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, įmanoma užtikrinti minimalius bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikius. Å iuo atveju pakanka iÅ¡laikymo reikalingumo paneigimo ir nebereikia įrodinėti ieÅ¡kovo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ .

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ atmetė pagrįstai, nes turimas apeliantės turimas turtas ir gaunamos pajamos, atsižvelgiant į dalinę vaiko ir turto iÅ¡laikymo prievolę, yra visiÅ¡kai pakankami save iÅ¡laikyti.Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje IeÅ¡kovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                 Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                             Danutė Matiukienė                                                                                                           Egidijus Mockevičius                                                                                        Â