af9efd60-d2a4-42b2-a603-a669bc8f2c2b · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-577-988/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44723-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 1.2.27.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei, nuteistajam D.

M. ir jo gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 55 MGL dydžio bauda; - pagal BK 286 straipsnį – 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 110 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 19 d., 4.10 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 13.52 val. (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir D. M. paskirta galutinė 106 MGL, t. y. 5 300 eurų (penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų) dydžio, bauda. D. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti –nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Priteista iÅ¡ D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. O. (A. O.) naudai 300 Eur (trys Å¡imtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas. Priteista iÅ¡ D. M. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 50,49 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų ir keturiasdeÅ¡imt devyni euro centai) turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o bÅ«tent: 2019 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir jas laikė automobilyje „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. spalio 19 d., apie 04.10 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų gulėjusius bespalvį plastikinį uždaromÄ maiÅ¡elį su viduje esančia 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino; suktinę su 0,178 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); plastikinį kamuoliukÄ su viduje esančiomis 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA; iÅ¡ automobilio porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, galinės dalies raudonos spalvos dėžutę su 0,764 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); iÅ¡ automobilio deÅ¡inės pusės priekinių durelių dėtuvės plastikinį maiÅ¡elį su 3 vnt.

žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA; po deÅ¡inės pusės priekine sėdyne plastikinį uždaromÄ maiÅ¡elį su rusvos spalvos kristalinės medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA; prie automobilio rankinio stabdžio plastikinį indelį su 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tokiu bÅ«du jis neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Å iais veiksmais D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat D. M. pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2019 m. spalio 19 d., apie 4.10 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, elgėsi įžūliai, agresyviai ir pasiprieÅ¡ino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus tyrėjams A. O. ir A. T., tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė A. O. į kojų sritį, sumušė jam deÅ¡inės plaÅ¡takos IV-Ä pirÅ¡tÄ , kas pasireiÅ¡kė minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirÅ¡takaulio srityje, taip padarydamas nukentėjusiajam A.

O. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko ne mažiau kaip keturis kartus spyrė A. T. į kojų sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. praÅ¡o:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 259 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį;

2) kitoje dalyje dėl BK 286 straipsnio išteisinti;

3) nukentėjusiojo A. O. civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei civilinio ieškovo V. civilinį ieškinį dėl 50,49 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai policijos pareigūnų parodymais ir laikė juos visiškai pagrįstais bei nenuginčijamais, tačiau jie yra visiškai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, dėl to apeliantas nepagrįstai nuteistas pagal BK 286 straipsnį.

IÅ¡analizavus Å¡iuos prieÅ¡taravimus galima aiÅ¡kiai padaryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis (apeliantas) pagrįstai nesuvokė, jog prie automobilio priartėjo ne kokie nors vagys su civiliniais rÅ«bais, o policijos pareigÅ«nai. 3.2. Nurodė, kad visų trijų pareigÅ«nų A. T., A. R., G. L. parodymai skiriasi, nurodomas tikslas, dėl kurio buvo tikrinama transporto priemonė „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesutampa. Be kita ko, tų pačių pareigÅ«nų duoti parodymai skirtingu laiku taip pat yra nenuoseklÅ«s pažymint, kad pareigÅ«nai praėjus dvejiems metams po įvykio „prisimena“ daugiau detalių aplinkybių.

Visgi pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ aplinkybę visiÅ¡kai neatsižvelgė. 3.3. Pažymi, kad A. R. ir G. L. nurodė, jog automobilis buvo užvestas ir degė Å¡viesos, tačiau tai prieÅ¡tarauja ikiteisminiam tyrimui pateiktiems vaizdo įraÅ¡ams, kuriuose aiÅ¡kiai užfiksuota, kad nei automobilio trumposios Å¡viesos, nei salono Å¡viesos nedegė („V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, laiko žymė: 04:09:03, 09; „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: 04:10:48, 04:11:00). 3.4.

Apeliantas darė iÅ¡vadÄ , kad akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai A. R. ir G. L. davė melagingus parodymus, kadangi nei automobilio trumposios Å¡viesos, nei automobilio salono Å¡viesos nedegė, o tik priartėję iÅ¡ priekio kapiÅ¡onuoti vyrai Å¡viečia su prožektoriais į priekinį stiklÄ . 3.5. Teigia, kad vaizdo įraÅ¡uose („V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, laiko žymė: 04:09:13, 04:10:18; „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: 04:10:36) matoma, jog nei A.

T., nei A. R., nei A. O. pakabinto pažymėjimo matomoje vietoje neturi, nors A. T. teigė, kad tarnybinį pažymėjimÄ rodė pareigÅ«nas A. O.. JuodÄ stačiakampį dėklÄ , galimai pažymėjimÄ , ant kaklo pasikabinęs turi tik G. L., kuris prie nuteistojo nebuvo priėjęs, jis atidarė galines deÅ¡inės pusės dureles prie keleivio R. B.. FaktÄ , jog policijos pareigÅ«nai pažymėjimų neturėjo ir nerodė, patvirtina ir liudytojos E. J. parodymai (2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas), kuriuose ji nurodė „Dokumentų jie nerodė, tik pasakė, kad policija. <...> D. paprašė parodyti dokumentÄ , tada jį pradėjo lupti.

Niekas pažymėjimų nerodė. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai, priėję prie transporto priemonės, tarnybinių pažymėjimų parodyti neturėjo galimybės, nes jų neturėjo (pakabintų ant kaklo, krūtinės aukštyje atsuktų taip, kad matytųsi duomenys, kaip nurodė G. L. ir vėliau tyrėjos S. ir P. pažodžiui perrašė kitų neuniformuotų pareigūnų apklausose). 3.6. Pastebi, kad pagal policijos pareigūnų parodymus jie prisistatė nuteistajam (apeliantui) D. M., tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad nuteistasis (apeliantas) D.

M. iÅ¡ maÅ¡inos buvo iÅ¡trauktas po mažiau nei 30 s („V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: nuo 04:11:05 iki 04:11:35). Per tokį trumpÄ laikÄ pareigÅ«nai nebÅ«tų spėję tinkamai parodyti tarnybinių pažymėjimų bei prisistatyti, be kita ko, pareigÅ«nams teigiant, kad tarnybinius pažymėjimus nuteistajam spėjo parodyti abu policijos pareigÅ«nai. Taigi akivaizdu, jog A. T. ir A. O. pateikė melagingus parodymus, kadangi pakabinto pažymėjimo matomoje vietoje sulaikymo metu jie neturėjo.

Dėl Å¡ių aplinkybių daroma iÅ¡vada, jog nuteistasis nesuvokė, kad prie jo maÅ¡inos priėjo policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡kart ėmė už drabužių tempti lauk. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nuteisti apeliantÄ už neva pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka. 3.7. Pabrėžia, kad policijos pareigÅ«nas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus detaliai nurodo „kai jis (D. M.) iÅ¡lipo, puolė O., stumtelėjo, A. T. griebė jį ir atitraukinėjo, jie abu griuvo ant žemės. Po ko jis daugiau neatsikėlė.

T. ir O. bandė uždėti atrankius, jis gulėjo ant pilvo, daužėsi, spardėsi, mosikavosi rankomis, galva valgė žemes“, tačiau 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime A. R. nurodė „kas ir kokius sulaikymo veiksmus atliko, nematė, nes buvo tamsu, be to, stovėjo kiek toliau nuo kolegų“. Akivaizdu, kad pareigūno A. R. parodymai yra visiškai nenuoseklūs ir akivaizdžiai neteisingi: jis teigia nematęs, kokius veiksmus atliko jo kolegos, tačiau gerai matė, kokius veiksmus atliko nuteistasis gulėdamas kitoje automobilio pusėje nei buvo pats A.

R.. 3.8. Nurodo, kad policijos pareigÅ«nas A. S. sÄ moningai arba dėl aplaidumo rašė, kad vaizdo stebėjimo kamerų nėra ant greta stovinčio pastato, nors stebėjimo kameros yra atsuktos tiesiai į įvykio vietÄ , tačiau medžiagos policija neieÅ¡kojo, negavo. 3.9. Teigė, kad pareigÅ«nai duodami parodymus nurodo apie skirtingÄ spec. priemonių panaudojimÄ sulaikydami nuteistÄ jį (apeliantÄ ). A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl aplinkybių patikslinimo nurodė „panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vyras buvo pargriautas, panaudotos spec. priemonės dujos“. 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus N. R. nurodė, kad „dujos buvo naudotos“, tačiau tuose pačiuose parodymuose taip pat konstatavo, kad neatsimena, ar kas naudojo dujas, bei prisimena, kad jiems priėjus dujos dar nebuvo panaudotos. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime B.

S. nurodė, kad „ašarinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo“, tačiau 2022 m. vasario 1 d. parodė „buvo naudojamos ašarinės dujos, tazeris“ bei tuose pačiuose parodymuose taip pat parodė „nepamenu ar naudojau dujas. Dujų kvapo nejutau“. A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime pažymėjo, jog ašarinės dujos buvo panaudotos, tačiau vėlesniuose jo ir kolegų parodymuose imama neigti, o dar vėliau policijos pareigūnai duodami parodymus teisme vėl tai nurodo. 3.10.

Apeliantas nurodo, kad policijos pareigÅ«nai akivaizdžiai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingÄ jėgÄ nuteistojo atžvilgiu. Tai patvirtina liudytojų P. Å . (liudytojas P. Å . apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas Å¡ioje byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, jog nuteistasis (apeliantas) buvo spardomas policijos pareigÅ«nų: „Vieni spardo per Å¡onÄ , kiti tazeriu. <...> Buvo kankinamas žmogus <...> Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis prieÅ¡intųsi <...>.

Buvo spardoma į visur. Jo akim, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigÅ«nai, vienas su tazeriu. Jie pasikeisdami spardė. Gal porÄ minučių. <...> Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigÅ«nė ir jis baigė filmuoti. <...> Tik spardė. Jis nematė, kad nuteistasis (apeliantas) bÅ«tų prieÅ¡inęsis policijos pareigÅ«nams. Å ias aplinkybes liudytojas matė iÅ¡ arti, t. y. iÅ¡ 1,5 m), E. J., nuteistojo (nurodė, kad aÅ¡arinės dujos buvo panaudotos jo atžvilgiu, dėl ko jam trÅ«ko oro, ypač sėdint policijos pareigÅ«nų automobilyje, įrengtoje sulaikymo kameroje) parodymai, vaizdo-garso įraÅ¡ai (vaizdo medžiagoje „V1714-191019-0421619-043545-20010400.mp4“, laiko žymė nuo 04:29:00, matyti, kad sulaikytasis vedamas į automobilį negali atsimerkti), specialisto iÅ¡vada, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. 3.11.

Pastebėjo, kad N. R. parodymai yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ pradžių 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime N. R. nurodė „noriu pabrėžti, kad prieÅ¡ įtariamÄ jį fizinė jėga nebuvo panaudota, o spec. priemonės panaudotos tik tiek, kiek reikėjo, kad įtariamasis bÅ«tų sulaikytas“. O jau 2020 m. vasario 7 d. duodamas parodymus N. R. konstatavo „atrodė, kad vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus“, o 2021 m. gruodžio 14 d. teisme jis paaiÅ¡kino:

„užlaužus rankÄ pamačiau, kad nereaguoja į skausmÄ â€. Tai kyla logiÅ¡kas klausimas, kaip fizinė jėga prieÅ¡ nuteistÄ jį (apeliantÄ ) nebuvo naudota, jeigu pats N. R. nurodė, jog nuteistajam (apeliantui) darė skausmingus veiksmus. Akivaizdu, jog N. R. pats sÄ moningai suprato, jog naudoja fizinę jėgÄ (skausmingus veiksmus) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu. Juk jeigu, anot N. R., buvo naudotos tik spec. priemonės, be jokios fizinės jėgos, tai kaip tokiu atveju nuteistasis (apeliantas) galėjo jausti fizinį skausmÄ .

Tai arba nebuvo fizinės jėgos ir jos nuteistasis (apeliantas) nejautė, arba visgi N. R. teikia melagingus parodymus nurodydamas, jog nebuvo fizinės jėgos (jeigu visgi pats N. R. suvokė, jog yra atliekami skausmingi veiksmai). 3.12. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos E. J. parodymuose (2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas) pažymėta „Pamačiau, kaip D. guli ant žemės, ant jo buvo daug žmonių. Policininkas buvo su keliais prispaudęs galvÄ . D. rėkė „man skauda, nulipk“.

Ant jo užlipę buvo daug žmonių, ant galvos užlipę“. Pabrėžtina, jog į Å¡iuos parodymus pirmosios instancijos teismas nekreipė visiÅ¡kai jokio dėmesio. Kyla logiÅ¡kas klausimas, kaip nuteistasis (apeliantas) galėjo nepagrįstai prieÅ¡intis policijos pareigÅ«nams, kai jie trypė, spardė ir buvo prispaudę jo galvÄ prie žemės. Todėl tai jokiais bÅ«dais nereiÅ¡kia, jog tai yra neteisėtas pasiprieÅ¡inimas policijos pareigÅ«nams. 3.13. Paminėjo, kad v 1917 sulaikymo kameros vaizdo-garso įraÅ¡e („V1714-191019-042619-043545-20010300.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00 (ekipažo V 1942 pareigÅ«nas), kurį imuniteto skyriaus tyrėja ir prokurorė vengė pateikti teismui, užfiksuoti sulaikytojo klyksmai v 1942 ekipažo pareigÅ«nams, bei S. naudojant „tazerius“ („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“ arba „191019 v9011 galas su salono garsu.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00) („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“ arba „191019 v9011 galas su salono garsu.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00) (beje, visi pareigÅ«nai spec. priemonių naudojimÄ Å¡iame epizode nutyli). 3.14.

Apelianto teigimu, tai, kad policijos pareigÅ«nai nuteistojo (apelianto) D. M. atžvilgiu naudojo neproporcingas ir neteisingas priemones, patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nas A. T., pripažintas nukentėjusiuoju, spardo nuteistojo (apelianto) kojas, kitas pareigÅ«nas savo koja yra prispaudęs nuteistojo (apelianto) D. M. galvÄ prie žemės, nors nuteistasis (apeliantas) ir nesiprieÅ¡ina („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“, laiko žyma nuo 04:37:46 iki 04:43:40 (T.).

A. T. savo dalyvavimo Å¡iuose veiksmuose nei savo pirminiuose parodymuose 2019 m. spalio 19 d., dėl kurių pripažintas nukentėjusiuoju, nei 2019 m. lapkričio 26 d. paaiÅ¡kinime, nei 2020 m. sausio 9 d. parodymuose, nei liudydamas teisme nemini. 3.15. Nurodė, kad tai parodo, jog fizinė jėga sulaikant nuteistÄ jį (apeliantÄ ) buvo naudojama, panaudota fizinė jėga buvo neproporcinga ir neteisėta, peržengiant savo kompetencijos ribas, bei vengta tai pripažinti. Pažymėjo, kad tiek N. R., tiek ir B.

S. panaudojo elektros Å¡oko prietaisÄ â€žtazer“ bei savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksavo, kad „tazerį“ kiekvienas iÅ¡ jų panaudojo vos 3 kartus (N. R. tarnybinis apie „tazerio“ panaudojimÄ suformuotas po mėnesio nuo įvykio, nors teisme sakė, kad visada raÅ¡o tÄ pačiÄ dienÄ ). 3.16. Pažymėjo ir tai, kad smurtinių veiksmų pobÅ«dis buvo toks stiprus ir intensyvus, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. patyrė stiprius sužalojimus, kurie konstatuoti specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 186/2020 (1) bei G.

B. apklausoje, kurioje jis nurodė „ant D. M. kÅ«no buvo daugybė kÅ«no sužalojimų, prieÅ¡ tai jis buvo nuvežtas i ligoninę apžiÅ«rai ir turėjo su savimi medicininį įraÅ¡Ä â€œ. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 186/2020 (1) (penkiolikta iÅ¡vada) konstatuota „<...> D. M. nustatytos elektros Žymės: nugaros deÅ¡inėje – keturios, juosmens kairėje – dvi; deÅ¡iniame sėdmenyje – Å¡eÅ¡ios, deÅ¡iniojo sėdmens ir deÅ¡inės Å¡launies riboje aÅ¡tuonios, deÅ¡inėje Å¡launyje – penkios, tai padaryta elektros iÅ¡krovos poveikyje, kontaktuojant su elektrai laidžiais objektais“. 3.17.

Taigi akivaizdu, kad elektros Å¡oko prietaisas „tazer“ buvo panaudotas daugiau kartų nei nurodo pareigÅ«nai, kurie taip pat panaudojo ir kitÄ spec. priemonę dujas bei fizinę jėgÄ akivaizdžiai peržengdami reikalingumo ribas. Specialisto iÅ¡vadų Nr. G 186/2020 (1) 4 p. apeliantui nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis – 60 trauminių poveikių, poodinės kraujosruvos – 20 trauminių poveikių, liežuvio žaizda – vienu trauminiu poveikiu, elektros žymės – 25 kontaktais su elektrai laidžiais prietaisais. 3.18.

Be to, tai, jog policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo fizinį smurtÄ (spardymÄ ) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, patvirtina ir kita aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai savo veiksmais trukdė liudytojui P. Å . ir jo draugui fiksuoti nuteistojo (apelianto) sulaikymÄ . Kadangi policijos pareigÅ«nai trukdė stebėti sulaikymo procesÄ , akivaizdu, jog patys policijos pareigÅ«nai suvokė, jog virÅ¡ija įgaliojimus ir naudojo fizinį smurtÄ (spardymÄ ) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, tad siekė, kad joks liudytojas to nematytų. 3.19.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog nuteistojo (apelianto) parodymai, kad jis nesuprato, jog prie automobilio priėjo policijos pareigÅ«nai ir kad jie jį spardė, yra tik gynybinė pozicija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas laiko visiÅ¡kai pagrįstais ir tikėtinais policijos pareigÅ«nų parodymus. Tačiau juk ir policijos pareigÅ«nų parodymai gali bÅ«ti tik gynybinė pozicija, kad nepaaiÅ¡kėtų (bÅ«tų nuslėpta) aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir neteisėtai naudojo fizinį smurtÄ nuteistojo (apelianto) atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas nepateikė visiškai jokių argumentų, kodėl išimtinai remiasi policijos pareigūnų parodymais, o atmeta nuteistojo (apelianto) parodymus bei liudytojo P. Š. parodymus. 3.20. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo P. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir nepagrįstai laikė juos netinkamais, neva jie niekaip neįrodė nuteistojo (apelianto) nekaltumo. 3.21. Nurodė, kad liudytojas P. Š., apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas, šioje byloje vienareikšmiškai nurodė, jog nuteistasis (apeliantas) buvo spardomas policijos pareigūnų:

„ Vieni spardo per Å¡onÄ , kiti tazeriu. <...> Buvo kankinamas žmogus <...> Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis prieÅ¡intųsi <...>. Buvo spardoma į visur. Jo akim, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigÅ«nai, vienas su tazeriu. Jie pasikeisdami spardė. Gal pora minučių <...> Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigÅ«nė ir jis baigė filmuoti. <...> Tik spardė. Minėtas liudytojas nematė, kad nuteistasis (apeliantas) bÅ«tų prieÅ¡inęsis policijos pareigÅ«nams.

Å ias aplinkybes liudytojas matė iÅ¡ arti, t .y. iÅ¡ 1,5 m. 3.22. Atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojas P. Å . yra visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡kas liudytojas, kuris yra niekaip nesusijęs su nuteistuoju (apeliantu) ar kitais bylos dalyviais. Taigi jo liudijimu nėra pagrindo netikėti. Akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai siekdami sulaikyti nuteistÄ jį (apeliantÄ ) jį spardė. Todėl negalima teigti, jog nuteistasis (apeliantas) pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams, kadangi bÅ«tent pareigÅ«nai prieÅ¡ nuteistÄ jį (apeliantÄ ) naudojo fizinį smurtÄ (spardė). 3.23.

Apeliantas pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „liudytojas nematė sulaikymo pradžios, matė D. M. jau esantį ne automobilyje, bet gulintį ant žemės. Vienok kaltinimai D. M. pareikÅ¡ti dėl tų veiksmų, kurių liudytojas P. Å . objektyviai negalėjo matyti, nes jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo“. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta, kadangi liudytojas P. Å . aiÅ¡kiai matė, kaip policijos pareigÅ«nai spardo nuteistÄ jį (apeliantÄ ).

Vien jau pats faktas, jog policijos pareigÅ«nai spardė nuteistÄ jį (apeliantÄ ), reiÅ¡kia, jog policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingÄ jėgÄ nuteistojo (apelianto) atžvilgiu. 3.24. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybę, kad asmenys su civiliais rÅ«bais buvo policijos pareigÅ«nai, patvirtina liudytojas R. B.. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas R. B. įvykio metu buvo neblaivus ir niekaip negalėjo tinkamai įvertinti situacijos.

Liudytoja E. J. aiÅ¡kiai nurodė, jog R. B. buvo visiÅ¡kai girtas („R. buvo komos bÅ«senoje“). Tad remtis tokio liudytojo R. B. parodymais yra visiÅ¡kai nepagrįsta. 3.25. D. M. vertinimu, tai, kad policijos pareigÅ«nai nurodė, jog neva nespardė nuteistojo (apelianto), yra gana logiÅ¡ka, nes juk policijos pareigÅ«nai tikrai neprisipažins, jog atliko neteisėtus veiksmus spardydami nuteistÄ jį (apeliantÄ ). Visi nuteistojo (apelianto) sulaikyme dalyvavę policijos pareigÅ«nai yra kolegos, vienas kitÄ pažįsta, todėl akivaizdu, jog jų parodymai bus palankÅ«s tik jiems patiems.

Atkreipiamas dėmesys, jog visi policijos pareigÅ«nai nurodė, jog buvo sunku sulaikyti nuteistÄ jį (apeliantÄ ), todėl akivaizdu, jog sulaikymo įkarÅ¡tyje policijos pareigÅ«nai panaudojo fizinį smurtÄ (spardymÄ ) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, kad jį galėtų sulaikyti. Todėl netikėti liudytojo P. Å . liudijimu nėra jokio pagrindo. 3.26. Apelianto teigimu, tai, kad policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo fizinį smurtÄ (spardymÄ ) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, patvirtina ir kita aplinkybė, jog policijos pareigÅ«nai savo veiksmais trukdė liudytojui P. Å . ir jo draugui fiksuoti nuteistojo (apelianto) sulaikymÄ .

Juk yra logiÅ¡ka, jog jeigu policijos pareigÅ«nai atlieka sulaikymÄ nevirÅ¡ydami savo įgaliojimus, nenaudoja fizinio smurto, tai ar policijos pareigÅ«nai trukdytų liudytojams stebėti sulaikymo procesÄ . Kadangi policijos pareigÅ«nai trukdė stebėti sulaikymo procesÄ , akivaizdu, jog patys policijos pareigÅ«nai suvokė, jog virÅ¡ija įgaliojimus ir naudojo fizinį smurtÄ (spardymÄ ) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, tad siekė, kad joks liudytojas to nematytų. 3.27. Tai, kad policijos pareigÅ«nai sÄ moningai trukdė liudytojui P. Å . bei jo draugui stebėti ir fiksuoti nuteistojo (apelianto) sulaikymÄ , patvirtina tokie įrodymai: 3.27.1.

Policijos pareigÅ«nas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio protokole nurodė: „buvo dar asmenų, savo protokolÄ , nes telefonu bandė filmuoti“; 3.27.2. P. Å ., apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas, nurodė, jog „Vieni spardė per Å¡onÄ , kiti tazeriu. Jam pasiÅ«lė eiti pro Å¡alį ir netrukdyti. Bet jis maišėsi ir jam surašė protokolÄ . Jį sulaikė už trukdymÄ sulaikymui <...>. Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigÅ«nė ir jis baigė filmuoti“.

Å ias liudytojo P. Å . nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose galima matyti, kaip policijos pareigÅ«nė B. S. veja liudininkus toliau nuo sulaikymo vietos („V9011 JRM 963_ch2_20191019041415_20191019050024.mp4“, laiko žymė nuo 04:27:00). 3.28. D. M. manymu, tai, kad policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo fizinį smurtÄ (spardymÄ ) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, patvirtina ir dar viena aplinkybė, jog tyrėja P., vyr. tyrėja S. ir prokurorė Å . vengė „už filmavimÄ â€ nubaustÄ P. Å . apklausti.

Tad tai tik dar labiau patvirtina, jog policijos pareigÅ«nai nuteistojo (apelianto) atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ virÅ¡ijant savo įgaliojimus, panaudojo neproporcingÄ jėgÄ . Dėl Å¡ios priežasties buvo vengta apklausti liudytojÄ P. Å ., jog jis nepatvirtintų nuteistojo (apelianto) dėstomų aplinkybių, jog policijos pareigÅ«nai spardė nuteistÄ jį (apeliantÄ ). 3.29. Reziumuodamas visa, kas iÅ¡dėstyta, D. M. vertino, kad akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas juos laikė visiÅ¡kai pagrįstais ir nenuginčijamais.

Tuo tarpu liudytojo P. Å . ir nuteistojo (apelianto) parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, nors jokių prieÅ¡taravimų Å¡io liudytojo bei nuteistojo (apelianto) parodymuose nebuvo. Atvirkščiai, liudytojo P. Å . parodymai patvirtino nuteistojo (apelianto) parodymus, jog policijos pareigÅ«nai nuteistÄ jį (apeliantÄ ) spardė ir naudojo neproporcingÄ jėgÄ pastarojo atžvilgiu. 3.30. Be to, patys policijos pareigÅ«nai nepagrįstai nurodė, jog rodė pažymėjimus nuteistajam (apeliantui), nors iÅ¡ vaizdo iÅ¡rašų aiÅ¡kiai matyti, jog pažymėjimų nebuvo.

Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis (apeliantas) pagrįstai nesuvokė, jog prie automobilio priartėjo ne kokie nors vagys su civiliniais rÅ«bais, o policijos pareigÅ«nai. Å iuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. nesuvokė, jog nepaklÅ«sta valstybės tarnautojams – policijos pareigÅ«nams, nes jie nedėvėjo policijos pareigÅ«nų uniformų bei elgėsi agresyviai ir grubiai. Juolab, iÅ¡ byloje surinktos medžiagos (vaizdo įrašų) aiÅ¡kiai matoma, kad tarnybinių pažymėjimų pareigÅ«nai neturėjo, tinkamai neprisistatė, todėl nuteistasis (apeliantas) Å¡iuo atveju negalėjo veikti tiesiogine tyčia, nes nebuvo pagrindo laikyti prie transporto priemonės pasirodžiusius asmenis valstybės tarnautojais.

Juolab, pabrėžtina, jog nuteistajam (apeliantui) nebuvo praneÅ¡ta (jis nebuvo informuotas), už kÄ jis sulaikomas ir kad pasiprieÅ¡inus bus naudojamas tazeris. 3.31. Be to, pabrėžė, jog byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų apie tai, jog nuteistasis (apeliantas) kėlė grėsmę policijos pareigÅ«nams (pas nuteistÄ jį (apeliantÄ ) nebuvo rasta nei Å¡aunamųjų ginklų, Å¡altųjų ginklų ir pan.). Taigi nuteistasis (apeliantas) buvo beginklis, sėdėjo automobilyje uždarytomis durimis ir langais, o prie automobilio atėjo net 4 neuniformuoti policijos pareigÅ«nai, staiga paÅ¡vietę į akis vienu metu atidarė visas 4 automobilio duris. 3.32.

Argumentavo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog prieÅ¡ vienÄ beginklį nuteistÄ jį (apeliantÄ ) buvo net 4 policijos pareigÅ«nai, tai matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų iÅ¡sidėstymo aplink automobilį: 3.32.1. O. 2019 m. spalio 19 d. apklausa: „R. priėjo prie moters, sėdinčios keleivio pusėje. AÅ¡ priėjau prie vairuotojo <..> Atidaręs vairuotojo dureles iÅ¡karto prisistačiau <...>“; 3.32.2. T. 2019 m. spalio 19 d. apklausa: „R. priėjo prie moters, sėdinčios priekinėje keleivio pusėje.”; 3.32.3.

O. 2021 m. spalio 28 d. teisme: “aÅ¡ ėjau paskui R., kuris priėjo prie vairuotojo pusės“; 3.32.4. T. 2021 m. spalio 28 d. teisme: „mes su A. priėjome prie kaltinamojo“; 3.32.5. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisme: „mes trise priėjom prie vairuotojo“; 3.32.6. G. L. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino: „atidarė automobilio galinės deÅ¡inės pusės dureles“ (prie R. B.). 3.33. Akivaizdu, jog nuteistasis (apeliantas) nekėlė jokios grėsmės nei policijos pareigÅ«nams, nei aplinkiniams, tad nebuvo bÅ«tinybės policijos pareigÅ«nams naudoti fizinį smurtÄ , tazerį bei aÅ¡arines dujas prieÅ¡ vienÄ beginklį nuteistÄ jį (apeliantÄ ).

Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis (apeliantas) bÅ«damas automobilyje bÅ«tų bandęs pabėgti. Tad akivaizdu, jog policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo savo įgaliojimus sulaikant nuteistÄ jį (apeliantÄ ). 3.34. D. M. darė iÅ¡vadÄ , jog policijos pareigÅ«nai virÅ¡ijo proporcingumo principÄ , kadangi neproporcingai panaudojo fizinį smurtÄ (spardė) nuteistojo atžvilgiu, neperspėję naudojo tazerį, aÅ¡arines dujas, nors buvo 5 policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ vienÄ beginklį nuteistÄ jį (apeliantÄ ).

Apie policijos pareigÅ«nų neproporcingÄ elgesį yra pasisakyta (konstatuota) ir Europos žmogaus teisių teisme http://lrv-atstovas-eztt.lt/nauiienos/nustatytas-konvenciios-pazeidimas-del-policiios-netinkamo-elgesio- elektrosoko-panaudojimo-sulaikymo-metu. 3.35. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog Å¡velniausia bausmė yra bauda, kadangi pagal BK 286 straipsnį Å¡velniausia bausmė yra vieÅ¡ieji darbai. Todėl teismas, pripažinęs nuteistÄ jį kaltu, turėjo paskirti Å¡velniausiÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus. 3.36.

Apeliantas nesutinka ir su nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visiÅ¡kai nelogiÅ¡kÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog rastos narkotinės medžiagos – kokainas – 0,572 g., kanapės (antžeminės dalys) – 0,572 g. ir 0,011 g., psichotropinės medžiagos MDMA – 0,214 g. ir 0,508 g. buvo įgytos ir priklauso nuteistajam, nors D. M. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Å¡ios narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam nepriklauso. 3.37.

Akivaizdu, kad Valstybinės Teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR Laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 480/2019(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimÄ , ant cigaretės suktinės (2 mėg.), balto plastikinio kamuoliuko (3 mėg.), gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ , ant permatomo polietileninio maiÅ¡elio su augaline medžiaga (4 mėg.) (pluoÅ¡tinė kanapė), plastikinio indelio su augaline medžiaga (8 mėg.) (0,01 lg), gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D.

M. DNR profiliu su 99,99 tikimybe. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 480/2019(01) trečioje iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad atlikus DNR tyrimÄ ant maiÅ¡elio su baltais milteliais, permatomo maiÅ¡elio su balta medžiaga (7 mėg.), permatomo polietileninio maiÅ¡elio su žalia medžiaga viduje (9 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Akivaizdu, kad jeigu nuteistasis (apeliantas) D. M. bÅ«tu įgijęs ir laikęs trečioje specialisto iÅ¡vadoje minimas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos transporto priemonėje „Toyota Rav 4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) būtų gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris būtų sutapęs su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 tikimybe, t. y. trečioji išvada būtų buvusi tokia kaip ir pirmoji, antroji. 3.38. Be kita ko, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(duomenys neskelbtini) (8.1) taip pat aiškiai nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo D. M. rankų (vokas Nr. 13), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Tokios specialisto iÅ¡vados tik dar kartÄ patvirtina faktÄ , kad D. M. jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nelietė, jų pats, savo noru, nevartojo. 3.39. Nurodė, kad byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, jog minėtos narkotinės medžiagos, kurių nepripažįsta nuteistasis (apeliantas), neva priklauso nuteistajam (apeliantui), t. y. byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog minėtos narkotinės medžiagos neva priklauso nuteistajam (apeliantui): 3.39.1. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 480/2019(01) aiÅ¡kiai konstatuota, jog nuteistojo (apelianto) DNR profilio nerasta; 3.39.2.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140- (duomenys neskelbtini) (8.1) taip pat aiškiai nurodyta, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta; 3.39.3. 2020 m. rugsėjo 11 d. kaltinamajame akte taip pat pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje ir iš kokio asmens nuteistasis (apeliantas) tariamai įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas. 3.40. Pabrėžė, jog nuteistasis (apeliantas) D.

M. nuo pat tyrimo pradžios laikėsi aiÅ¡kios ir nuoseklios pozicijos, jog minėtos narkotinės medžiagos, kurių jis nepripažįsta, jam nepriklauso. Tai patvirtino ir aukščiau paminėtos iÅ¡vados. Nuteistasis (apeliantas) duodamas parodymus visada buvo nuoseklus, laikėsi pozicijos, kad transporto priemonėje „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų narkotinių medžiagų kokaino – 0,572 g; kanapių (antžeminės dalys) – 0,572 g ir 0,011 g psichotropinių medžiagų – MDMA – 0,214 g ir 0,508 g, nuteistasis (apeliantas) sÄ moningai neįgijo bei jų nelaikė. 3.41.

Atkreipė dėmesį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo bandoma iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip Å¡ios medžiagos atsirado D. M. naudojamame automobilyje, nebuvo siekiama panaikinti prieÅ¡taravimų tarp D. M. ir policijos pareigÅ«nų parodymų. 3.42. D. M. vertinimu, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog minėtų narkotinių medžiagų priklausomumÄ nuteistajam (apeliantui) patvirtina liudytojų E. J. ir R. B. parodymai, kurie nurodė, jog jo automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos.

Pabrėžė, jog Å¡ie liudytojai nėra ekspertai, jog „iÅ¡ akies“ nustatytų kokios buvo narkotinės medžiagos. Juolab, jog apie narkotines medžiagas sulaikymo metu jie nieko nežinojo, tÄ sužinojo tik tyrimo metu, kai tÄ jiems pasakė policijos pareigÅ«nai. Tad nesuvokiama, kaip galima remtis liudytojų parodymais, jeigu jie įvykio metu nieko nežinojo apie narkotines medžiagas. Tad vien liudytojų parodymais, užfiksuotais suinteresuotų policijos pareigÅ«nų, remtis nuteisiant apeliantÄ dėl narkotinių medžiagų yra nepagrįsta. 3.43.

Apeliantas pabrėžė, jog specialistų išvados nepatvirtina fakto, kad D. M. būtų lietęs narkotines ar psichotropines medžiagas, jų pakuotes (narkotinės medžiagos kokainas [0,572 g]; kanapės (antžeminės dalys) [0,572 g ir 0,011]; psichotropinės medžiagos – MDMA [0,214 g ir 0,508 g]), nėra nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje, iš kokių asmenų D. M. tariamai įgijo ir laikė šias narkotines ir psichotropines medžiagas. Šios abejonės ir neaiškumai dėl bylai reikšmingų aplinkybių privalėjo būti vertinamos nuteistojo (apelianto) naudai. 3.44.

Atsižvelgiant į rastÄ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias pripažįsta nuteistasis (apeliantas) ir tai patvirtina ekspertizių iÅ¡vados, todėl jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir D.

M. nuteisimu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, D. M. manymu, žemesnysis teismas nuspręsdamas skirti jam Å¡velniausiÄ bausmę už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ turėjo jam paskirti viešųjų darbų, o ne baudos bausmę. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos padarymo – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

Nuosprendžio dalis dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos padarymo – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo – yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Å¡i veika nėra įrodyta. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas paÅ¡alinant įgijimo aplinkybes (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), o D. M. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, mažinama, atitinkamai mažinama ir galutinė subendrinta bausmė bei galutinė baudos bausmė įskaičius laikino sulaikymo laikÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundÄ bei bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ esmės iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai tinkamai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. D. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, kadangi Å¡ios medžiagos buvo rastos jo valdomame (vairuojamame) automobilyje, kuriame įvykio metu buvo D.

M., pats D. M. prisipažino dėl kai kurių narkotinių medžiagų laikymo. Kita vertus, D. M. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, kadangi ši alternatyvi veika nėra įrodyta, o vien tik D. M. prisipažinimu įgijus kai kurias narkotines medžiagas nepakanka konstatuoti buvus šį veikos požymį. Taip pat D. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, kadangi nuteistasis atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes nevykdė ir priešinosi policijos pareigūnų nurodymams išlipti iš automobilio, nusiraminti, nesipriešinti, kurie buvo pagrįsti ir teisėti, ir spirdamas nukentėjusiajam A.

O. jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o spirdamas nukentėjusiajam A. T. jam sukėlė fizinį skausmÄ . Teismo vertinimu, nusikalstamų veikų padarymo faktai yra įrodyti (iÅ¡skyrus narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimÄ ), o tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių analizės, nelaikoma netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Dėl D. M. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 9.

D. M. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad rastos narkotinės medžiagos – kokainas – 0,572 g, kanapės (antžeminės dalys) – 0,572 g ir 0,011 g, psichotropinės medžiagos MDMA – 0,214 g ir 0,508 g – jam nepriklauso, D. M. jų sÄ moningai neįgijo bei jų nelaikė. Byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, jog minėtos narkotinės medžiagos, kurių nepripažįsta nuteistasis (apeliantas), neva priklauso nuteistajam (apeliantui), t. y. byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog minėtos narkotinės medžiagos neva priklauso nuteistajam (apeliantui).

Nors nuteistasis tiesiogiai skunde neginčija, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog jis nesutinka ir su tuo, kad neteisėtai disponavo plastikiniame kamuoliuke rastomis: 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA.

10. Taigi skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias ginčija apeliantas, jog D. M. neteisėtai įgijo ir laikė: 1) 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų; 2) 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė prie automobilio rankinio stabdžio; 3) 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kuriÄ policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė iÅ¡ automobilio deÅ¡inės pusės priekinių durelių dėtuvės; 4) 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kuriÄ policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė po deÅ¡inės pusės priekine sėdyne; 5) 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurie buvo plastikiniame kamuoliuke, rastame ir paimtame nuo vairuotojo guminio kilimėlio.

11. Priešingai nei teigia D. M., skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta, kad buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) – 0,572 g.

12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. neginčija nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, jog jis įgijo ir laikė iÅ¡ automobilio porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, galinės dalies paimtÄ raudonos spalvos dėžutę su 0,764 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nuosprendyje yra nurodyta, kad kaltinamasis D. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jis nurodė, kad ne visos narkotinės medžiagos, rastos automobilyje, priklauso jam: ,,Sutinka, kad narkotinė medžiaga, iÅ¡imta iÅ¡ porankio, yra jo, tabletes matė per apžiÅ«rÄ pirmÄ kartÄ , MDMA yra ne jo, nežino, iÅ¡ kur atsirado, 0,011 kanapių, tai indelis nuo padažo, kuriame maiÅ¡ydavo kanapes.

Kokainas yra ne jo.“. Apygardos teismas pastebi, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies dėl narkotinių medžiagų. 2019 m. rugsėjo mėn. gavo kanapių iš grupelės žmonių, jie buvo raudonoje dėžutėje. Sutinka, kad narkotinė medžiaga, išimta iš porankio, yra jo. D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 2 d., parodė, kad jis pripažįsta, jog turėjo dalį įtarime įvardintų narkotinių medžiagų, kurias įvardino apklaustas anksčiau (kanapės raudonoje dėžutėje) (2 t., b. l. 95–97).

D. M. 2020 m. gegužės 13 d. parodė, kad raudonos spalvos dėžutėje buvo jam priklausančios kanapės, kurias gavo nemokamai iÅ¡ nepažįstamo asmens miesto Å¡ventėje maždaug mėnesį iki įvykio, Vilniuje, prie Katedros. Nežino, koks kiekis kanapių buvo, parÅ«kė jų iki įvykio gal 3-5 kartus. Laikė jas automobilyje (2 t., b. l. 85–87). D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 19 d., parodė, kad jis turėjo raudonÄ popierinę dėžutę, kurioje buvo balta plastmasinė dėžutė ir kurioje buvo apie 0,5 ar 0,7 g marihuanos.

Jis Å¡iÄ dėžutę laikė tarp priekinių sėdynių, dėžutėje iÅ¡ galo, kur galima pasidėti rankÄ . MarihuanÄ gavo dovanų prieÅ¡ pusantrų metų, kažkokio koncerto metu sutiko jam nepažįstamus žmones, kurie jam padovanojo, kokiu adresu tai buvo, neprisimena, galbÅ«t tai buvo Vingio parke, bet nėra tikras. Å ias medžiagas laikė savo reikmėms galimam pavartojimui, bet ne pardavimui ar kitokiam platinimui (2 t., b. l. 74–79). 2019 m. spalio 19 d. ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad automobilio porankyje, galinėje jo dalyje, rasta raudonos spalvos dėžutė.

Atidarius dėžutę viduje rastas plastikinis indelis, baltos spalvos, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. Raudonos spalvos dėžutė su viduje esančiu plastikiniu indeliu ir augalinės kilmės medžiaga apžiÅ«ros metu paimta ir supakuota į vokÄ Nr. 7 (1 t., b. l. 82–93).

13. Be to, D. M. neneigė ir nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, jog policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė suktinę su 0,178 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad negali atgaminti, tačiau jis lyg suko „suktinę“ tuo metu sėdėdamas automobilyje. D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gegužės 13 d., parodė, kad gali bÅ«ti, kad įvykio vakarÄ , suktinė, rasta jo automobilyje, yra iÅ¡ tų kanapių, kurios buvo raudonoje dėžutėje.

Sėdint automobilyje, kuriame tuo metu buvo E. ir R., jis susuko suktinę, bet planavo rÅ«kyti tik tabakÄ , jam pradėjus jÄ sukti automobilio duris atidarė nepažįstami asmenys, kurie teigė esantys policijos pareigÅ«nai. TÄ suktinę numetė ant kilimėlio po kojomis (2 t., b. l. 85–87). Taip pat šį epizodÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. gėrė alų. Ji laukė, kol D. susisuks, ir ruošėsi važiuoti į kitÄ klubÄ .

Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, jog jis lygtai numetė „suktinį“.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras reikšmingas aplinkybes.

15. D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad narkotinės medžiagos, kurių jis nepripažįsta, yra ne jam priklausančios, ir kad automobiliu iki kratos jame jis naudojosi tik dvi dienas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, jog automobiliu naudojosi jis ir jo savininkė B., tačiau tuo metu, 2019 m. spalio mėn., ji buvo Ukmergėje. 15.1. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamo nuosprendžio turiniu, pastebi, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog D.

M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad golfo kamuoliukas yra jo, kadangi jam jį padovanojo, tačiau nežinojo, kad jame yra narkotinės medžiagos. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad ,,Kanapes yra vartojęs ne kartÄ . Kokaino, MDMA nevartoja, yra vartojęs MDMA prieÅ¡ daugelį metų. TÄ vakarÄ sÄ moningai narkotinių medžiagų nevartojo, tik suktinę rÅ«kė“. Å ie iÅ¡sakyti kaltinamojo teiginiai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jis apie narkotines medžiagas nežinojo arba kad jos yra ne kaltinamojo.

Dar daugiau – automobilio ,,Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė 2019 m. spalį buvo iÅ¡vykusi į užsienį, taip nurodė, pats kaltinamasis, todėl akivaizdu, jog automobiliu naudojosi tik kaltinamasis D. M., be to nenustatyta, kad automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklausytų kitam asmeniui. NelogiÅ¡ki ir deklaratyvÅ«s kaltinamojo argumentai dėl neva padovanoto golfo kamuoliuko, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos – jis prisiėmė atsakomybę, priimdamas neva „dovanÄ â€œ iÅ¡ nepažįstamų žmonių, juo labiau, kad su narkotinėmis medžiagomis buvo susidÅ«ręs, tai pats pripažino: ,,Kanapes yra vartojęs ne kartÄ .

Kokaino, MDMA nevartoja, yra vartojęs MDMA prieš daugelį metų“. 15.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog automobiliu ,,Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi ne tik D. M., tačiau ir kitas asmuo, nepagrindžia, jog narkotinės medžiagos, kurių jis nepripažįsta, yra ne jam priklausančios. Pats D. M. nurodė, kad automobiliu iki kratos jame jis naudojosi dvi dienas. Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoja B.

B.. Kita vertus, Å¡i liudytoja parodė ir tai, kad kelios dienos iki D. M. sulaikymo ji naudojosi automobiliu, jį valė, tačiau jame nematė jokių draudžiamų medžiagų. Taigi kelios dienos prieÅ¡ įvykį automobiliu naudojosi tik nuteistasis, byloje nėra duomenų, kad iki automobilio perdavimo jam kokios nors draudžiamos medžiagos bÅ«tų buvusios automobilyje. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad apie automobilyje rastas draudžiamas medžiagas nuteistasis neabejotinai žinojo. Toliau apygardos teismas plačiau pasisako apie Å¡ių medžiagų priklausomumÄ D.

M., be kita ko, apžvelgiant ir nuosprendyje nurodytus motyvus.

16. Apeliaciniame skunde dėl to, kad psichotropinės ir narkotinės medžiagos neva nepriklauso D. M., nurodoma, jog vien liudytojų parodymais, užfiksuotais suinteresuotų policijos pareigÅ«nų, remtis nuteisiant apeliantÄ dėl narkotinių medžiagų yra nepagrįsta. Taip pat pabrėžė, kad liudytojai E. J. ir R. B. nėra ekspertai, jog „iÅ¡ akies“ nustatytų, kokios buvo narkotinės medžiagos. Juolab, jog apie narkotines medžiagas sulaikymo metu jie nieko nežinojo, tÄ sužinojo tik tyrimo metu, kai tÄ jiems pasakė policijos pareigÅ«nai.

Apygardos teismas pastebi, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad prieš įsėdant R. ir E. ant priekinių sėdynių nieko nebuvo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog nors kaltinamasis teigė, kad kratoje nedalyvavo ir neva galimai į automobilį narkotines medžiagas padėjo pareigūnai, tačiau tokius jo argumentus paneigia liudytojų E. J. ir R. B. parodymai – šie liudytojai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, paliudijo, jog matė, kaip D.

M. vairuotame automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos. 16.1. Apygardos teismas pažymi, kad R. B., 2019 m. spalio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kol sėdėjo automobilyje, tai tas jaunuolis nieko nesiÅ«lė įsigyti iÅ¡ narkotinių medžiagų ir niekuo nevaiÅ¡ino. Jis nematė, kÄ darė tas jaunuolis, nes jis tik kÄ buvo atsisėdęs į automobilį. Po pareigÅ«nų kratos jaunuolio automobilyje jis pamatė, kad pas tÄ jaunuolį buvo rasta narkotinių medžiagų.

Jis matė tik tai, kaip tas jaunuolis labai priešinosi policijos pareigūnams (2 t., b. l. 36–39). R. B. 2020 m. balandžio 9 d. papildomai parodė, jog apie tai, kad D. automobilyje buvo narkotinių medžiagų, jis nežinojo, jokių narkotinių medžiagų iš D. negavo, tik vėliau, kai jau juos sulaikė, pamatė tas medžiagas, kurias policijos pareigūnai išėmė iš D. automobilio (2 t., b. l. 44–46). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vartoja tik alkoholį.

Teisme jis nieko neparodė apie matytas narkotines ir psichotropines medžiagas. 16.2. E. J., 2019 m. spalio 19 d. apklausta kaip įtariamoji pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sėdėdamas D. pasiėmė kažkokiÄ dėžutę ir pradėjo sukti suktinę, ji pagalvojo, kad D. suka tabakÄ , tuo metu jie kalbėjosi (2 t., b. l. 12–15). E. J. 2020 m. balandžio 21 d. papildomai parodė, kad prieÅ¡ sėdant į automobilį pamatė ant keleivio sėdynės priekyje Å¡iukÅ¡lių, tai galėjo bÅ«ti celofaniniai maiÅ¡iukai, galimai dar servetėlės, tiksliai pasakyti negali, nes buvo tamsu.

Å iukÅ¡lės buvo lengvos. Ä®dėjo tÄ Å¡iukÅ¡lių gumulÄ Ä¯ keleivio pusės dureles. D. pasiÅ«lė parÅ«kyti, ji suprato, kad jis rÅ«kys tabakÄ . Kiek pamena, D. iÅ¡ kažkur iÅ¡traukė kažkokiÄ pakuotę, kiek matė, jis išėmė kažkur iÅ¡ apačios, galimai iÅ¡ po savo sėdynės. D. susuko suktinę ir jau lygtai bandė prisidegti. Dėl D. automobilyje rastų narkotinių medžiagų nieko paaiÅ¡kinti negali, nieko tokio nematė (2 t., b. l. 20–22). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. gėrė alų.

Ji laukė, kol D. susisuks, ir ruošėsi važiuoti į kitÄ klubÄ . Teisme ji nieko neparodė apie matytas narkotines ir psichotropines medžiagas. 16.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liudytojai R. B. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jie tiesiogiai pamatė draudžiamas medžiagas, kai policijos pareigÅ«nai jas išėmė iÅ¡ D. M. valdomo automobilio, Å¡ių savo parodymų jie nekeitė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. J., kuri sėdėjo Å¡alia D. M., keleivio vietoje, parodė apie Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡iukÄ , kurį D.

M. įdėjo į keleivio pusės dureles, ištraukė pakuotę galimai iš po savo sėdynės, susisuko „suktinę“. R. B. nieko neparodė apie automobilyje buvusias medžiagas, tačiau pažymima, kad jis sėdėjo galinėje sėdynėje, buvo neblaivus. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taigi R. B. ir E. J. teisingai bent jau bendrais bruožais suprato, jog šios medžiagos yra draudžiamos.

17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nuosprendyje yra pagrįstai nurodyta, jog D. M. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokolu, 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvada, įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų parodymais, iš dalies nuteistojo parodymais, kurie yra susiję su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis ir apelianto ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis. 17.1. 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis TOYOTA RAV4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris yra automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio priekines vairuotojo pusės duris, Å¡alia guminio kilimėlio, arčiau vairuotojo sėdynės, matyti permatomas maiÅ¡elis, kurio viduje yra baltos spalvos milteliai. MaiÅ¡elis paimtas ir supakuotas į vokÄ Nr. 3 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų gulėjusius bespalvį plastikinį uždaromÄ maiÅ¡elį su viduje esančia 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino; tokia iÅ¡vada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vados 2 punktÄ ).

Ant guminio kilimėlio, esančio prie vairuotojo sėdynės, yra baltos spalvos plastikinis kamuoliukas, panaÅ¡us į golfo kamuoliukÄ , susidedantis iÅ¡ dviejų dalių. Atidarius kamuoliukÄ viduje yra permatomas maiÅ¡elis su augalinės kilmės medžiaga, permatomas maiÅ¡elis su baltos spalvos milteliais ir permatomas maiÅ¡elis su galimai narkotine medžiaga „kristalais“, kamuoliukas supakuotas į vokÄ Nr. 5 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant kilimėlio buvusį plastikinį kamuoliukÄ su viduje esančiomis 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA; tokia iÅ¡vada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vados 2 punktÄ ).

Automobilio priekinių keleivio pusės durų kiÅ¡enėje rastas permatomas maiÅ¡elis su viduje esančia žalios spalvos medžiaga, galimai narkotine medžiaga „kristalais“. MaiÅ¡elis apžiÅ«ros metu paimtas ir supakuotas į vokÄ Nr. 10 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė iÅ¡ automobilio deÅ¡inės pusės priekinių durelių dėtuvės plastikinį maiÅ¡elį su 3 vnt.

žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA; tokia iÅ¡vada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vados 2 punktÄ ). Po keleivio pusės priekine sėdyne, ant grindų, rastas permatomas maiÅ¡elis su baltos spalvos medžiaga, galimai narkotine medžiaga „kristalais“. MaiÅ¡elis apžiÅ«ros metu paimtas ir supakuotas į vokÄ Nr. 11 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė po deÅ¡inės pusės priekine sėdyne plastikinį uždaromÄ maiÅ¡elį su rusvos spalvos kristalinės medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA; tokia iÅ¡vada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vados 2 punktÄ ).

Automobilio viduje, prie rankinio stabdžio rankenos, taip pat rastas plastikinis indelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Indelis su viduje esančia medžiaga apžiÅ«ros metu paimtas ir supakuotas į vokÄ Nr. 12 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog policijos pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė prie automobilio rankinio stabdžio plastikinį indelį su 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); tokia iÅ¡vada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vados 2 punktÄ ) (1 t., b. l. 82–93). 17.2. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D.

M. parodė, kad 0,011 g kanapių, tai indelis nuo padažo, kuriame maišydavo kanapes. Apygardos teismo vertinimu, tokie parodymai netiesiogiai įrodo, kad ir nagrinėjamu atveju D. M. indelyje laikė 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). 17.3. Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad vienas iš kolegų pasakė, kad kažkas išmetė galimai narkotines medžiagas. Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 19 d., parodė, kad jis priėjo prie automobilio vairuotojo, už vairo sėdintis vyras pasimetė, pradėjo muistytis, rankas kišo po vairu (1 t., b. l. 33–35). 17.4.

Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad einant pamatė, kad juos pastebėjo ir staigiai kiÅ¡o rankas po vairu. Atidarė dureles, prisistatė, kad yra policijos pareigÅ«nai, parodė ant kaklo užkabintÄ pažymėjimÄ . Jis laikė pakišęs rankas po vairu. Pamatė, kad mėtėsi plastikinė dėžutė. Nepamena, kokios narkotinės medžiagos. Jos gulėjo po vairu. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 4 d., parodė, kad artinantis prie automobilio TOYOTA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, juos pastebėjęs, iÅ¡ karto iÅ¡ rankų kažkÄ iÅ¡metė sau ant kelių ar po kojomis (nesimatė). Kas vyko ir kiek asmenų buvo automobilyje, gerai matėsi, kadangi jo viduje buvo įjungtas apÅ¡vietimas. Dėl nurodytų vairuotojo veiksmų kilo įtarimas, kad vyras kažkÄ bando paslėpti. Stovint automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės pusės, pro langÄ , ant vairuotojo kilimėlio, po vairu, buvo pastebėtas gulintis permatomas maiÅ¡elis su baltos spalvos milteliais, Å¡alia gulėjo „suktinė“, o ties pedalais buvo golfo kamuoliuko formos baltos spalvos dėžutė, kurioje vėliau aptiko maiÅ¡elius su galimai narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 60–62). 17.5.

Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. pasakė, kad kažkÄ meta, meta narkotines medžiagas. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 4 d., parodė, kad artinantis prie automobilio kažkas iÅ¡ kolegų pasakė, kad mato, kaip „meta“ (kaip suprato, asmenys pradėjo kažkÄ slėpti) (1 t., b. l. 56–58).

18. Taigi šie įrodymai, o ypač 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokolas, kuris patvirtina narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo ir radimo vietas, t. y. netoli arba prie pat D. M. – atitinkamai prie vairuotojo sėdynės, ant grindų (kilimėlio); automobilio priekinių keleivio pusės durų kišenėje; po keleivio pusės priekine sėdyne, ant grindų; automobilio viduje, prie rankinio stabdžio rankenos, rodo, kad D. M. neteisėtai laikė surastas draudžiamas medžiagas ir suvokė, jog neteisėtai laiko šias medžiagas.

19. Apeliantas kritikuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR Laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. S 480/2019(01), kurioje nurodyta, kad atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės suktinės (2 mėg.), balto plastikinio kamuoliuko (3 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ ant permatomo polietileninio maiÅ¡elio su augaline medžiaga (4 mėg.) (pluoÅ¡tinė kanapė), plastikinio indelio su augaline medžiaga (8 mėg.) (0,01 lg), gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D.

M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 480/2019(01) trečioje iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad atlikus DNR tyrimÄ ant maiÅ¡elio su baltais milteliais, permatomo maiÅ¡elio su balta medžiaga (7 mėg.), permatomo polietileninio maiÅ¡elio su žalia medžiaga viduje (9 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jeigu nuteistasis (apeliantas) D. M. bÅ«tų įgijęs ir laikęs trečioje specialisto iÅ¡vadoje minimas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos transporto priemonėje „Toyota Rav 4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) būtų gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris būtų sutapęs su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe, t. y. trečioji išvada būtų buvusi tokia kaip ir pirmoji, antroji. 19.1. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 480/2019(01) yra nurodyta, kad:

1. Atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės suktinės, balto plastikinio kamuoliuko gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe.

2. Atlikus DNR tyrimÄ ant permatomo polietileninio maiÅ¡elio su augaline medžiaga, plastikinio indelio su augaline medžiaga gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

3. Atlikus DNR tyrimÄ ant maiÅ¡elio su baltais milteliais, raudonos kartoninės dėžutės, ant balto apvalaus plastikinio indelio su dangteliu, permatomo maiÅ¡elio su balta medžiaga, permatomo polietileninio maiÅ¡elio su žalia medžiaga viduje DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 116–122) 19.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog „[t]oje pačioje iÅ¡vadoje nors nurodyta, kad atlikus DNR tyrimÄ , ant maiÅ¡elio su baltais milteliais, raudonos kartoninės dėžutės, ant balto apvalaus plastikinio indelio su dangteliu, permatomo maiÅ¡elio su balta medžiaga, permatomo polietileninio maiÅ¡elio su žalia medžiaga viduje DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad rastos narkotinės medžiagos yra D.

M..“. Apygardos teismas pabrėžia, kad aplinkybė, jog ant draudžiamų disponuoti medžiagų pakuočių nėra vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilio, kuris bÅ«tų sutapęs su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad D. M. Å¡ių medžiagų nelaikė. DNR profilis gali neiÅ¡likti ant pakuočių dėl įvairiausių priežasčių (fizikinių, cheminių ir pan.) arba to profilio gali visai nebÅ«ti dėl to, kad perkeliant pakuotes iÅ¡ vienos vietos į kitÄ ne buvo tiesioginio kontakto tarp D.

M. ir pakuočių (naudojant pirštines, kitus daiktus, jas perkeliant kitam asmeniui ir pan.). Atkreipiamas dėmesys, kad visos pakuotės su draudžiamomis medžiagomis buvo rastos D. M. vairuojamame automobilyje, netoli arba šalia vairuotojo vietos. Todėl vien aplinkybė, kad ne ant visų pakuočių buvo rasti nuteistojo pėdsakai, esant kitiems aukščiau aptartiems įrodymams, nesudaro pagrindo abejoti dėl visų surastų medžiagų priklausomumu nuteistajam.

20. D. M. argumentuoja, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(duomenys neskelbtini) (8.1) taip pat aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo D. M. rankų (vokas Nr. 13), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Tokios specialisto iÅ¡vados tik dar kartÄ patvirtina faktÄ , kad D. M. jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nelietė, jų pats, savo noru, nevartojo. 20.1. Byloje esančioje Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo E. J., R. B. ir D. M. rankų (vokai Nr. 1, Nr. 2, Nr.

13) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 135). Taip pat yra nurodyta, kad vatos tamponėlių, kuriais paimtos nuoplovos nuo E. J., R. B. ir D. M. rankų (vokai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 13), ekstraktų sudėtyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 133). 20.2. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ 2019 m. spalio 19 d. apžiÅ«ros protokolo, dauguma rastų ir paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo pakuotėse, jos buvo laikomos automobilyje tam tikrÄ laikotarpį, todėl natÅ«ralu, kad D.

M. neilgu laikotarpiu iki sulaikymo galėjo jų neliesti. Nors 2019 m. spalio 19 d. apžiÅ«ros protokole yra nurodyta, kad ant guminio kilimėlio kraÅ¡to, arčiau vairuotojo sėdynės, yra cigaretės suktinė su viduje esančia galimai narkotine medžiaga, kuri apžiÅ«ros metu paimta ir supakuota į vokÄ Nr. 4, tačiau Å¡io nuosprendžio 13 punkte yra nurodyta, kad, be kitų įrodymų, pats D. M. prisipažino, kad jis susisuko „suktinę“. Taigi vien tai, kad atitinkamų D. M. pėdsakų ant jo rankų nebuvo rasta, tai nereiÅ¡kia, kad jis nelaikė Å¡ių draudžiamų medžiagų.

21. Apeliantas nurodė, kad atsižvelgiant į rastÄ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias pripažįsta nuteistasis (apeliantas) ir tai patvirtina ekspertizių iÅ¡vados, todėl jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį. 21.1. Nuosprendyje yra nurodyta, kad nors kanapių (antžeminės dalys) kiekis nevirÅ¡ija nedidelio kiekio (5 g), tačiau amfetamino, MDMA, kokaino kiekis virÅ¡ija nedidelio kiekio (0,2 g) ribÄ , todėl pagal įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes D.

M. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. 21.2. Apygardos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog D. M. laikė bÅ«tent skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ narkotinių medžiagų rÅ«Å¡is ir kiekį. Å iuo atveju mutatis mutandis remiamasi kasacinio teismo praktikoje suformuota taisykle, jog „[n]ustačius, kad asmuo platinimo tikslais neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pan. skirtingas narkotines ar psichotropines medžiagas, iÅ¡ kurių vienų kiekis nesiekė didelio kiekio, o kitų virÅ¡ijo didelį ar labai didelį kiekį, jam atsakomybė taikoma pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį už visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir kt.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d.

Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos Å¡ių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai) apžvalgos Nr. AB-40-1. 40, p. 495-621, 2.4 papunktis). Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bendras laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis virÅ¡ija nedidelio kiekio virÅ¡utinę ribÄ , tačiau nevirÅ¡ija didelio kiekio žemutinės ribos, ir todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ kiekį.

Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde yra pagrįstai argumentuojama, kad kaltinamajame akte pabrėžiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje ir iš kokio asmens nuteistasis (apeliantas) tariamai įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas.

23. Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį bÅ«tina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-594/2022 36 punktas).

24. Apygardos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog D. M. įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl šios aplinkybės yra šalinamos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-935/2022 37 punktas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-594/2022 37 punktas).

Narkotinės medžiagos įgijimas negali bÅ«ti preziumuojamas remiantis nustatytu vien Å¡ios narkotinės medžiagos laikymo faktu ir kaltinamojo prisipažinimu kai kurias iÅ¡ jų kažkada įgijus nenustatytomis aplinkybėmis. Byloje jokių duomenų, pagrindžiančių draudžiamų medžiagų įgijimo faktÄ , nėra. Vien tik abstrakčių D. M. parodymų, jis gavo kanapių iÅ¡ grupelės žmonių; kad narkotinė medžiaga, kuri buvo iÅ¡imta iÅ¡ porankio, yra jo; kanapes gavo nemokamai iÅ¡ nepažįstamo asmens miesto Å¡ventėje maždaug mėnesį iki įvykio, Vilniuje, prie Katedros; marihuanÄ gavo dovanų prieÅ¡ pusantrų metų, kažkokio koncerto metu sutiko jam nepažįstamus žmones, kurie jam padovanojo, nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog jis įgijo Å¡ias draudžiamas medžiagas.

Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes. Dar daugiau – byloje apskritai nėra jokių įrodymų (net ir nuteistojo parodymų) kada, kur ir kaip buvo įgytos nuteistojo ginčijamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens D. M. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo ir prisipažinimo faktu. Šios veikos aplinkybės sprendžiant tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamo nuosprendžio turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie pagrįsti motyvai ir aplinkybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo skundžiamame nuosprendyje nenurodyti.

Byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – Å¡alinama nekeičiant D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu. Atsižvelgiant į tai D. M. apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje yra tenkinamas, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas paÅ¡alinant minėtas aplinkybes (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl D. M. pripažinimo kaltu pagal BK 286 straipsnį 25. IÅ¡ bylos aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad D. M. nevykdė pareigÅ«nų nurodymų iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nusiraminti, vėliau prieÅ¡inosi laikinam sulaikymui, tÄ patvirtina proceso metu apklausti policijos pareigÅ«nai A. O., A. T., G. L., A. R., bylos medžiagoje esantys vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ įvykio vietos, to neginčija ir pats D. M., tačiau teigia, kad taip elgėsi, kadangi jis nesuvokė, jog prie automobilio, kuriame jis sėdėjo, priartėjo ne kokie nors vagys su civiliais rÅ«bais, o policijos pareigÅ«nai, kurie iÅ¡kart ėmė už drabužių tempti jį iÅ¡ automobilio, taigi jis nesutinka, kad nevykdė bÅ«tent policijos pareigÅ«nų duotų nurodymų.

Apelianto vertinimu, nepažįstamų, neuniformuotų asmenų veiksmai buvo neteisėti, o jų jis neprivalėjo vykdyti. Taigi siekiant nustatyti, ar D. M. gali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar D. M. identifikavo prie jo vairuojamo automobilio priartėjusius asmenis, kurie jam davė nurodymus, bÅ«tent kaip policijos pareigÅ«nus, o ne kitus paÅ¡alinius asmenis.

26. Pirmiausia D. M. apeliaciniame skunde pateikia nemažai argumentų, patvirtinančių, jo nuomone, aplinkybę, jog jis nematė prie automobilio priėjusių, policijos pareigÅ«nais prisistačiusių, asmenų tarnybinių pažymėjimų, dėl to negalėjo suprasti, kad tie asmenys yra pareigÅ«nai. Apygardos teismas į Å¡iuos argumentus atsakys, tačiau pirmiausiai apžvelgiami D. M. parodymai detaliau tam, kad geriau suvokti jo pozicijÄ . 26.1. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad prie automobilio priėjo vyrai su kapiÅ¡onais, liepė lipti, jais netikėjo, prašė prisistatyti.

Jie sakė, kad yra iÅ¡ policijos. Buvo be uniformų. Jį tempė į laukÄ , jis prašė prisistatyti. Tempiamas iÅ¡lipo, vėl paprašė prisistatyti. Vyrai pasakė, kad jie policija, jie buvo be uniformų, pažymėjimų nerodė, skubino lipti iÅ¡ maÅ¡inos, tempė už rÅ«bų. Jokių pažymėjimų nematė, jie buvo su kapiÅ¡onais. 26.2. 2022 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad suvokti negalėjo, jog priėjo policijos pareigÅ«nai, nes buvo neuniformuoti. 26.3. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu D.

M. parodė, kad bÅ«nant automobilyje jis įjungė Å¡ilumÄ , kad suÅ¡ilti ir tada pasibeldė į vairuotojo pusės durelių langÄ vyrukai su kapiÅ¡onais, kurie pasakė, kad liptų į laukÄ , nes jie policija. Jis paprašė, kad jeigu jie policija, tai parodytų pažymėjimus, tada jie pradėjo jį traukti ir jis vėl paprašė jų prisistatyti, ir vienas iÅ¡ pareigÅ«nų trenkė jam į veidÄ vienÄ kartÄ , tačiau kuris pareigÅ«nas trenkė, jis veido nematė ir neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negali (2 t., b. l. 74–79). 26.4. 2020 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole yra nurodyta, kad peržiÅ«rėtas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Atidarius failÄ pavadinimu „pasipriesino“, vaizdo beveik nesimato, girdisi pokalbiai.

D. M. sako „Huj bliat uniformuoti, urlaganai su fufaike <...> Nerodei pažymėjimo“ (1 t., b. l. 145).

27. Apeliaciniame skunde D. M. argumentuodamas dėl netinkamo prisistatymo, visų pirma, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose yra aiÅ¡kiai užfiksuota, jog nei automobilio trumposios Å¡viesos, nei salono Å¡viesos nedegė. Anot apelianto, Å¡ios Å¡viesos reikÅ¡mingos, kadangi jeigu jos bÅ«tų buvusios uždegtos, D. M. bÅ«tų galėjęs geriau matyti policijos pareigÅ«nais prisistačiusių asmenų pažymėjimus. 27.1. Apygardos teismas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „V1714-191019-040726-041653-20010400“ nuo 04 val. 11 min. 00 sek., „V1714-191019-041653-042619-20010400“ matyti, jog priartėjus prie automobilio neuniformuotiems policijos pareigÅ«nams automobilio Å¡viesos nedegė, tačiau vaizdÄ užstoja kitas automobilis, pareigÅ«nai Å¡viečia žibintuvėliais.

Kita vertus, iš vaizdo įrašo „V1714-191019-042619-043545-20010400 (2)“ 04 val. 27 min. matyti šviesos automobilyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatmetama galimybė, jog automobilio salone galėjo degti nežymi šviesa, kurios dėl vaizdo įrašų kokybės ir užstojusio automobilio nėra galimybės pamatyti. 27.2. Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmuo atsisėdo prie vairo ir užsikūrė automobilį, degė trumposios šviesos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.

R. parodė, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje buvo pastebėtas sidabrinės spalvos automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su užvestu varikliu, degė automobilio artimos Å¡viesos (1 t., b. l. 60–62). 27.3. Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo tamsus paros metas, atkreipė dėmesį į automobilį, mano, buvo Å¡viesos Å¡altinis. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 4 d., parodė, kad D. M. atsisėdo į vairuotojo vietÄ , užvedė transporto priemonės variklį ir įjungė priekinius automobilio žibintus (1 t., b. l. 56–58). 27.4.

Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio salone degė Å¡viesa. 27.5. Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad salone buvo Å¡viesu, rodė pažymėjimÄ , įkišęs į salonÄ . 27.6. Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 7 d., parodė, kad atvykus 4 neuniformuotiems pareigÅ«nams iÅ¡ 1 policijos komisariato, kuriuos žino iÅ¡ matymo, perdavė jiems du sulaikytus asmenis, įtariamus narkotinių medžiagų disponavimu, kuriuos jie įsodino į automobilio įrengtÄ sulaikymo patalpÄ .

Pareigūnai ant kaklo matomoje vietoje turėjo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus. Įsodinus sulaikytus asmenis į automobilį pamatė, kaip kolegos nuėjo link netoli stovėjusio šviesios spalvos automobilio, kuriame sėdėjo žmonės: priekyje – du, gale – vienas. Salone degė šviesa (1 t., b. l. 68–70).

28. Taigi iš vaizdo įrašų nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar ir kokia apimtimi šios šviesos degė, tačiau minėti liudytojai vienareikšmiškai parodė, kad automobilyje šviesos degė.

29. Antra, apeliaciniame skunde yra argumentuojama, kad vaizdo įraÅ¡uose („V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, laiko žymė: 04:09:13, 04:10:18; „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: 04:10:36) matoma, jog nei A. T., nei A. R., nei A. O. pakabinto pažymėjimo matomoje vietoje neturi. Be to, liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad „Dokumentų jie nerodė, tik pasakė, kad policija. <...> D. paprašė parodyti dokumentÄ , tada jį pradėjo lupti.“. 29.1.

Apygardos teismas pažymi, kad peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä â€žV1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, nustatyta, jog Å¡io įraÅ¡o 04 val. 09 min. 13 sek., 04 val. 10 min. 18 sek. nematyti, kokie konkrečiai asmenys yra matomi, nėra aiÅ¡ku, ar prie jų yra D. M., be to, beveik visi jie yra arba atsisukę nugaromis, arba iÅ¡ Å¡ono, arba atsitÅ«pę; tik vienas asmuo, galvÄ gaubiantis kapiÅ¡onu, 04 val. 09 min. 13 sek. atsistojo priekiu į atvažiavusį automobilį, jis buvo be pakabinto prie krÅ«tinės tarnybinio pažymėjimo, tačiau neaiÅ¡ku, kas Å¡is asmuo. 29.2.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“ 04 val. 10 min. 36 sek. ir vėliau, ypač 04 val. 10 min. 40 sek., yra matyti, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų yra ant kaklo pasikabinęs tarnybinį pažymėjimÄ . 29.3. Liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad „[m]us apspito daug pareigÅ«nų, prisistatė, kad policija, atsidarė dureles. D. paprašė dokumento, jį lupti iÅ¡ maÅ¡inos. <...> Dokumentų jie nerodė, tik pasakė, kad policija.

Jie buvo civiliai, po to pasirodė pareigūnai su uniforma <...> D. paprašė parodyti dokumentų, tada jį pradėjo lupti. Nieks pažymėjimų nerodė. <...>“. E. J. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad „<....> atsidarė D. ir jos durys, priėjo vyrai, jie prisistatė policijos pareigūnais, bet jie buvo neuniformuoti. Jie pasakė lipti iš automobilio, D. nesutiko, labai jiems priešinosi, keikėsi.“ (2 t., b. l. 20–22). Taigi apeliantas teisus teigdamas, kad E. J., kuri sėdėjo šalia D.

M., keleivio sėdynėje, dešinėje pusėje, nepatvirtino aplinkybės, jog prie automobilio priėję asmenys parodė policijos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus. Kita vertus, ši liudytoja yra D. M. pažįstama, galinti būti suinteresuota duoti D. M. palankius parodymus. Be to, ji sėdėdama automobilio dešinėje pusėje, užstojant D. M., prie jos pusėje buvusio lango priėjus policijos pareigūnui A. R. ir atkreipus jos dėmesį, galėjo objektyviai nematyti, kaip yra rodomas tarnybinis pažymėjimas pro D.

M. pusėje buvusį automobilio langÄ , tamsoje. Taigi apygardos teismas nesiremia vien tik jos parodymais kaip patvirtinančiais D. M. nesupratimÄ , kad jam nurodymus duoda policijos pareigÅ«nai.

30. Trečia, D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad iÅ¡ vaizdo medžiagos („V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: nuo 04 val. 11 min. 05 sek. iki 04 val. 11 min. 35 sek.) matyti, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. iÅ¡ maÅ¡inos buvo iÅ¡trauktas po mažiau nei 30 s. Per tokį trumpÄ laikÄ pareigÅ«nai nebÅ«tų spėję tinkamai parodyti tarnybinių pažymėjimų bei prisistatyti, be kita ko, pareigÅ«nams teigiant, kad tarnybinius pažymėjimus nuteistajam spėjo parodyti abu policijos pareigÅ«nai. 30.1.

Apygardos teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, nuo 04 val. 11 min. 05 sek. iki 04 val. 11 min. 35 sek., matyti, kad neuniformuoti policijos pareigÅ«nai priėjo prie automobilio, Å¡vietė žibintuvėliais, tačiau nei 04 val. 11 min. 35 sek., nei toliau Å¡iame vaizdo įraÅ¡e nematyti, jog buvo iÅ¡trauktas D. M. iÅ¡ automobilio. 30.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, netgi ir per 30 s policijos pareigÅ«nai galėjo parodyti tarnybinį (-ius) pažymėjimÄ (-us) ir iÅ¡traukti D.

M.. Pastebima, kad pareigūnai veikė nedelsdami, kadangi jie siekė, jog galimai neblaivus D. M. neišvažiuotų.

31. Ketvirta, D. M. manymu, nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų apie tai, jog nuteistasis (apeliantas) kėlė grėsmę policijos pareigÅ«nams (pas nuteistÄ jį (apeliantÄ ) nebuvo rasta nei Å¡aunamųjų ginklų, Å¡altųjų ginklų ir pan.). Taigi nuteistasis (apeliantas) buvo beginklis, sėdėjo automobilyje uždarytomis durimis ir langais, o prie automobilio atėjo net 4 neuniformuoti policijos pareigÅ«nai, staiga paÅ¡vietę į akis, vienu metu atidarė visas 4 automobilio duris. Nėra įrodymų, jog nuteistasis (apeliantas) bÅ«damas automobilyje bÅ«tų bandęs pabėgti. Apygardos teismas nesutinka su Å¡iais D. M. motyvais, kadangi buvo įtariama, kad D. M. buvo neblaivus, be to, automobilyje buvo trys asmenys.

32. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prie D. M. vairuojamo automobilio priėję policijos pareigūnai tinkamai prisistatė ir davė aiškius, teisėtus nurodymus D. M. išlipti iš automobilio, nusiraminti, nesipriešinti. 32.1. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad prie automobilio priėjo vyrai su kapišonais, liepė lipti, jais netikėjo, prašė prisistatyti. Jie sakė, kad yra iš policijos. Taigi D. M. pripažįsta, kad prie automobilio priėjo asmenys, kurie prisistatė, jog yra policijos pareigūnai. 32.2.

Svarbu paminėti, kad D. M. įvykio vakarÄ buvo neblaivus. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, jog jis į klubÄ atvyko 22–23 val., tik atėjęs nusipirko plastikinį nedidelį bokalÄ alaus, Å¡oko, alumi dalinosi su kitais, vėliau nusipirko tos pačios talpos sidro, kurį iÅ¡gėrė ne vienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. neblaivumas galėjo sutrikdyti jo suvokimÄ , kad jam prisistato policijos pareigÅ«nai, pamatyti jų tarnybinius pažymėjimus. Tačiau Å¡i aplinkybė neÅ¡alina nuteistojo atsakomybės ir pareigos vykdyti teisėtus policijos pareigÅ«nų nurodymus. 32.3.

Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad būnant patruliams, gal 50 metrų nuo automobilio, matėsi žymėta policijos mašina. G. L. priėjo prie automobilio dešinės pusės, jis ėjo paskui A. R., kuris priėjo prie vairuotojo pusės. Jie išsitraukė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė. Jie turėjo tai girdėti. D. M. pradėjo rėkti, kas jūs tokie, kad ne policijos pareigūnai. Jie nusprendė juos išlaipinti iš automobilio, kad pakeltų rankas.

D. M. nevykdė jų reikalavimo, A. O. bandė laikyti jo rankas. Jį bandė traukti iÅ¡ maÅ¡inos, D. M. jį nustÅ«mė, A. T. bandė jį sulaikyti. Jie rodė tarnybinius pažymėjimus. Jie buvo civiliais rÅ«bais. Su juo buvę žmonės reagavo ramiai, suprato, kad yra pareigÅ«nai. D. M. prieÅ¡inosi. Prie lango pridėjus pažymėjimas matosi. Pastiprinimo maÅ¡ina buvo žymėta. Patruliai buvo su uniformomis. Jie atbėgo gal už minutės. Nuo pirmo momento D. M. jų nesiklausė. Jie vykdė vieÅ¡Ä jÄ priemonę, gali atlikti pareigas be uniformos.

Jie neįsiveržė į automobilį. Kiek laiko praėjo nuo pažymėjimo parodymo, buvo rodoma ne kartÄ . D. M. rankų nerodė. Jie nuo pat pradžių prisistatė. 32.4. Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atidaręs vairuotojo dureles iÅ¡ karto prisistatė policijos pareigÅ«nu, nespėjus parodyti pažymėjimo asmuo pradėjo mosikuoti rankomis, rėkauti „kas jÅ«s tokie“, pasitraukit nuo manęs“. Prie jo ir vyro priėjo tyrėjas A. T. ir, pakartotinai parodęs vyrui tarnybinį pažymėjimÄ , prisistatė policijos pareigÅ«nu.

Vyras jų vis tiek nesiklausė ir nevykdė jų reikalavimų nusiraminti (1 t., b. l. 33–35). 32.5. Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie rodė pažymėjimus. Automobilyje asmenys vykdė nurodymus, suprato, kad tai policijos pareigÅ«nai. Jo kolega buvo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, rodė pažymėjimas. Salone buvo Å¡viesu, rodė įkišęs į salonÄ . Visi parodė, jis rodė D. M.. 32.6. Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tyrėjas A.

O., atidaręs priekines kairės pusės dureles, prisistatė esantis policijos pareigÅ«nas, tačiau vairuotojo vietoje sėdintis vyras, neiÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ėmė mosikuoti rankomis, rėkauti „kas jÅ«s tokie“, „pasitraukit nuo manęs“ (1 t., b. l. 22–24). 32.7. Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam aiÅ¡kino, kad yra policijos pareigÅ«nai. Kažkas prie jo veido prikiÅ¡o pažymėjimÄ . Kiti sulaikytieji suvokė, kad yra policijos pareigÅ«nai.

Nekilo abejonių, kad yra pareigÅ«nai. Jis prisistatė ir prašė iÅ¡lipti. Kolega prieÅ¡ akis rodė pažymėjimÄ . 32.8. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad taip pat visÄ laikÄ jo tarnybinis pažymėjimas buvo pakabintas ant kaklo, specialiame dėkle su skaidria plėvele, t. y. tarnybinis pažymėjimas buvo matomoje vietoje, maždaug krÅ«tinės aukÅ¡tyje, kortelė įdėta ta puse, kad kitas asmuo matytų pažymėjime esančiÄ nuotraukÄ bei kitus duomenis. Priėjus prie automobilio atidarė vairuotojo pusės dureles, asmeniui prisistatė, jog yra policijos pareigÅ«nas, nurodė jam savo vardÄ ir pavardę.

Taip pat parodė savo tarnybinį pažymėjimÄ , kuris buvo pakabintas ant kaklo. Å alia buvę pareigÅ«nai – tyrėjas A. O. ir tyrėjas A. T. vyrui aiÅ¡kino, jog jie yra policijos pareigÅ«nai, abu tyrėjai jam prisistatė. IÅ¡ kitos automobilio pusės stovėjo tyrėjas G. L. ir kontroliavo kitus automobilyje esančius asmenis. Tuo pačiu girdėjo, kaip jis prisistatė jiems, jog yra policijos pareigÅ«nas, nurodė jiems savo vardÄ ir pavardę (1 t., b. l. 60–62). 32.9. Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie turėjo pažymėjimus, buvo prisistatyta, kad iÅ¡ policijos.

Uniformuoti pareigÅ«nai buvo, stovėjo žymėtas automobilis, kuriuo metu jie atsirado prie vairuotojo, negali atsakyti. Jis pasakė, kad yra iÅ¡ policijos, pažymėjimas perÅ¡viečiamame įdėkle kabėjo ant kaklo. 32.10. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam artinantis prie automobilio jo tarnybinis pažymėjimas buvo pakabintas ant kaklo, specialiame dėkle su skaidria plėvele, t. y. buvo matomoje vietoje, maždaug krÅ«tinės aukÅ¡tyje, kortelė įdėta ta puse, kad kitas asmuo matytų pažymėjime esančiÄ nuotraukÄ bei kitus duomenis.

Priartėjus prie automobilio pažymėjimÄ laikė ranka maždaug savo pečių lygyje, nukreipęs į asmenis, sėdinčius automobilyje. R. B. iÅ¡ karto prisistatė, kad yra „policijos tyrėjas G. L.“ ir laikė pažymėjimÄ , nukreiptÄ Ä¯ asmenį (1 t., b. l. 56–58). 32.11. Liudytojas R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo labai neblaivus, pamena, kad jį iÅ¡veda iÅ¡ klubo. Jį apsauga iÅ¡vedė iÅ¡ klubo ir po to tik pamena, kad atsidaro maÅ¡inos durys ir ten policija.

Tik matė, kaip atidarė automobilio duris, sakė „policija“. E. sėdėjo ant priekinės sėdynės. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės už keleivio. Jo girtumas buvo sunkus ar arti sunkaus. Girdėjo, kad pasakė – „policija“. Antrankių nenaudojo.

33. Taigi liudytojai, įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, vienareikšmiškai patvirtino, kad jie ne tik prisistatė, jog yra policijos pareigūnai, tačiau ir parodė pažymėjimus, tiek pridėjus prie automobilio lango, tiek salone. Be to, prieš prisistatant pareigūnams 50 m nuo D. M. valdomo automobilio stovėjo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis, kurį D. M. galėjo matyti. Taip pat svarbu paminėti, kad D. M., pastebėjęs, kad prie jo automobilio priėjo neuniformuoti pareigūnai, slėpė narkotines medžiagas, kas taip pat rodo, kad jis galėjo suprasti, jog atėjo policijos pareigūnai.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiti automobilyje buvę keleiviai suprato, jog prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, vykdė jų nurodymus ir jiems abejonių dėl to nekilo. Pastebima ir tai, kad po minutės nuo pirmojo kontakto prie neuniformuotų pareigūnų prisijungė uniformuoti pareigūnai, iš ko D. M. jau prasidėjus fiziniam konfliktui galėjo dar labiau įsitikinti, jog priešinasi policijos pareigūnams.

34. Įvertinus šiuos įrodymus, galima spręsti, jog ir apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nustatė, kad D. M. pozicija, jog jis nesuprato, jog jį sulaiko policijos pareigūnai, jie neprisistatė, paneigia ir jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad ,,prie automobilių priėjo vyrai su kapišonais, liepė lipti, jais netikėjo, prašė prisistatyti. Jie sakė, kad yra iš policijos“. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti, kad prieš jį yra policijos pareigūnai.

35. D. M. apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad policijos pareigÅ«nai akivaizdžiai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingÄ jėgÄ nuteistojo atžvilgiu. Anot apelianto, fizinė jėga sulaikant nuteistÄ jį (apeliantÄ ) buvo naudojama, panaudota fizinė jėga buvo neproporcinga ir neteisėta, peržengiant savo kompetencijos ribas. Nurodoma, kad nuteistasis (apeliantas) nekėlė jokios grėsmės nei policijos pareigÅ«nams, nei aplinkiniams, tad nebuvo bÅ«tinybės policijos pareigÅ«nams naudoti fizinį smurtÄ , „tazerį“ bei aÅ¡arines dujas prieÅ¡ vienÄ beginklį nuteistÄ jį (apeliantÄ ).

Buvo 5 policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ vienÄ beginklį nuteistÄ jį (apeliantÄ ). D. M. nuomone, tai patvirtina liudytojų P. Å . (liudytojas P. Å ., apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas Å¡ioje byloje, vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, jog nuteistasis (apeliantas) buvo spardomas policijos pareigÅ«nų: „Vieni spardo per Å¡onÄ , kiti „tazeriu“. <...> Buvo kankinamas žmogus <...> Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis prieÅ¡intųsi <...>. Buvo spardoma į visur. Jo akim, tai nebuvo teisėti veiksmai.

Spardė gal 3 pareigÅ«nai, vienas su tazeriu. Jie pasikeisdami spardė. Gal porÄ minučių. <...> Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigÅ«nė ir jis baigė filmuoti. <...> Tik spardė. Jis nematė, kad nuteistasis (apeliantas) bÅ«tų prieÅ¡inęsis policijos pareigÅ«nams.“. Å ias aplinkybes liudytojas matė iÅ¡ arti, t. y. iÅ¡ 1,5 m), E. J., nuteistojo (nurodė, kad aÅ¡arinės dujos buvo panaudotos jo atžvilgiu, dėl ko jam trÅ«ko oro, ypač sėdint policijos pareigÅ«nų automobilyje įrengtoje sulaikymo kameroje) parodymai, vaizdo-garso įraÅ¡ai (vaizdo medžiagoje „V1714-191019-0421619-043545-20010400.mp4“, laiko žymė nuo 04:29:00, matyti, kad sulaikytasis vedamas į automobilį negali atsimerkti), specialisto iÅ¡vada.

36. Apygardos teismas pirmiausiai apžvelgia D. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra susiję su paminėta jo pozicija, kad policijos pareigÅ«nai akivaizdžiai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingÄ jėgÄ nuteistojo atžvilgiu. Jo parodymai detalizuoja Å¡iÄ jo bendrÄ pozicijÄ . 36.1. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. jis atvyko į naktinį klubÄ apie 22–23 val., buvo iki 3 val., iÅ¡gėrė alaus, rÅ«kykloje vaiÅ¡inosi, kuo vaiÅ¡ino.

Tik atėjęs nusipirko plastikinį nedidelį bokalÄ alaus, Å¡oko, alumi dalinosi su kitais, vėliau nusipirko tos pačios talpos sidro, kurį iÅ¡gėrė ne vienas. Vyrai, kurie prisistatė, jog yra iÅ¡ policijos, tempė į laukÄ , D. M. prašė prisistatyti. Tempiamas iÅ¡lipo, vėl paprašė prisistatyti. Vyrai pasakė, kad jie policija, jie buvo be uniformų, pažymėjimų nerodė, skubino lipti iÅ¡ maÅ¡inos, tempė už rÅ«bų. Kai bandė pargriauti, stengėsi iÅ¡silaikyti ant kojų.

Pribėgo A. T. ir trenkė jam į veidÄ . D. M. nė vieno smÅ«gio nesudavė. Tyčia jokių smÅ«gių nesudavė. Prisijungė daugiau žmonių, buvo pargriautas, gavo elektroÅ¡oko, aÅ¡arinių dujų. „Tazeris“ panaudotas daug kartų, bandė jį panaudoti be rÅ«bų, norėjo nutraukti kelnes. Vienas pareigÅ«nas kiÅ¡o žvyrÄ jam į burnÄ , kad nerėktų, kai gulėjo ant žemės. Kaip grumtynės baigėsi, neatsimena, atsimena, kad nuvedė jį į automobilį. Jam trÅ«ko oro, prašė atidaryti duris, trankė į automobilio Å¡onÄ , kad įleistų oro.

PareigÅ«nas J. atidarė automobilio dureles, galėjo kvėpuoti per grotas. Buvo perkeltas kelis kartus į kitus automobilius. VienÄ kartÄ jį vėl iÅ¡vilko iÅ¡ automobilio, kad geriau uždėtų antrankius. Automobilyje iÅ¡buvo apie 8 val., matė, kaip darė kratÄ jo automobilyje. IÅ¡ jo pusės tyčinių spyrių nebuvo, grumtynių metu gal ir galėjo bÅ«ti, nes jo kojos buvo mėlynos. Kai gulėjo veidu į žemę, Å¡aukė, kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų žvyru jam bandė užčiaupti burnÄ , kažkieno pirÅ¡tas buvo jo burnoje. tyčinių spyrių nepripažįsta, nesileido pargriaunamas.

PareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, vengė jų smurto. Jis balsÄ pakėlė pirmÄ kartÄ , kai jį tempė iÅ¡ automobilio ir neprisistatė. Kai kiÅ¡o žvyrÄ Ä¯ burnÄ , nulaužė dantį, galėjo pirÅ¡tÄ susižeisti. SmÅ«gių gavo daug, jam megztinis buvo ant galvos, nieko nematė 36.2. 2022 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad nekėlė nei rankos, nei kojos prieÅ¡ pareigÅ«nus. Suvokti negalėjo, kad priėjo policijos pareigÅ«nai, nes buvo neuniformuoti. 36.3. 2019 m. spalio 19 d.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bÅ«nant automobilyje jis įjungė Å¡ilumÄ , kad suÅ¡ilti, ir tada pasibeldė į vairuotojo pusės durelių langÄ vyrukai su kapiÅ¡onais, kurie pasakė, kad liptų į laukÄ , nes jie policija. Jis paprašė, kad jeigu jie policija, tai parodytų pažymėjimus, tada jie pradėjo jį traukti ir jis vėl paprašė jų prisistatyti ir vienas iÅ¡ pareigÅ«nų trenkė jam į veidÄ vienÄ kartÄ , tačiau kuris pareigÅ«nas trenkė, jis veido nematė ir neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negali.

Tada jis supyko ir pradėjo juos stumdyti ir rėkti, kad jie ne pareigÅ«nai, o gatvės chuliganai, jis pats jų nemušė, tik stÅ«mė juos nuo savęs. Jis leido jiems jį sulaikyti ir pargriauti ant žemės. Tada gavo elektroÅ¡oku į nugarÄ , buvo uždėti antrankiai ant rankų ir kojų, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų koja užmynė galvÄ . Kiek buvo policijos pareigÅ«nų ir kÄ kiekvienas darė, nežino, tačiau jie vienu metu kratė elektroÅ¡oku, užmynęs galvÄ laikė prispaudęs prie žemės, spardė į Å¡onus ne vienÄ kartÄ , ne mažiau 20 kartų.

Spardėsi ir jis kiek įmanydamas prispausta galva, dujomis akyse. Kai policijos pareigÅ«nai supyko, kad elektroÅ¡oku veikė jį per silpnai, purÅ¡kė jam į akis dujas ne mažiau 5 kartų, ir jam kiÅ¡o žemes į veidÄ ir į burnÄ , ėmė numaudinėti kelnes, iÅ¡traukė dirÅ¾Ä , suplėšė kelnių klynÄ , ir purtydami „tazeriu“ numaudinėjo kelnaites, tada jis iÅ¡ viso pasiuto. Toliau stovėjo ant galvos ir ant krÅ«tinės iÅ¡ virÅ¡aus su koja treptelėjo, skaičiaus neprisimena, nes pradėjo iÅ¡sijunginėti.

Ant kojų buvo uždėtos virvės, pusės centimetro storio, dar storesnės, buvo pilkos ir juodos, su plastmasiniais fiksatoriais, pasodino į automobilį ir įmetė atskirai jo batus. Tada kažkas, nežino kas, priėjo prie jo ir paklausė, kas atsitiko, tada, kai viskÄ papasakojo, tai iÅ¡girdo tik ačiÅ«, čia buvo farai, nes jis pats nieko nematė, įtaria, kad buvo filmuojama. Tada uždarė automobilio duris ir langus, visÄ apipurkÅ¡tÄ 5 kartus dujomis, be batų ir iÅ¡draskytais drabužiais, be jokios ventiliacijos.

Ä®taria, kad tai buvo filmuojama laida. Tada jis labai blogai jautėsi su aÅ¡arojančiomis akimis ir prašė, kad įleistų oro, bet kai niekas į tai nereagavo. Tada spyrė koja į automobilio sienÄ Å¡aukdamas „oro“, tai kartojo daugelį kartų. Praėjo apie pusvalandį ar valandÄ , tada buvo labai sunku orientuotis laike. Priėjo A. J., kuris atidarė automobilio duris ir paklausė, ar jeigu paliks praviras duris, ar nustos Å¡Å«kauti, tai jis pasakė, kad to ir praÅ¡o. Paliko praviras duris ir jis pradėjo atsigaudinėti, galėjo atsimerkti ir paklausė, ar gali gauti vandens, jam buvo pasakyta, kad jam tai nepriklauso (2 t., b. l. 74–79). 36.4.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad nežinojo, ar tai tikrai pareigÅ«nai, prašė elgtis žmoniÅ¡kai. PareigÅ«nai patys puolė naudoti jėgÄ , jis tik gynėsi, galimai pareigÅ«nai patys naudodami jėgÄ ir susižalojo. Neneigia pačių veiksmų, muistėsi, vengė prievartos. Vienu momentu jis stangrino kojas, jomis mosikavo, kai jam bandė nuimti kelnes ir net kelnaites, laikė už jų, galimai galėjo pataikyti pareigÅ«nams, tačiau tai nebuvo kažkokie tyčiniai spyriai jiems.

Be to, patys pareigÅ«nai jį irgi spardė, bent jau jam taip atrodė, galėjo ir tokiu bÅ«du patys užsigauti. Taip pat nori paminėti, kad buvo naudojamos aÅ¡arinės dujos, nors visi pareigÅ«nai tÄ neigia (2 t., b. l. 95–97).

37. Taigi pagal D. M. parodymus jis nė vieno smÅ«gio nesudavė tyčia nei rankomis, nei kojomis, tik pastÅ«mė jį užpuolusius vyrus, o pareigÅ«nai pirmieji jį tempė iÅ¡ automobilio, užmovė rÅ«bus ant galvos, smogė jam į galvÄ , pargriovė jį ant žemės, jis gavo elektroÅ¡oko daug kartų, purÅ¡kė jam į akis dujas ne mažiau 5 kartų, jam uždėjo antrankius, vienas pareigÅ«nas koja užmynė galvÄ , vienas pareigÅ«nas kiÅ¡o žvyrÄ jam į burnÄ , kad nerėktų, kai gulėjo ant žemės, o kai kiÅ¡o žvyrÄ , jam nulaužė dantį, galėjo pirÅ¡tÄ susižeisti, spardė į Å¡onus ne mažiau 20 kartų, jį iÅ¡vilko iÅ¡ tarnybinio automobilio, kad geriau uždėtų antrankius, kažkieno pirÅ¡tas buvo jo burnoje.

38. Apygardos teismas nesutinka su apeliantu, kad policijos pareigÅ«nai akivaizdžiai virÅ¡ijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingÄ fizinę jėgÄ nuteistojo atžvilgiu. Nors D. M. nurodo, kad jis nekėlė jokios grėsmės nei policijos pareigÅ«nams, nei aplinkiniams, tad nebuvo bÅ«tinybės policijos pareigÅ«nams naudoti fizinį smurtÄ , „tazerį“ bei aÅ¡arines dujas prieÅ¡ vienÄ beginklį nuteistÄ jį (apeliantÄ ), tačiau tokiÄ jo pozicijÄ paneigia žemiau iÅ¡vardijami įrodymai, aplinkybės ir jų aukÅ¡tesniojo teismo vertinimas. 38.1.

Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareigūnai nusprendė automobilio keleivius išlaipinti iš automobilio, kad pakeltų rankas. D. M. nevykdė jų reikalavimo, A. O. bandė laikyti jo rankas. Jį bandė traukti iš mašinos, D. M. A. O. nustūmė, A. T. bandė jį sulaikyti. D. M. priešinosi. Kai buvo išmestos galimai narkotinės medžiagos, jo elgesys buvo priešiškas. Nuo pirmo momento D. M. jų nesiklausė. Pareigūnai bandė jo rankas sulaikyti, jis muistėsi, spardėsi.

A. O. bandė sulaikyti jo kojas ir rankas. Gal 4–5 smÅ«gius jam pataikė į blauzdÄ , pataikė į rankas, buvo sužalotas deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas, atsirado kraujosrÅ«vos, jautė skausmÄ nykÅ¡tyje. Buvo naudojamas ,,Tazeris“. D. M. standino rankas, spardėsi, mosikavo rankomis. 38.2. Nukentėjusysis A. O. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nespėjus parodyti pažymėjimo asmuo pradėjo mosikuoti rankomis, rėkauti „kas jÅ«s tokie“, „pasitraukit nuo manęs“.

A. O. vyrÄ laikė už rankų, kad iÅ¡vengti smÅ«gių. Vėliau vyras jį pastÅ«mė ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Kartu su tyrėju A. T. bandė sulaikyti jų atžvilgiu agresyvų vyrÄ . Vyras standindamas rankas nesileido sulaikomas. Bandant sulaikyti vyrÄ tyrėjas A. T. su juo nukrito ant žemės. Toliau bandant sulaikyti asmenį jis pradėjo kojomis spardytis, ko pasekoje jam su kojomis spyrė ne mažiau 5 kartų į kojų sritį. Spyrių metu jautė fizinį skausmÄ . Vėliau pastebėjo, kad ant deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to susidarė kraujosruva, kuri galimai atsirado sulaikymo metu (1 t., b. l. 33–35). 38.3.

Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad įtarė, jog asmuo gali bÅ«ti neblaivius ir apsvaigęs, kažkas iÅ¡ kolegų matė, kad buvo uostomi milteliai. Ä®tarė, kad automobilyje daro nusikalstamÄ veikÄ , jie priėjo sulaikyti asmenis. D. M. pradėjo stumdyti, bandė uždaryti duris. Jis pasidarė neprognozuojamas. IÅ¡traukė iÅ¡ automobilio dviese, norėjo uždėti antrankius. D. M. pradėjo stumdyti Å¡aukdamas ir bandė uždaryti duris. D. M. pradėjo vartytis rankomis, mosikuoti.

Kad apsvaigęs, akivaizdžiai nurodė jo fizinė jėga, jis kėlėsi, griuvo, vartėsi. Buvo sunku sulaikyti jo judesius. Jo judesiai buvo neprognozuojami. Jam buvo suriÅ¡tos kojos, jis nurovė tÄ kojų suriÅ¡imÄ . Jis A. T. spardė kojomis, kiek smÅ«gių, nepamena. Jautė nugaros skausmus. D. M. pats vartaliojosi ant žvyro. PareigÅ«nai jį bandė prilaikyti prie žemės. Jokių smÅ«gių jam nesudavinėjo. Nukentėjusysis A. T. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus. 38.4.

Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad prašė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, jis nelipo, pradėjo Å¡aukti, daužytis. Jis nelipo, nepamena, kaip iÅ¡lipo, ar jie jam padėjo iÅ¡lipt traukdami iÅ¡ automobilio. Jis, iÅ¡lipęs, stovint prie automobilio, puolė ant vieno iÅ¡ kolegų, kolega atÅ¡oko ar pargriuvo ir tada, rodos, A. T., griebė atitraukti nuo A. O. ir pargriovė ant žemės. Jis visÄ laikę rėkė, žviegė, elgėsi neadekvačiai, mosikavo rankomis, spardėsi, pareigÅ«nai jį bandė sutramdyti.

Kai jis iÅ¡lipo, puolė A., stumtelėjo, A. T. griebė jį ir atitraukinėjo, jie abu griuvo ant žemės. Po ko jis daugiau neatsikėlė. A. T. ir A. O. bandė uždėt antrankius, jis gulėjo ant pilvo, daužėsi, spardėsi, mosikavo rankomis, galva valgė žemes. Gal dar pribėgo uniformuoti, už nugaros uždėjo antrankius. Nuvedus į maÅ¡inÄ spardė sulaikymo duris, jis bandė iÅ¡siveržti. Kas naudojo aÅ¡arines dujas, nežino. Uniformuoti pareigÅ«nai turėjo „tazerį“.

A. R. neturi „tazerio“. Dujų balionėlio neturėjo. Rodos, nieks neturėjo dujų balionėlio. A. R. puolė O., tada A. T. jį užsimetė ant savęs. Nenaudojo dujų. 38.5. Liudytojas A. R. 2020 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad priėjus prie automobilio atidarė vairuotojo pusės dureles, asmeniui prisistatė, jog yra policijos pareigÅ«nas, nurodė jam savo vardÄ ir pavardę. Taip pat parodė savo tarnybinį pažymėjimÄ , kuris buvo pakabintas ant kaklo. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras, t. y.

D. M., pasimetė, pradėjo muistytis, rankas kiÅ¡o po vairu. Å alia buvę pareigÅ«nai – tyrėjas A. O. ir tyrėjas A. T. vyrui aiÅ¡kino, jog jie yra policijos pareigÅ«nai, abu tyrėjai jam prisistatė. Buvo praÅ¡oma vyro elgtis ramiai, netriukÅ¡mauti, aiÅ¡kino, jog nori tik patikrinti automobilį bei jame esančius asmenis. D. M. toliau nesiklausė, muistėsi automobilyje, nevykdė jų reikalavimų nusiraminti ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Kažkuriuo momentu D. M. pastÅ«mė tyrėjÄ A. O., bandė jam suduoti rankomis, mosikavo jomis.

VisÄ laikÄ garsiai Å¡aukė, tačiau kÄ , neprisimena. Asmeniui bÅ«nant lauke ir jo sulaikymo metu stovėjo Å¡alia automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inėje pusėje. Kartu su tyrėju G. L. stebėjo automobilyje buvusius asmenis, kurie elgėsi ramiai ir reagavo į reikalavimus. D. M. buvo pargriautas ant žemės, jis spardėsi, įspyrė A. T. į kojas. VisÄ laikÄ girdėjosi D. M. Å¡aukimas, necenzÅ«riniai žodžiai, atsikalbinėjimai į praÅ¡ymus nusiraminti ir nesiprieÅ¡inti (1 t., b. l. 60–62). 38.6.

Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai pradarė automobilio langus, matė jį iki peties, jis elgėsi kitaip nei keleiviai. Buvo staigūs judesiai, grubi kalba, keiksmažodžiai, agresija. Buvo neprognozuojamas elgesys. Po to už automobilio voliojosi pareigūnas su vairuotoju. Suprato, kad buvo pasipriešinimas. Ant žolės buvo vartymasis, atbėgo dar uniformuoti. Girdėjo riksmus. G. L. buvo prie automobilio, grumtynės vyko už automobilio. Buvo panaudota spec. priemonė. 38.7.

Liudytojas G. L. 2020 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po kiek laiko vienas iÅ¡ kolegų (kuris, nepamena) pastebėjo, kad tai tas pats asmuo, buvęs naktinio klubo „Fabrikas“ patalpose ir jis esÄ s apsvaigęs. Kadangi vairuotojas buvo įjungęs transporto priemonės variklį, buvo nutarta eiti prie automobilio ir patikrinti, ar jis yra blaivus ir jo vairavimas nesukels grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui. Girdėjo, kaip automobilio vairuotojo pusėje D. M. plÅ«dosi, keikėsi, visaip vengė vykdyti policijos reikalavimus.

Pamena, jo buvo reikalaujama iÅ¡lipti iÅ¡ transporto priemonės, šį reikalavimÄ girdėjo. Kiek pamena, matė, kaip D. M. pakyla nuo sėdynės, ar jis iÅ¡lipo, ar buvo iÅ¡temptas, nežino, kadangi D. M. matė ne visÄ , o tik dalinai, vaizdÄ užstojo automobilio vidaus detalės bei stogas. IÅ¡ karto, kai D. M. atsidÅ«rė lauke, pastebėjo grumtynes, kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų ir D. M. atsidÅ«rė kažkur už automobilio galo, toliau nuo jo. Prie jo tuo metu buvo vyr. tyrėjas A. R., pastarasis padėjo vykdyti jo minėtų automobilio keleivių kontrolę.

Po kiek laiko iÅ¡girdo elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ garsÄ . Girdėjo, kaip D. M. plÅ«dosi, keikėsi (konkretaus turinio nepamena, nelabai kreipė dėmesį). Kiek pareigÅ«nų atliko D. M. sulaikymÄ , nežino, bet mano, tai buvo apie 4 pareigÅ«nai, du su uniformomis ir du neuniformuoti. Kiek pamena, vienas iÅ¡ tų pareigÅ«nų be uniformos buvo tyrėjas A. O. ir A. T.. Kaip D. M. prieÅ¡inosi ir spardė pareigÅ«nams kojas, nematė, nes, kaip ir minėjo, stovėjo kitoje automobilio pusėje, kadangi „Toyota Rav4“ yra aukÅ¡tesnis automobilis nei įprasta, galėjo matyti tik kolegų kyÅ¡ančias galvas kitoje pusėje.

Sužalojimų ant pareigÅ«nų nematė, nes nežiÅ«rėjo. Kolegos jam nieko nesakė. Jis minėto įvykio metu nenukentėjo. Kiek pamena, minėtame automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 56–58). 38.8. Liudytoja B. S. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad mano, jog buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, nes nuo alkoholio elgiasi kitaip. Jo elgesys buvo ne nuo girtumo. Automobilyje jis daužė, po to jį persodino į kitÄ automobilį, ji sėdėjo, rašė protokolÄ ir dėl Å¡io įvykio tarnybinį praneÅ¡imÄ .

„Tazerį“ naudojo du karus, tarnybiniame nurodė. Nepamena, ar naudojo dujas. Dujų kvapo nejuto. D. M. spardėsi, labai muistėsi, kolegos bandė kojas pritraukti, jas surišti. „Tazerį“ naudojo jos kolega. Kai narkotinis apsvaigimas, dujų nejaučia ir jiems „tazeris“ neveikia. Jie visi bandė jį sulaikyti, jis muistėsi, priešinosi, spardėsi. Jie buvo su kolega, pirmo komisariato dar trys ar keturi pareigūnai ir dar trys atvažiavo. 38.9. Liudytoja B. S. 2020 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgirdo „Nesipriešink“ ir pamatė, kad prie automobilio vyksta susistumdymas.

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vyras pastÅ«mė pareigÅ«nÄ , jam spardė kojas. Abu nugriuvo, atsistojo. Su kolega nubėgo link jų ir bandė pargriauti besiprieÅ¡inantį vyrÄ . Jis tikrai matė, kad jie pribėgo uniformuoti. Pargriautas ant žemės vyras nuolat muistėsi, spardėsi, rėkė „eikit nuo manęs, kas jÅ«s tokie“, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Tiek ji, tiek jos kolega reikalavo jo „nusiraminti“, „nesiprieÅ¡inti“, „sudėti rankas už nugaros“.

Vyras į reikalavimus nereagavo, rėkė, kad jie apsimetėliai, urlaganai, kad uniformÄ iÅ¡ kažkur gavo, spardėsi, jai du kartus įspyrė į blauzdÄ , pataikė kojomis ir kolegoms. Kadangi vyras ir toliau aktyviai prieÅ¡inosi, buvo agresyvus, garsiai suÅ¡uko, kad panaudos „Taserį“. Vyras toliau prieÅ¡inosi ir kai tik kolegos jį prispaudė prie žemės, ji iÅ¡sitraukė spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisÄ â€žTaserx26“, juo prilietė vyrui juosmenį arčiau sėdmenų du kartus, tačiau tai nedavė jokių rezultatų.

Vyras dar labiau įsiuto, bandė stotis, suduoti jiems, raitėsi ant žemės (žvyro dangos), nutrÅ«ko net jo paties diržas. BÅ«damas prispaustas prie žemės jis savo galva, keliais, bandydavo stotis, pamatė nubrozdinimus jo veide, galvoje. Kartu su kolega N. R. nusprendė naudoti „Taser“ vienu metu, kad bÅ«tų didesnis efektas siekiant, kad vyras nors Å¡iek tiek nusiramintų. Atrodė, kad nejautė jokio skausmo. AÅ¡arinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo. Nematė, kad vyrui į burnÄ bÅ«tų patekę smėlio, nes jis negalėtų kalbėti, o jis nuolat rėkė.

Abiem panaudojus „Taserį“ vyras Å¡iek tiek aprimo, jiems pavyko uždėti jam antrankius už nugaros. Bet jis toliau spardėsi, todėl jo paties suplėšytu diržu jam suriÅ¡o kojas. VyrÄ , surakintÄ ir suriÅ¡tomis kojomis, ant žemės prispaustÄ laikė tol, kol atvyko į pagalbÄ mobilios kuopos pareigÅ«nai ir jį nuvedė į jų tarnybinio automobilio V1714 sulaikymo patalpÄ (1 t., b. l. 64–66). 38.10. Liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pribėgo padėti, tai sunkiai gavosi.

Sulaikius buvo patalpintas į tarnybinį automobilį ir iÅ¡vežtas į komisariatÄ . Sunkiai gavosi, nes nėra matęs tokios fizinės bÅ«klės ir kad nejaustų fizinio skausmo, taip aktyviai prieÅ¡intųsi. Spec. priemonės panaudota du „tazeriai“. Užlaužus rankÄ pamatė, kad nereaguoja į skausmÄ , nusprendė naudoti „tazerį“, kad iÅ¡vengti pasekmių. Jie penkiese negalėjo uždėti antrankių. Jis raitėsi, buvo suriÅ¡tos kojos ir rankos ir tarpusavyje dantimis kabino žvirgždÄ , žemę, bandė Å¡liaužti.

N. R. liepė naudoti „tazerį“, kad gauti laiko uždėti antrankius. N. R. buvo vyresnysis, nuo „tazerio“ nebÅ«na sunkesnių pasekmių. Dujos buvo naudotos. Jis buvo nuneÅ¡tas į tarnybinį automobilį. Naudojo „tazerį“ kelis kartus. Instrukcija leidžia naudoti „tazerį“ tiek, kiek pasiekiamas rezultatas. N. R. neatsimena, ar naudojo dujas. N. R. naudojo „tazerį“ du ar daugiau kartų. D. M. nuo kojų nusiplėšė antrankius, po to buvo surakintas antrÄ kartÄ .

Ä® patalpÄ dujų nieks nepurÅ¡kė. D. M. iÅ¡vežė po pusvalandžio. 38.11. Liudytojas N. R. 2020 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareigÅ«nai kažkÄ su tais asmenimis automobilyje kalbėjo, negirdėjo konkrečiai, tik netrukus iÅ¡girdo Å¡auksmus „Policija“, „NesiprieÅ¡ink“. Pamatė, kad vyksta susistumdymas. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nepažįstamas vyras stumdydamasis kojomis smÅ«giuoja pareigÅ«nui į kojas. Jie tai griuvo, tai stojosi. Su kolege nubėgo į pagalbÄ , bandė pargriauti vyrÄ .

Vyras buvo labai agresyvus, neadekvačiai elgėsi. Garsiai visi davė jam nurodymus nesiprieÅ¡inti. Jiems pavyko jį pargriauti ant žemės, tačiau vyras ir toliau prieÅ¡inosi, spardėsi. Pagavus jo kojÄ jis kita imdavo spardytis. Pataikė jam ir kolegoms. Atrodė, kad vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus. Jis nepakluso jų reikalavimui iÅ¡tiesti kojas, sudėti rankas už nugaros, nesiprieÅ¡inti. Kadangi jiems nepavyko jam uždėti antrankių, kolegė garsiai perspėjo, kad panaudos „Taser“.

Vyras atsakė, kad jam „pochui“, vartojo jų atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, vadino apsimetėliais. Vyras įspyrė kolegei į blauzdÄ , jam į galvÄ bandant laikyti prispaustÄ Ä¯tariamÄ jį ant žemės tam, kad neleisti atsistoti, kolegė B. S. panaudojo spec. priemonę „Taserx26“ kaip įprastÄ elektroÅ¡okÄ mažiausiai du kartus, netoli sėdmenų, bet tai nedavė jokių rezultatų, vyras dar labiau įsiuto, pradėjo dar labiau muistytis, bandė stotis. Dar kartÄ suÅ¡uko kolegei, kad abu vienu metu naudoja „Taser“, kad bÅ«tų pasiektas didesnis efektas ir padaryti mažesni sužalojimai vyrui, nes Å¡iuo metu naudoti fizinę prievartÄ buvo beprasmiÅ¡ka.

Abiems panaudojus „Taser“ vyras Å¡iek tiek aprimo, pavyko uždėti jam antrankius. Uždėjus antrankius už nugaros vyras ir toliau spardėsi, todėl jo paties diržu jam suriÅ¡o kojas. VyrÄ , surakintÄ ir suriÅ¡tomis kojomis, ant žemės prispaustÄ laikė tol, kol atvyko mobilios kuopos pareigÅ«nai ir kartu jį nuvedė į jų tarnybinio automobilio V1714 sulaikymo patalpÄ . Sėdėdamas automobilyje vyras rėkė, spardė automobilio vidų, į reikalavimus apsiraminti nereagavo. Su mobiliosios kuopos pareigÅ«nais atrakinus duris pamatė, kad jo antrankiai jau priekyje.

Norėjo jam persegti antrankius už nugaros ir suriÅ¡ti kojas, kad neniokotų turto, mobilios kuopos pareigÅ«nas jam liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tačiau vyras nesureagavo, jėga buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ automobilio, jam persegti antrankiai už nugaros, suriÅ¡tos kojos su vienkartinėmis suriÅ¡imo priemonėmis, kurias jis vėliau sudraskė, nors jos yra labai stiprios. Vyras vėl buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, o vėliau persodintas į kitÄ automobilį, nes jų pamaina baigėsi.

Jo akivaizdoje nematė, kad vyras būtų vėmęs krauju. Pretenzijų tam vyrui neturi, įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 68–70). 38.12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3739/2019(01) nurodyta, kad A. O. nustatytas dešinės plaštakos V-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. spalio 19 d.).

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės plaÅ¡takos I-o pirÅ¡to sumuÅ¡imo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 41–42). 38.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020 m. kovo 25 d. raÅ¡te „Dėl patikslinimo“ Nr. (1.11)SD-01-225 nurodyta, kad patikslina iÅ¡vados Nr. G 3739/2019(01) 1-Ä punktÄ : A.

O. nustatytas dešinės plaštakos IV-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. spalio 19 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės plaštakos I-o piršto sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 44).

39. Taigi iÅ¡ Å¡ių liudytojais apklaustų ir tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampančių policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, kad buvo įtariama, jog D. M. gali bÅ«ti apsvaigęs (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta ir D. M., parodęs, kad įvykio vakarÄ gėrė alaus, sidro, rÅ«kė) ir gali vairuoti automobilį, be to, automobilyje daryti nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu. Kadangi automobilyje buvo trys asmenys, natÅ«ralu, kad prie automobilio priėjo keli policijos pareigÅ«nai.

D. M. galimas neblaivumas ir mėginimas nuslėpti daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, galėjo sÄ lygoti jo agresyvumÄ , mažesnį skausmo jutimÄ . IÅ¡ tolesnių įvykio aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad D. M. vengdamas sulaikymo nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, elgėsi įžūliai, agresyviai ir pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams. D. M. pats pirmas pradėjo mosikuoti rankomis, daužytis, Å¡aukti, rėkauti „kas jÅ«s tokie“, „pasitraukit nuo manęs“, nors, kaip jau buvo įvertinta Å¡io nuosprendžio 33 punkte, pareigÅ«nai prisistatė informuodami automobilyje esančius asmenis žodžiu, kad jie yra policijos pareigÅ«nai, o po to ir parodydami D.

M. tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnams paprašius D. M. nusiraminti, elgtis ramiai, netriukšmauti, išlipti iš automobilio tam, kad jis pakeltų rankas, jis nepakluso šiems pareigūnų nurodymams, muistėsi automobilyje, kai pareigūnai ji bandė ištraukti iš automobilio, nustūmė A. O.. Be visų kitų liudytojų paminėtų D. M. priešinimosi veiksmų (mosikavo rankomis, jas standino, muistėsi ir t. t.), paminimi agresyvesni jo veiksmai, kad D. M. bandė smūgiuoti tiek A. T., tiek tyrėjui A.

O., juos spardė, policijos automobilyje spardė grotas, kameras, nurovė kojų suriÅ¡imÄ . Jį tramdė keli policijos pareigÅ«nai, naudojo specialiÄ sias priemones, o tai taip pat patvirtina jo aktyvius pasiprieÅ¡inimo veiksmus. Grumtynės truko 10–15 min, kas taip pat rodo, jog D. M. nenusileido pareigÅ«nams pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ . Apygardos teismas pabrėžia, kad nukentėjusieji A. O., A. T., liudytojai A. R., B. S., N. R. parodė aplinkybę, kuri ir buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, jog D.

M. tyčia kelis kartus spyrė A. O. ir A. T. į kojų sritį, jie juto fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie aktyvÅ«s ir ilgalaikiai D. M. veiksmai rodo, kad jis pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams, o ne gynėsi nuo jų neva perteklinės jėgos naudojimo. Å ių liudytojų policijos pareigÅ«nų, jų sužalojimų kontekste D. M. parodymai, jog jis nė vieno smÅ«gio nesudavė nei rankomis, nei kojomis, ar tik pastÅ«mė jį užpuolusius vyrus, yra visiÅ¡kai neįtikinami, nelogiÅ¡ki, nepaaiÅ¡kinantys policijos pareigÅ«nų jėgos panaudojimo priežasčių.

Toliau apygardos teismas aptaria Å¡io nuosprendžio 35 punkte minėtus konkrečius apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas įrodinėja policijos pareigÅ«nų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ ir neproporcingos fizinės jėgos nuteistojo atžvilgiu panaudojimÄ .

40. Apeliaciniame skunde D. M. nurodė, kad A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėjo, jog aÅ¡arinės dujos buvo panaudotos, tačiau vėlesniuose jo ir kolegų parodymuose imama neigti, o dar vėliau policijos pareigÅ«nai duodami parodymus teisme vėl tai nurodo. PareigÅ«nai duodami parodymus nurodo apie skirtingÄ spec. priemonių panaudojimÄ sulaikydami nuteistÄ jį (apeliantÄ ). A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl aplinkybių patikslinimo nurodė „panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vyras buvo pargriautas, panaudotos spec. priemonės dujos“. 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus N. R. nurodė, kad „dujos buvo naudotos“, tačiau tuose pačiuose parodymuose taip pat konstatavo, kad neatsimena, ar kas naudojo dujas, bei prisimena, kad jiems priėjus dujos dar nebuvo panaudotos. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime B.

S. nurodė, kad „ašarinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo“, tačiau 2022 m. vasario 1 d. parodė „buvo naudojamos ašarinės dujos, tazeris“ bei tuose pačiuose parodymuose taip pat parodė „nepamenu ar naudojau dujas. Dujų kvapo nejutau“. 40.1. Apygardos teismas pažymi, kad liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis dujų balionėlio neturėjo. Rodos, nieks neturėjo dujų balionėlio. Nenaudojo dujų. Taigi šis liudytojas teisiamajame posėdyje neprisiminė, ar kas nors panaudojo dujų balionėlį sulaikant D.

M., todėl tokie parodymai neprieštarauja jo tarnybiniame pranešime nurodytam teiginiui „<...> panaudotos spec. priemonės dujos <...>“. Vis dėlto jis parodė, kad dujų jis pats nepanaudojo ir tai yra suprantama, kadangi ne jis atliko pagrindinius sulaikymo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad D. M. sulaikymo neatliko, jokio fizinio kontakto su pastaruoju asmeniu neturėjo (1 t., b. l. 60–62). 40.2. Analogiškai ir N. R. parodymai. Liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad dujos buvo naudotos.

N. R. neatsimena, ar naudojo dujas. Ä® patalpÄ dujų nieks nepurÅ¡kė. Taigi Å¡io liudytojo neprisiminimas, ar buvo panaudotos dujos, nepatvirtina nei kad dujos buvo panaudotos, nei kad jos nebuvo panaudotos. Jis kaip ir A. R. taip pat neatliko pagrindinių sulaikymo veiksmų. 40.3. Liudytoja B. S. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo naudojamos aÅ¡arinės dujos. Nepamena, ar naudojo dujas. Dujų kvapo nejuto. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad aÅ¡arinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo (1 t., b. l. 64–66).

Taigi ji pati nenaudojo dujų, todėl negalėjo patvirtinti, ar kas nors kitas jas naudojo.

41. Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į D. M. argumentÄ , jog vaizdo medžiagoje „V1714-191019-0421619-043545-20010400.mp4“, laiko žymė nuo 04:29:00, matyti, kad sulaikytasis vedamas į automobilį negali atsimerkti. AukÅ¡tesnysis teismas pastebi, kad Å¡io vaizdo įraÅ¡o 04 val. 29 min. 08 sek. matyti, kad D. M. vedamas į policijos tarnybinį automobilį yra užsimerkęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis galėjo bÅ«ti užsimerkęs tiek dėl prieÅ¡ jį panaudotų aÅ¡arinių dujų, tiek dėl kitų priežasčių – apsvaigimo, nuovargio, grumtynių ir pan. Vis dėlto apygardos teismas neatmeta, kad jis buvo užsimerkęs ir dėl aÅ¡arinių dujų, tuo labiau, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 19 d., parodė, kad purÅ¡kė jam į akis dujas ne mažiau 5 kartų.

42. Apygardos teismo vertinimu, dujų panaudojimas Å¡ioje situacijoje yra nepaneigtas, tačiau įvertinus jau aptartÄ D. M. pasiprieÅ¡inimo veiksmų kryptingumÄ , aktyvumÄ , pobÅ«dį Å¡ios specialiosios priemonės panaudojimas nebuvo neproporcingas D. M. sulaikymui.

43. Apeliaciniame skunde taip pat yra argumentuojama, kad N. R. parodymai yra prieÅ¡taringi. IÅ¡ pradžių 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime N. R. nurodė „noriu pabrėžti, kad prieÅ¡ įtariamÄ jį fizinė jėga nebuvo panaudota, o spec. priemonės panaudotos tik tiek, kiek reikėjo, kad įtariamasis bÅ«tų sulaikytas“. O jau 2020 m. vasario 7 d. duodamas parodymus N. R. konstatavo „atrodė, kad vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus“; 2021 m. gruodžio 14 d. teisme jis paaiÅ¡kino:

„užlaužus rankÄ pamačiau, kad nereaguoja į skausmÄ â€. Tai kyla logiÅ¡kas klausimas, kaip fizinė jėga prieÅ¡ nuteistÄ jį (apeliantÄ ) nebuvo naudota, jeigu pats N. R. nurodė, jog nuteistajam (apeliantui) darė skausmingus veiksmus. Akivaizdu, jog N. R. pats sÄ moningai suprato, jog naudoja fizinę jėgÄ (skausmingus veiksmus) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu. 43.1. Apygardos teismas pažymi, kad liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog sunkiai gavosi, nes nėra matęs tokios fizinės bÅ«klės ir kad nejaustų fizinio skausmo, taip aktyviai prieÅ¡intųsi.

Užlaužus rankÄ pamatė, kad nereaguoja į skausmÄ , nusprendė naudoti „tazerį“, kad iÅ¡vengti pasekmių. 43.2. Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 7 d., parodė, kad atrodė, jog vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus (1 t., b. l. 68–70). 43.3. N. R. tarnybiniame praneÅ¡ime yra nurodyta, kad „<...> naudojant skausmingus veiksmus, t. y. užsukus vienÄ rankÄ už nugaros tam, kad uždėti antrankius, įtariamasis net nesureagavo.“.

44. AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad byloje yra neginčijama, jog fizinė jėga prieÅ¡ nuteistÄ jį (apeliantÄ ) buvo naudota, tačiau tai buvo daroma reaguojant į pačio D. M. neteisėtÄ elgesį, siekiant jį sulaikyti, nutraukti jo pasiprieÅ¡inimÄ . Taigi rankos užlaužimas siekiant Å¡ių tikslų nebuvo neproporcinga sulaikymo priemonė, tuo labiau, kaip kad neginčijama, D. M. į tokį veiksmÄ beveik nesureagavo.

45. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip policijos pareigÅ«nas A. T., pripažintas nukentėjusiuoju, spardo nuteistojo (apelianto) kojas, kitas pareigÅ«nas savo koja yra prispaudęs nuteistojo (apelianto) D. M. galvÄ prie žemės, nors nuteistasis (apeliantas) ir nesiprieÅ¡ina („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“, laiko žyma nuo 04:37:46 iki 04:43:40 (A. T.). Apygardos teismas, peržiÅ«rėjęs nurodomas vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“ nuo 04 val. 37 min. 46 sek. iki 04 val. 43 min. 40 sek., nustatė, kad iÅ¡ policijos pareigÅ«nų automobilio yra iÅ¡traukiamas D.

M., kuris prieÅ¡inasi, muistosi, jį laiko trys pareigÅ«nai. 04 val. 38 min. 56 sek. yra matyti, jog kažkuri D. M. kÅ«no dalis yra ant žemės, o pareigÅ«nas yra priklaupęs virÅ¡ jos, tačiau nėra galimybės nustatyti, kokia tai kÅ«no dalis. Apygardos teismo vertinimu, bet kuriuo atveju tokia padėtis labiau pasirinkta tam, kad suvaržyti D. M. judėjimo laisvę, o ne kad jam sukelti skausmÄ . Vaizdo įraÅ¡as apskritai nėra geros kokybės, vyrauja tamsa, pareigÅ«nai yra pritÅ«pę aplink D. M., todėl nėra galima identifikuoti tikslių apelianto nurodomų aplinkybių.

Vaizdo įraše nėra matyti konkrečių pareigūnų spardymo veiksmų.

46. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad liudytojos E. J. parodymuose (2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas) pažymėta: „Pamačiau, kaip D. guli ant žemės, ant jo buvo daug žmonių. Policininkas buvo su keliais prispaudęs galvÄ . D. rėkė „man skauda, nulipk“. Ant jo užlipę buvo daug žmonių, ant galvos užlipę“. Pabrėžė, jog į Å¡iuos parodymus pirmosios instancijos teismas nekreipė visiÅ¡kai jokio dėmesio. Kyla logiÅ¡kas klausimas, kaip nuteistasis (apeliantas) galėjo nepagrįstai prieÅ¡intis policijos pareigÅ«nams, kai jie trypė, spardė ir buvo prispaudę jo galvÄ prie žemės. 46.1.

Liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pamatė, kaip D. guli ant žemės, ant jo buvo daug žmonių. Policininkas buvo su keliais prispaudęs galvÄ . D. rėkė ,,man skauda, nulipk“. Ant jo užlipę buvo daug žmonių, ant galvos užlipę. Buvo grumtynės. Prie jos stovėjo civiliai apsirengęs pareigÅ«nas. Kaltinamojo sulaikymas nuo automobilio buvo gal kokie trys metrai. 46.2. Apygardos teismas pirmiausiai pažymi, kad iÅ¡ tokių parodymų yra neaiÅ¡ku, kuriuo momentu, kiek laiko, kaip stipriai, po kokių D.

M. ar kitų asmenų veiksmų. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad E. J. galimai turi omenyje tÄ epizodÄ , kuris buvo aptartas Å¡io nuosprendžio 45 punkte. Vis dėlto paminėti jos parodymai nekeičia teisėjų kolegijos iÅ¡vados, kad tikslių D. M. galvos prispaudimo aplinkybių nėra galimybės nustatyti.

47. Apeliantas pastebi, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 186/2020 (1) bei G. B. apklausoje, kurioje jis nurodė „ant D. M. kÅ«no buvo daugybė kÅ«no sužalojimų, prieÅ¡ tai jis buvo nuvežtas i ligoninę apžiÅ«rai ir turėjo su savimi medicininį įraÅ¡Ä â€œ. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 186/2020 (1) (penkiolikta iÅ¡vada) konstatuota „<...> D. M. nustatytos elektros Žymės: nugaros deÅ¡inėje – keturios, juosmens kairėje – dvi; deÅ¡iniame sėdmenyje – Å¡eÅ¡ios, deÅ¡iniojo sėdmens ir deÅ¡inės Å¡launies riboje aÅ¡tuonios, deÅ¡inėje Å¡launyje – penkios, tai padaryta elektros iÅ¡krovos poveikyje, kontaktuojant su elektrai laidžiais objektais“.

48. Be to, pastebėjo, kad tiek N. R., tiek ir B. S. panaudojo elektros Å¡oko prietaisÄ â€žtazer“ bei savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksavo, jog „tazerį“ kiekvienas iÅ¡ jų panaudojo vos 3 kartus. Akivaizdu, kad elektros Å¡oko prietaisas „tazer“ buvo panaudotas daugiau kartų nei nurodo pareigÅ«nai, kurie taip pat panaudojo ir kitÄ spec. priemonę dujas bei fizinę jėgÄ akivaizdžiai peržengdami reikalingumo ribas. Specialisto iÅ¡vadų Nr. G 186/2020 (1) 4 punkte apeliantui nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis – 60 trauminių poveikių, poodinės kraujosruvos – 20 trauminių poveikių, liežuvio žaizda – vienu trauminiu poveikiu, elektros žymės – 25 kontaktais su elektrai laidžiais prietaisais.

49. Taip pat apeliantas nurodė, kad v 1917 sulaikymo kameros vaizdo-garso įraše („V1714-191019-042619-043545-20010300.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00 (ekipažo V 1942 pareigūnas) užfiksuoti sulaikytojo klyksmai v 1942 ekipažo pareigūnams bei B. S. naudojant „tazerius“. 49.1. Apygardos teismas, susipažinęs su specialisto išvada Nr. G 186/2020 (1), nustatė, kad išvados 4 punkte yra nurodyta, jog „D. M. nustatyti sužalojimai padaryti: odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis – 60 trauminių poveikių, poodinės kraujosruvos – 20 trauminių poveikių, liežuvio žaizda – vienu trauminiu poveikiu, elektros žymės – 25 kontaktais su elektrai laidžiais objektais.“. 49.2.

Taip pat išvados 15 punkte yra nurodyta, jog „2019-10-24 d 08:45 val. VTMT Vilniaus skyriuje D. M. apžiūros metu bei įvertinus jo pateiktus medicininius dokumentus jam nustatytos elektros žymės: nugaros dešinėje – keturios, juosmens kairėje – dvi, dešiniame sėdmenyje – šešios, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje – aštuonios, dešinėje šlaunyje – penkios, - tai padaryta elektros iškrovos poveikyje, kontaktuojant su elektrai laidžiais objektais.

Jei daiktas, kurio elektros iškrova buvo padaryti sužalojimai, turėjo du elektrodus – jo kontaktų su tiriamojo kūnu galėjo būti dvylika: nugaros dešinėje – du, juosmens kairėje – vienas, dešiniame sėdmenyje – tris, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje – keturi, dešinėje šlaunyje – du, jei tas daiktas turėjo keturis elektrodus, jo kontaktai su kūnu galėjo būti šeši: nugaros dešinėje – vienas, juosmens kairėje – vienas, dešiniame sėdmenyje – du, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje – du, dešinėje šlaunyje – vienas.

Neatmetama galimybė, kad tai galėjo bÅ«ti elektros impulsinis prietaisas taser.“. 49.3. Nei N. R., nei B. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nėra nurodyta, kiek kartų pareigÅ«nai panaudojo elektroÅ¡okÄ . Nors minimi tam tikri skaičiai (pavyzdžiui, „mažiausiai 2 kartus“, „<...> panaudojome spec. priemonę Taser x26 vienu metu <...>“), tačiau jie susiję su konkrečiais epizodais, po kurių elektroÅ¡okas vėl buvo naudojamas. 49.4. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su D. M., kad jis patyrė nemažai elektros impulsų, tačiau įvertinus tai, jog grumtynės truko ilgai, pats D.

M. aktyviai prieÅ¡inosi, jam nustatytos 25 žymės nėra neproporcingos pareigÅ«nų atliktiems veiksmams. Nėra pagrindo ir daryti iÅ¡vadÄ , jog policijos pareigÅ«nai melavo klaidingai nurodydami, kiek kartų buvo naudojamas „Taser“ elektroÅ¡okas.

50. Apeliantas savo pozicijÄ dėl policijos pareigÅ«nų įgaliojimų virÅ¡ijimo ir neproporcingos jėgos panaudojimo grindžia ir liudytojo P. Å ., kurį D. M. laiko visiÅ¡kai neÅ¡aliÅ¡ku liudytoju, niekaip nesusijusiu su nuteistuoju (apeliantu) ar kitais bylos dalyviais, parodymais bei B. S. veiksmais prieÅ¡ P. Å ., užfiksuotais vaizdo įraÅ¡e, kai ji, anot apelianto, trukdė fiksuoti D. M. sulaikymÄ . 50.1. P. Å . 2022 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis ėjo Žvėryne link Ozo.

Matė surakintÄ vyrÄ , apstotÄ pareigÅ«nais. Vieni spardo per Å¡onÄ , kiti „tazeriu“. Jam pasiÅ«lė eiti pro Å¡alį ir netrukdyti. Bet jis maišėsi ir jam surašė protokolÄ . Jį sulaikė už trukdymÄ sulaikymui. Buvo kankinamas žmogus, negalėjo praeiti. Tik matė už nugaros rankas surakintÄ gulintį žmogų. Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis prieÅ¡intųsi. Kiti pareigÅ«nai stovėjo nuoÅ¡aliau. Buvo apstoję krÅ«va policininkų, gal 5. Po to atvažiavo be uniformos ir P. Å . ramino.

Buvo spardoma į visur. Jo akimis, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigÅ«nai, vienas su „tazeriu“. Jie pasikeisdami spardė. Gal pora minučių. P. Å . pasakė, kad kam kankina žmogų, įvyko konfliktas. Mergina lakstė aplinkui ir draudė filmuoti. P. Å . neturėjo telefono. Su P. Å . buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigÅ«nė ir jis baigė filmuoti. Mano, su juo niekas nekalbėjo. Tik spardė. G. S. turėjo matyti spardymÄ , P. Å . buvo priėjęs prie pat.

Jį iÅ¡varė namo. Su juo jis pabuvo gal 10–15 min. ViskÄ matė atstumu už pusantro metro. „Tazeriu“ kratė gal 5 kartus. Jie ėjo ta gatve, pamatė, kad vyksta kažkas negero. Vaitojo žmogus. 50.2. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „V9011 (duomenys neskelbtini)ch2_20191019041415_20191019050024“ 04 val. 27 min. 50 sek. matyti, kad B. S. kalbasi, ginčijasi su dviem vyrais. B. S. su atvykusiais dviem pareigÅ«nais nuėjo link automobilio, o du vyrai nuėjo į kitÄ pusę. 50.3. Liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo dar asmenų, gavo protokolÄ , nes telefonu bandė filmuoti. 50.4.

Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad „<...> liudytojas nematė sulaikymo pradžios, matė D. M. jau esantį ne automobilyje, bet gulintį ant žemės. Vienok kaltinimai D. M. pareikšti dėl tų veiksmų, kurių liudytojas P. Š. objektyviai negalėjo matyti, nes jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo.“. Be to, liudytojas P. Š. matė įvykį tamsoje, nors ir nedideliu atstumu nuo D. M. ir pareigūnų, tačiau pareigūnams ir D. M. esant vienas šalia kito.

Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik P. Š. epizodinis, įvykio pabaigos matymas, neparodymas jokių aplinkybių apie D. M. veiksmus nepaneigia liudytojų policijos pareigūnų, kurie dalyvavo įvykyje nuo pat pradžių, parodymų, pareigūnų suvokimo, kad jeigu nenaudos pakankamai jėgos prieš D. M. jis ir toliau priešinsis sulaikymui.

51. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog „[p]asiprieÅ¡inimo faktÄ patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3739/2019(01) nurodyta, kad A. O. nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos V-o pirÅ¡to sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirÅ¡takaulio srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. spalio 19 d.).

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41-42); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3789/2019(01) nurodyta, kad A. T. po 2019 m. spalio 19 d. įvykio iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 30), tačiau kaip pats nurodė, jautė fizinį skausmÄ ; liudytojas A. R. nurodė, kad ; G. L. nurodė, kad . <...> Kad D. M. prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, nors jie buvo prisistatę esantys iÅ¡ policijos, patvirtino ir liudytojai G. L., A.

R., N. R..“.

52. Apygardos teismas pabrėžia, kad visi pareigÅ«nai duodami parodymus buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai viso proceso metu iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtina kiti surinkti įrodymai, byloje nėra jokių duomenų, jog asmenys bÅ«tų turėję bent kokį pagrindÄ apkalbėti nuteistÄ jį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų – pareigÅ«nų – parodymų patikimumu, o apelianto skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiÅ¡kreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktu fizinę prievartÄ pareigÅ«nas turi teisę panaudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie prieÅ¡inasi), todėl, kolegijos vertinimu, prieÅ¡ D. M. pareigÅ«nų panaudota prievarta nustačius, kad jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir prieÅ¡inosi, tikėtina buvo teisėta. Kita vertus, pareigÅ«nų veiksmų teisėtumas ir galimo įgaliojimų virÅ¡ijimo aplinkybės yra ne Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teisėjų kolegija nedaro kategoriÅ¡kų iÅ¡vadų dėl to, ar pareigÅ«nų veiksmų teisinio vertinimo.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų atliktais veiksmais, konstatuoja, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis yra visiškai įrodyta.

55. Atitinkamai, neiÅ¡teisinus D. M. pagal BK 286 straipsnį nėra ir pagrindo atmesti nukentėjusiojo A. O. civilinį ieÅ¡kinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 50,49 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl D. M. paskirtos bausmės 56. Nuosprendžiu D. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 55 MGL (2 750 eurų) dydžio bauda. Be to, D.

M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, ir skirta jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos baudos bausmes iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės baudos bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės baudos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 110 MGL dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 19 d., 4.10 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 13.52 val. (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir D.

M. paskirta galutinė 106 MGL, t. y. 5 300 eurų (penkių tūkstančių trijų šimtų) dydžio, bauda.

57. Nuosprendyje bausmių skyrimas ir jų subendrinimas yra motyvuojamas tuo, kad „[a]tsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ Å¡velniausiÄ bausmę – baudÄ , kitos rÅ«Å¡ies bausmės Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tų per griežtos. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , už nesunkų nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda.

Teismo vertinimu, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , paskyrus 55 MGL dydžio baudÄ , o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, paskyrus 60 MGL dydžio baudÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisingos ir proporcingos bausmės, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.“.

58. D. M. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog Å¡velniausia bausmė yra bauda, kadangi pagal BK 286 straipsnį Å¡velniausia bausmė yra vieÅ¡ieji darbai. Todėl teismas, pripažinęs nuteistÄ jį kaltu, turėjo paskirti Å¡velniausiÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus.

59. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. M. paskyrė teisingÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje.

60. D. M. padarė nesunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje. D. M. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, tiek pagal jau ne kartÄ Å¡iame nuosprendyje paminėtas jo padarymo aplinkybes, susijusias su D. M. atliktų veiksmų gausa, aktyvumu, ilga grumtynių trukme, vartotais necenzÅ«riniais žodžiais policijos pareigÅ«nų atžvilgiu.

61. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ D. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamÄ veikÄ D. M. suvokė pavojingÄ jos pobÅ«dį, norėjo taip veikti. D. M. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo iÅ¡vengti sulaikymo.

62. D. M. neteistas (2 t., b. l. 122), kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 119, 123–126), nedirba (2 t., b. l. 127). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi nuteistasis yra linkęs padaryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus ir tai rodo gana nuoseklų, neteisėtÄ ir pavojingÄ aplinkiniams D. M. elgesį, kurį siekiant pakeisti bÅ«tina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

63. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

64. Savo nusikalstamais veiksmais D. M. padarė 300 Eur dydžio neturtinę žalÄ A. O. ir 50,49 Eur dydžio turtinę žalÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasai, kurios skundžiamu nuosprendžiu buvo priteistos jiems atlyginti. D. M. skundė nuosprendį dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo nepadarymo, taigi jis nesutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu.

65. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta D. M. paskyrus griežtesnę bausmės rūšį už vieÅ¡uosius darbus, tačiau su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , sankcijoje numatytÄ baudos bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent baudos, o ne viešųjų darbų bausmė, kuriÄ praÅ¡o paskirti nuteistasis, Å¡iuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslus.

66. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nustatomas baudos dydis už nesunkų nusikaltimÄ nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ apylinkės teismas D. M. paskyrė 60 MGL dydžio baudos bausmę, tai yra artimÄ minimaliai.

67. Skiriant nurodyto dydžio baudos bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistÄ jį, tiek jo padarytÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant žymiai mažesnę nei vidurkis, artimÄ minimaliai bausmę didesnė reikÅ¡mė buvo teikiama D. M. padarytos veikos pobÅ«džiui, jo neteistumui, sunkinančių aplinkybių nebuvimui. Todėl apylinkės teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡is ar dydis nebuvo per griežti.

68. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį už BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , konstatuoja, jog D. M. paskirta baudos bausmė už BK 286 straipsnyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu bÅ«du ne per griežta.

69. Sumažėjus kaltinimo apimčiai (paÅ¡alinus iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nustatytÄ aplinkybę, kad D. M. įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), paprastai yra sumažinamos bausmė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir atitinkamai galutinė subendrinta bausmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-719/2021 24 punktas).

Taigi skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje yra keičiamas, D. M. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, mažinama iki 50 MGL (tai atitinka 2 500 Eur) dydžio baudos, atitinkamai galutinė subendrinta bausmė mažinama iki 100 MGL (tai atitinka 5 000 Eur) dydžio baudos. Taip pat keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl įskaičius dviejų parų laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ paskirtos 106 MGL dydžio baudos D. M. paskiriant galutinę 96 MGL, t. y. 4 800 eurų dydžio, baudÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

70. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BK 259 straipsnio 1 dalyje paÅ¡alinant įgijimo aplinkybes (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), o D. M. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, mažinama, atitinkamai mažinama ir subendrinta bausmė bei galutinė baudos bausmė įskaičius laikino sulaikymo laikÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D.

M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad D. M. 2019 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

D. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudÄ sumažinti iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 ir 4 dalimis D. M. paskirtas bausmes (50 MGL dydžio baudos bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , 60 MGL dydžio baudos bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymÄ ) subendrinti baudos bausmes iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės baudos bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės baudos bausmės dalį, ir D.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. spalio 19 d., 4.10 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 13.52 val. (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir D. M. paskirti galutinę 96 MGL, t. y. 4 800 Eur (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) dydžio, baudÄ . KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Marijus Kursevičius Valerij Lauš Darius Pranka