2020-10-28 Nr. AB-21125-3-62-3-02912-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2529-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02912-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir M. M. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai M. S. ir M. M. 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. SD-1851 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą atlikti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nurodytus veiksmus ir priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, sujungti juos su pareiškėjams priklausančiais sklypais.

2. Pareiškėjai tvirtino, jog, priešingai nei nurodoma Sprendime, valstybinės žemės plote, kuriame prašoma formuoti įsiterpusius žemės sklypus, nėra vietinės reikšmės kelio, priklausančio savivaldybei. Toks kelias nepažymėtas nei Kauno rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintame Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 str. 4 d.), nei Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 7VĮ-711-Ū(14.7.2) (toliau – ir 2018 m. žemėtvarkos projektas), nei Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje (registracijos Nr. T00026959). Atsakovo teiginys, jog tariamas kelias yra skirtas bendram naudojimui, t. y. patekimui į žemės sklypus bei prie (duomenys neskelbtini) I upelių, nėra pagrįstas objektyviais faktais, be to, į pietus nuo pareiškėjos sklypo nėra kitų žemės sklypų (tik nesuformuotas valstybinės žemės plotas), o upeliai gali būti pasiekiami kitose vietose.

3. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tuo pagrindu, jog pareiškėjams priklausantys žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o pageidaujami prijungti žemės plotai – ne, kadangi prijungti tokius žemės plotus nedraudžia joks teisės aktas. Šis Sprendimo argumentas neturi teisinio pagrindo, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

4. Pareiškėjai teigė, kad egzistuoja visos sąlygos priimti sprendimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Pareiškėjų pageidaujamus žemės plotus (projektuojamus sklypus Nr. 1 ir Nr. 2) sudaro siaura juosta, kurios plotis plačiausioje sklypo Nr. 1 vietoje – 6,71 m, plačiausioje sklypo Nr. 2 vietoje – 9,42 m. Sklypo Nr. 1 plotas – 134 kv. m, o sklypo Nr. 2 plotas – 120 kv. m, t. y. neviršija maksimalaus ploto. Šiuose žemės plotuose nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus, ypač atsižvelgiant į tai, jog šioje teritorijoje yra paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

5. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė šį skundą atmesti.

6. Atsakovo įsitikinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu mėgėjų sodo teritorijos apibrėžimu bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 47 ir 49 punkte įtvirtintu reglamentavimu, nėra teisinio pagrindo mėgėjų sodininkystei skirtą teritoriją išplėsti įgyvendinant Taisyklių 47 punkto nuostatas. Atsakovas taip pat paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne Kelių įstatymu, o Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, kuriame įtvirtinta, jog draudimas privatizuoti taikomas ne tik keliui kaip statiniui, bet ir šalia kelio esantiems valstybinės žemės plotams, reikalingiems šių kelių plėtrai (13 str. 1 p.). Šiuo atveju pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas iš vakarų pusės ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, esančiu šalia (duomenys neskelbtini) gatvės.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kauno rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė šį skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog, pagal Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės 5293 žemės reformos žemėtvarkos projektą 2017 m. M 1:10 000 (toliau – ir 2017 m. žemėtvarkos projektas), pareiškėjų pageidaujamuose prisijungti žemės plotuose yra suprojektuotas viešas kelias. Dėl šios priežasties ginčo žemės plotai negali būti parduodami kaip įsiterpę žemės sklypai (Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 ir 2 d.). Papildomai atkreiptas dėmesys į nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai proceso eigą.

9. Pareiškėjai 2019 m. birželio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo poziciją grindžia nebeaktualiu Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Tarnybos pateiktame 2017 m. žemėtvarkos projekte nėra duomenų apie jo patvirtinimą ir galiojimą, šis dokumentas nebuvo paskelbtas viešai. 2017 m. žemėtvarkos projekte ir atsakovo pateiktame Zapyškio kadastro vietovės laisvos žemės fondo plane (kuriais šioje byloje nesiremtina) pro pareiškėjams priklausančius žemės sklypus nubrėžta tamsiai ruda linija nereiškia, jog šioje vietoje egzistuoja arba yra suplanuotas viešasis kelias. Minėtame plane tarp sutartinių ženklų nėra tokio žymėjimo, kokį mini Administracija ir Tarnyba, o suprojektuotas kelias turi savarankišką žymėjimą – šviesiai rudos spalvos dviguba linija. Be to, pareiškėjai manė, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-201-954/2018, nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo netiksliai įvardytos faktinės aplinkybės, o pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog šalia jam priklausančio žemės sklypo esanti valstybinė žemė nėra užimta (duomenys neskelbtini) gatvės.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjų M. S. ir M. M. skundą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja M. S. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėjas M. M. yra žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjų nuosavybės teise valdomi žemės sklypai pagal naudojimo būdą yra mėgėjų sodo žemės sklypų teritorijos ribose.

12. Pareiškėjai 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į atsakovą, prašydami organizuoti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti du įsiterpusius žemės sklypus ir prijungti juos prie minėtų žemės sklypų.

13. Atsakovas ginčijamu 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-1851 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, argumentuodamas tuo, jog pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote yra vietinės reikšmės kelias, priklausantis savivaldybei, be to, pareiškėjams priklausantys žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o pageidaujamas prijungti valstybinės žemės plotas – už sodininkų bendrijos teritorijos.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, Taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) nuostatas, ir padarė išvadą, jog nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės plotas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, būti laisvas. Byloje esantys ginčo teritorijos planavimo dokumentai (kadastro žemėlapiai, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės planas, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ planas) patvirtina, kad ginčo teritorijoje nustatyta kelio buvimo vieta prie pareiškėjų žemės sklypų pietinės ribos, sutampančios su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorijos riba, šis vietinės reikšmės kelias yra pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjų ir kitus privačius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, ginčo valstybinės žemės plotas yra užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo keliu, t. y. nėra laisvas.

15. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-201-954/2018 M. M. buvo nubaustas už savavališką bendro naudojimo kelio užtvėrimą, kurį kaip laisvą įsiterpusios valstybinės žemės plotą pareiškėjai pageidauja prisijungti prie savo žemės sklypų. Be to, teismas, vadovaudamasis teismų praktika, atmetė skundo argumentus, susijusius su tuo, kad tokio vietinės reikšmės kelio nėra Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše, kadangi aplinkybė, jog vietinės reikšmės kelias nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, nepaneigia kelio buvimo fakto, kurį akivaizdžiai patvirtina anksčiau minėti ginčo teritorijos planavimo dokumentai.

16. Teismas konstatavo, jog atsakovas, atsisakydamas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostata, nurodydamas pareiškėjams, jog žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, yra priskiriama neprivatizuotinai žemei. Sprendime buvo įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurios iš esmės nulėmė tokio sprendimo priėmimą. Nors Sprendimo argumentas, jog pareiškėjų žemės sklypai yra sodininkų bendrijos teritorijoje, o žemės plotai, kuriuos jie pageidauja prisijungti, yra ne sodininkų bendrijos teritorijoje, nėra teisiškai pagrįstas, tačiau šis argumentas nebuvo pagrindinis, dėl kurio atsisakyta pradėti rengti (organizuoti) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismo vertinimu, priimant Sprendimą iš esmės nebuvo pažeisti VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nenustatytas pagrindas panaikinti Sprendimą, taip pat tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 17. Pareiškėjai M. S. ir M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

18. Pareiškėjų nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, vertino įrodymus. Skundžiamo teismo sprendimo motyvacija ydinga, nes liko neaišku, ar skundas atmetamas dėl to, jog ginčo žemės plotas yra užimtas keliu kaip statiniu (Kelių įstatymo 2 str. 5 d.), ar dėl to, jog šis plotas žemės valdos projektais ir teritorijų planavimo dokumentais suplanuotas kelio įrengimui. Pareiškėjai įsitikinę, jog byloje esantys dokumentai, be kita ko, Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema (registracijos Nr. T00026959), paneigia teismo išvadas, kad ginčo žemės plote yra vietinės reikšmės kelias. Pakartoja, jog, priimant Sprendimą, buvo nepagrįstai remiamasi 2017 m. žemėtvarkos projektu, ir teigia, kad iš teismo sprendimo neaišku, kuriuo žemėtvarkos projektu teismas rėmėsi, teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su minėto žemėtvarkos projekto aktualumu nagrinėjamai bylai. Taip pat neaišku, kokie kadastro žemėlapiai minimi teismo sprendime, o į bylą pateikti Nekilnojamojo turto kadastre registruotas žemės sklypo planas ir kadastro žemėlapiai nepagrindžia teismo išvadų, t. y. kad ginčo plote yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Nei šioje administracinėje byloje, nei administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-201-954/2018 teismai nenustatinėjo aplinkybės, ar ginčo žemės plote yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ planą, kadangi sodininkų bendrijos teritorijos riba baigiasi ties pareiškėjų sklypų ribomis, todėl nenustato jokių sprendinių už jų esančiai teritorijai. Pareiškėjai nesutinka su teismo vertinimu, jog ginčo žemės plote yra pravažiavimo kelias, nes pastaroji sąvoka nėra įtvirtinta teisės aktuose, pravažiavimas savaime nėra kelias. Be to, kaimyninių žemės sklypų savininkai Taisyklėse numatyta tvarka bus informuoti apie galimybę pirkti įsiterpusį sklypą ir tapti projekto rengimo iniciatoriais.

19. Pareiškėjai nepritaria teismo sprendimui atmesti jų argumentus, jog vietinės reikšmės kelias tokiu gali būti laikomas tik tuomet, kai yra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą (Kelių įstatymo 6 str. 4 d.). Šiuo atveju Tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-24 patvirtintame Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąraše nepažymėtas kelias, einantis greta pareiškėjams priklausančių žemės sklypų. Be to, kelio buvimo fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Pareiškėjų nuomone, administracinėse bylose, kuriomis vadovavosi teismas, buvo vertinamos aplinkybės, nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Pareiškėjai taip pat pakartoja teiginius, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

20. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės valdos projekto aktualumu, akcentuoja, kad, pirma, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu, o ne žemės valdos projektu; antra, Zapyškio kadastro vietovės žemėtvarkos dokumentuose analogiška ruda linija (žymėjimu) pažymėtos tiek netoli esančios gatvės (pvz., (duomenys neskelbtini)), tiek kitų kadastro vietovių gatvės ir keliai. Tai, jog Sprendime minimas Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 7VĮ-711-Ū(14.7.2) „Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, neturi esminės reikšmės, nes atsakovas dar 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. SD-100 informavo pareiškėją M.

M., kad prašomas prijungti valstybinės žemės plotas yra bendrojo naudojimo kelias. Toks kelias pažymėtas ir 2017 m. žemėtvarkos projekte. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą, Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-894-(14.7.2) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“. Tiek šis įsakymas, tiek minėtas 2018 m. liepos 18 d. įsakymas buvo paskelbti Tarnybos interneto svetainėje.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo metu Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas priėmė 2019 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 7VĮ-560-(14.7.2) „Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“. Iš minėtų dokumentų matyti, jog ginčo žemės plote numatytas kelias. Kelias buvo pažymėtas ir interneto svetainėje www.geoportal.lt 2013 m. spalio 2 d. paskelbtame Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės-5293 žemės reformos žemėtvarkos projekte 2012–2013 m.

Atsakovo nuomone, pareiškėjai, teigdami, jog 2018 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo žemės sklypo plane nėra duomenų apie kelio buvimą, o pateiktuose Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose aiškiai nurodyta, kad ginčo žemės plote nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, sąmoningai sutapatina kelio, kaip inžinerinio statinio, ir teritorijų planavimo dokumento sprendinio, kaip grafiškai ir raštu išreikšto rezultato, sąvokas (Kelių įstatymo 2 str. 5 d., Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 28 d.). Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-32-438/2019 padarytas išvadas.

Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame pateiktas faktiniais ir teisiniais pagrindais motyvuotas atsisakymas pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas M. M. turėjo ir galėjo suprasti Sprendimo priėmimo motyvus dar ir todėl, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-201-954/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl jo nubaudimo už savavališką bendro naudojimo kelio užtvėrimą. Faktinį atsisakymo pagrindą turėjo suprasti ir pareiškėja M. S., nes pareiškėjai tiek prašymus atsakovui, tiek procesinius dokumentus teismui teikė kartu.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kauno rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

23. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Pažymi, jog ginčo žemės plote esantis vietinės reikšmės vidaus kelias, kaip pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo pažymėtas dar 1993 m. Kauno rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo plane, taip pat Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės 5293 žemės reformos žemėtvarkos projekte 2012–2013 m. bei 2017 m. žemėtvarkos projekte. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių kelio egzistavimą ginčo žemės plote arba patvirtinančių, jog žemės reformų projektų sprendiniai yra negaliojantys. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, savivaldybės suprojektuotas kelias teisės aktų nustatyta tvarka gali būti įrašytas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, tačiau teisės aktai nenumato konkretaus laikotarpio, iki kada savivaldybės administracija turi suformuoti ir nutiesti kelią, kuris atitiktų Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kelio sąvoką, ir įrašyti jį į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Taigi vien tai, jog ginčo kelias nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, nereiškia, kad tokio kelio nėra, ypač kai kelio buvimą patvirtina kadastro žemėlapis, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planas ir žemės reformos žemėtvarkos projektai. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad, nors sodininkų bendrijos teritorijos viduje esantys žemės sklypai gali būti formuojami ir pertvarkomi, teisės aktai nenumato galimybės didinti sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos plotą keičiant jos ribas, pavyzdžiui, prie pareiškėjams priklausančių žemės sklypų prijungiant valstybinės žemės plotus, esančius ne sodininkų bendrijos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, žemė, užimta valstybės ar savivaldybės keliu, su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, yra priskirta neprivatizuotinai žemei.

25. Pareiškėjai, inicijuodami šį ginčą, siekia, kad būtų suformuoti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų valstybinės žemės sklypai, kurie, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, būtų sujungti su jiems priklausančiais žemės sklypais, pardavus be aukciono.

26. Byloje esantys įrodymai: kadastro žemėlapiai, Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės planas, 2017 m. Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ planas, patvirtina, kad ginčo žemėje yra nustatyta kelio buvimo vieta prie pareiškėjų žemės sklypų pietinės dalies ribos, sutampančios su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorijos riba. Šis vietinės reikšmės kelias yra pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjų ir kitus privačius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 48, 57, 145).

27. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai siekia prisijungti prie nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra užimtas vietinės reikšmės pravažiavimo keliu, t. y. nėra laisvas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ir pareiškėjų sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

28. Tai, kad kelias nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, neturi esminės reikšmės ir nesuponuoja, kad žemė, užimta kelio, kuris pažymėtas 2017 m. Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurio sprendiniai yra galiojantys, ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ plane bei faktiškai šiuo tikslu naudojamas, yra priskirtina prie laisvos valstybinio fondo žemės. Šių teisinių argumentų kontekste pažymėtina teismų formuojama teisės aiškinimo praktika panašiose teisinėse situacijose, kaip ši. Aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012). Pagal Kelių įstatymo nuostatas, kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008). Taigi, pagal teismų praktiką, leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-48/2013).

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal to paties įstatymo 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

30. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nepažeidė minėtų taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemė yra vietinės reikšmės kelias – pravažiavimo kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjų ir kitus privačius žemės sklypus.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų M. S. ir M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius