2020-05-27 Nr. AB-10723-3-62-3-00193-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1959-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00193-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog laikomas itin ankštomis sąlygomis ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2012 m. spalio 19 d. iki šių dienų. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose nuolat buvo 9 ir daugiau asmenų. Teigė, kad turi būti taikoma 4 kv. m gyvenamojo ploto norma, atskaičius visus patalpoje esančius baldus. Pažymėjo, kad nurodytos sąlygos trukdė pailsėti ir išsimiegoti. Taip pat nurodė, kad 2-o būrio pasivaikščiojimų kiemelyje negalėjo tinkamai sportuoti, nes ten vaikščiodavo apie 60 nuteistųjų; kiemelį sudarė sporto salė ir rūkomasis.

Teigė, kad teko kvėpuoti rūkančių asmenų dūmais, nors pats nerūko. Jautė nelygybę, diskriminaciją. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose neveikė ventiliacija, patalpos vėdinamos tik per langus, jose drėgna ir tamsu. Dėl nurodytų priežasčių pasireiškė kvėpavimo sutrikimai, kurie dusina ir kitaip trukdo sveikam gyvenimo būdui. Teigė, kad nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamųjų patalpų apšvietimas; nebuvo dieninio ir naktinio apšvietimo; kai kurie dirbtinio apšvietimo šviestuvai neveikė. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, žiemą nebuvo tinkamai šildoma, temperatūra buvo 10–15 laipsnių, o vasarą – iki 34 laipsnių.

Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Teigė, kad dėl nurodytos aplinkybės teikė prašymus, bet jie buvo suplėšomi, buvo daromas psichologinis spaudimas. Dėl nurodytų aplinkybių nuolat pasireiškė galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Teigė, kad 2-o būrio gyvenamosios patalpos įrengtos virš bendro naudojimo dušų, todėl gyvenamųjų patalpų grindys buvo drėgnos, sklido nemalonus kvapas, matėsi drėgmės lašeliai ir pelėsis. Sanitariniu mazgu teko dalintis su kitais 200 ar net daugiau nuteistųjų, todėl buvo didelės eilės. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, kilo konfliktinės situacijos.

Teigė, kad nebuvo dezinfekuojami čiužiniai, kurie nuo drėgmės puvo. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo vorų, blakių, pelių ir tarakonų; administracija nevykdė savalaikės deratizacijos, dezinfekcijos, ar tokie darbai buvo atliekami po daugkartinių prašymų, kurie nebuvo registruojami; atlikta dezinfekcija nebuvo efektyvi. Maistas buvo nekaloringas ir neskanus, dienos davinio praktinė energetinė vertė – 1400–1600 kcal., maistas valgykloje nebuvo sveriamas; neatitiko nurodyto meniu. Nurodė, kad dėl nekokybiško maisto buvo paskelbęs bado akciją, tačiau pareigūnai nuolat grasino, plėšė bei nepriėmė prašymų, tačiau medicinos punkte yra įregistruotas pranešimas apie bado akciją.

Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 ir 2 būrio gyvenamasis pastatas paskelbtas avarinės būklės, stogas kiauras su matomomis skylėmis. Nėra įrengtas avarinis išėjimas, o šalia 4 būrio gyvenamųjų patalpų yra įrengtas rentgeno kambarys, nuo stogo krito įvairios atplaišos ir tai kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Teigė, kad administracija, žinodama apie tai, kad nutiestieji skirstomi į kastas, nesiima dėl nurodytos aplinkybės veiksmų bei prisitaikė prie nuteistųjų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2016 m. sausio 23 d. Nurodė būrius / brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiškėjas. Pažymėjo, kad ne visos miegamojo vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems ploto tenka daugiau. Akcentavo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę, kuriomis būtų pažeistos jo gyvenimo sąlygos. Darė išvadą, kad gyvenamųjų patalpų ploto norma vienam nuteistajam pažeista nebuvo. Akcentavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių. Nurodė 3-ojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų ir sanitarinių mazgų įrengimą. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra rūkantis. Nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Pažymėjo, kad užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, o gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas centrinis šildymas; yra užtikrinama tinkama temperatūra, o esant būtinumui išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pažymėjo, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Pateikė informaciją apie nuteistųjų skaičių būriuose. Manė, kad pareiškėjas pateikia deklaratyvaus pobūdžio argumentus dėl netinkamo maitinimo ir „kastų“ susidarymo. Nurodė, kad yra sudarę sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų. Patalpoje pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti (žinojo) apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Teismas nusprendė, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK 2012 m. spalio 19 d. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 23 d., atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2016 m. sausio 23 d. pateikti praleido ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.).

7. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Pareiškėjas taip pat nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokių priežasčių iš byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spęsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

8. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintas, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2016 m. sausio 23 d. taikytas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2016 m. sausio 23 d. atmestas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

9. Teismas pažymėjo, jog objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėta, kad pareiškėjas skundu prašo priteisti neturtinę žalą už netinkamas sąlygas, kalint Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Nurodytas vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas iš atsiliepimo, Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 14 d. pažymoje Nr. 63-653 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus ir nuteistųjų skaičiaus būryje bei gyvenamojoje patalpoje, bei Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. 77-292 nurodytų gyvenamųjų patalpų ploto.

10. Teismas nustatė, kad atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,455 kv. m; 5,563 kv. m; 5,585 kv. m (t. y., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nėra pažeistas).

11. Nors pareiškėjas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką jam turėjo tekti daugiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, kuri taikoma nagrinėjamos bylos atveju, yra 3,1 kv. m, nustatyta Taisyklių 111.1. p. Atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro išvadą, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį, laikant jį Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje, buvo užtikrinta anksčiau nurodyta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nebuvo pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtais laikotarpiais (ABTĮ 56 straipsnis).

12. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose atmesti.

13. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytas sanitarinių mazgų kabinų skaičius, kuris turėtų tekti atitinkamam skaičiui nuteistųjų ir pan. Atsakovo atstovo atsiliepime ir pateiktoje Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodytas 2-o sektoriaus sanitarinių mazgų įrengimas. Matyti, kad būriuose, kuriuose laikoma daugiau nuteistų – yra įrengtas didesnis skaičius klozetų (unitazų). Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad įrengtas skaičius klozetų (unitazų) yra pakankamas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas skundėsi ar kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl to, kad neturi galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu, ar kad jis užimtas. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų aptariamu aspektu.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų apšvietimo bei ventiliacijos nepagrindė įrodymais. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Atsakovo atstovo į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 77-292 patvirtino, gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Pažymos 6 punktas).

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 77-292 patvirtino, kad 3-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerose užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti patalpų ventiliacija. Teismas, nesant kitų įrodymų byloje, neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo ir ventiliacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais rėmėsi. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus, todėl teismas vertino, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitinka Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą. Pažymėta, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie netinkamą gyvenamųjų patalpų apšvietą bei ventiliaciją, t. y. pareiškėjas, nenurodė, kada gyvenamosiose patalpose buvo blogas apšvietimas ir ventiliacija, šių aplinkybių bei pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovo atstovą dėl netinkamos apšvietos (ventiliacijos), todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.

15. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovavosi HN 134:2015 37 punktu. Nurodė, kad švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip pašalinti drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebūtų sąlygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamose patalpose buvusią temperatūrą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl netinkamos temperatūros ar / ir langų būklės; taip pat į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamos temperatūros ir/ar langų. Pažymėta, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad Visuomenės sveikatos centras patikrinimus atlieka periodiškai, nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos kamerose buvo visais pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl buvusios netinkamos temperatūros ir langų būklės gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų apšvietimo, ventiliacijos, temperatūros, būklės ir pan. nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kameros) tariamai buvo pelėsis, drėgmė, netinkamas apšvietimas, buvo per šalta ar per karštą, kada (kokiu laikotarpiu, dienomis ir pan.) buvo drėgna patalynė. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo teiginiais nesutiko. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl drėgnos patalynės, netinkamos langų būklės, nepakankamo apšvietimo, drėgmės ir kamerų būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

18. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016 m. lapkričio 23 d. Pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo Pravieniškių PN-AK, bei 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės. Į bylą yra pateikti Stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai bei Atliktų darbų aktai, t. y. rašytiniai įrodymai, kurie patvirtino, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų (tarakonų, pelių) monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Byloje esantis Medicininis pažymėjimas patvirtino, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl to, kad buvo apkandžiotas (sugeltas ir pan.) tarakonų, pelių, blakių ar vorų. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų, pelių, blakių ar vorų) monitoringą, kontrolę bei naikinimą buvo pakankami (ABTĮ 56 straipsnis), todėl nebuvo pagrindo konstatuoti HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

19. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytas pasivaikščiojimų kiemelių plotas ar minimali kiemelio ploto norma, kuri turėtų tekti vienam nuteistajam. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo sudarytos galimybės pasivaikščioti 1 val. per parą kiemelyje. Byloje nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl galimai perpildytų pavaikščiojimų kiemelių, ar kad prašė pakeisti pasivaikščiojimų laiką, arba atsisakius pasivaikščioti, prašė išvesti į lauką vėliau. Taigi atmesti pareiškėjo argumentai dėl perpildytų pasivaikščiojimų kiemelių.

20. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymais dėl rūkymo vietų netinkamo įrengimo, tai pat nėra pateikta skundų, kuriuose būtų išsakytas nepasitenkinimas dėl rūkančių asmenų, bei kitokių pareiškėjo nurodymų, jog jis yra nerūkantis, prašymų užtikrinti jo teisę būti Pravieniškių PN-AK bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Pažymėta tai, kad iš 2019 m. vasario 7 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas yra rūkantis, todėl jo skunde nurodyti nusiskundimai dėl to, kad teko kvėpuoti rūkančių asmenų dūmais, yra abejotini ir nepakankami neturtinei žalai konstatuoti.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus). Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos, skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, Pravieniškių PN-AK administracija neturėjo faktinio pagrindo.

22. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas, maisto porcijos nebuvo sveriamos, maistas buvo neskanus, neatitiko nustatyto meniu ir pan., nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi atsakovės atstovui, nepatvirtino Pravieniškių PN-AK (pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, ir dėl to pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nėra.

23. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su pastatų būkle, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, patalpos, esant būtinybei, nedelsiant remontuojamos. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu (ABTĮ 56 straipsnis), todėl neturėjo pagrindo išvadai, kad pastatas, kuriame buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo avarinės būklės. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos pastato būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuota, jog pareiškėjo argumentai dėl pastato būklės atmetami kaip nepagrįsti.

24. Dėl pareiškėjo teiginių, kad administracija, žinodama apie tai, kad nutiestieji skirstomi į kastas, nesiima dėl nurodytos aplinkybės veiksmų bei prisitaikė prie nuteistųjų, pareigūnai ir administracija darė spaudimą, nepriėmė įvairių prašymų, juos plėšė ir pan., teismas pažymėjo, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo nurodytus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai. Pareiškėjas iš esmės nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kada įvardinti veiksmai vyko, neteikia tai patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių kokioms institucijoms teikė skundus, tokių duomenų prie savo skundo nepridėjo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nebuvo duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo budinčių pareigūnų ir administracijos elgesio iš esmės buvo grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikyti nepagrįstais ir atmesti (ABTĮ 56 straipsnis).

25. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. 26. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir tenkinti skundą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas ūkio dalies gyvenamajame buvusio 1-ojo būrio pastate, kuris ir plika akimi matosi, kad yra avarinės būklės. Siekdamas tai patvirtinti pareiškėjas taip pat pateikia nuotrauką.

28. Nurodo, kad dėl nepatogumų ne kartą žodžiu kreipėsi į būrio viršininką, bet nebuvo reaguojama, taip pat kreipėsi į psichologą.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo užtikrintas tinkamas kiekis prausyklų ir unitazų. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu kalėjo vidutiniškai ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, kuriems teko 3 praustuvės ir 3 unitazai.

30. Pareiškėjas teigia, kad buvo katinų, žiurkių, kenkėjų. Nors atsakovas pateikė duomenis apie atliekamus parazitų, graužikų ir keturkojų naikinimus, tačiau, pareiškėjo teigimu, atliekami darbai nėra efektyvūs. Siekdamas tai patvirtinti, pareiškėjas pateikia nuotrauką.

31. Pareiškėjas sutinka, kad sekcijas tvarko nuteistieji, tačiau teigia, kad už viešų erdvių tvarką atsakingi pataisos įstaigos administracijos įdarbintas tvarkinys. Todėl atsakovas yra atsakingas už pareiškėjui padarytą žalą, kuri kildinama iš netinkamai atliktų valymo darbų

32. Pareiškėjas nurodo, kad stogas virš pareiškėjo gyvenamųjų patalpų kiauras. Kadangi vienintelė gyvenamųjų patalpų ventiliacija buvo per langą, jis visuomet buvo atidarytas, dėl ko buvo šalta ir drėgna.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad į mažą ir uždarą kiemą eina rūkyti 80 žmonių, dėl ko jis negalėjo kvėpuoti grynu oru, patirdavo pasyvaus rūkymo žalą. Pareiškėjas teigia, kad jis nerūko.

34. Pareiškėjas teigia, kad dėl nuolatinio o teisių pažeidimo jis patyrė stresą, dėl ko kankino nemiga. Pareiškėjas dažnai kreipdavosi į psichologinę tarnybą.

35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2019 m. sausio 23 d., atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundo dalį dėl žalos, patirtos, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2016 m. sausio 23 d., netenkino taikęs ieškinio senatį, o kitą – nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad 1 būrio pastatas buvo avarinės būklės, kad prausyklų ir unitazų skaičius – nepakankamas, patalpose buvo katinų, kenkėjų, bendros patalpos valomos netinkamai, stogas – kiauras, dėl atidaryto lango visuomet buvo šalta, taip pat skundėsi dėl rūkymo pasivaikščiojimo kiemelyje.

40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

41. Dėl pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktų nuotraukų pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pareiškėjas nenurodė, nei kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, nei kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl jų tirti nėra pagrindo.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiant viešosios deliktinės atsakomybės, kildinamos iš nepriimtinų kalinimo sąlygų įrodinėjimo ypatumus, nuosekliai pažymima, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų kalinimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl avarinės pastato būklės, kiauro stogo. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų dėl būtent jam sudarytų kalinimo sąlygų, nedetalizavo gyvenamųjų patalpų, konkretaus laikotarpio. Byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pažeidimus dėl būtent pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu sudarytų kalinimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas šiuos teiginius pagrįstai atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikia tik bendro pobūdžio teiginius dėl, jo manymu, netinkamai atliekamų valymo darbų, nedetalizuodamas konkrečių patalpų ir laikotarpių. Be to, už švarą ir tvarką kamerose yra atsakingi patys jose laikomi suimtieji ir nuteistieji (HN 134:2015 37 p.). Todėl ir šiuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus nebuvo pagrindo.

45. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad patalpose buvo graužikų ir parazitų, nagrinėjamu atveju konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nebuvo pagrindo: į bylą pateikti UAB „Utenos deratizacija“ darbų atlikimo aktai, iš kurių duomenų matyti, kad priežiūros ir, esant poreikiui, parazitų naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK buvo atliekami. Iš šio žurnalo duomenų nėra pagrindo spręsti, kad konkrečiose pareiškėjo gyvenamosiose patalpose tuo laikotarpiu, kai jis jose buvo laikomas, buvo randami parazitai.

46. Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui argumentai dėl katinų buvimo patalpose nebuvo nurodyti ir šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas, o remiantis ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nevertintini.

47. Pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi patalpų vedinimas per langus atitinka higienos normas. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl nepatogumų, kilusių dėl to, jog vienintelė patalpų ventiliacija buvo per langą, nesudaro pagrindo pažeidimo konstatavimui.

48. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su nuteistųjų rūkymu kieme, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.).

49. Šiuo atveju iš į bylą pateikto 2019 m. vasario 7 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjas yra (ar bent buvo) rūkantis. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ginčo laikotarpiu dėl jo vedimo pasivaikščioti su rūkančiais asmenimis, taip pat kad būtų pranešęs, jog yra nerūkantis. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad jam teko kvėpuoti rūkančių asmenų dūmais, pagrįstai nekonstatavo pažeidimo šiuo aspektu.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad prausyklų ir unitazų buvo nepakankamai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog teisės aktuose nėra nustatytas sanitarinių mazgų kabinų skaičius, kuris turėtų tekti atitinkamam skaičiui nuteistųjų. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, prausykloje, tualete turi būti: 1 praustuvė dešimčiai asmenų; 1 klozetas arba unitazas dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nustatyta, kad 1 klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) turi tekti ne daugiau kaip 15 asmenų, taip pat 1 praustuvė – ne daugiau kaip 15 asmenų.

51. Atsakovas atsiliepime į skundą buvo pateikęs duomenis, kad: 2 būryje, kuriame yra 39 nuteistieji, yra 3 klozetai ir 3 praustuvės; 12 būryje, kuriame yra 32 nuteistieji, yra 1 klozetas ir 1 praustuvė; 16 būryje, kuriame yra 29 nuteistieji, yra 4 klozetai ir 3 praustuvės. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad kalėjo vidutiniškai ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, kuriems teko 3 praustuvės ir 3 unitazai, nedetalizavo, kokiame konkrečiame būryje, kokiu laikotarpiu, todėl šiais abstrakčiais pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo vadovautis. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, galima spręsti, kad klozetų ir praustuvių skaičius 2 ir 12 būriuose neatitiko nurodytų normų.

52. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos buvo netinkamos tuo aspektu, kad 2, 12 būriuose (kuriuose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. spalio 26 d. nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas prausyklų ir klozetų kiekis.

53. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

54. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

55. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

56. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Pravieniškių PN-AK padaryto pažeidimo (nepakankamo prausyklų ir klozetų skaičiaus) pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

57. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisiant 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan