af968762-e8df-4c90-8574-73dacae2b497 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Arūnas PaštuolisPranešėjas Romualdas Lincevičius                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-133/11Teisėja Vaidutė Stangvilienė                          (Proceso Nr.52-1-01688-06)                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9 (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Algimanto Smolsko, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei D.

R., nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui T. P., nukentėjusiajam P. J., jo atstovui advokatui G. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo.Taikant LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL - 650 Lt dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Ä®pareigotas įmokÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ dalies tenkintas P. J. civilinis ieÅ¡kinys ir jo naudai iÅ¡ N. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) priteista 1178,61 Lt turtinei žalai ir 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteista P. J. naudai iÅ¡ UADB (duomenys neskelbtini) 1811,50 Lt turtinei žalai ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteista P. J. naudai iÅ¡ R. K. 3000 Lt turėtoms iÅ¡laidoms dėl advokato paslaugų atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :R.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2006-12-09 apie 17 val. Alytaus rajone kelio Valkininkų geležinkelio stotis – Daugai - Alytus 41-ame kilometre, vairuodamas N. K. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Mercedes Benz 3340 v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone AZW 20“ v/n BA 064, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008-09-01) 53 punkto ir 2 priedo 1.3 punkto reikalavimus, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vykdydamas draudžiamÄ lenkimo manevrÄ , įvažiavo į kelio prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur kelio vidurys buvo paženklintas dviguba iÅ¡tisine linija ir tokiu bÅ«du kėlė grėsmę eismo saugumui bei sudarė kliÅ«tį tuo metu, ta pačia kryptimi važiavusiam ir kairėn sukusiam P. J. vairuojamam automobiliui „Audi 80“ v/n (duomenys neskelbtini) su juo susidÅ«rė, sudarydamas pagrindinę sÄ lygÄ eismo įvykiui kilti.

Å io eismo įvykio metu P. J. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ dėl lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos, pilvo ir krÅ«tinės sumuÅ¡imo, kairės rankos I pirÅ¡to trauminės amputacijos pamatinio pirÅ¡tikaulio lygyje, muÅ¡tinės-plėštinės žaizdos kairėje plaÅ¡takoje, juosmeninių III-IV stuburo slankstelių ataugų ir gaktikaulio deÅ¡inės pusės virÅ¡utinės bei apatinės Å¡akų lūžimų. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendį panaikinti, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistojo nuomone, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė įstatymÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios nuteistas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje eksperto V. Mitunevičiaus iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. K., stabdydamas vairuojamÄ krovininį automobilį „Mercedes-Benz" su priekaba, neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su į kairę sukusiu automobiliu Audi-80, vairuojamu P. J., nes, pagal eksperto teikiamas iÅ¡vadas, mažiausias atstumas tarp transporto priemonių, kad bÅ«tų techninė galimybė sulėtinti vairuojamo automobilio greitį nuo 82 km/h iki 20-30 km/h važiavusio ir į jo eismo juostÄ persirikiavusio automobilio „Audi" greičio, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant susidÅ«rimo su juo, yra apie 46-60 m. Ekspertas tiriamojoje dalyje iÅ¡vadÄ pagrindinčiame tyrime nagrinėjo situacijÄ , kuomet autotraukinys betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir po jo judėjo nedideliu kampu pasisukęs į kairę- vadinasi dar nebuvo užbaigęs manevro.Pirmosios instancijos teismas ekspertų Onos LukoÅ¡evičienės ir Valentino Mitunevičiaus, kurie nagrinėjamu atveju buvo įtraukti į ekspertų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡vadas laikė subjektyviomis, o priimdamas sprendimÄ iÅ¡skirtinai vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu atliktų ekspertizių iÅ¡vadomis, kurios neatitinka liudytojų parodymams.Nuteistojo nuomone, įvykio vietos apžiÅ«ros schema yra akivaizdžiai ydinga, nes nėra užfiksuoti krovininio automobilio stabdymo pėdsakai, nors visi ekspertai pripažįsta, jog autotraukinys buvo stabdomas, kÄ patvirtina ir tachografo duomenys.

Krovininio automobilio pėdsakų pradžia įvykio vietos apžiÅ«ros protokole yra fiksuojama tik nuo automobilių susidÅ«rimo vietos. BÅ«tent dėl Å¡ios aplinkybės ir nesutampa teikiamos ekspertų iÅ¡vados. Ekspertas V.Mitunevičius iÅ¡ įvykio vietos fotonuotraukose užfiksuoto vaizdo iÅ¡skaičiuoja autotraukinio manevro iÅ¡ kairiosios eismo juostos į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ kampÄ ir bÅ«tent vadovaudamasis tuo teikia iÅ¡vadÄ , kuri patvirtina, jog autotraukinio manevras buvo atliekamas iÅ¡skirtinai tik siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Tuo tarpu ekspertas V.Matusevič visiškai nesigilindamas į kitas aplinkybes teikdamas išvadas, vadovaujasi tik minėta ydinga įvykio vietos apžiūros schema.Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų P. J. ir liudytojo D. J. parodymai neobjektyvūs ir nepatikimi, painūs ir prieštaraujantys ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas niekaip logiškai nesugeba paaiškinti kur jie važiavo ir kodėl važiavo būtent tokia kryptimi. Pagaliau niekaip nesuvokiami ir nelogiški tiek vieno, tiek kito parodymai, kuriais jie nurodo, kad važiuodami viaduku, tamsiu paros metu nematė iš paskos važiuojančio autotraukinio šviesų ir niekaip nesupranta, kaip ir iš kur autotraukinys galėjo taip staiga atsirasti.

Akivaizdu, kad tokie parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai kaip neobjektyvÅ«s ir neatitinkantys kitos bylos medžiagos. Pažymėtina, kad liudytojų A. B. ir V. B. parodymais buvo nustatyta, kad jie jau bekildami viaduku matė, jog nuo Daugų pusės važiuoja krovininis automobilis ir kuomet jie įvažiavo į greitėjimo juostÄ matė patį autoįvykį.Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje akivaizdžiai nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, o bet kokie prieÅ¡taravimai ar neatitikimai privalo bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį ir jo atstovÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. K. kaltės klausimÄ , vadovavosi bylos medžiaga ir pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma R. K. veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., požymiai. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta nukentėjusiojo P. J., liudytojų D. J., V. B., A. B., iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

R. K. parodė, kad įvykio dienÄ pakrautu vilkiku su priekaba vežė medienÄ . Buvo tamsus paros metas, nelijo, nesnigo, matomumas geras. Artėjant link Alytaus ir važiuojant viaduku pastebėjo greitėjimo juosta važiuojančius kelis automobilius. Vienas iÅ¡ automobilių pasuko į jo važiavimo juostÄ ir važiavo nedideliu greičiu. Artėdamas prie Å¡io automobilio ir matydamas, kad neiÅ¡vengs susidÅ«rimo, nes važiavo didesniu greičiu ir su pakrautu automobiliu, iÅ¡važiavo į kairę kelio pusę, į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir pradėjo mažinti greitį.

Bevažiuojant su minėtu automobiliu susilygino. Galvojo praleisti link Alytaus važiuojančius automobilius, nes iÅ¡ priekio automobilių nebuvo, ir vėl grįžti į savo eismo juostÄ . Bet netikėtai pajuto smÅ«gį į deÅ¡inės pusės priekinį ratÄ . Pradėjo intensyviai stabdyti ir tik sustojęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad susidÅ«rė su kitu automobiliu. Å io automobilio, važiuojančio gretimai ir besiruoÅ¡iančio sukti į kairę, nepastebėjo, nes buvo tamsu, o per Å¡oninius veidrodėlius matosi tik galinis vaizdas toliau.

Jeigu bÅ«tų pripažintas kaltu, sutiktų nukentėjusiajam atlyginti tik turtinę žalÄ , nes mano, jog eismo įvykis kilo ir dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Nukentėjusysis P. J. parodė, kad įvykio vakarÄ kartu su tėvu D. J. iÅ¡ Druskininkų važiavo į KaunÄ . Vairavo automobilį „Audi 80“, tėvas sėdėjo priekyje Å¡alia. Žadėjo pakeliui užsukti į Alytų, todėl prie miesto pasuko link viaduko. Juo iÅ¡važiavo į keliÄ link Alytaus. IÅ¡ pradžių važiavo jo judėjimo kryptimi deÅ¡ine juosta, o paskui persirikiavo į kairėje esančiÄ juostÄ .

PrieÅ¡ persirikiuodamas matė tolumoje iÅ¡ paskos atvažiuojančio automobilio Å¡viesas. Ä®vertino, kad tas automobilis dar toli, todėl pasuko kairiau. Bevažiuodami su tėvu nusprendė, kad važiuos tiesiai į KaunÄ . Nedidindamas greičio ruošėsi sukti į kairėje esantį nuvažiavimÄ nuo viaduko, rodė kairio posÅ«kio signalÄ . PrieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl iÅ¡ karto suko į kairę. PrieÅ¡ sukdamas į kairę matė, kad jam iÅ¡ paskos važiuoja automobilis, bet nesuprato, kad jis važiuoja prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta.

Tik įvažiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pajuto smÅ«gį į kairę automobilio pusę. Automobilį stÅ«mė keliu link Alytaus, per langÄ pamatė vilkiko ratÄ . Eismo įvykio pasekoje buvo sužalotas, tėvas nenukentėjo. Automobilis sugadintas nepataisomai. Dėl sužalojimų gydėsi ligoninėse ir sanatorijoje, amputuotas kairės rankos pirÅ¡tas. Tris mėnesius buvo nedarbingas. Liudytojas D. J., nukentėjusiojo tėvas, parodė analogiÅ¡kai. Liudytojas A. B. parodė, kad kildamas viaduku važiavo link kelio į Alytų.

Jo priekyje važiavo dar trys automobiliai. Visi važiavo panaÅ¡iu apie 40 km/h greičiu. Nukentėjusiojo automobilis buvo visų pirmas. Dar kylant viaduku nuo Vilniaus pusės pastebėjo atvažiuojantį krovininį automobilį. Kai pakilo ir važiavo keliu link Alytaus, minėtas krovininis automobilis jau važiavo priekyje jo. Netrukus pastebėjo kylančias žiežirbas ir privažiavęs pamatė, kad krovininis automobilis susidÅ«ręs su lengvuoju automobiliu. Nepastebėjo, kad iki susidÅ«rimo vietos krovininis automobilis bÅ«tų kelyje manevravęs, atrodė, jog visÄ laikÄ važiavo ta pačia eismo juosta, nestabdė, nepastebėjo įsijungiančių stabdžių lempų.Liudytoja V.

B. parodė analogiÅ¡kai, kaip ir liudytojas A. B..Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių duomenų, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad paties nuteistojo parodymais patvirtinama, kad jis pakankamai nemažu atstumu matė važiuojančius kelis automobilius, kurie važiavo greitėjimo juosta lėtai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis pripažino, kad jis vykdė draudžiamÄ manevrÄ ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ tik dėl to, kad siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su priekyje į jo eismo juostÄ Ä¯važiavusiu P. J. vairuojamu automobiliu.

Važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta nesitikėjo, kad P. J. suks į kairę, o tikėjosi praleisti Alytaus kryptimi važiuojančius automobilius ir grįžti į savo eismo juostÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡ Å¡ių parodymų taip pat konstatuoja, kad miÅ¡kovežio vairuotojas, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , siekė iÅ¡vengti ne tik susidÅ«rimo (tiksliau - atsimuÅ¡imo) į priekyje važiuojantį P. J. vairuojamÄ automobilį, bet ir siekdamas praleisti kitus automobilius važiuojančius Alytaus kryptimi ir įsukančius iÅ¡ greitėjimo juostos.Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis vertino buvusiÄ situacijÄ ir įsiliejo į kairesnę eismo juostÄ kryptimi link Alytaus tik įsitikinęs, kad paskui važiuojanti transporto priemonė pakankamai toli ir tai daryti saugu.

Nukentėjusysis P. J., remiantis jo parodymais, matė iÅ¡ paskos važiuojančio automobilio Å¡viesas, vertino, kad jo manevras saugus ir nesuprato, kad tas automobilis važiavo prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, todėl subjektyviai jis buvo teisus ir vertindamas minimÄ aplinkybę bei tai, kad nuo Alytaus pusės atvažiuojančių automobilių nebuvo, jis turėjo teisę atlikti posÅ«kį į kairę nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nukentėjusiojo KET padarytų pažeidimų ekspertai nekonstatavo.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino specialistų autoįvykio ekspertizes bei pagrįstai ekspertų O.

LukoÅ¡evičienės bei V.Mitunevičiaus iÅ¡vadomis nesivadovavo, o rėmėsi ekspertų I.Gransko ir V.Matusevič iÅ¡vadomis, kurios, prieÅ¡ingai O.LukoÅ¡evičienės ir V.Mitunevičiaus iÅ¡vadoms, buvo kategoriÅ¡kos ir pagrįstos.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros schema yra akivaizdžiai ydinga, nes nėra užfiksuoti krovininio automobilio stabdymo pėdsakai, nors visi ekspertai pripažino, jog autotraukinys buvo stabdomas, kÄ patvirtina ir tachografo duomenys.

Å is nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Be autoavarijos vietos apžiÅ«ros protokolo, kaip priedo, byloje yra suraÅ¡ytas Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame aiÅ¡kiai konstatuoti ir nurodyti krovininio automobilio stabdymo pėdsakai – t.y. 56 metrų ilgio stabdymo kelias ir Å¡ie duomenys yra minimi ir vertinami ekspertizėse, todėl teigti apie įvykio vietos apžiÅ«ros ydingumÄ , jog nenustatytas stabdymo kelias, nėra jokio pagrindo, nes kitų automobilio stabdymo pėdsakų užfiksuota nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadas, nuosprendyje pilnai iÅ¡dėstė motyvus ir aplinkybes, kuriomis vadovaujantis vertina ir remiasi vienų, o atmeta kitų ekspertų iÅ¡vadas ir apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais motyvais pilnai sutinka. O tai, kad ekspertas V.Mitunevičius iÅ¡ įvykio vietos fotonuotraukose užfiksuoto vaizdo iÅ¡skaičiuoja autotraukinio manevro iÅ¡ kairiosios eismo juostos į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ kampÄ ir bÅ«tent vadovaudamasis tuo teikia iÅ¡vadÄ , kuri patvirtina, jog autotraukinio manevras buvo atliekamas iÅ¡skirtinai tik siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo, ir kuria teismas, priimdamas nuosprendį nesivadovauja, savaime vertinti kitiems ekspertams manevravimÄ kaip dalį stabdymo kelio, teismo nuomone, ne teismo kompetencijos klausimas.

Teismas vertina ekspertų iÅ¡vadas ir atsižvelgdamas į jų argumentacijÄ bei pagrįstumÄ , jas atmeta arba jomis vadovaujasi. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiojo bei su juo kartu važiavusi liudytojo D. J. parodymus, kaip neobjektyvius ir nelogiÅ¡kus, kad važiuodami viaduku, tamsiu paros metu nematė iÅ¡ paskos važiuojančio autotraukinio Å¡viesų ir niekaip nesupranta, kaip ir iÅ¡ kur autotraukinys galėjo taip staiga atsirasti. Akivaizdu, kad tokie parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai kaip neobjektyvÅ«s ir neatitinkantys kitos bylos medžiagos. Šie skundo argumentai atmestini.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiojo vairuojamas automobilis buvo pirmasis iÅ¡ visų automobilių, kuris buvo užkilęs viaduku ir rikiavosi iÅ¡ greitėjimo juostos, už jo buvo dar keli automobiliai ir tik už jų liudytojo A. B. automobilis. Todėl nėra jokių abejonių, kad liudytojas A. B. matė miÅ¡kovežį, nes jį stebėjo ne per veidrodėlius, o per maÅ¡inos langÄ važiuodamas iÅ¡ Å¡ono, o nukentėjusysis - autovežio Å¡viesas ir net ne patį autovežį dėl tamsaus paros meto, galėjo matyti tik per galinio vaizdo veidrodėlius, kurie vaizdÄ dažniausiai atitolina, ir tai, kad neįvertino, ko ir neturėjo jis įvertinti, kad krovininis automobilis važiuoja prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, nėra nei nesuprantama, nei nelogiÅ¡ka.

Pažymėtina tai, kad tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-818 (07), tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (11-659(09), vertinant apelianto veiksmų įtakÄ eismo įvykio kilimui, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos, jose neabejojamai konstatuojama, jog krovininio automobilio vairuotojas R. K. privalėjo nelenkti tuo metu jam priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio „Audi 80“, įvažiuojant į dviguba iÅ¡tisine linija atskirtÄ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Å ie R. K. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu sudarė pagrindinę sÄ lygÄ eismo įvykiui kilti. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patvirtino aukščiau paminėtų iÅ¡vadų teisingumÄ .Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo manevravo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir mažindamas greitį, o toliau tikėjosi praleidęs važiuojančius automobilius, grįžti į savo eismo juostÄ , todėl pagrįstai Å¡ie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nusikalstamas nerÅ«pestingumas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto padaryti Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008-09-01) 53 punkto ir 2 priedo 1.3 punkto reikalavimų pažeidimai - nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vykdydamas draudžiamÄ lenkimo manevrÄ , įvažiavo į kelio prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur kelio vidurys buvo paženklintas dviguba iÅ¡tisine linija ir tokiu bÅ«du kėlė grėsmę eismo saugumui bei sudarė kliÅ«tį tuo metu, ta pačia kryptimi važiavusiam ir kairėn sukusiam P. J. vairuojamam automobiliui „Audi 80“ v/n (duomenys neskelbtini) su juo susidÅ«rė, t.y. sudarė pagrindinę sÄ lygÄ eismo įvykiui kilti, ko pasėkoje pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu pagal BK 281 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

Å ioje byloje apylinkės teismas pagrįstai atmetė ekspertų Onos LukoÅ¡evičienės ir Valentino Mitunevičiaus iÅ¡vadas, kadangi nė vienas iÅ¡ jų nenurodė, kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė P. J., o pačios ekspertų iÅ¡vados buvo tik tikėtinos ir priklausė, ekspertų manymu, nuo nukentėjusiojo subjektyvių vertinimų. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi tik kategoriÅ¡komis, neginčijamomis ir kita bylos medžiaga patvirtintomis aplinkybėmis.Esant Å¡ioms aplinkybėms, byloje pagrįstai R.

K. pripažintas kaltu ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jo apeliacinio skundo motyvais keisti šį nuosprendį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendis paliekamas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžio atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Romualdas Lincevičius Teisėjai:                                                                 Algimantas Smolskas Regina Majauskienė