Legislator Case Law & Legislation
af95cb63-d7a6-48cc-9735-89a8da2da107 AI generated

af95cb63-d7a6-48cc-9735-89a8da2da107 · Kauno apygardos teismas

Case Number af95cb63-d7a6-48cc-9735-89a8da2da107
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Legislator headnote

AI generated

af95cb63-d7a6-48cc-9735-89a8da2da107 · Kauno apygardos teismas: įsipareigojo už 80 Lt mėnesinį mokestį leisti nuomininkams L. K. ir G. T. naudotis bendro ploto 32,6 kv. m. garažo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) bei garaže esančia technika: sauso siurbimo siurbliu, cheminio valymo siurbliu, aukÅ¡to spaudimo plovykle, oro kompresoriumi. Minėtos sutarties 1.3 p. numato, kad patalpos yra nuomojamos su tikslu jose atlikti veiklÄ pagal individualiosios veiklos pažymÄ (b. l. 35-36). IÅ¡ fizinio asmens praÅ¡ymų, įregistruoti į mokesčių mokėtojo registrÄ matyti, kad G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1307-594/2014Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00393-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2; 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimo T.

S. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2014-08-26, apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), jam priklausančiose garažo patalpose, vykdydamas individualiÄ variklinių transporto priemonių techninės priežiÅ«ros ir remonto veiklÄ , nesudaręs darbo sutarčių su L. K., G. T. ir apie jų darbo pradžiÄ nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, leido jiems dirbti nelegalų darbÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 str. 1 d.Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014-10-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ T.

S. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d. nutraukė konstatavęs, kad T. S. su G. T. ir L. K. siejo civiliniai, o ne darbo santykiai. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ skirti T. S. 6000 Lt baudÄ . Skunde nurodo, kad T. S., L. K. ir G. T. siejo ne civilinės sutarties (jungtinės veiklos) pagrindu atsiradę santykiai, bet darbo santykiai. Mano, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys iki patikrinimo atlikimo dienos nebuvo sudarytos, kadangi nei T.

S., nei G. T., nei L. K. savo paaiÅ¡kinimuose tokių aplinkybių nenurodė. L. K., ir G. T. vykdė nuolatinę automobilių plovimo ir jų salono valymo funkcijÄ ir tai vykdė tęstinį laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėnesį iki patikrinimo atlikimo dienos. Be to, L. K. bei G. T. savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad į darbÄ atvykdavo apie tai praneÅ¡us T. S. telefonu, o darbo valandų skaičius priklausė nuo T. S. gautų užsakymų skaičiaus, dirbo atlygintinai, o atlyginimÄ jiems mokėjo T.

S.. Atsiliepimu į skundÄ T. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį, L. K. ir G. T. siejo civiliniai, o ne darbiniai teisiniai santykiai. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 413 straipsnio sudėtį. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad T. S. verslo liudijimo Nr. LZ707167-9 pagrindu vykdė individualiÄ veiklÄ (duomenys neskelbtini), t.y. variklinių transporto priemonių techninė priežiÅ«ra ir remontas (b. l. 18). 2014-07-01 sudaryta garažo patalpų nuomos sutartis, kuria nuomotojas T.

S. įsipareigojo už 80 Lt mėnesinį mokestį leisti nuomininkams L. K. ir G. T. naudotis bendro ploto 32,6 kv. m. garažo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) bei garaže esančia technika: sauso siurbimo siurbliu, cheminio valymo siurbliu, aukÅ¡to spaudimo plovykle, oro kompresoriumi. Minėtos sutarties 1.3 p. numato, kad patalpos yra nuomojamos su tikslu jose atlikti veiklÄ pagal individualiosios veiklos pažymÄ (b. l. 35-36). IÅ¡ fizinio asmens praÅ¡ymų, įregistruoti į mokesčių mokėtojo registrÄ matyti, kad G.

T. ir L. K. turėjo teisę vykdyti individualiÄ variklinių transporto priemonių techninės priežiÅ«ros ir remonto veiklÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis 2014-05-20 sudaryta su G. T., 2014-04-28 su L. K. patvirtina, kad jungtinės veiklos tikslas – automobilių plovyklos teikiamų paslaugų plėtojimas (b. l. 25-26, 37-38). Kaip matyti iÅ¡ T. S. ir G. T. paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jokie darbo santykiai pastarųjų nesiejo, darbo grafikas sudarytas nebuvo, kiekvienas dirbo kas sau, veikla buvo vykdoma bendrame garaže, atlyginimas mokamas nebuvo, jei veikla buvo vykdoma bendrai, atlygį pasidalindavo pagal susitarimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių jÄ nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrÄ darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, reiÅ¡kia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrÄ darbo funkcijÄ . Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – Å¡alių įsipareigojimas atlikti tam tikrÄ iÅ¡ anksto apibrėžtÄ užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu.

Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkcijÄ , darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).Å iuo atveju sutiktina su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta iÅ¡vada, kad T. S. su G. T. ir L. K. sieję santykiai buvo ne darbo, bet civilinio pobÅ«džio.

Vadovaujantis CK 6.969 straipsnio 1 dalimi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-435/2013). Byloje pateiktos Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 3.3 p. numatė, kad partneriai įsipareigojo dirbti siekiant bendro abipusio tikslo, o gautas pajamas dalintis pagal susitarimÄ (6 p.), kas realiai ir buvo vykdoma nagrinėjamu atveju.

IÅ¡ anksto apibrėžta užduotis ir tikslas, t.y. automobilių plovyklos teikiamų paslaugų plėtojimas Å¡alims buvo žinoma, atsižvelgiant į tai, esant didesniam paslaugų poreikiui ir užsakymų skaičiui G. T. ir L. K. telefonu gavę informacijÄ iÅ¡ T. S. atvykdavo atlikti reikalingas konkrečias užduotis, kurios nebuvo nuolatinio pobÅ«džio. Be to, byloje nėra duomenų leidžiančių spręsti, kad G. T., L. K. turėjo paklusti T. S. nurodymams, prieÅ¡ingai, bylos duomenys leidžia teigti, kad G.

T. ir L. K. dirbo kada norėjo, o jei T. S. juos kviesdavosi į pagalbÄ , kuomet bÅ«davo daugiau klientų, tuomet atlygį pasidalindavo pagal susitarimÄ . Anot G. T., kartais bÅ«davo, kad T. S. reikėdavo pagalbos, tuomet atsiskaitydavo pagal susitarimÄ , iÅ¡raÅ¡ant čekį. IÅ¡ L. K. paaiÅ¡kinimo matyti, kad gavęs T. S. skambutį dėl reikiamos pagalbos atliekant konkrečias užduotis, jis vykdavo tik tuomet, jei nebÅ«davo užsiėmęs kita veikla. Minėti duomenys akivaizdžiai paneigia pavaldumo santykių buvimÄ ar nustatyto darbo grafiko egzistavimÄ .

Juolab, byloje nėra duomenų, kad T. S. bÅ«tų įsipareigojęs periodiÅ¡kai mokėti G. T. ir L. K. sulygtÄ darbo užmokestį, kadangi tiek T. S., tiek G. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiekvienas dirbo sau, esant poreikiui dirbdavo bendrai, tačiau po paslaugos atlikimo pinigus pasidalindavo. Nors apelianto manymu reikėtų vadovautis iÅ¡imtinai L. K. ir G. T. paaiÅ¡kinimais 2014-08-26 teiktais Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau vien tik raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojų parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu ir jų nepakeičia.

BÅ«tent teismo posėdžio metu atlikta asmenų apklausa leidžia teismui tinkamai įvertinti asmenų teiktus paaiÅ¡kinimus, patvirtinti ar paneigti juose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas G. T. patvirtino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymÄ , susiskambina su klientais, jie atvyksta, atliekamas darbas, gaunami pinigai, iÅ¡raÅ¡omas kvitas. Kartais reikia pagalbos T. S., tuomet atvyksta jam padėti, gautus pinigus pasidalina pagal susitarimÄ , iÅ¡raÅ¡ant kvitÄ .

Darbo grafikas sudarytas nebuvo, jokie darbiniai santykiai su T. S. nesiejo. Byloje pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtinančios G. T. teiktų paslaugų pobÅ«dį bei įkainius (b. l. 39 - 42). Darbo sutarties požymių nepatvirtina ir L. K. paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės (b. l. 8). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp T. S. ir G. T. bei L. K. susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius. Skunde iÅ¡dėstyta deklaratyvaus pobÅ«džio iÅ¡vada, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys buvo sudarytos po patikrinimo atlikimo nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ T.

S. atžvilgiu nutraukė pagrįstai.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos Å¡ios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                Albinas Antanaitis