af9489ef-752d-40da-8a5d-6ca24fa29205 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2029-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00048-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–27), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2012-07-14 iki 2015-04-13 jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas: perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o kamerose esančio inventoriaus ir sanitarinio mazgo užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotÄ ; dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų kamerose nebuvo įrengtos spintelės kalinamų asmenų daiktams susidėti; pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandÄ per dienÄ anksti ryte; pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži; sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos; sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas kitiems asmenims, todėl, atliekant gamtinius reikalus, buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas; sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas; vienintelė kameros ventiliacija buvo langas su grotomis, pro kurį į kamerÄ negalėjo patekti gaivus ir Å¡varus oras; kamerose buvo drėgna, vasarÄ â€“ tvanku ir karÅ¡ta, žiemÄ â€“ Å¡alta; nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius, higienos priemonės, visas priklausantis minkÅ¡tasis inventorius; kamerose buvo tarakonų; nebuvo užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikatos priežiÅ«ra; nebuvo sanitarinės Å¡varyklos, duÅ¡e nebuvo vietos daiktams pasidėti; pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pareigÅ«nai naudojo psichologinį smurtÄ ; nebuvo aprÅ«pinamas darbinėmis pajamomis ar paÅ¡alpomis; iÅ¡ naujai atvykusių asmenų į LukiÅ¡kių TI-K yra atimami pledai, lovatiesės, dideli rankÅ¡luosčiai; minkÅ¡tasis inventorius purvinas; nesudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus; gultai pasenę; nusiprausti po duÅ¡u galėjo tik 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę;

Lukiškių TI-K buvo asbesto; pareiškėjas dažnai būdavo perkeliamas į skirtingas kameras; kameros buvo antisanitarinės būklės (nuo sienų byrėjo tinkas ir dažai, sienos sunkiai valėsi, ant jų buvo pelėsis). Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VVSC) toleruoja ir slepia Lukiškių TI-K esančius pažeidimus dėl higienos normų nesilaikymo. Paaiškino, kad jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis.

Nurodo, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų jis patyrė nepatogumus, stresÄ , psichologinę įtampÄ , nervinį iÅ¡sekimÄ , pažeminimÄ , tapo nervingas, dirglus, sutriko jo fizinė sveikata.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 31–45).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl kamerų ploto paaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo judėjimÄ patvirtinančių dokumentų turinio matyti, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.

Pažymėjo, kad nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ .

Nurodo kameroje esančių baldų matmenis ir pažymi, kad visose kamerose yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti Å«kio darbams atlikti. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nurodo nepagrįstus teiginius dėl minimalaus ploto apskaičiavimo, kadangi reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos augos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 76:2010 taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti veidrodis. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamÄ sias kameras.

Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose.Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai. Dėl sanitarinės Å¡varyklos pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K, be kita ko, įrengta sanitarinė Å¡varykla su duÅ¡ine ir dezinfekcijos patalpa. Asmenys vienÄ kartÄ per savaitę turi teisę iki 15 min. nusiprausti duÅ¡e. Tai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai, todėl įstaiga savo veiksmais jokių teisės aktų nepažeidė.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Pagal Lietuvos higienos normas laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pažymėjo, kad vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ .

LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų suteikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus. Atkreipia dėmesį į tai, kad naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę tokia paslauga. Planuodamas paslaugÄ , suimtasis ar nuteistasis turi pateikti praÅ¡ymÄ ir turėti asmeninėje sÄ skaitoje pinigų. Suimtajam ar nuteistajam neturint piniginių lėšų, jis gali kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius rÅ«bus nemokamai.

Pažymėjo, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami sausi. Teisės aktuose nėra numatyta drabužių ar avalynės džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose.LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais tesės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ . LukiÅ¡kių TI-K laikomiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat nurodo pasivaikščiojimo tvarkÄ , kiemelių dydį, jų iÅ¡dėstymÄ , įrengimÄ . Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl 8 valandų pasivaikščiojimo gryname ore teise, kadangi pareiÅ¡kėjo minima aÅ¡tuonių valandų per dienÄ rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu. Pasivaikščiojimo laikas yra įtvirtintas SVÄ® 29 str. 1 d. bei BVK 85 str. 1 d. 4 p., todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.

LukiÅ¡kių TI-K 1, 2 ir 3 gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Pastatytuose objektuose Å¡iferio lakÅ¡tai nėra draudžiami. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtus stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. Atkreipia dėmesį, kad III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rų Å¡iferio padengimas visiÅ¡kai pakeistas cemento (cetrio) plokÅ¡te, taip pat Å¡iferio padengimas baigiamas keisti ir I-ojo korpuso pasivaikščiojimų kiemeliuose. Suimtieji (nuteistieji) 8 priežiÅ«ros poste skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujanti SVÄ® 10 str. ir BVK 52, 70 str. reikalavimų.

Å iame priežiÅ«ros poste asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius asmenų praÅ¡ymus, suimtieji ir nuteistieji skirstomi į kameras, atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų.

Suimtieji/nuteistieji, atvykstant į įstaigÄ , supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. PareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, SVÄ®, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais. PareiÅ¡kėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su minėtais įstatymais, taisyklėmis ir pan., patvirtina jo asmeninis paraÅ¡as.

Dėl paÅ¡alpų ir iÅ¡mokų pažymėjo, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems jų praÅ¡ymu gali bÅ«ti skiriama kiekvienÄ mėnesį paÅ¡alpa iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, jeigu jame yra pinigų. Konkretų piniginės iÅ¡mokų dydį kiekvienam nuteistajam nustato areÅ¡tinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. LukiÅ¡kių TI-K taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,16 Eur bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytino proceso tvarka. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, praÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ laikotarpiu nuo 2012-07-14 iki 2015-04-13, o skundÄ teismui pateikė tik 2017-01-02 (pagal spaudÄ ant voko) (b. l. 29), t. y. praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl laikotarpio nuo 2012-07-14 iki 2014-01-01.Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.

IeÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Vertinant Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (LVAT 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008;

LVAT 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335-08; LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/201). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rÅ«pintis savo teisių gynyba, sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerÅ«pestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos ir jis turi prisiimti visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ . Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi bÅ«ti iÅ¡saugota (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra teismo nuosprendžio, kuris nustatomas pagal teisiamo asmens bylÄ , kai pareiÅ¡kėjas yra pristatomas į teismo posėdį, ir teismui pateikiant įrodymus dėl bausmės laikotarpio nustatymo.

Tik pasibaigus bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos administraciniame teisme prasidės ieÅ¡kinio senaties terminas. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos uždelsto kreipimosi į teismÄ aplinkybės yra subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl jos nelaikytinos svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiÅ¡kėjui laiku kreiptis į teismÄ ir negali bÅ«ti objektyviu pagrindu atnaujinti praleistÄ 3 metų senaties terminÄ dėl laikymo LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2012-07-14 iki 2014-01-01.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai teigia, jog ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas reikalavimams atlyginti neturtinę žalÄ , kadangi LAT 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis. Be to, LAT 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjui objektyvios aplinkybės (liga ir pan.) atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismÄ , tame tarpe – skundÄ teismui iÅ¡siųsti paÅ¡tu. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ vienam asmeniui ir kt., todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo dėl laikotarpio, kuris prasideda nuo 2012-07-14, jis turėjo teisę pateikti teismui vėliausiai iki 2015-07-14, tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2017-01-02, t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2012-07-14 iki 2014-01-01 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2012-07-14 iki 2014-01-01 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams dėl aukščiau nurodyto laikotarpio taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, toliau Å¡ioje byloje nagrinėtinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2014-01-02 iki 2015-04-13 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 str. tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ (SVÄ® 5 str. 3 d.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

LVAT praktikoje nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o Å¡is reikalavimas yra nustatytas Ä®sakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi bÅ«tent Å¡iuo standartu (LVAT administracinės bylos Nr. A-1279-442/2015; Nr. A-727-858/2015).PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ bÅ«tina iÅ¡skaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (LVAT administracinė byla Nr. A-3352-520/2016).

Pažymėtina, kad į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (LVAT administracinė byla Nr. A261-1798/2013).Atsakovės atstovo teismui pateikta informacija patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2014-01-02 iki 2015-04-13 (b. l. 31–45).

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 467 paras, iÅ¡ kurių 2014-01-14, 2014-01-24, 2014-01-28, nuo 2014-02-08 iki 2014-02-10, 2014-23, 2014-04-23, 2014-04-28, 2014-05-05, 2014-05-15, nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23, 2014-05-28, 2014-06-26, nuo 2014-07-19 iki 2014-07-22, nuo 2014-08-14iki 2014-08-19, nuo 2014-08-23 iki 2014-09-03, 2014-10-10, 2014-10-16, 2014-10-23, 2014-11-25, 2015-02-10, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-06, 2015-03-13 nuo 2015-03-18 iki 2015-03-20, nuo 2015-03-25 iki 2015-03-31, nuo 2015-04-03 iki 2015-04-13 (iÅ¡ viso 67 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto vertės. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso 400 parų neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str.

žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi bÅ«ti įrengtas veidrodis ir atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. Atsakovės atstovas nepagrįstai nurodo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti kamerose esančiuose tualetuose durelių (sanitarinio mazgo kabinos), be to, tokie atsakovės atstovo teiginiai prieÅ¡tarauja ir teismų praktikai (LVAT 2013-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-176/2013).

EŽTT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos 3 str. pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (EŽTT 2010-04-01 sprendimas Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ , 67413/01 ir kt.). EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. LukiÅ¡kių TI-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamÄ sias kameras.

Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose (b. l. 31–45). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas duomenų apie atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengimÄ sanitariniame mazge duomenų nepateikė, taip pat nenurodė, ar kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, buvo įmontuoti veidrodžiai. Nors HN 76:2010 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas pažymi, kad veidrodžio įrengimas sanitariniame mazge nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.

Aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, taip pat tai, jog atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie veidrodžių ir oro Å¡alinimo sistemos įrengimÄ sanitariniame mazge, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, todėl skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog vienintelė kameros ventiliacija buvo langas.

Pro langÄ , kuris buvo su grotomis, į kamerÄ negalėjo patekti gaivus ir Å¡varus oras. HN 76:2010 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p.). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (b. l. 31–45).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko HN 76:2010 24 p. reikalavimus, o pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vienÄ valandÄ per dienÄ , bet ne aÅ¡tuonias. Be to, pasivaikščiojimui skirta erdvė vienam suimtajam buvo nepakankama. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Pagal HN 76:2010 11 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta BVK 103 str. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 str. 2 d.).

Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (BVK 103 str. 3 d). Atsiliepime į skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, Å¡ios aplinkybės neneigė ir pats pareiÅ¡kėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.Pažymėtina, kad laisvės atėmimo tvarkÄ reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje.

Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principÄ , kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijÄ Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr. pvz. LVAT 2014-11-13 nutartis administracinėje byloje A261-369/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, taip pat atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kameroje nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, kamerose esančios lovos yra netinkamos gulėjimui (pasenusios, girgžda), kamerose įrengti pertekliniai baldai (dviaukÅ¡tės lovos).

Be to, į kameras nebuvo išduodamas valymo inventorius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) įtvirtintos baldų ir kito inventoriaus galiojimo normos, kuriose nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė skundo argumentų, kuo remiantis darė iÅ¡vadÄ , kad kamerose esančios lovos buvo senos, ar jų galiojimo laikas yra daugiau nei 10 metų, kas atitinkamai reikÅ¡tų Å¡io įsakymo nuostatų pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas tokias savo iÅ¡vadas grindė tik subjektyviais vertinimais, todėl Å¡ie argumentais laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kamerose nebuvo galimybės pajudėti, kameroje buvo įrengtos perteklinės (dviaukÅ¡tės) lovos, todėl buvo priverstas gulėti lovoje, yra susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir yra vertintina kaip Å¡io pažeidimo dalis.Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 p. nustato, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, virÅ¡utinių drabužių pakaba.

Atsakovės atstovas paaiškino teismui, kad visose kamerose yra įrengtos lovos, lentynos maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti (b. l. 31–45). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu kamerų įrengimu, nėra nustatytas.Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi, t. y. jam nebuvo išduoti čiužinio ir antklodės užvalkalai, rankšluostis.

Be to, jam nebuvo iÅ¡duotas muilas ir tualetinis popierius. AprÅ«pinimo normose nustatyta, kad vyrams iÅ¡duodami: antklodė – 1 vnt., čiužinys – 1 vnt., pagalvė – 1 vnt., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., paklodės – 4 vnt., rankÅ¡luosčiai – 2 vnt., skalbiamasis muilas – 200 g, tualetinis muilas – 100 g, tualetinis popierius – 1 rulonas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ tik abstrakčiai nurodė, kad kiekvienam kameroje esančiam asmeniui skiriamas Å¡varus patalynės komplektas, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, detalizuojančių minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡davimÄ , teismui nepateikė.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat nepateikė jokių duomenų apie muilo, rankÅ¡luosčių, tualetinio popieriaus iÅ¡davimÄ pareiÅ¡kėjui, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo aprÅ«pinimo minkÅ¡tuoju inventoriumi, tualetiniu popieriumi ir muilu laikytini įrodytais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog iÅ¡ naujai atvykstančių asmenų yra atimami pledai, lovatiesės ir dideli rankÅ¡luosčiai, yra pernelyg abstraktaus pobÅ«džio, neindividualizuoti ir nesusiję su pačiu pareiÅ¡kėju, dėl kurių įrodinėjimo naÅ¡ta LukiÅ¡kių TI-K neperėjo.IÅ¡ byloje esančio VVSC 2014-12-30 patikrinimo akto matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose.

Patikrinimo metu I-ojo, II-ojo ir III-ojo korpuso patalpose, kuriose laikomas naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, suplyšusių antklodžių, čiužinių ar pagalvių nebuvo, tai atitiko HN 76:2010 66 p. reikalavimus, jog lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz. dezinfekavimo kameroje (b. l. 112–113).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su purvinu minkštuoju inventoriumi, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai ir dantų pasta. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad šios higienos priemonės yra išduodamos suimtiesiems (b. l. 31–45). Materialinio aprūpinimo normose taip pat nustatyta, kad dantų šepetėlis, dantų pasta bei skustuvai yra išduodami tik suimtiems asmenims.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl asmeninės higienos priemonių neiÅ¡davimo pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, valymo, dezinfekavimo priemonės ir indų ploviklis neiÅ¡duodami, todėl nėra galimybių valyti kamerų, indų ir pan. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visas reikalingas inventorius ir priemonės yra iÅ¡duodami į kameras, taip pat tai, jog karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais (b. l. 31–45). LukiÅ¡kių TI-K teismui taip pat pateikė LukiÅ¡kių TI-K 2013-10-28 įsakymÄ Nr. 1-157 ir LukiÅ¡kių TI-K 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintÄ â€žSuimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir juose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡Ä â€œ, iÅ¡ kurių matyti, kad suimtieji (nuteistieji) yra aprÅ«pinami valymo priemonėmis ir inventoriumi, už įsakymų vykdymÄ yra atsakingi atitinkami LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai (b. l. 50–55).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius, taip pat neindividualizavo, kada ir kuriose kamerose nebuvo aprÅ«pintas valymo priemonėmis ir inventoriumi, nenurodė, ar su praÅ¡ymais yra kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai vertintini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinių nėra Å¡varyklų. Remiantis HN 76:2010 visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duÅ¡e. Utėlėtų ir niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai nukenksminami (40 p.); sanitarinėje Å¡varykloje turi bÅ«ti įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo kambarys, duÅ¡as, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, Å¡varios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 p.).

Iš sisteminės šios normų analizės matyti, kad kalinamieji asmenys į sanitarines švaryklas vedami ne nuolatos, o tik patekę į laisvės atėmimo vietas. Šiuo atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K pateko anksčiau nei yra sprendžiamas jo teisių pažeidimo klausimas šioje byloje, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys.Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino jo teisės išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbų. Pareiškėjas paaiškino, kad skalbimo paslaugos apmokestintos.

HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , tačiau asmeniui neturint pinigų, jis gali kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius rÅ«bus nemokamai (b. l. 35–41).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi dėl nemokamo virÅ¡utinių drabužių iÅ¡skalbimo ir toks jo praÅ¡ymas buvo netenkintas. Vadovaudamasis tuo, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl sÄ lygų iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti drabužius nesudarymo vertina kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo tarakonų. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 p.). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (b. l. 31–45). Dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų LukiÅ¡kių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” (buvusi UAB Vilniaus profilaktinės dezinsekcijos stotis) ginčo laikotarpiu buvo sudariusi sutartis (b. l. 120–136).

Teismas taip pat pažymi, kad kameras tvarkytis privalo ir patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su skundais ir praÅ¡ymais į įstaigos administracijÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto, kuris žalojo sveikatÄ .

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K 1, 2 ir 3 gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtus stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias (b. l. 35–41).

HN 76:2010 6 p. nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 17 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietos pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės akto nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 (toliau – ir Nutarimas 1998-08-28 Nr. 1163) „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. p., nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

LukiÅ¡kių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl Å¡is reikalavimas jam nebuvo taikomas. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K jis buvo dažnai perkeliamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ ir tai sukėlė jam nepatogumų.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo laikotarpiu (t. y. per 467 dienų) pareiÅ¡kėjas į skirtingas kameras buvo perkeliamas 10 kartų, tačiau LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleisdavo pakankamai ilgÄ laikÄ (nuo 5 iki 142 dienų) ir tik keletÄ kartų LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas trumpesniais nei savaitė laikotarpiais (5 dienas). Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime yra nurodęs, jog griežtai laikosi SVÄ® 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir BVK 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pervedimai iÅ¡ vienos gyvenamosios kameros į kitÄ yra daromi siekiant užtikrinti SVÄ® 10 str. ir BVK 70 str. nustatytų reikalavimų užtikrinimÄ . Nuteistųjų perkėlimu iÅ¡ vienos kameros į kitÄ nėra siekiama pažeminti jų orumÄ ar papildomai, daugiau nei numato teisės aktai suvaržyti jų teises bei sukelti nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam teko kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nedetalizavimo. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareigÅ«nai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras, privalo užtikrinti nerÅ«kančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų. LukiÅ¡kių TI-K atsižvelgia į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų (b. l. 31–45). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais laikyti jį kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neaprÅ«pinimo darbinėmis pajamomis, socialinių paÅ¡alpų nemokėjimo atmestini, kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato atsakovui pareigos nuteistus asmenis, laikomus tardymo izoliatoriuje, įdarbinti. Dėl socialinių paÅ¡alpų skyrimo pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ nesikreipė, nenurodė jokių aplinkybių, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų atsisakęs skirti pareiÅ¡kėjui socialinę paÅ¡alpÄ .

Dėl to LukiÅ¡kių TI-K administracijai skundų neteikė. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K nebuvo supažindintas su galiojančiais teisės aktais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų argumentų, visi asmenys, atvykę į įstaigÄ , yra supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. PareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus taisyklių, SVÄ®, Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, bei draudimais (b. l. 31–45).

Abejoti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad nebuvo sudaryta galimybė daugiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e. HN 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K nepadarė, todėl valstybei civilinė atsakomybė Å¡iuo aspektu nekyla. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡uose nebuvo vietos daiktams susidėti, prieÅ¡ asmenis, pageidaujančius nusiprausti duÅ¡e, naudojamas psichologinis smurtas – iÅ¡ jų įžūliai tyčiojamasi, liepiant neÅ¡tis į duÅ¡Ä savo turimus daiktus ir net iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių, Å¡ių teiginių pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, nenurodė ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu duomenų, kad pareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu ar po to bÅ«tų skundęsis dėl Å¡ių aplinkybių nėra.

Taigi, nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo laikomas antisanitarinės bÅ«klės kamerose, kuriose buvo pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo drėgna, neužtikrinama tinkama temperatÅ«ra. IÅ¡ byloje esančių VVSC patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sÄ lygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, bei pasivaikščiojimo kiemelių galimai netinkamos bÅ«klės teikė skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į VVSC dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, VVSC patikrinimų neatliko. IÅ¡ kitų LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų VVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo buvimo tikrinamose kamerose metu (b. l. 55–119).Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; LVAT 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje dalyje nekonkretizavo, kada ir kuriose konkrečiose kamerose pasireiÅ¡kė galimi pažeidimai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į LVAT formuojamÄ praktikÄ , laikytina, jog Å¡ioje dalyje nagrinėjamos pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais, todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimu. Vadinasi, atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų bÅ«kle, nėra nustatytas.PareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ sieja ir su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis LukiÅ¡kių TI-K.

Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

Remiantis Å¡io įstatymo 24 str. 8 d., pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Taigi, visų pirma, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o visų antra, tokio pobÅ«džio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Ä®vertinęs tai, teismas pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ dėl pareiÅ¡kėjų manymu netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų palieka nenagrinėtinÄ , nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos, kai dar galima pasinaudoti ta tvarka (ABTÄ® 105 str. 1 p.). PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad nesutikdamas su nustatyta iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu galės Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 467 paras buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), iÅ¡ kurių – 400 parų kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat į tai, jog buvo pažeistos AprÅ«pinimo normos, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo D. B. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 3 iki 7 eurų (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 3 269 Eur (7 Eur x 467 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 20 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoAtsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,16 Eur iÅ¡laidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas (b. 31–45).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTÄ® 39 str. 1 d. 3 p., 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Vadovaujantis ABTÄ® 41 str. 1 d., dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso Å¡alies statusas teisės į teismo atlyginimÄ neriboja – teismo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos ir vieÅ¡ojo administravimo subjektui.

Sprendžiant, ar šiuo atveju išlaidos atsakovės atstovui, kaip viešojo administravimo subjektui, gali būti atlyginamos, atsižvelgtina į tai, ar prašymas atlyginti išlaidas yra pagrįstas, ar išlaidos buvo būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus bei į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį (LVAT 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015; LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Dėl iÅ¡laidų pagrįstumo LVAT savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad dokumentų kopijavimo iÅ¡laidos vieÅ¡ojo administravimo subjektui gali bÅ«ti atlyginamos, pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas už kopijų parengimÄ sumokėjo jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (LVAT 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013). Å iuo atveju atsakovės atstovas nepateikė teismui jokio dokumento, įrodančio patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ , todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 41 str., 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 105 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 269 Eur (trijų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.Skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ dėl, pareiÅ¡kėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, palikti nenagrinėtÄ .LikusiÄ skundo reikalavimo dalį atmesti.Netenkinti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Violeta Petkevičienė