af942747-e4db-41db-b46f-8df005847559 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1136-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03843-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. P. bei jo atstovui advokatui E. K., vertėjai I. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.

P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018-11-06 sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1536 (00042) „Dėl sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

P. panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. S.. 2018-08-21 atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kurį atsakovas 2018-11-06 Sprendimu panaikino. Nurodo, jog, teikiant prašymą dėl leidimo išdavimo, jis atsakovui pateikė 2018-04-27 (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiosios valdybos zoninio informacijos centro pažymą apie neteistumą (jo nebuvimą) ir (arba) baudžiamojo persekiojimo faktą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisės aktai nenumato, jog užsienietis be informacijos apie teistumą (neteistumą) turi pateikti informaciją ir apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, gauti minėtą pažymą įgaliojo asmenį (duomenys neskelbtini). Tokios pažymos išduodamos vadovaujantis 2011-11-07 (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos įsakymu Nr. 1121 „Dėl administracinio reglamento dėl valstybės paslaugos teikimo išduodant pažymas apie neteistumą (jo nebuvimą) ir (arba) baudžiamojo persekiojimo faktą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą patvirtinimo“.

Nustatyti du pažymos užsakymo ir gavimo būdai: elektroninis ir asmeniškai pateikiant (atsiimant) dokumentus institucijoje. Pareiškėjo įgaliotas asmuo, užsakant ir gaunant pažymą, pasirinko elektroninį dokumento gavimo būdą. Pasirenkant toki būdą pažyma gaunama kaip elektroninis dokumentas, patvirtintas elektroniniu parašu. 2011-04-06 (duomenys neskelbtini) federalinio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai yra lygiaverčiai ranka pasirašytiems popieriniams dokumentams. Gautas elektroninis dokumentas buvo atspausdintas ir paštu atsiųstas pareiškėjui.

Aprašo 17.9 punkte nėra imperatyvo, kad turi būti teikiamas ranka pasirašytas popierinis pažymos dokumentas, todėl pareiškėjas pateikė atsakovui elektroniniu būdu gautą ir atspausdintą dokumentą, be to, paaiškinime atsakovui nurodė, kad Migracijos valdybai buvo pateiktas pažymos originalas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvadoje nenurodyta, kad pateiktas tyrimui dokumentas yra suklastotas, o tik, kad įrašai atlikti rašaliniu spausdintuvu. Pareiškėjas teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi neslėpė informacijos, kad (duomenys neskelbtini) jam iškelta baudžiamoji bylą ir šalies viduje paskelbta paieška, ši informacija atsakovui buvo žinoma priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir (arba) juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo subjektu, todėl remdamasis netiesioginiais duomenimis, peržengė savo kompetencijos ribas ir konstatavo (nustatė juridinį faktą), jog pareiškėjas norėdamas gauti leidimą gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastotą dokumentą. Pareiškėjas gavęs 2018-08-21 atsakovo sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi iškart kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu įforminti leidimą laikinai gyventi (pagaminti kortelę).

Leidimas gyventi buvo įformintas iki 2018-09-03, tačiau pareiškėjui atvykus atsiimti minėto leidimo, nenurodant priežasčių, jam leidimas nebuvo įteiktas. Atsakovas, kol vyko prašymo išduoti leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas, neprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus. Reikalavimas pateikti pažymos originalą išreikštas tik 2018-10-21, t.y. po to, kai pats pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada buvo gauta tik 2018-09-21, todėl atsakovas iki šios datos neturėjo teisinio pagrindo stabdyti leidimo įteikimą pareiškėjui.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (b.l. 1-5). Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2018-06-11 pareiškėjas, tuo pagrindu, kad atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė A. S., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas 2018-08-21 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, 2018-11-06 Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, atsakovui buvo pateikti suklastoti dokumentai, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi prašo siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Pareiškėjas patvirtinti teistumo nebuvimui pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiosios valdybos ((duomenys neskelbtini) VRM (duomenys neskelbtini) m. VV) Zoninio informacijos centro 2018-04-27 išduotą pažymą apie teistumą (jo nebuvimą) ir (arba) baudžiamojo persekiojimo faktą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - pažyma dėl teistumo). Šioje pažymoje dėl teistumo buvo nurodyta, kad FVĮ „(duomenys neskelbtini) VRM vyriausiasis informacijos ir analitikos centras“, (duomenys neskelbtini) VRM (duomenys neskelbtini) m.

VV, (duomenys neskelbtini) VRM (duomenys neskelbtini) srities VV neturi duomenų apie A. P. teistumą (įskaitant buvusį) (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat neturi duomenų apie baudžiamąjį persekiojimą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Migracijos departamentas pareiškėjo neprašė pateikti duomenų apie jo baudžiamąjį persekiojimą. Kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjo pateikta teistumo pažyma yra suklastota, 2018-09-04 raštu Nr. (15/4-29) 10K-35401 buvo kreiptasi į Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centrą su prašymu padėti nustatyti, ar pateiktas dokumentas yra originalus. 2018-09-21 Migracijos departamentas gavo 2018-09-19 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(4446)-IS 1-5163, kurioje nurodyta, jog:

„Pateiktoje tirti pažymoje „CnpaBKa“ No (duomenys neskelbtini) esantys juodos spalvos tekstai, vaizdai, mėlynos spalvos apskritimo formos antspaudo atspaudas ir mėlynos spalvos parašas yra atlikti spalviniu rašaliniu spausdintuvu“. Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas yra laikomas įtariamuoju, besislepiančiu nuo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, jo atžvilgiu yra paskelbta federalinė asmens paieška, tai patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos skelbiami viešai prieinami duomenys apie paieškomus asmenis ((duomenys neskelbtini); duomenys tikrinti 2018-08-27 ir 2018-11-05).

Minėtame tinklalapyje nurodyta, kad pareiškėjo paieškos priežastis - ieškomas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Šie duomenys sutampa su pareiškėjo Migracijos departamentui anksčiau pateiktais duomenimis apie tai, kad jo atžvilgiu nuo 2017-01-09 (duomenys neskelbtini) yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas. 2018-06-11 pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi 8.8 eilutėje, į klausimą, ar pareiškėjas yra kreipęsis į atitinkamas užsienio valstybės institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, atsakė: „2017 m., Lietuva, atsisakymas (šiuo metu vyksta teisminis bylinėjimasis).

Atsisakymo priežastis - nepakankamas pagrindas dėl grėsmių gyvenimui“. Pažymėtina, kad užsieniečio minimas teismo procesas yra pasibaigęs ir teismas priėmė sprendimą, kad jo atžvilgiu buvo pagrįstai atsisakyta suteikti prieglobstį. Atsakovo manymu, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi prašo siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo. Atsakovas nurodo, jog jei pareiškėjo įgaliotas asmuo gavo elektroninį dokumentą, kurį vėliau atspausdino ir persiuntė pareiškėjui paštu, vadinasi, minėtas asmuo naudojasi elektroninėmis ryšių priemonėmis ir galėjo minėtą dokumentą išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas, nebūdamas ikiteisminio tyrimo institucija ar juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo subjektu, peržengė kompetencijos ribas, nes nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklastotą dokumentą. Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjas yra ieškomas (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pateikta pažyma dėl teistumo akivaizdžiai prieštarauja turimiems duomenims, todėl atsakovas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą dokumentą turimų duomenų visumoje, nustatė faktą, kad pareiškėjo pateikta pažyma dėl teistumo yra suklastota ir pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis.

Migracijos departamento nuomone, departamentas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo išvadas, todėl prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 25-29). Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018-11-06 Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 16-19). Iš į bylą pateiktos medžiagos nustatyta, jog 2018-06-11 pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), motyvuodamas tuo, kad 2018-06-09 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A.

S. (santuokos sudarymo įrašas, b.l. 37), t.y. pareiškėjas prašė išduoti minėtą leidimą šeimos sujungimo pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Migracijos departamentas 2018-08-21 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, apie sprendimo priėmimą atsakovas pranešimu informavo pareiškėją (b.l. 68-69). 2018-11-06 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/5-11) 11U-1536 (00042) „Dėl sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

P. panaikinimo“ (b.l. 16-19). Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Minėto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 15 punktas nustato, jog išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje. Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jei jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.

Pareiškėjo teigimu, teisės aktai nenumato, jog užsienietis be informacijos apie teistumą (neteistumą) turi pateikti informaciją ir apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 17 punktas detaliai reglamentuoja, kokius dokumentus, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą, turi pateikti užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą.

Pagal Aprašo 17.9 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą, be kitų dokumentų, taip pat turi pateikti kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduotą (-as) galiojančią (-ias) pažymą (-as), patvirtinančią (-ias), kad šioje (-iose) valstybėje (-ėse) jis nebuvo (buvo) teistas (toliau – teistumo pažyma), kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą pateikimo dienos. Jeigu užsienietis, būdamas Lietuvos Respublikoje, leidimui laikinai gyventi išduoti pateikia galiojančią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kurią turėdamas atvyko į Lietuvos Respubliką, ir ketina toliau likti Lietuvos Respublikoje, tai kartu su prašymu išduoti leidimą jis gali pateikti galiojančią (-ias) teistumo pažymą (-as), išduotą (-as) ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos gavimo dienos.

Jei užsienietis buvo teistas, teistumo pažymoje turi būti nurodyta, kada ir už kokią nusikalstamą veiką užsienietis buvo nuteistas, kokia jam buvo paskirta bausmė ir ar ji atlikta. Nustatyta, jog pareiškėjas siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be kitų teisės akte numatytų pateikti dokumentų, atsakovui taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiosios valdybos ((duomenys neskelbtini) VRM (duomenys neskelbtini) m. VV) Zoninio informacijos centro 2018-04-27 išduotą pažymą apie teistumą (jo nebuvimą) ir (arba) baudžiamojo persekiojimo faktą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pareiškėjui pateikė pažymą patvirtinančią jo teistumo nebuvimą (toliau – ir Pažyma) (b.l. 40-41).

Minėtoje Pažymoje nurodyta, kad FVĮ „(duomenys neskelbtini) VRM vyriausiasis informacijos ir analitikos centras“, (duomenys neskelbtini) VRM (duomenys neskelbtini) m. VV, (duomenys neskelbtini) VRM (duomenys neskelbtini) srities VV neturi duomenų apie A. P. teistumą (įskaitant buvusį) (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat neturi duomenų apie baudžiamąjį persekiojimą ar baudžiamojo persekiojimo nutraukimą (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovui kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktos pažymos autentiškumo, atsakovas kreipėsi į Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centrą, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjo pateikta pažyma nėra suklastota (b.l. 77). 2018-09-21 Migracijos departamentas gavo 2018-09-19 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(4446)-IS 1-5163, kurioje nurodyta, kad:

„Pateiktoje tirti pažymoje „CnpaBKa“ No (duomenys neskelbtini) esantys juodos spalvos tekstai, vaizdai, mėlynos spalvos apskritimo formos antspaudo atspaudas ir mėlynos spalvos parašas yra atlikti spalviniu rašaliniu spausdintuvu; atsakyti į klausimą, ar pateikta tirti pažyma „CnpaBKa“ No (duomenys neskelbtini) yra originalaus dokumento kopija nėra galimybės, nes nebuvo pateiktas tokio dokumento pavyzdys palyginimui“. Anot pareiškėjo, ginčo Pažyma buvo pasirašyta elektroniniu parašu ir pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktų nuostatus, elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai prilygsta ranka pasirašytiems dokumentams.

Tačiau minėtame dokumente nėra žymos, jog tai yra elektroninis dokumentas ar elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas, be to, jeigu šis dokumentas yra elektroninis dokumentas, tai jo nuorašo tikrumas turėjo būti patvirtintas notaro (Aprašo 39 punktas). Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas pasiūlė pareiškėjui pateikti pažymos dėl teistumo originalą, tačiau pareiškėjas nurodė, kad Migracijos valdybai ir buvo pateiktas minėto dokumento originalas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog priešingai, nei nurodyta pareiškėjo ginčo Pažymoje, atsakovo surinkti duomenys apie pareiškėją leido teigti, jog pareiškėjas yra laikomas įtariamuoju, besislepiančiu nuo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos, jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ką patvirtina: (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos skelbiami vieši duomenys internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) apie paieškomus asmenis (b.l. 92).

Taigi, paties pareiškėjo pateikta, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, Pažyma dėl baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu nebuvimo, neatitiko realių faktinių aplinkybių, todėl teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjas atsakovui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kas ir leido atsakovui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

Pažymėtina, jog ir po Sprendimo priėmimo atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos atsakovas gavo jau po ginčo Sprendimo paskelbimo, tačiau kurie papildomai tik patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ekstradicijos tikslu paskelbė pareiškėjo tarptautinę paiešką. A. P. (duomenys neskelbtini) įtariamas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-06-30 (duomenys neskelbtini) įvykdęs didelio masto sukčiavimą pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 159 straipsnio 4 dalį (atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį) (b.l. 118-121).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė pateikdamas duomenis, kurie neatitinka tikrovės, be to, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) taikymo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neturėjo teisės stabdyti leidimo laikinai gyventi įteikimą pareiškėjui. Aprašo 124.1 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi neįforminamas, įformintas leidimas laikinai gyventi neišduodamas ir priimtas sprendimas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi panaikinamas, jeigu sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu arba po to, kai užsienietis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, tačiau leidimas laikinai gyventi jam dar nėra įteiktas ir paaiškėjo, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas.

Tačiau pareiškėjui leidimas laikinai gyventi atsakovo buvo įformintas, tačiau iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui, kadangi sprendimo galiojimo metu buvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios įtakoja užsieniečiui leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Vadinasi, atsakovas turėjo teisę stabdyti leidimo laikinai gyventi įteikimą pareiškėjui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2018-11-06 sprendimas Nr. (15/5-11) 11U-1536 (00042) „Dėl sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui A.

P. panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismui atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl ginčo Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjai Eglė Žulytė-Janulionienė Donatas Vansevičius Ernestas Spruogis