af9387cd-33c0-4ff5-9d70-e153d96311f7 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-36-780/2013;Proceso Nr. 2-27-3-00500-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.1; 35.2; 44.5.1; 45.5; 50.4; 116.4; LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 25 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Lazdijų kultÅ«ros centro atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, atsakovei I. R., jos atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Lazdijų kultÅ«ros centras ieÅ¡kinį atsakovei I.

R.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2 069,60 Lt skolos bei 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2004 m. balandžio 1 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, kuria atsakovei buvo iÅ¡nuomotos patalpos, esančios Vytauto g. 38, Seirijai. Å ios sutarties 5 punkte numatyta, jog nuomininkas kas mėnesį moka visus mokesčius, nurodytus Å¡ioje sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energijÄ ir komunalines paslaugas. 2006 m. ieÅ¡kovas pastatÄ pradėjo Å¡ildyti centraliniu bÅ«du, todėl ieÅ¡kovas atsakovei 2006 m. spalio 31 d. pateikė pasiraÅ¡yti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį ir papildomÄ susitarimÄ prie nuomos sutarties dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovė atsisakė pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį ir susitarimÄ , tačiau tarp asmenų, teikiančių Å¡ilumos energijÄ , ir galutinių vartotojų raÅ¡ytinė sutartis nėra bÅ«tina, nes tokios sutartys gali bÅ«ti sudarytos ne tik raÅ¡ytine tvarka, bet ir konkliudentiniais veiksmais. IeÅ¡kovas atsakovei pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras už Å¡ilumos energijÄ , o atsakovė jų neapmokėdavo, todėl susidarė 2069,60 litų skola, kuri turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės. Mokestis už Å¡ilumos energijÄ buvo apskaičiuojamas kaip iÅ¡laidos, kurias sudarė kuras, darbo užmokestis ir socialinis draudimas kÅ«rikams.

Pagal bendrÄ plotÄ buvo paskaičiuotos vieno viso pastato kvadratinio metro Å¡ildymo iÅ¡laidos, kurias kiekvienų patalpų nuomininkams padauginus iÅ¡ užimamų patalpų ploto, taip pat priskaičiavus 5 procentų katilinės eksploatacinį susidėvėjimo mokestį, buvo nustatoma mokėtina suma. Atsakovė niekada neginčijo sÄ skaitų, todėl privalo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , nes neįrodė, kad tiekiamos Å¡ilumos nenaudojo. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Ji paaiÅ¡kino, kad 2004 m. sudarant nuomos sutartį su ieÅ¡kovu pastatas iÅ¡ viso nebuvo Å¡ildomas ir nuomos sutartimi ji neįsipareigojo mokėti už ieÅ¡kovo tiekiamÄ Å¡ilumÄ .

Patalpas ji Å¡ildėsi elektriniu arba dujiniu Å¡ildytuvu. Ji buvo perspėta apie centralizuoto Å¡ildymo įvedimÄ 2006 m. spalio 31 d. kai ieÅ¡kovas pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti Å ilumos energijos tiekimo sutartį. Ji žodžiu susitarė su ieÅ¡kovu, kad vienÄ mėnesį galės pasižiÅ«rėti ar jÄ tenkins Å¡ilumos temperatÅ«ra. Už tÄ mėnesį ji sumokėjo, bet po to ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos atsisakė ir sutarties nepasirašė, nes Å¡iluma buvo per mažos temperatÅ«ros. Vėliau ji gaudavo iÅ¡ ieÅ¡kovo bendras sÄ skaitas, kuriose buvo ir atskira eilutė už Å¡ildymÄ , tačiau už Å¡ildymÄ ji nemokėjo.

Jos patalpoje esantį radiatorių ji užsuko ir ieÅ¡kovo tiekiama Å¡ilumos energija nesinaudojo. Kadangi ji nesudarė su ieÅ¡kovu nei raÅ¡ytinės nei žodinės sutarties dėl Å¡ilumos tiekimo ir Å¡iluma nesinaudojo, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje nustatyta, kad 2004-04-01 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. S2-1.15-04 ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovei patalpas, esančios Vytauto g. 38, Seirijai ir Å¡ios sutarties 5 punktu atsakovė kas mėnesį įsipareigojo mokėti visus mokesčius, nurodytus Å¡ioje sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energijÄ ir komunalines paslaugas (b. l. 6-8). 2006 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovei pasiraÅ¡yti Å ilumos energijos tiekimo sutartį Nr. S2-22 ir PapildomÄ susitarimÄ prie 2004-04-01 turto nuomos sutarties Nr. S2-1.15-04 dėl atsiskaitymo už ieÅ¡kovo tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ atsakovei, tačiau atsakovė sutarties ir papildomo susitarimo nepasirašė (b. l. 63, 64).

IeÅ¡kovas pateikė atsakovei apmokėti sÄ skaitas faktÅ«ras už jai tiektÄ Å¡ilumos energijÄ bendrai 2 069,60 Lt sumai, tačiau atsakovė Å¡ios sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo (b. l. 68-104), todėl Å¡i skola priteistina. Teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais motyvais ir įrodymais.Byloje kilo ginčas dėl to ar atsakovė, bÅ«dama patalpų nuomininke, privalo mokėti ieÅ¡kovui, kuris yra Å¡ių patalpų savininkas, už atsakovei iÅ¡nuomoto ploto Å¡ildymui sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ , kuriÄ Ä¯ atsakovei iÅ¡nuomotas patalpas tiekė ieÅ¡kovas.    Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau CK) normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rÅ«Å¡ių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y.

Å¡ilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Å ilumos Å«kio įstatyme, Ūkio ministro įsakymais patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse bei Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinėse sÄ lygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-280/2009). Pagal Å¡ių teisės aktų nuostatas Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas-Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis Å¡ilumos vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-3/2008, 3K-3-280/2009).

Pabrėžtina, kad CK 6.383 straipsnis numato, jog pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis), o vieÅ¡Ä ja sutartimi laikoma sutartis, kuriÄ sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryÅ¡ių, elektros, Å¡ilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnis).

Atitinkamai Å ilumos Å«kio įstatymas numato, kad Å¡ilumos tiekėjas – tai asmuo, turintis Å¡ilumos tiekimo licencijÄ ir tiekiantis Å¡ilumÄ vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis (2 straipsnio 38 dalis), šilumos tiekimas – tai centralizuotai pagamintos Å¡ilumos pristatymas ir pardavimas Å¡ilumos vartotojams (2 straipsnio 39 dalis), o Å¡ilumos tiekimo licencija – tai dokumentas, suteikiantis licencijos turėtojui teisę verstis Å¡ilumos tiekimu nustatytoje teritorijoje (2 straipsnio 40 dalis). Pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnį Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams organizuoja savivaldybė, remdamasi Å¡ilumos Å«kio specialiuoju planu.

Atsižvelgiant į tokį Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinį reglamentavimÄ akivaizdu, jog ginčas Å¡ioje byloje kilo ne dėl CK 6.383 straipsnyje numato ir Å ilumos Å«kio įstatyme detalizuoto Å¡ilumos energijos tiekimo centriniu bÅ«du, kurį organizuoja savivaldybė, o dėl paties ieÅ¡kovo savarankiÅ¡kai pagamintos Å¡ilumos energijos savo pastatui apÅ¡ildyti, kuriÄ jis tiekė savo patalpų nuomininkams. Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad tarp ieÅ¡kovo Ä®statuose numatytų jo funkcijų ir veiklos sričių (11, 12, 13 įstatų punktai) nėra numatyta Å¡ilumos energijos tiekimo veikla (b. l. 18-27) ir ieÅ¡kovas neturi Å ilumos Å«kio įstatyme numatytos Å¡ilumos tiekimo licencijos (14 įstatų punktas).

Be to, iÅ¡ 2006 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos pasiraÅ¡yti atsakovei Å ilumos energijos tiekimo sutarties Nr. S2-22 ir Papildomo susitarimo prie 2004-04-01 turto nuomos sutarties (b. l. 63, 64) matyti, kad ieÅ¡kovas savo pastatÄ apÅ¡ildo savo katilinėje gaminama, o ne iÅ¡ Å¡ilumos tiekėjo centralizuotu bÅ«du gaunama Å¡ilumos energija. VieÅ¡o registro duomenys, užfiksuoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalis), taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovo pasato Å¡ildymo bÅ«das - vietinis centrinis Å¡ildymas (b. l. 131-132).

Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nėra nei CK 6.383 straipsnyje numatyta energijos tiekimo įmonė, parduodanti Å¡ilumos energijÄ kitiems vartotojams, nei Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje numatytas Å¡ilumos tiekėjas, turintis licencijÄ versti tokia veikla. Vadinasi Å¡ios bylos Å¡alių tarpusavio santykiams netaikytinos CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir Å¡ilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Å ilumos Å«kio įstatyme ir jį lydinčiuose poįstatyminiuose aktuose.

Byloje kilusiam ginčui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios Å¡alių sutartinius nuomos santykius ir daiktines teises.Nors Å¡alių sudarytoje patalpų nuomos sutartyje atskirai nebuvo aptartas apmokėjimo už Å¡ilumos energijÄ klausimas, o vėliau ieÅ¡kovo pasiÅ«lyto papildomo susitarimo dėl Å¡ios nuomos sutarties papildymo bei atskiros Å ilumos energijos tiekimo sutarties atsakovė nepasirašė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji neprivalo sumokėti ieÅ¡kovui už jo pagamintÄ Å¡ilumos energijÄ , kuria buvo Å¡ildomos atsakovei iÅ¡nuomotos patalpos.

Visų pirma, atsakovė nesÄ Å¾iningai aiÅ¡kina pačios nuomos sutarties sÄ lygas, teigdama, kad Å¡i sutartis nenumato jos pareigos mokėti už jos sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ . Byloje nėra ginčo, kad nuomos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo pastatas, kuriame atsakovė iÅ¡sinuomojo patalpas, iÅ¡ viso nebuvo Å¡ildomas, todėl sutarties 9.3 punktas, kuriuo remiasi atsakovė, iÅ¡ tiesų reiÅ¡kia, kad po sutarties sudarymo atsakovė privalėjo mokėti tik mokesčius už vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas, kurios buvo teikiamos tuo metu kai buvo pasiraÅ¡yta ir pradėta vykdyti sutartis.

Tačiau bÅ«tina pabrėžti, kad sutartis buvo sudaryta net devynerių metų laikotarpiui (sutarties 6 punktas), o sutarties 5 punkte atsakovė be nuompinigių kas mėnesį įsipareigojo mokėti visus mokesčius, nurodytus Å¡ioje sutartyje, taip pat mokesčius už vandenį, energijÄ ir komunalines paslaugas. Å io nuomos sutarties straipsnio konstrukcija akivaizdžiai rodo, kad Å¡alys iÅ¡skyrė dvi atsakovei privalomų mokėti mokesčių rÅ«Å¡is:

1) mokesčius, nurodytus Å¡ioje sutartyje, ir 2) mokesčius už vandenį, energijÄ ir komunalines paslaugas, kurie nėra nurodyti pačioje sutartyje, tačiau privalomi mokėti atsakovei. Å ioje nuomos sutartyje yra nurodytas tik vienas mokestis – nuompinigiai (sutarties 2 punktas). Tuo tarpu visi kiti mokesčiai, kuriuos atsakovė mokėjo, nebuvo nurodyti pačioje nuomos sutartyje. Dėl elektros energijos apmokėjimo Å¡alys sudarė atskirÄ sutartį (b. l. 9), o dėl kitų komunalinių mokesčių jokie raÅ¡ytiniai susitarimai tarp Å¡alių iÅ¡ viso nebuvo sudaryti.

Vadinasi pripažintina, o ir pati atsakovė sutarties vykdymo metu savo konkliudentiniais veiksmais pripažino (mokėdama už Å¡altÄ vandenį, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ (b. l. 70, 91, 92, 94, 95, 96, 98, 101, 102, 104), kad tam tikro mokesčio tiesioginis nenurodymas nuomos sutartyje savaime nėra pagrindas nemokėti tokio mokesčio, jeigu paslauga, susijusi su iÅ¡nuomota patalpa, jai buvo faktiÅ¡kai teikiama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties 5 punkte nėra detalizuota energijos rÅ«Å¡is, už kuriÄ atsakovei nustatoma prievolė sumokėti ieÅ¡kovui, todėl pripažintina, kad sutartis apėmė visas energijos rÅ«Å¡is, kurios buvo reikalingos pastatui iÅ¡laikyti ir aptarnauti, tame tarpe ir Å¡ilumos energijÄ .

Teismas pripažįsta, kad nuomos sutarties 5 ir 9.3 punktai neprieÅ¡tarauja vienas kitam, o prieÅ¡ingai – papildo vienas kitÄ . Tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ Å¡alių nustatyto labai ilgo sutarties termino, per kurį mokesčiai, susiję su pastato iÅ¡laikymu gali keistis, ir pastato savininko teisės bet kada pasirinkti savo pastato apÅ¡ildymo bÅ«dÄ . Todėl teismas pripažįsta, kad nuomos sutarties 5 punkte Å¡alys įtvirtino ir tuos mokesčius, kurie egzistavo sutarties sudarymo metu, ir tuos, kurie galėjo atsirasti ateityje, ryÅ¡ium su ieÅ¡kovo pastato iÅ¡laikymo iÅ¡laidų pasikeitimu.

Tuo tarpu nuomos sutarties 9.3 punkte Å¡alys numatė tik tÄ dalį iÅ¡ sutarties 5 punkte apibrėžtų mokesčių, kurie egzistavo sudarant sutartį. Toks Å¡alių sudarytos nuomos sutarties aiÅ¡kinimas atitinka tiek CK įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, tiek nuomos santykius bei daiktines teises reglamentuojančias normas. CK 6.193 straipsnis reikalauja, kad sutartys bÅ«tų aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai ir numato, kad pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, kad visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, kad aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos, ir į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo.CK 4.37 straipsnis nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

CK 6.493 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo atlyginti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Vadinasi ieÅ¡kovas, kaip pastato savininkas, turėjo teisę bet kada pradėti Å¡ildyti iki tol neÅ¡ildomÄ savo pastatÄ ir pasirinkti pastato apÅ¡ildymo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra, o atsakovė, bÅ«dama tik ieÅ¡kovo nuosavybės nuomotoja, negali nesutikti su tokiu savininko pasirinkimu ir privalo atlyginti visas iÅ¡sinuomotų patalpų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tame tarpe ir susijusias su pastato apÅ¡ildymu, kurio sudarant nuomos sutartį dar nebuvo.

Å iuo atveju sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovui nusprendus savo pastatÄ Å¡ildyti vietiniu centriniu Å¡ildymu neiÅ¡vengiamai padidėjo pastato iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kurias proporcingai nuomojamam plotui turi atlyginti ir Å¡iame pastate patalpas nuomojantys nuomininkai, tame tarpe ir atsakovė. Ir bÅ«tent tokius, pačioje nuomos sutartyje nenumatytus, mokesčius, kurie pagal sutartį galėjo atsirasti ateityje ir faktiÅ¡kai atsirado ieÅ¡kovui įgyvendinant savo nuosavybės teises į nuomojamÄ daiktÄ , numato minėtas Å¡alių sutarties 5 punktas.

Todėl vien tai, kad savo katilinėje gaminama Å¡iluma ieÅ¡kovui pradėjus Å¡ildyti visÄ pastatÄ atsakovė nepasirašė atskiros sutarties dėl Å¡ilumos energijos apmokėjimo ir papildomo susitarimo prie nuomos sutarties, nereiÅ¡kia, kad jai neatsirado pareiga sumokėti už naujai atsiradusias jos nuomojamos patalpos iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Pabrėžtina ir tai, kad, viena vertus, tokių iÅ¡laidų apmokėjimas, kaip minėta, buvo numatytas jau egzistuojančios nuomos sutarties 5 punkte, o kita vertus, atsakovės atsisakymas pasiraÅ¡yti papildomÄ susitarimÄ ar naujÄ sutartį dėl Å¡ilumos tiekimo, nereiÅ¡kia, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta.

CK 1.71 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu arba konkliudentiniais veiksmais, o 2 dalis reglamentuoja, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Å iuo atveju ne abi nuomos sutarties Å¡alys pasirašė raÅ¡ytinės formos sutartį dėl Å¡ilumos tiekimo, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais abi Å¡alys patvirtintino tokios sutarties sudarymÄ ir egzistavimÄ .

Å ildydamas visÄ savo pastatÄ ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumÄ ir į atsakovei iÅ¡nuomotas patalpas, o atsakovė, naudodamasi ieÅ¡kovo tiekiama Å¡iluma jo pastatui apÅ¡ildyti, faktiÅ¡kai vykdė ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ papildomÄ sutartį, nors jos ir nebuvo pasiraÅ¡iusi. Nors atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos nenaudojo, nes buvo užsukusi jos patalpoje esantį ieÅ¡kovo Å¡ildymo prietaisÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės ji neįrodė. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos taisykles kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (CPK 178 str.), todėl Å¡iuo atveju atsakovė turi įrodyti, kad faktiÅ¡kai nenaudojo į jos nuomojamas patalpas ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos.

Tačiau jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, atsakovė nepateikė. IeÅ¡kovui tvirtinant, kad Å¡iluma buvo tiekiama ir į atsakovės nuomojamas patalpas, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už Å¡ildymÄ , vien tik atsakovės paaiÅ¡kinimas nėra pakankamas įrodymas, kad faktiÅ¡kai ji nesinaudojo jai tiekiama Å¡iluma, todėl pripažintina, kad Å¡iluma į atsakovės nuomojamas patalpas buvo tiekiama. Be to pabrėžtina, kad nesutikdama su atsiradusiomis papildomomis nuomos iÅ¡laidomis dėl Å¡ildymo atsakovė turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį, o jeigu dėl netinkamos ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos kokybės atsakovės netenkino pasikeitusios naudojimosi nuomojama patalpa sÄ lygos ji turėjo teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį (CK 6.478 straipsnio 1 dalis).

Tačiau atsakovė neturėjo teisės savavaliÅ¡kai atjungti jos nuomojamoje patalpoje esančio ieÅ¡kovo Å¡ildymo prietaiso, nes tai reiÅ¡kia ieÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimÄ , nesusijusį su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Tokiu atveju net ir konstatavus, kad atsakovė savavaliÅ¡kai atjungė ieÅ¡kovo Å¡ilumos prietaisÄ ir nenaudojo jo pastatui apÅ¡ildyti reikalingos Å¡ilumos energijos, ieÅ¡kovas reikalaujamÄ sumÄ turėtų teisę prisiteisti įrodinėjant, kad jis patyrė nuostolius dėl jo nuosavybės teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad CK nenumato privalomos formos sandoriams dėl nuomotojo tiekiamos Å¡ilumos energijos nuomininkui, teismas pripažįsta, kad nuomos sutarties Å¡alys savo konkliudentiniais veiksmais sudarė ir papildomÄ sutartį dėl Å¡ilumos tiekimo atsakovei.

Todėl pareiga sumokėti už savo nuomojamoms patalpos sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ atsakovei kyla tiek iÅ¡ pačios nuomos sutarties, tiek iÅ¡ papildomos sutarties dėl Å¡ilumos energijos tiekimo, kuriÄ ji atsisakė pasiraÅ¡yti.              Skolos dydis yra pagrįstas ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis faktÅ«romis už atsakovei tiektÄ Å¡ilumos energijÄ (b. l. 68-104), kuriose bendra suma už Å¡ilumos energijÄ atitinka ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ - 2 069,60 Lt sumai. Kasos pajamų orderiai (b. l. 68-104) ir pačios atsakovės paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad nurodytose sÄ skaitose faktÅ«rose esančios sumos už Å¡ilumos energijÄ nėra apmokėtos, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės.              Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ su­mo­kėti praleis­tas terminas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«ka­nas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvyk­dy­mo, tenkintinas.VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui ir valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas pateikė savo bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (b. l. 123-129), iÅ¡ kurio matyti, kad 605 Lt iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ ir 60,50 Lt iÅ¡laidos už praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas paruoÅ¡imÄ nevirÅ¡ija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos), numatytų maksimalių dydžių (8.2. punktas ir 8.16. punktas) už tokių dokumentų paruoÅ¡imÄ .

Tačiau kitų iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai dydžiai virÅ¡ija minėtose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintini. Rekomendacijų 8.16. punktas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimÄ nustatomas maksimalus dydis minimaliÄ mėnesinę algÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 0.12. Tai reiÅ¡kia, kad atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį buvusį iki 2013-01-01 (850 Lt) ir dydį po 2013-01-01 (1000 Lt), maksimali priteistina tokių iÅ¡laidų suma dokumentams, suraÅ¡ytiems iki 2013-01-01 yra 102 Lt (850 Lt MMA x 0,12), o dokumentams, suraÅ¡ytiems po 2013-01-01 - 120 Lt (1000 Lt MMA x 0,12).

Be to, pagal Rekomendacijų 5. punktÄ , už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. IeÅ¡kovui paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl maksimalus priteistinas iÅ¡laidų dydis už 2012-11-28 advokato padėjėjo suraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ leisti pakeisti ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra 81,60 Lt (102 Lt x 80 %). Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už Å¡io dokumento paruoÅ¡imÄ yra 121 Lt (b. l. 126, 128), tai jos mažintinos iki nurodyto 81,60 Lt dydžio.

Rekomendacijų 8.18. punktas numato, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme nustatomas maksimalus dydis minimaliÄ mėnesinę algÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 0.15., kuris pagal minėtÄ Rekomendacijų 5. punktÄ mažinamas iki 80 procentų Å¡ios sumos. Tai reiÅ¡kia, kad maksimali priteistina iÅ¡laidų suma už vienÄ advokato padėjėjo atstovavimo valandÄ teisme iki 2013-01-01 yra 102 Lt (850 Lt MMA x 0,15 x 80 %), o už atstovavimÄ teisme po 2013-01-01 - 120 Lt (1000 Lt MMA x 0,15 x 80 %). Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti po 363 Lt už du teismo posėdžius, nurodydamas, kad kiekvienas posėdis truko po tris valandas, įskaičiuojant kelionėje sugaiÅ¡tÄ laikÄ (b. l. 128-129), tačiau Rekomendacijų 9. punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Abu teismo posėdžiai faktiÅ¡kai truko tik po vienÄ valandÄ (b. l. 65, 133-134), todėl už 2012-11-28 vykusį teismo posėdį (b. l.

65) ieÅ¡kovui priteistina 102 Lt, o už 2013-04-08 vykusį teismo posėdį – 120 Lt. IÅ¡laidos už kelionėje sugaiÅ¡tÄ advokato padėjėjo laikÄ nepriteistinos, nes Rekomendacijų 3. punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Å iuo atveju advokato padėjėjas procese dalyvavo ne teismo iniciatyva, ne dėl teismingumo ypatumų, o reikiamos specializacijos advokatų yra ir teismo vietovėje. Todėl nei vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų Å¡ioms iÅ¡laidoms iÅ¡ atsakovės priteisti nėra, nes advokato dalyvavimas iÅ¡ kitos vietovės nebuvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas. Viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 969,10 Lt (605 Lt + 81,60 Lt + 60,50 Lt + 102 Lt + 120 Lt) vietoje praÅ¡omų 1 508,50 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai.

Be to ieškovui iš atsakovės priteistinas ieškovo sumokėtas 214 Lt žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 29), todėl bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1183,10 Lt (969,10 Lt + 214 Lt).Valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 34,50 Lt. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti visiškai.Priteisti ieškovui VšĮ Lazdijų kultūros centrui (juridinio asmens kodas 165438848), iš atsakovės I.

R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 069,60 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus 60 centų) skolos ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-09-21, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bei 1 183,10 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus 10 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,50 (trisdeÅ¡imt keturis litus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mÄ ­jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­ÄiÄ banke „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi iÅ¡laidos, įmokos ko­das – 5660.

Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ termina­le.Dėl sprendimo per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                         RamÅ«nas Å arka