af930b74-9a9b-4e56-9ca7-e9248054ddfc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-472-723/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03649-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Mažeikienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams V. L., S. G., Z. Č., suinteresuotam asmeniui D. K., teismo vertėjai Alicijai Stančinskai, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. L., S. G., Z. Č. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, D. K. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai V. L., S. G., Z. Č. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai savo faktiniais veiksmais priėmė palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini) po tetos M. S. mirties, t.y. turtÄ â€“ 39600/148400 dalį žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4). PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjų motinos:

V. L. mama G. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)), S. G. mama K. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)), Z. Č. mama J. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens D. K. mama M. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo seserys. Visos keturioms seserims Apskrities virÅ¡ininko 1999-10-11 sprendimu Nr. 41-7824 atkÅ«rus nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tais pačiais metais nuosavybės teisės jų vardu įregistruotos vieÅ¡ame registre į žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ 14,84 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas V. L. po savo mamos G. L. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė ir įregistravo nuosavybės teises į nurodyto žemės sklypo 39600/148400 dalį pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2003-08-08 Vilniaus rajono 1 notarų biure. PareiÅ¡kėjas S. G. po savo mamos K. G. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė ir įregistravo nuosavybės teises į minėto žemės sklypo 39600/148400 dalį pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2006-05-15 Å venčionių rajono 1 notaro biure.

PareiÅ¡kėjas Z. Č. po savo mamos J. Č. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė ir įregistravo nuosavybės teise į minėto žemės sklypo 29600/148400 dalį pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2006-01-30. Suinteresuotas asmuo D. K. po savo mamos M. S. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, nors apie jį žinojo (jos paraÅ¡as yra žemė sklypo plane, kurį 1999 metais parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas), žeme nesirÅ«pina. PareiÅ¡kėjai ne kartÄ prašė D.

K., kad ji arba priimtų palikimÄ arba jo atsisakytų visų pareiÅ¡kėjų naudai, tačiau ji nesiima jokių veiksmų nuo 1999 metų. D. K. į notarÄ nesikreipė, todėl negalint baigti tvarkytis dokumentus įteisinant faktiÅ¡kai priimtÄ ir valdomÄ palikimÄ , registruotÄ M. S. vardu, pareiÅ¡kėjams yra ribojamos ir disponavimo turtu teisės, nuosavybės teisės. PareiÅ¡kėjai, atkÅ«rus nuosavybės teises mirusiųjų vardu, priėmė palikimus ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti visÄ Å¾emės sklypÄ , įskaitant mirusios M.

S. žemės sklypo dalį, kadangi D. K. palikimo nepriėmė, mirusiosios M. S. dalis nėra atidalinta ar kaip nors kitaip atskira, todėl jie visi kartu ir valdo visÄ sklypÄ , t.y. priėmė palikimÄ ir žeme rÅ«pinosi patys, jÄ dirbo. PareiÅ¡kėjai 2013 metais, kad žemės sklypas nepradėtų dirvonuoti, sudarė jo nuomos sutartis su nuomininke, nustatant, jog žemės sklype turi bÅ«ti vykdoma žemės Å«kio veikla. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. vardu tebėra registruota žemės sklypo 39600/148400 dalis, sudaranti 2 hektarus, todėl ir Å¡i dalis visų pareiÅ¡kėjų sprendimu V.

L. vardu buvo perduota neatlygintinai naudoti nuomininkui, t.y. vykdyti žemės sÅ«kio veiklÄ .

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime (b.l. 41-42) nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos M. S. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos M. S. paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui.

3. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas Z. Č. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad M. S. yra jo teta, jo mamos sesuo. Ji turėjo vaikų, vienas gyvas, tai D. K., tačiau ji palikimo nepriėmė. Teta numirė (duomenys neskelbtini) metais. Su palikėja gyveno jos vyras. Po tetos mirties ten tvarkėsi jos dukra D. K.. PareiÅ¡kėjas S. G. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad palikėja M. S. yra jo mamos sesuo. Palikėja M. S. iki mirties gyveno kartu su savo vyru ir dukra D. K.. Jos gyvenamojoje vietoje po mirties toliau tvarkėsi jos vyras ir dukra.

PareiÅ¡kėjas V. L. prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodė, kad M. S. yra jo motinos sesuo. M. S. turėjo vaikų, dabar gyva D. K.. Po M. S. mirties jos gyvenamojoje vietoje liko gyventi dukra D. K. ir jos vyras M. S.. Vyras ten toliau tvarkėsi, prižiÅ«rėjo. Jie palikimo nepriėmė. Suinteresuotas asmuo D. K. konkrečiai dėl pareiÅ¡kimo sutikimo/nesutikimo nepasisakė.Atsakydama šį klausimus nurodė, kad M. S. buvo jos mama. Kai ji mirė, palikėjos vyras, jos tėvas liko ten gyventi. Ji pati gyveno atskirai.

Po motinos mirties tėvas ten toliau tvarkėsi, mokėjo mokesčius. Tėvas su motina namÄ statėsi kartu. Jie buvo du vaikai, jos brolis numirė. Po tėvo mirties ji priėmė tėvo palikimÄ . Ji nesusitvarkė dokumentų ir nenori imti tos žemės, atsisako. Suinteresuoto asmens VÄ® „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas atmestinas.

4. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų V. L., S. G., Z. Č. teta (motinų sesuo) ir suinteresuoto asmens D. K. motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 31-37). Nagrinėjamu atveju M. S. palikimas atsirado iki naujojo civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl Å¡iems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Tokiu bÅ«du, M. S. palikimas turėjo bÅ«ti priimtas per 6 mėnesius nuo jos mirties (duomenys neskelbtini).

5. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Asmens valiÄ dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens Å«kiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius (1964 m. CK 40 str.). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo bÅ«ti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiÅ¡kai įforminti. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ asmuo, priėmęs palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ â€“ privalėjo kreiptis į notarÄ ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti.

6. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad dėl M. S. palikimo priėmimo po jos mirties į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu niekas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nesikreipė. Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjai V. L., S. G., Z. Č. nepateikė jokių įrodymų, kad jie savo aktyviais faktiniais veiksmais priėmė palikimÄ po tetos M. S. mirties ir galėjo jį priimti esant gyvam aukÅ¡tesnės eilės palikuoniui-jos dukteriai ir vyrui (1964 m.CK 573 str.,CPK 12, 178 str.). PareiÅ¡kėjai teismui nenurodė nei vieno aktyvaus veiksmo, kuriuo bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ priimti tetos palikimÄ .

PareiÅ¡kėjai po M. S. mirties faktiÅ¡kai net negalėjo pradėti valdyti pareiÅ¡kime nurodytos palikėjai priklausančios žemės sklypo dalies, nes į šį žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjų ir suinteresuoto asmens motinoms nuosavybės teisės atkurtos buvo tik 1999-10-11 apskrities virÅ¡ininko sprendimu, t.y. net keturi metai po palikėjos M. S. mirties. Teismo posėdyje visi pareiÅ¡kėjai patvirtinto, kad iki savo mirties M. S. gyveno su savo vyru,su kuriuo kartu statėsi namÄ . Po M. S. mirties jos vyras toliau liko gyventi jų gyvenamojoje vietoje, prižiÅ«rėjo namÄ , mokėjo komunalinius mokesčius.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad M. S. palikimÄ faktiniu valdymų priėmė jos sutuoktinis, suinteresuoto asmens D. K. tėvas. Po pastarojo mirties palikimÄ nurodė priėmusi suinteresuotas asmuo D. K. (dukra). Pagal 1964 m. CK 573 straipsnį sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis. PareiÅ¡kėjai buvo 4 eilės įpėdiniais (mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sÅ«nėnai ar dukterėčios)), o ketvirtosios eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet, jeigu nėra ankstesnės eilės įpėdinių.

Pačių pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, palikėjos M. S. palikimÄ faktiniu valdymu priėmė ne pareiÅ¡kėjai, o bÅ«tent pirmos eilės įpėdinis (palikėjos sutuoktinis).Po sutuoktinio mirties jo palikimÄ priėmė jo dukra D. K..Tai reiÅ¡kia,kad ji turi visas teises į savo motinos palikimÄ . Teismas pastebi,kad palikimas yra priimamas ne tik esantis tai dienai faktinis,bet ir su juo sekančiomis teisėmis ir pareigomis į ateitį.

7. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra turtinė teisė ir paveldima bendraisiais pagrindais. Taigi, žemės, į kuriÄ atkurta nuosavybė, jau atkÅ«rus nuosavybę pareiÅ¡kėjų eksploatavimas (arimas, nuomojimas ir pan.), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kaip vienÄ iÅ¡ veiksmų, rodančių palikimo priėmimÄ , nes Å¡is veiksmas yra savaime ekonomiÅ¡kai naudingas jÄ naudojančiam asmeniui,bet nesusijęs Å¡iuo atveju su palikimo priėmimu.

8. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir nesant teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai po savo tetos M. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymu nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami valdyti paveldimÄ turtÄ , todėl pareiÅ¡kimas atmestinas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,259-270,444-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius