Legislator Case Law & Legislation
2022-11-16 Nr. AB-27899-3-61-3-03469-2022-1 AI generated

2022-11-16 Nr. AB-27899-3-61-3-03469-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-11-16 Nr. AB-27899-3-61-3-03469-2022-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vydmantai wind park“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vydmantai wind park“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-11-16 Nr. AB-27899-3-61-3-03469-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-716-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03469-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vydmantai wind park“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vydmantai wind park“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vydmantai wind park“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-174 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti FNTT išbraukti Bendrovę iš jos interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamo (duomenys neskelbtini) sąrašo. Pareiškėjas taip pat kėlė procesinio pobūdžio reikalavimus dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įrodymų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo uždaruose posėdžiuose ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pažymėjo, kad pateikti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą administraciniam teismui turi teisę pateikti ribotas subjektų ratas, nurodytas ABTĮ 112 straipsnyje, tačiau pareiškėjas nepriskirtinas nei vienai iš šių subjektų kategorijai (Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas).

Teismas nustatė, kad iš Įsakymo preambulės matyti, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 papunkčiu. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 15 punkte įtvirtinta, jog FNTT įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad Apraše aiškiai nurodyta, jog tokio pobūdžio aktas yra norminis teisės aktas, jo įgyvendinamas išskiriamas kaip skirtingas etapas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Įsakymo turinio taip pat matyti, jog jis yra abstraktaus turinio, nustatantis bendro pobūdžio taisyklę, juo konkretūs apribojimai pareiškėjui nėra taikomi.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad formaliai laikant Įsakymą norminiu aktu būtų eliminuota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galėtų ginčyti teisme konkrečius sprendimus, kuriais nustatomi tam tikri apribojimai.

Teismas vadovavosi FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-273 patvirtintų Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų (toliau – ir Nurodymai) 12.2, 12.3 punktais, pažymėjo, kad Įsakymo 13 punkte nurodyta, jog Nurodymų 9 ir 12.3 punktuose nurodytu atveju FNTT sprendimą dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimties ar lėšų įšaldymo nutraukimo subjekto atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priima per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakymo 14 punkte įtvirtinta, jog Nurodymų 13 punkte nurodyti sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, jam nustatyta speciali apskundimo procedūra, pagal kurią skundas dėl jo negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išbraukti pareiškėją iš sąrašo yra išvestinis reikalavimas, susijęs su sprendimo įrašyti jį į sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teismas konstatavo, kad jis negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Kadangi pareiškėjo pareikšti reikalavimai nepriskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Vydmantai wind park“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodo, kad Įsakymas neatitinka norminio teisės akto požymių, kadangi nesukuria ir neformuoja jokios elgesio taisyklės. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra administracinis sprendimas, kuriame nurodyti subjektai yra įtraukiami į viešai skelbiamą FNTT sąrašą. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Įsakymas yra skirtas griežtai apibrėžtam subjektų ratui (15 juridinių asmenų) nenumatant jokios galimybės taikyti Įsakymo kitiems subjektams, apibūdintiems rūšiniais požymiais, todėl negali būti laikomas norminiu aktu. Be to, Įsakymas nėra orientuojamas į ateitį, t. y. nėra skirtas taikyti daug kartų ir nėra daugkartinio taikymo teisės aktas. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas taip pat neatitinka norminiams administraciniams aktams būdingo visuotinio privalomumo kriterijaus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neanalizavo skundo argumentų dėl to, jog FNTT direktorius, kaip ir pati FNTT, neturi įgaliojimų priimti norminius teisės aktus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, todėl Įsakymas neatitinka būtino norminio administracinio akto požymio ir negali būti laikomas norminiu aktu. Pareiškėjas nurodo, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostata paneigia teismo nutartyje akcentuotą Aprašo 15 punktą, pagal kurį Įsakymas yra norminis teisės aktas. Pareiškėjas daro išvadą, kad Aprašo 15 punktas (kartu su Aprašo 13.2 punktu) pripažintini kaip prieštaraujantys Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Nurodymais, kadangi FNTT neturėjo kompetencijos jų priimti.

Pareiškėjas tvirtina, kad Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius, kadangi FNTT Įsakymu išreiškė vienkartinę valią dėl teisės taikymo, Įsakymas turi aiškius adresatus ir turi įtakos tik šių asmenų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Be to, iš Aprašo IV skyriaus pavadinimo aišku, kad šiame skyriuje yra kalbama apie individualias finansines sankcijas, kuriuos turi būti priimtos administracinio sprendimo, bet ne „norminio teisės akto“ pagrindu. Kadangi Įsakymas yra individualus administracinis aktas, todėl gali būti apskųstas teismui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįvertino, jog Įsakymas sukėlė ir tebesukelia materialiąsias teisines pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodyti jo teisių gynimo būdai neegzistuoja. Teismas neįvertino, kad Europos Sąjungos Taryba patvirtino, jog ji nėra priėmusi jokių sankcijų pareiškėjo atžvilgiu. Be to, teismas nepagrįstai siūlo pareiškėjui ginti savo pažeistas teises Europos Sąjungos Bendrajame Teisme. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad išankstinis jo kreipimasis į FNTT dėl ribojamųjų priemonių (įšaldymo) taikymo nutraukimo nėra privalomas.

Atsakovas FNTT atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad Įsakymas yra norminis teisės aktas, jo įgyvendinamas išskiriamas kaip skirtingas etapas. Iš Įsakymo turinio taip pat matyti, kad jis atitinka pagrindinius oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymius: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normą, t. y. visiems privalomą bendro pobūdžio elgesio taisyklę, kuri objektyviai ir efektyviai reguliuoja visuomeninius santykius, nustatydama tų santykių dalyvių teises ir pareigas užtikrinant tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, t. y. FNTT; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, t. y. visiems privaloma įgyvendinant tarptautines finansines sankcijas vadovautis ir Įsakymu; 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. galioja laike neapibrėžtą laiką; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas, t. y. Įsakymas privalomas visiems, taip kaip nurodyta Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Įsakymas buvo paskelbtas 2022 m. liepos 21 d. Teisės aktų registre. Atsakovas nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad teismo nutartyje nurodyti pareiškėjo teisių gynimo būdai neegzistuoja ir yra pažeidžiami teisingumo ir tinkamo proceso principai, o pareiškėjas paliekamas be teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Vydmantai wind park“ skundą tuo pagrindu, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka norminio teisės akto požymių, yra individualus administracinis aktas, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018).

Taigi, norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022).

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Nagrinėjamu atveju FNTT 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 (duomenys neskelbtini) yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) sąrašas. Iš Įsakymo turinio matyti, kad juo patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, be kita ko, juridinio asmens kodą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes yra skirtas Įsakyme nurodytiems konkretiems subjektams, t. y. apibrėžtam subjektų ratui.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, grindė, be kita ko, Aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog FNTT įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Aprašo 15 punktas nustato, kad nurodyti Aprašo 13.2 papunktyje FNTT įsakymai yra norminiai teisės aktai, vis dėlto, nagrinėjamu atveju yra skundžiamas individualiai priimtas teisės aktas (skundžiamas Įsakymas). Atsižvelgus į individualiai priimto teisės akto turinį (Įsakymu patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas), teisėjų kolegijos vertinimu, toks skundžiamas Įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktas, nes jis neatitinka norminio administracinio akto požymių (Įsakymas skirtas apibrėžtam subjektų ratui). Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl Įsakymo, kaip individualaus administracinio akto, laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo ginčijamą Įsakymą kvalifikavo kaip norminį administracinį aktą ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vydmantai wind park“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vydmantai wind park“ skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius