2020-01-08 Nr. AB-357-3-62-3-01479-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-895-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01479-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. buvo konvojuotas iš Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus į Pravieniškių PN-AK 3-ą sektorių, patalpintas į tuo metu dar neegzistuojantį 9-tą būrį, 6-tą gyvenamąją patalpą ir iki šiol yra čia laikomas. 9-to būrio „barakas“ neparengtas apgyvendinti nuteistuosius. Jame nėra veidrodžių nei kameroje, nei dušuose, taip nuteistiesiems nesuteikiama galimybė nusiskusti. Už barzdų auginimą baudžiama nuobaudomis, kaip už vidaus tvarkos pažeidimą. Neįrengta virtuvėlė, kur būtų galima pasigaminti ar pasišildyti maistą, įsigytą įstaigos parduotuvėje.

Kieme aplink 9-tą būrį vis dar vyko statybų darbai, nuo ryto iki vakaro triukšmas, per tai nesigirdėjo televizoriaus, buvo neįmanoma išsimiegoti ar atsipalaiduoti dieną, dėl triukšmo sutriko miegas, pasidarė irzlus, negalėjo normaliai bendrauti su kameros draugais. 9-tame būryje nuteistieji buvo laikomi drausmės grupės sąlygomis, nors dauguma jų dirbantys ir visi priklausė paprastajai grupei, nuteistieji visą dieną buvo užrakinti kamerose, į kiemą išleidžiami du kartus po 1,5 val. Kieme nebuvo įrengto sporto kiemelio, nebuvo galimybės mankštintis, nors visi kiti būriai tokius kiemelius turėjo ir į lauką galėjo vaikščioti visą dieną.

Jaučiasi diskriminuojamas. Jaučia psichologinį spaudimą ir diskriminaciją iš pareigūnų, kurių pavardžių įvardinti negali, nes paprašius prisistatyti, pareigūnai atsisakė ir sakė: „spruk iš čia čigonas nemokytas, nes gausi spec. priemones“. Ne kartą kreipėsi į aukštesnius pareigūnus ir net Lietuvos Respublikos kalėjimų departamentą (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kad imtųsi priemonių sustabdyti šią pareigūnų neteisėtą veiką ir apsaugotų savo gyvybę ir sveikatą, bet jokių veiksmų nebuvo imtasi, išskyrus grasinimus susidoroti ir visą bausmės laiką atlikti baudos izoliatoriuje, t. y. kamerų tipo patalpose, buvo priverstas atsiimti savo skundus.

Pravieniškių PN-AK jį baudžia nuobaudomis dėl to, kad jis nedirba, nors visada prašė suteikti jam galimybę dirbti siuvykloje valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (toliau – ir VĮ „Mūsų amatai“). Tai yra užburtas ratas ir tęstinės nuobaudos. Pravieniškių PN-AK administracija žlugdo jį morališkai, jaučiasi palūžęs. Dėl nurodytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų patyrė nuolatinę baimę, diskriminaciją (ir ne tik tautinę), neišsimiega, bijo žmonių, yra persekiojamas pareigūnų, pablogėjo mityba, turi dvasinių sutrikimų, vis dažniau galvoja apie savižudybę.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, nuo 2018 m. birželio 1 d. buvo paskirtas gyventi į 9-tą būrį, 1-ą gyvenamąją patalpą, o nuo iki 2018 m. birželio 7 d. – į tą patį būrį, 6-tą gyvenamąją patalpą. Visos gyvenamosios patalpos šiuo laikotarpiu buvo įrengtos ir nėra tokios informacijos, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas neegzistuojančioje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir jo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pareiškėjo gyvenamoji patalpa, prausyklos ir tualeto patalpos buvo aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi pagal teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo argumentai, kad patalpose nebuvo veidrodžio, neatitinka tikrovės. Kiekvieno būrio patalpose įrengtos virtuvėlės, jos aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi pagal teisės aktų nuostatas. Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės 2011 m. balandžio 5 d. pasirašytą susitarimo memorandumą dėl 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, 3-ame sektoriuje pradėtas būrių gyvenamųjų patalpų rekonstravimas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei ir jam buvo suteikta galimybė kasdien pasivaikščioti tris valandas, kaip numato teisės normos. 3-ame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtas sporto inventorius, šiuo metu dar vyksta rekonstrukcijos darbai. Pareiškėjas šiuo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“, todėl jo argumentai dėl nesuteiktos galimybės dirbti neatitinka tikrovės. Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti netinkamos gyvenimo sąlygos, jis taip pat nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar kad dėl jų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala, todėl negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Nėra pagrįsta nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 17 d. (t. y. iki skundo datos) buvo laikomas su pertraukomis: nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 18 d., nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 17 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, 9-tame būryje ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi šiame būryje į 1-ą gyvenamąją patalpą, o nuo 2018 birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi šiame būryje į 6-ą gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei. Pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų, o 2018 m. birželio 15 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas penkioms paroms, paskyrus jam nuobaudą perkelti į kamerų tipo patalpas.

7. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžiasi dėl kalinimo sąlygų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

8. Teismas, akcentuodamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.11 papunktyje, 16 punkte, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 2 punkte, 2.1–2.16 papunkčiuose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertino atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymos (toliau – ir Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažyma) turinį, kad Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti pasidėti, nuo 2017 m. birželio 7 d. šios virtuvėlės buvo aprūpintos baldais ir inventoriumi, vadovaujantis Aprūpinimo normų 2 punkto, 2.1–2.16 papunkčių nuostatomis.

9. Teismas neabejojo atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Atsakovo atstovas nenurodė, ar virtuvėlėse buvo įrengtos elektrinės viryklės, kiek jose buvo stalų, spintelių, kėdžių. Teisės aktų nuostatos numato, kad nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamajame korpuse įrengiama virtuvėlė tik esant techninėms galimybėms. Viena elektrinė viryklė, vienas garų surinktuvas virtuvėlėje įrengiami tik esant techninėms galimybėms ir nenustato, koks konkrečiai turi būti stalų ir spintelių skaičius virtuvėlėje. Teismas darė išvadą, kad tuo atveju, jeigu virtuvėlėje nebuvo įrengta elektrinė viryklė bei garų surinktuvas, teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo.

10. Teismas dėl baldų skaičiaus pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neteigė, kad atsižvelgiant į asmenų skaičių, trūko baldų. Be to, teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės) užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas gaudavo nemokamą maitinimą Pravieniškių PN-AK valgykloje. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl virtuvėlės neįrengimo.

11. Teismas nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimo įrengti veidrodį bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Aprūpinimo normų 1 punktas, 1.1–1.7 papunkčiai nustato, kokiais baldais ir inventoriumi aprūpinama bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa. Reikalavimo įrengti veidrodį kamerų tipo patalpose Aprūpinimo normos (10 punktas) taip pat neįtvirtina.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo argumentai, jog patalpose nebuvo veidrodžio, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje užfiksuota, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. prausykla, tualetas, dušas, kuriais naudojosi pareiškėjas, buvo aprūpinti baldais ir inventoriumi vadovaujantis Aprūpinimo normų nuostatomis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis. Todėl teismas darė išvadą, kad veidrodis minėtose patalpose buvo įrengtas, ir sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę nusiskusti barzdą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl veidrodžio nebuvimo kameroje ir duše bei galimybės nusiskusti nebuvimo.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma 134:2015), įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d., nenumato pasivaikščiojimo kiemo, sporto kiemelio, sporto aikštės ar stadiono įrengimo reikalavimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės neįtvirtina reikalavimo, kad pataisos namuose turi būti įrengtas sporto kiemelis, sporto aikštė ar stadionas, o jų 20 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Taigi, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkto nuostata nenustato imperatyvaus reikalavimo sumontuoti sporto įrangą ar sporto inventorių pasivaikščiojimo kieme. Be to, ji numato sporto įrangos sumontavimą pasivaikščiojimo kieme, o ne sporto kiemelyje, sporto aikštėje ar stadione.

14. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų ir Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymos duomenimis nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje sporto inventorius buvo įrengtas pasivaikščiojimo kiemuose, šiuo metu dar vyksta rekonstrukcijos darbai. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl sprendė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkto nuostata pažeista nebuvo. Teismas taip pat sprendė, kad 9-tame būryje nesant įrengto sporto kiemelio, teisės aktai pažeisti nebuvo. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo pataisos namuose kiekvienam būriui įrengti sporto kiemelį (ar sumontuoti sporto įrangą, inventorių pasivaikščiojimo kieme). Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, įrengdamas sporto kiemelius ar sumontuodamas sporto įrangą pasivaikščiojimo kieme kituose būriuose (kaip teigė pareiškėjas), ir neįrengdamas jų 9-tame būryje, nepažeidė teisės aktų nuostatų. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl sporto kiemelio neįrengimo 9-tame būryje.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl patalpinimo į tuo metu dar neegzistuojantį 9-tą būrį, 6-ą gyvenamąją patalpą, ir kad 9-to būrio „barakas“ neparengtas apgyvendinti nuteistuosius, pagrįstumą, pažymėjo, kad pareiškėjas nesuformulavo, dėl ko, jo nuomone, 9-tas būrys buvo neparengtas apgyvendinti nuteistuosius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 birželio 7 d. buvo paskirtas gyventi 9-ame būryje į 6-ą gyvenamąją patalpą.

16. Teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 3 punktu, higienos normos 134:2015 13 punktu, atsakovu atstovo atsiliepimo paaiškinimais ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 29 d. pažymų duomenimis nustatė, kad visos gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu buvo įrengtos ir nėra informacijos, jog pareiškėjas buvo apgyvendintas neegzistuojančioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo atstovo paaiškinimais ir Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymos duomenimis, teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis.

17. Teismas dėl pareiškėjo skunde įvardintų kieme aplink 9-tą būrį vykdomų statybų darbų sukeltų nepatogumų, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo nurodytus duomenis, t. y., kad Pravieniškių PN-AK patalpos yra remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės pasirašytą susitarimo memorandumą dėl 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, 3-ame sektoriuje pradėtas būrių gyvenamųjų patalpų rekonstravimas į kamerų tipo patalpas, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto ir rekonstravimo darbus bei stengiasi užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią ir švarią aplinką. Teismas taip pat sprendė, kad remonto ir rekonstravimo darbai vyksta palaipsniui, taigi visos patalpos negali būti iš karto tinkamai įrengtos. Kadangi šie darbai yra atliekami darbo metu, dienos metu, o ne naktį, teismas sprendė, kad pareiškėjui tai negalėjo taip trukdyti, kad pareiškėjas apskritai negalėtų išsimiegoti, pailsėti ir užsiimti norima veikla. Be to, 2018 m. rugpjūčio 8 d. medicininiame pažymėjime yra pateikta mediko išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos 2018 m. gegužės 31 d. – 2018 m. liepos 17 d. (t. y. ginčo laikotarpio) duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl nemigos, kurią galėjo lemti blogos kalinimo sąlygos. Bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentą dėl miego sutrikimų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl triukšmingos aplinkos ir negalėjimo išsimiegoti, kuriuos sukėlė vykdomi remonto ir rekonstravimo darbai.

18. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl laikymo drausmės grupės sąlygomis, visą dieną užrakinimo kamerose, į kiemą išleidžiant du kartus po 1,5 val. (visi kiti būriai galėjo vaikščioti į lauką visą dieną) pagrįstumą, akcentavo BVK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą ir bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei. Teismas, įvertinęs BVK 70 straipsnio 7 dalyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte, 732 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato, kad nuteistieji užrakinami gyvenamosiose patalpose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis tam tikrų reikalavimų. Nuteistųjų pasivaikščiojimą reglamentuoja BVK bei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos, o konkrečiai nagrinėjama atvejui yra aktualios BVK 73 straipsnio 5 punkto, 103 straipsnio 1 ir 2 dalių, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkto nuostatos.

19. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko ir kad tai patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo ir kelia ginčą dėl laikotarpio, kai buvo bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui taikytina įsakymu 1.1 papunkčiu patvirtinta 3-io sektoriaus nuteistųjų dienotvarkė. Šioje dienotvarkėje yra numatytas laikas, be kita ko, laisvalaikiui, mokymuisi, socialinės reabilitacijos grupinėms priemonėms, psichologinei terapijai. Atsakovo atstovo paaiškinimu, nuteistieji pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje dėl ligos, bendruose masiniuose renginiuose, taip pat paaiškino, kad nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami, gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šiais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, todėl sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę judėti po lokalinį sektorių. Pareiškėjas neginčija, kad jis turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas pasivaikščiojimo kieme, kaip numato BVK 73 straipsnio 5 punkto nuostata. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl užrakinimo kamerose ir pasivaikščiojimo trukmės.

20. Teismas dėl pareiškėjui skiriamų nuobaudų, dėl to, kad jis nedirba, nors visada prašė suteikti jam galimybę dirbti VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokia konkrečiai jam buvo paskirta nuobauda, ir kada ji buvo paskirta.

21. Teismas, akcentuodamas BVK 12 straipsnio 2 dalyje, BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 142 straipsnio 1 dalyje, 125 straipsnio 1, 3–4 dalyse, 145 straipsnio 1 dalyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nei pareiškėjas skunde, nei atsakovo atstovas atsiliepime nenurodė, kad Pravieniškių PN-AK administracija pareiškėjui siūlė dirbti darbą, tačiau pareiškėjas atsisakė dirbti šį jam pasiūlytą darbą. Be to, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos (2018 m. birželio 5 d. už administracijos reikalavimų nevykdymą paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, 2018 m. birželio 15 d. už tą patį pažeidimą paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, 2018 m. birželio 5 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų, 2018 m. birželio 12 d. už tą patį pažeidimą paskirta nuobauda – papeikimas) būtent už atsisakymą dirbti administracijos jam pasiūlytą darbą.

22. Teismas atsakovo atstovo 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto, Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažymos ir Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su prašymais į Pravieniškių PN-AK Ūkio skyrių dėl darbo suteikimo ūkio dalyje nesikreipė, taip pat nesikreipė į Resocializacijos skyrių dėl darbo suteikimo, pareiškėjas buvo tik pateikęs prašymą priimti į darbą VĮ „Mūsų amatai“, kuris buvo tenkintas, ir pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. liepos 20 d. įsakymu buvo paskirtas į cecho darbininko pareigas nuo 2018 m. liepos 23 d. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 7/05-3-557 „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į darbą“ 2.2 papunkčiu pareiškėjas paskirtas į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho darbininko (vienetininko) 1,0 etato pareigas nuo 2018 m. liepos 23 d. (t. y. jau pasibaigus ginčo laikotarpiui). Pareiškėjas skunde teigė, kad jis visada prašė priimti jį į darbą VĮ „Mūsų amatai“, tačiau nenurodė, kada konkrečiai jis prašė, nepateikė duomenų, kad jis teikė tokius prašymus, ir kad juos buvo atsisakyta tenkinti. Pareiškėjas buvo priimtas į darbą VĮ „Mūsų amatai“ nuo 2018 m. liepos 23 d. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas buvo tenkintas ir jam suteiktas darbas VĮ „Mūsų amatai“.

23. Teismas dėl pareiškėjo argumentų dėl psichologinio spaudimo ir diskriminacijos iš pareigūnų, persekiojimo, grasinimo panaudoti spec. priemones, kreipimosi į aukštesnius pareigūnus ir net Kalėjimų departamentą, skundų dėl grasinimo susidorojimu atsiėmimo pažymėjo, kad pareiškėjas nesuformulavo, kuo pasireiškė jo nurodyti pareigūnų veiksmai – psichologinis spaudimas, diskriminacija, moralinis žlugdymas, persekiojimas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas šiais teiginiais galimai pasisakė dėl jo skunde nurodytų aplinkybių – nurodytų kalinimo sąlygų trūkumų, dėl kurių teismas pasisakė.

24. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktu, atsakovo atstovo ir Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamo pareigūnų elgesio (vartojamų necenzūrinių žodžių, grasinimų panaudoti spec. priemones) nesikreipė. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK neturi duomenų apie tokius pareiškėjo skundus, ir atitinkamai neturi duomenų apie tokį pareigūnų elgesį su pareiškėju (vartojamus necenzūrinius žodžius, grasinimus panaudoti spec. priemones), kurį nurodė pareiškėjas. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tokius pareiškėjo skundus, pateiktus Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių konkrečių atvejų ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų, o byloje nenustatytos pareiškėjo teiginį patvirtinančios aplinkybės. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju.

25. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog Pravieniškių PN-AK administracija ar pareigūnai grasino susidoroti su pareiškėju arba persekiojo pareiškėją. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos už administracijos reikalavimų nevykdymą, už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad šios nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos neteisėtai. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė skundus Kalėjimų departamentui ar kitoms institucijoms dėl kalinimo sąlygų trūkumų ar kitų neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos ir pareigūnų veiksmų.

26. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl patirtos neturtinės žalos pagrįstumą, iš atsakovo atstovo pateiktų paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, į Psichologinės tarnybos specialistus ir į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl neigiamų išgyvenimų ir dėl sveikatos pablogėjimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Tai patvirtina Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos vyriausiosios specialistės 2018 m. rugpjūčio 5 d. pažymos duomenys ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. medicininio pažymėjimo duomenys, kuriame yra pateikta mediko išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos 2018 m. gegužės 31 d. – 2018 m. liepos 17 d. (t. y. ginčo laikotarpio) duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, nemigos, pablogėjusios mitybos, kuriuos galėjo lemti blogos kalinimo sąlygos. Nurodyti bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį lėmė neteisėti Pravieniškių PN-AK administracijos ir pareigūnų veiksmai.

27. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, išreikalauti į bylą visus teisingam ir nešališkam bylos sprendimui priimti reikalingus įrodymus.

29. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė neteisingus duomenis, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. buvo patalpintas į 9 būrio 1 patalpą. Pareiškėjo teigimu, šios patalpos niekada nebuvo, ši aplinkybė nėra užfiksuota jokioje vaizdo medžiagoje. Šioje patalpoje negyveno, ką gali patvirtinti nuteistasis L. Č. Kiek pamena, 2018 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas į 9 būrio 6 patalpą, kurioje buvo trys miegamosios vietos. Atsakovo atstovo teiginiai, kad ši patalpa yra 12,74 kv. m ir vienam asmeniui tenka 4,25 kv. m ploto, neatitinka tikrovės. Ši patalpa yra daugiausiai 10 kv. m ploto, be to, šioje patalpoje esančio sanitarinio mazgo, baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas mažino vienam asmeniui tenkantį plotą.

30. Pasak pareiškėjo, atsakovo atstovo teiginiai, kad 9 būrio patalpos buvo pilnai įrengtos, neatitinka tikrovės. Juose nebuvo įrengta virtuvėlė, sporto kiemeliai, kamerose ir dušuose nebuvo veidrodžių, dėl ko negalėjo nusiskųsti, pakabų. Barzdos auginimą atsakovo atstovas traktuoja kaip vidaus tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes gali paliudyti kiti nuteistieji.

31. Pareiškėjas nurodo, kad neatitinkantys tikrovės yra atsakovo atstovo argumentai, kad nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, jis ir kiti nuteistieji bausmę atliko kameros tipo patalpose, į lauką buvo išleidžiami 4 val. per dieną. Per šį laiką turėjo išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbus, pasigaminti valgyti, išsimaudyti. Atsižvelgiant į tai, kad viename aukšte gyvena daugiau nei 30 nuteistųjų, viską suspėti padaryti yra neįmanoma. Atsakovo atstovo administracija piktybiškai sudaro dienotvarkę, kad nuteistieji tarpusavyje konfliktuotu.

32. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nesuteikė galimybės gaminti valgį vakare, manydamas, kad užtenka vieno maitinimo tik iš ryto. Išpažįsta judaizmą, todėl valgo tik savo turimą košerinį maistą, kurio Pravieniškių PN-AK meniu nenumato. Dėl šių atsakovo atstovo veiksmų turėjo kentėti alkį, buvo pažemintas jo orumas, yra išsekęs dvasiškai ir fiziškai.

33. Pasak pareiškėjo, atsakovo atstovo teiginiai, kad pataisos įstaiga nėra kalėjimo tipo ir joje nėra kamerų tipo patalpų, klaidingas, nes direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“ negalioja, visą dieną buvo užrakintas kameroje, išskyrus 4 valandas, negalėjo laisvai judėti. Nors priklausė paprastajai grupei, gyveno drausmės grupės sąlygomis. Šiam režimui panaikinti buvo surengtas bado streikas, po ko nuteistiesiems buvo leista laisvai judėti nuo kėlimosi iki miegui skirto laiko. Apeliacinės instancijos teismui išreikalavus iš atsakovo atstovo pastarųjų mėnesių dienotvarkes, pasitvirtintų, jog minėtas įsakymas neteko galios ir teismui yra teikiami melagingi duomenis, o dienotvarkės keičiasi kas savaitę.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovo teiginiais dėl patalpų aprūpinimo inventoriumi, pažymi, kad skundo pirmosios instancijos teismui rašymo metu patalpose vyko statybos darbai ir trūko inventoriaus, dėl ko patyrė nepatogumų. Šią aplinkybę gali patvirtinti kiti nuteistieji A. Š. ir E. A. bei vaizdo medžiaga, daryta 2018 m. rugpjūčio 9 d., kai į pataisos įstaigą buvo atvykęs ministras, ir 2018 m. liepos 30 d. – žurnalistai.

35. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo teiginiai apie aprūpinimą pilnai inventoriumi nuo 2017 m. birželio 7 d. neatitinka tikrovės. Elektrinė viryklė, pasak pareiškėjo, buvo įrengta tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 2018 metais buvo atvežtos kėdės. Iki šiol trūksta: sieninių rankšluosčių, pakabų, indų džiovyklės, virdulio, mikrobangų krosnelės.

36. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo teiginys, kad pasivaikščiojimo kiemelyje buvo sporto inventorius, yra neteisingas. Nuo pirmojo skundo pirmosios instancijos teismui išsiuntimo atsakovo atstovas 1-ojo būrio kieme įrengė sporto salę, kur leidžiama sportuoti tik vieną valandą. Sportuoti buvo suteiktas toks laikas, kad nuteistieji turėjo rinktis ar po sporto eiti maudytis arba eiti valgyti, neturint kitos galimybės, nes tuo metu užrakinami į kameras.

37. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo suteikta galimybė dirbti ir už tai buvo nubaustas 10 parų baudos izoliatoriuje. Atsakovo atstovas pateikė ne visa informaciją apie skirtas nuobaudas.

38. Pasak pareiškėjo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų ne kartą kreipėsi į psichiatrą dėl raminamųjų ir migdomųjų vaistų išrašymo, kas pažymėta ligos istorijoje. Be to, kreipėsi į psichologę L. dėl pareigūnų D. ir D. persekiojimo ir tautinės diskriminacijos, grasinimo susidoroti, pažeminimo, įtampos, streso. Kreipėsi į Kalėjimų departamentą raštu ir žodžiu, tačiau pagalba nebuvo suteikta. Atsakovo atstovas atsakingas už neturtinės žalos atlyginimą, kurią sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos ir pareigūnų elgesys.

39. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, pateikti argumentai neatitinka tikrovės. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas į bylą pateiktų įrodymų kontekste įvertino tinkamai. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines aplinkybes, atliko išsamią ginčui aktualių teisės normų analizę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje nagrinėjimas ginčas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su jo kalinimu, kaip teigiama, netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 17 d., atlyginimo.

42. Pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dalis apeliacinio skundo argumentų yra analogiški pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 29 d. skundo papildymui, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi. Šis teisinis reglamentavimas nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame ir nagrinėtame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

45. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, atsižvelgiant į minėto teisinio reguliavimo nuostatas, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi jis privalo aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo, jo nuomone, atsakovo atstovo padarytus pažeidimus, kurie buvo įvardyti skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau iš esmės nenurodo teisės aktų ir / ar bylos aplinkybių, kuriais grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

47. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo išreikalauti į bylą įrodymus, pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent čia pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti Seimo kontrolierių išvadą, duomenis apie tai, kada, kiek laiko ir kuriuose patalpose buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bei kitus teisingam ir nešališkam bylos sprendimui priimti reikalingus įrodymus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio prašymą pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą ir jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, 2018 m. liepos 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimis įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodė pateikti duomenis, be kita ko, apie tai, kiek laiko, pradedant nuo 2018 m. gegužės 31 d., pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje, kokiame būryje, kokiose patalpose. Atsakovo atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimą 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 14 d. į bylą pateikė atsiliepimą į skundą, duomenis ir turimus rašytinius įrodymus, pagal kuriuos galima įvertinti pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas ir trukmę, t. y. pateikė pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Pareiškėjo prašymas išreikalauti Seimo kontrolierių išvadą yra abstraktus, pareiškėjas nenurodė šios išvados priėmimo datos, kokias ginčui aktualias aplinkybes šis įrodymas galėtų patvirtinti arba paneigti. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde prašomi išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK duomenys jau yra byloje ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą sprendimą. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi prašomi išreikalauti įrodymai (pastarųjų mėnesių dienotvarkės, vaizdo medžiaga, filmuota 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d.) yra nauji įrodymai ir jie nėra aktualūs konkrečiam ginčo laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

49. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus pirmosios instancijos teisme apklausti byloje liudytojais kitus nuteistuosius, taip pat pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo prašymas apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo kreipimosi į Kalėjimų departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir dėl ko skundėsi, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas teikė skundus dėl teismui nurodytų kalinimo sąlygų, buvo aktyvus ir gynė savo teises.

50. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

51. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių bei taikytino teisinio reguliavimo, jų nebekartoja.

52. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ir neturtinės žalos.

54. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė