2024-04-09 Nr. AB-6385-3-61-3-10047-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-100-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10047-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L., J. M., S. M. ir T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. L., J. M., S. M. ir T. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. L., J. M., S. M. ir T. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07- 01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo įgyvendinimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai, be kita ko, skunde paaiškino, kad jie yra pretendentai, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę. Priėmus skundžiamą Įsakymą, pareiškėjai netenka galimybės pasirinkti žemės sklypus, kurie dar nuo 2017 metų buvo suformuoti ir perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kad būtų perduoti piliečiams neatlygintinai nuosavybėn.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Teismas nustatė, kad Įsakymu Administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymas) – pakeitė 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir išbraukė iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes; pakeitė 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą ir išbraukė iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutes. Įsakymo 2 punktu Administracijos direktorius nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Įvertinęs Įsakymo turinį, teismas darė išvadą, kad pats Įsakymas yra susijęs su jame nurodytais teisės aktais, jame nurodyta, koks teisės aktas yra keičiamas.

Teismas konstatavo, kad ir patys pareiškėjai pripažįsta, kad Įsakyme nėra pateikiama jokios papildomos informacijos, kokiu pagrindu Savivaldybė keičia savo priimtus sprendimus, kuo remiantis yra išbraukiami žemės sklypai, kaip neatlygintinai perduodami piliečiams. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas laikytinas pareiškėjams teisines pasekmes nesukeliančiu individualiu teisės aktu, todėl jame ir nėra nurodytas konkretus keičiamų teisės aktų punktų reglamentavimas, o nurodyta tik kokie punktai yra keičiami. Buvo išaiškinta, kad pareiškėjams teisines pasekmes sukelia būtent Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymo pakeistuose punktuose įtvirtintas reguliavimas.

Teismas pažymėjo, kad pačiame Įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kas, teismo vertinimu, patvirtino, kad Įsakymas laikytinas pareiškėjams teisines pasekmes nesukeliančiu individualiu teisės aktu.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad Įsakymas pareiškėjams nesukelia jokių tiesioginių teisinių pasekmių, todėl ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju jis (teismas) asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti pareiškėjų skundą, o netenkinus šio prašymo, prijungti pareiškėjų skundą prie Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-13567-535/2023.

Pareiškėjai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra klaidingos – pareiškėjai, kurie yra pretendentai, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus, nekėlė ginčo dėl skundžiamoje nutartyje nurodomų teisės aktų nuostatų, o siekė apskųsti Įsakymą. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino skundžiamo Įsakymo pobūdžio ir tai, kad jį priėmus pareiškėjams sukeliamos teisinės pasekmės – pasikeičia jų teisių ir pareigų apimtis.

Pareiškėjai pabrėžia, kad teismas neteisingai sprendė, jog Įsakymas laikytinas pareiškėjams teisines pasekmes nesukeliančiu individualiu aktu. Būtent Įsakymas (ne teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis priimtas Įsakymas) sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, kadangi juo išbraukiami žemės sklypai, kurie dar 2017 metais buvo suformuoti ir perduoti NŽT, ir pareiškėjams kilo teisėti lūkesčiai pasirinkti šiuos žemės sklypus, dalyvauti 2024 metų pradžioje planuotuose susirinkimuose ir pan. Pareiškėjai pastebi, kad nesuprantamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl teisės aktų ir 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymo sukeliamų pasekmių pareiškėjams.

Akcentuodami, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jų skundo priėmimo klausimą, neįsigilino į skundžiamą Įsakymą, pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti kito asmens skundas dėl Įsakymo (bylos Nr. eI3-13567-535/2023), kurį siekia nuginčyti ir pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl to, kad Įsakymas laikytinas administraciniu sprendimu, nesukeliančiu pareiškėjams teisinių pasekmių ir todėl negalinčiu būti savarankišku ginčo dalyku administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, nustatė, kad Įsakymas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka iš esmės teigdami, kad teismas netinkamai įvertino skundžiamo Įsakymo pobūdį, todėl nepagrįstai sprendė, kad šis administracinis sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Pareiškėjų įsitikinimu, Įsakymas daro įtaką jų teisių apimčiai, be to, tas pats pirmosios instancijos teismas yra priėmęs nagrinėti kito asmens skundą dėl to paties Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia apskųsti (prašo panaikinti) Įsakymą. Teisėjų kolegija nustatė, kad Administracijos direktorius, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 22 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu ir atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymą – pakeitė 2 punktu patvirtintą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą ir išbraukė iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutes; pakeitė 3 punktu patvirtintą Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą ir išbraukė iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutes. Įsakymo 2 punktu Administracijos direktorius nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje.

Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 nusprendė patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) Nr. K-RJ_13-16-209) pagal pridedamas tekstinę ir grafinę dalis (1 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. balandžio 14 d. Įsakymo 2 punktu sudarė iš 1 punkte nurodytų sąrašų vieną bendrą Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybės nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą papildydamas naujomis teritorijomis (pridedama); 3 punktu patvirtino suprojektuotų naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašą (pridedama).

Įvertinusi pareiškėjų ketinamo apskųsti Įsakymo turinį ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip teisės aktų nuostatos ar konkretūs Savivaldybės institucijų sprendimai daro (nedaro) įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, t. y. nepateikė jokių motyvų dėl išvados, kad Įsakymas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjų atskirojo skundo argumentai laikytini pagrįstais.

Vertindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados, kad dėl Įsakymo, kaip pasekmių pareiškėjams nesukeliančio administracinio sprendimo, skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-665-968/2023).

Tačiau kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Akcentuotina, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.).

Atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kad Įsakymas pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad Įsakymas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių ir tik bylą nagrinėjant iš esmės būtų galima pagrįstai spręsti dėl Įsakymo pobūdžio bei poveikio pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinami pareiškėjų prašymai priimti skundą nagrinėti ar prijungti pareiškėjų skundą prie Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-13567-535/2023. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą nagrinėja ir sprendžia ne apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str.). Tik išsprendus skundo priėmimo klausimą (jį priėmus nagrinėti), gali būti sprendžiamas bylą nagrinėjančiam teismui pateiktas prašymas dėl konkrečių administracinių bylų sujungimo (ABTĮ 68 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. L., J. M., S. M. ir T. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė