af8fb14f-e0a6-44b2-a3f3-9af7f095b2ea · Vilniaus apygardos teismas

?Nuorašas tikras Byla Nr. 1A-42-626/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68090-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.7.; 2.1.14.; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, vertėjaujant Oksanai Jakšto, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L.

B. ir jos gynėjui advokatui Edmundui Rusinui, nukentėjusiesiems A. J., J. J., T. J. – N., M. L. N. ir jų atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų A. J., J. J., T. J. – N., M.-L. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžio, kuriuo L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jai baudžiamoji byla nutraukta.

L. B. perduota jos brolio sutuoktinės (nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad vyro sesers) L. B. atsakomybei pagal laidavimÄ . Nustatytas 2 metų laidavimo terminas be užstato. L. B., vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų fondÄ , kuriÄ ji įpareigota sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat nuosprendžiu, iÅ¡ dalies patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius, iÅ¡ L.

B. nukentėjusiesiems priteista: A. J. 200 Eur, J. J. ir T. J. – N. po 500 Eur, M. L. N. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. B. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2017-12-29, apie 19 val. Vilniuje, Liepkalnio g., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama link Salininkų, pažeidė (duomenys neskelbtini) 128 punktų reikalavimus, nes buvo neatidi, laiku nestabdė vairuojamo automobilio susidarius jai priekyje kliūčiai, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su A.

J. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Dėl to automobilio vairuotojai A. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, Å¡io automobilio keleiviams J. J., T. J. – N.ai, M. L. N. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nukentėjusieji J. J., A. J., T. J. – N., M.-L. N. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendį dėl BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo, nes L.

B. neatitinka reikalavimams, keliamiems laiduotojams. Taip pat praÅ¡o už Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ L. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Mano, kad nuosprendis dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių mažinimo yra nepagrįstas. PraÅ¡o iÅ¡taisyti nuosprendyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodant nukentėjusiojo M.-L. N. vardÄ : nuosprendyje kelis kartus nurodytÄ â€žM.“, turi bÅ«ti „M.“.

3. Pasak apeliantų, nuosprendyje neteisingai nurodytas laiduotojos ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. giminystės ryšys. Nurodo, jog L. B. negali būti L. B. vyro sesuo, nes L. B. yra išsiskyrusi.

4. Apeliantų manymu L. B. pagal laidavimÄ atleista nepagrįstai, nes kaltininkė iki Å¡iol nėra atlyginusi nukentėjusiesiems žalos, sutiko įmokėti tik Å¡eÅ¡tÄ jÄ nukentėjusiųjų reikalavimų dalį. Nurodo, jog teismas mažindamas praÅ¡omas priteisti sumas, nenuginčijo civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo, o atsižvelgė tik į L. B. sveikatos bÅ«klę ir turtinę padėtį. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantams padarytos žalos nėra visiÅ¡kai atlygintos. Teismo sprendimÄ atleisti L. B. pagal laidavimÄ laiko apeliantus skriaudžiančiu. Nesuprato, kodėl teismas paskyrė laidavimÄ be užstato ir, kokiu bÅ«du nustatė L. B. turtinę padėtį.

5. Nurodo, jog teismas, mažindamas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , visiÅ¡kai nepasidomėjo kokias pasekmes ateičiai turės nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, o tai yra labai svarbus kriterijus nustatant turtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis). Taip pat nebuvo tirti jų dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinio sukrėtimo pasekmės, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Pasak apeliantų, savo iÅ¡gyvenimus aprašė draudimo bendrovei ir manė, kad jie automatiÅ¡kai bus pateikti į bylÄ . Apeliantų manymu, nuosprendis dėl civilinių ieÅ¡kinių mažinimo yra nepagrįstas.

6. Apeliantų manymų, teismas, sumažindamas jų reikalaujamas sumas iki L. B. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtos sumos dydžio, gynė tik kaltininkės turtÄ ir sulygino nesulyginamas vertybes – padariusio žalÄ asmens turtinę padėtį ir žmogaus sveikatos sužalojimÄ . Kartu pažymi, kad turtinę kaltininkės padėtį teismas nustatė tik iÅ¡ SoDros duomenų dėl trijų mėnesių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad L. B. ne tik uždarosios akcinės bendrovės „L.“ darbuotoja, bet ir savininkė, eismo įvykio dienÄ vairavo brangiÄ maÅ¡inÄ ir gyvena dideliame nuosavame name, pastarosios teigimu, jei teismas priteistų, ji turėtų lėšų žalai atlyginti ir nesiskundė, kad materialinė padėtis jai to neleidžia.

7. Taip pat nesutinka, kad yra pagrindas mažinti civilinius ieškinius dėl kaltininkės sveikatos būklės. Pažymi, kad tokio kriterijaus nenumato CK 6.250 straipsnis. Be to, eismo įvykio metu L. B. patyrė tik poodines kraujosruvas ir tai buvo mažiausi sužalojimai iš visų nukentėjusių eismo įvykio metu. Apeliantų nuomone, per teismo posėdį pristatytas dokumentas dėl L. B. sveikatos, kelia daug klausimų. Be to, kataraktos operacija ir aukštas kraujospūdis, L. B. sveikatos neišskiria iš kitų panašaus amžiaus moterų.

Atkreipia dėmesį, kad L. B. be teismui pristatyto dokumento, galinčio patvirtinti jos parodymus dėl ligų eigos, nepristatė jokio iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligoninės, reabilitacijos įstaigos ir pan. Jiems pasirodė keista, kad teismas neskyrė L. B. sveikatos ekspertizės ir nereikalavo jokių kitų dokumentų sveikatos bÅ«klei pagrįsti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dokumentas dėl sveikatos L. B. iÅ¡duotas sausio mėnesį, o kovo 9 d. ji nuvyko pati į policijos komisariatÄ , davė parodymus ir teigė, kad yra sveika „galvos traumos neturėjo, psichinėmis ligomis neserga“.

Nesupranta, kokiu tada pagrindu teismas nustatė L. B. sveikatos būklę ir laikė pakankamu pagrindu žalai mažinti.

8. Apeliantai mano, kad žala jiems buvo padaryta tyčia, nes apie tai byloja L. B. žodžiai, pasakyti eismo įvykio dienÄ , kuriuos prisimena du žmonės. O bÅ«tent, tai, kad L. B. nenorėdama apgadinti brangios maÅ¡inos, stovinčios jos kelyje, nusprendė įvažiuoti į jų eismo juostÄ ir dėl to įvyko eismo įvykis. IÅ¡girdę tokius L. B. žodžius, jie suprato, kad buvo sužaloti tik dėl to, kad keliavo pigesne transporto priemone. Pažymi ir tai, kad L. B. po eismo įvykio nebandė jiems padėti nei kviečiant greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ nei vėliau, vengė su nukentėjusiaisiais kontakto, visus reikalus tvarkydama per trečiuosius, kartais su jais nemaloniai besielgiančiais asmenimis.

Nukentėjusieji mano, kad toks L. B. elgesys patvirtina, jog pastarai yra svarbi tik jos materialinė gerovė, o ne jos sužalotų žmonių likimas ir paprastas, nuoširdus žmogiškumas. Atsiprašė L. B. tik teismo posėdžio metu, t. y. praėjus 8 mėnesiams, o J. J. gydymas jai visiškai buvo neįdomus.

9. Nesupranta, kodėl L. B. nebuvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo, jog kaltininkė Å¡iurkščiai pažeidė KET, priėmė sprendimÄ dėl kurio sužaloti 5 žmonės (visi, kas matė automobiliu po įvykio, negalėjo patikėti, kad nebuvo žuvusiųjų). Pasak apeliantų L. B. viso proceso eigoje keitė parodymus, teisme nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kas apskritai atsitiko įvykio dienÄ bei įrodė, jog neturi jokio supratimo apie vairuojamos maÅ¡inos pagrindinę konstrukcijÄ , nesugebėjo pasakyti, kokio tipo pavarų dėžę turėjo. Nesupranta, kodėl įstrigus kojai, L. B. nebandė stabdyti automobilio rankiniu stabdžiu, tačiau nusprendė įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Be to, L. B. parodymai apie jos sveikatÄ ir turimas ligas kelia abejonių dėl jos gebėjimo vairuoti. Bijo, kad leidimas L. B. vairuoti maÅ¡inas, kelia didelį pavojų visuomenei.

10. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji ir jų atstovė atsisakė skundo reikalavimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise skyrimo ir reikalavimo netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Palaikė reikalavimÄ padidinti priteistÄ neturtinę žalÄ ir praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ . Prokuroras palaikė nukentėjusiųjų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės L.

B. ir jos gynėjas prašė skundÄ atmesti ir paliki galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas netenkinamas 11. Nukentėjusieji teismo posėdžio metu atsisakė skundo reikalavimų panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje: dėl BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo ir L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ; dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skyrimo.

Todėl apygardos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl likusių skundo reikalavimų: neturtinės žalos dydžių nustatymo ir raÅ¡ymo pasirikimo iÅ¡taisymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo 12. Nukentėjusieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytais neturtinių žalų dydžiais. Nurodė, jog teismas, mažindamas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , visiÅ¡kai nepasidomėjo kokias pasekmes ateičiai turės nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, o tai yra labai svarbus kriterijus nustatant turtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis).

Taip pat nebuvo tirti jų dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinio sukrėtimo pasekmės, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Pasak apeliantų, savo iÅ¡gyvenimus aprašė draudimo bendrovei ir manė, kad jie automatiÅ¡kai bus pateikti į bylÄ . Apeliantų manymų, teismas, sumažindamas jų reikalaujamas sumas iki L. B. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtos sumos dydžio, gynė tik kaltininkės turtÄ ir sulygino nesulyginamas vertybes – padariusio žalÄ asmens turtinę padėtį ir žmogaus sveikatos sužalojimÄ .

Kartu pažymėjo, kad turtinę kaltininkės padėtį teismas nustatė tik iÅ¡ SoDros duomenų dėl trijų mėnesių, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad L. B. ne tik UAB „L.“ darbuotoja, bet ir savininkė, eismo įvykio dienÄ vairavo brangiÄ maÅ¡inÄ ir gyvena dideliame nuosavame name bei pati teigė, jog turėtų lėšų žalai atlyginti ir nesiskundė, kad materialinė padėtis jai to neleidžia. Taip pat nesutiko, kad yra pagrindas mažinti civilinius ieÅ¡kinius dėl kaltininkės sveikatos bÅ«klės. Pažymi, kad tokio kriterijaus nenumato CK 6.250 straipsnis.

13. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nusprendė sumažinti praÅ¡omų priteisti neturtinių žalų dydžius, atsižvelgdamas į L. B. sveikatos bÅ«klę po eismo įvykio ir turtinę padėtį, į draudimo bendrovės iÅ¡mokėtas neturtinės žalos dydžius, į patirtų sužalojimų pobÅ«dį ir sunkumÄ . Ir nors detalesnių argumentų ir motyvuotų iÅ¡vadų dėl Å¡io savo sprendimo nepateikė, tačiau pagrįstai vertino visas iÅ¡vardintas aplinkybes (tarp jų ir L. B. turtinę padėtį bei sveikatÄ ) kaip visumÄ , sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ .

14. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų neanalizuoja kaip visumos, o akcentuoja tik nusikalstama veika sukeltus padarinius. Sutiktina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Tačiau sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus.

Be to, nustatant žalos dydį vadovaujamasi ir kitais kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai, be žalos dydžio ir jos pasekmių, yra - žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

15. Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio sveikatos sutrikdymÄ , sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio)), tačiau ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę (ar nusikaltimas padarytas dėl tyčios ar dėl neatsargumo, į padarytų teisės pažeidimų vairuojant automobilį pobÅ«dį, įvykio aplinkybes ir pan.), padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusių asmenų skaičių bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

16. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 580 Eur, 868,86 Eur, 1 317,19 Eur, 1 448,10 Eur, 3 475 Eur (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010, 2K-252-677/2015 ir kt.).

17. Kolegija taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Å ie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį.

18. Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltininkės, kuri nurodyta atsižvelgiant į draudimo išmokėtas sumas, t. y. A. J. prašė papildomai priteisti - 1 500 Eur, J. J. - 3 000 Eur, M. L. N. - 5 000 Eur, T. J.–N. - 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė išmokėjo A. J. 300 Eur, J. J. 1 600 Eur, T. J. – N. 1 600 Eur, M. L. N. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Skundžiamu nusprendžiu papildomai iš L. B. nukentėjusiesiems priteista: A. J. 200 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka neturtinė žala įvertinta 500 Eur), J. J. ir T. J. – N. po 500 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka – po 2 100 Eur), M.-L. N. 800 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka neturtinė žala įvertinta 2 300 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti.

20. Å iuo atveju per eismo įvykį dėl kaltininkės L. B. padaryto teisės pažeidimo nukentėjo keturi asmenys, kuriems iÅ¡ kaltininkės priteista neturtinė žala. Nukentėjusiajai A. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad ji patyrė violetinę gelsvais pakraščiais pailgos formos skersinės krypties poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje (nuo poraktinės srities iki kairės krÅ«ties vidinio virÅ¡utinio kvadranto (t. 1, b. l. 136). IeÅ¡kinyje A.

J. nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo normaliai kvėpuoti, užmigti be raminančių, jai prasidėjo depresija, baisu važiuoti automobiliu. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ dėl sužalojimo, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. J. iki Å¡iol jaučianti jai padaryto sužalojimo pasekmes ar dėl autoįvykio susirgo depresija (kaip pati nurodo ieÅ¡kinyje).

21. Kitų trijų nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . J. J. eismo įvykio metu patyrė minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ kairėje čiurnoje, kairės pusės V ir VII Å¡onkaulių lūžius, oro susikaupimÄ kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kairės krÅ«ties sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį krÅ«ties audinių infiltracija (t. 1, b. l. 58). Å iai dienai yra iÅ¡likę potrauminiai kairės krÅ«ties pakitimai, bÅ«tina gydytojų kontrolė (Pagrindas.

Medicinos dokumentų 2018-06-14 iÅ¡raÅ¡as). T. J. – N. patyrė minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ kairio rieÅ¡o srityje su kairio stipinkaulio ylinės ataugos kraÅ¡tiniu lūžiu (t. 1, b. l. 72). Nuo 2018-10-03 gydosi dėl potrauminio streso sutrikimo (Pagrindas. Psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Pro Psyche“ 2018-10-25 pažyma. M. L. N. patyrė odos nubrozdinimus kÅ«ne bei kairio raktikaulio lūžį su poslinkiu (t. 1, b. l. 82). M. L. N. yra dirigentas. Jam buvo atlikta raktikaulio operacija ir stabilizacija plokÅ¡tės pagalba (t. 1, b. l. 86).

Pasak jo, po patirtos traumos gydėsi iki gegužės mėnesio, buvo netikras dėl savo darbinės ateities. IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad nukentėjusieji patyrė didelius fizinius skausmus ir dvasinius pergyvenimus (stresÄ , baimę), nepatogumus dėl gydymo ir gyvenimo kokybės pablogėjimÄ tam tikrÄ laiko tarpÄ . Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad Å¡iems nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimÄ . Taip pat nėra duomenų apie sunkius liekamuosius reiÅ¡kinius.

22. Neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad L. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama neatsargia kaltės forma, buvo blaivi, kad tiesiogiai pasekmių eismo įvykio kaltininkė nesiekė. Apeliantai teigė, kad L. B., esant avarinei situacijai, tyčia pasirinko atsitrenkti į jų automobilį. Toks jų teiginys vertintinas kaip jų nieko nepagrįsta subjektyvi nuomonė, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

23. Neturtinės žalos dydžio klausimui, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, svarbios ir kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, tarp jų ir aplinkybės, susijusios su kaltininko finansine padėtimi, sveikata ir pan. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų aplinkybių, požymių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Å ioje straipsnio dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į L. B. turtinę padėtį bei tai, kad žala priteisiama keturiems asmenims. Sutiktina su skundo argumentu, kad vien tik žalÄ padariusio asmens (kaltininko) turtinę padėtį apibÅ«dinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio iÅ¡sprendimo klausimo, tačiau į jas turi bÅ«ti atsižvelgiama. Sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus mažinantys Å¡ios žalos dydį ir jis turi bÅ«ti vertinamas drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Bylos medžiagos duomenimis, L. B. nepraėjus mėnesiui po eismo įvykio patyrė infarktÄ ir po to nebedirbo. SoDros duomenimis, nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 L. B. gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ . L. B. vadovavo UAB „L.“, užsiimančia maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmenine prekyba kioskuose. Pateiktoje UAB „L.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Å¡ios bendrovės bendrasis pelnas 2017 metais sudarė 15 737 Eur, grynasis - 1 968 Eur. UAB „L.“ nuo 2018-09-14 veiklos nevykdo.

Å ie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus apie itin gerÄ kaltininkės finansinę padėtį. Todėl sutiktina su apylinkės teismo sprendimu L. B. finansinę padėtį vertinti kaip neturtinę žalÄ mažinantį kriterijų. Taigi, pagrindo teigti, kad apylinkės teismas iÅ¡kėlė L. B. interesus aukščiau nukentėjusiųjų teisės į tinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ , nėra. PrieÅ¡ingai, sumažindamas praÅ¡omų priteisti neturtinių žalų dydžius, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo principais, siekdamas iÅ¡laikyti skirtingų nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ .

24. Be to, apylinkės teismas, vertindamas neturtinės žalos požymius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kos kategorijos bylose priteisiamas sumas. Kaip minėta, iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 580 Eur, 868,86 Eur, 1 317,19 Eur, 1 448,10 Eur, 3 475 Eur (žr. 16 punktÄ ). Pavyzdžiui, 1 737,72 Eur priteisti asmeniui partrenktam automobilio, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir 289,62 Eur asmeniui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiÅ¡kusio nubrozdinimais (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-258/2014). 651,65 Eur priteista asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs nubrozdinimais ir padikaulio lūžiu (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-471/2014). 2 316,96 Eur už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteista asmeniui už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį achilo sausgyslės plyÅ¡imu su liekamaisiais reiÅ¡kiniais po dviejų operacijų (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-228-303/2015). 2 896,20 Eur (skaičiuojant su draudimo iÅ¡moka) priteista dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto partrenkus pėsčiÄ jÄ , kuriai lūžo kairio gaktikaulio abi Å¡akos (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-232-507/2015). 2 027,34 Eur priteista nukentėjusiajai, kuri eismo įvykio metu buvo partrenkta ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleiÅ¡tuko lūžių (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-372-942/2015).

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sukeltus kiekvienam iš nukentėjusųjų), į apylinkės teismo priteistas ir draudimo išmokėtas nukentėjusiesiems sumas neturtinei žalai atlyginti (A. J. - 500 Eur, J. J. ir T. J. – N. po 2 100 Eur, M.-L. N. - 2 300 Eur), apylinkės teismas spręsdamas su nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius klausimus, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos.

25. Apeliantai skunde nurodė, jog teismas nepasidomėjo kokias pasekmes ateičiai turės nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, netyrė jų dvasinių iÅ¡gyvenimų, dvasinio sukrėtimo pasekmių, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo ir bendravimo galimybių sumažėjimo. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantai visÄ ieÅ¡kinio įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai nori perkelti teismui. BÅ«tent nukentėjusieji reikÅ¡dami ieÅ¡kinius, o ne teismas, turėjo įrodyti patirtos žalos dydį, pagrįsti ieÅ¡kiniuose nurodytas aplinkybes objektyviais duomenimis, tačiau to iÅ¡ esmės nepadarė.

Jokių naujų duomenų nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Byloje pateikti nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai iÅ¡ esmės vienodi, jame nurodytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės dėl sužalojimų pasekmių (emocinės depresijos ir kt.). Tuo tarpu apie lankymÄ si pas psichiatrÄ ir paskirtÄ medikamentinį gydymÄ duomenis yra pateikusi vienintelė T. J. – N.. Tas pasakytina ir apie liekamuosius reiÅ¡kinius, kuriuos pagrindė tik J. J.. Teisėjų kolegija tiki, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė stresÄ , baimę dėl artimųjų ir savo sveikatos, fizinį skausmÄ , laikinus nepatogumus, tačiau liekamuosius reiÅ¡kinius, gyvenimo, reputacijos pablogėjimÄ , gyvenimo kokybės sumažėjimÄ , privalo pagrįsti atitinkamais įrodymais atitinkamÄ Å¾alÄ norintis prisiteisti asmuo.

Tuo tarpu byloje (be minėtų dviejų nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų) duomenų dėl reputacijos pablogėjimo, depresijos – nėra, jie nepateikti ir su apeliaciniu skundu, ar jo nagrinėjimo metu.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas bylos faktines aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , į nusikalstamos veikos padarinius (žala padaryta 4 asmenims (be pačios kaltininkės), jiems padarytų sužalojimų pobÅ«dį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius iÅ¡gyvenimu, į tai, kad nukentėjusiesiems nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata (tiek fizinė, tiek psichinė), nėra duomenų apie prarastÄ darbingumÄ ar ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , į tai, kad L.

B. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji eismo įvykio metu buvo blaivi, nėra bausta administracine tvarka, o tai rodo, kad Å¡i nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, į nukentėjusiesiems draudimo bendrovės iÅ¡mokėtos neturtinės žalos dydžius ir apylinkės teismo papildomai priteistas sumas, neturtinei žalai atlyginti, t. y. bendrÄ neturtinės žalos dydį, į pačios kaltininkės nedideles pajamas, jos sveikatos bÅ«klę ilgÄ laikÄ po eismo įvykio, - konstatuoja, kad papildomai nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti (skaičiuojant su draudimo iÅ¡mokėtomis sumomis), nėra aiÅ¡kiai per mažos, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Todėl nukentėjusiųjų reikalavimas papildomai iÅ¡ civilinės atsakovės priteisti 9 500 Eur (A. J. – 1 300 Eur, J. J. – 2 500 Eur, M. L. N. 4 200 Eur, T. J. – N. – 1 500 Eur) netenkinamas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės 27. Nukentėjusiųjų atstovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Jos nuomone, Å¡ia suma galėtų bÅ«ti padidinta nukentėjusiesiems neturtinė žala.

28. Å ie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad civilinio ieÅ¡kinio instituto ir minimos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra visiÅ¡kai skirtinga. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme. KokiÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Taigi, teismas, parinkdamas poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Paskirtos įmokos dydis nelaikytinas itin dideliu (1 129,80 Eur), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ios prevencinės poveikio priemonės paskyrimas turėjo įtakos nustatant nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius bei, kad dėl jos paskyrimo gali bÅ«ti sukelti neigiami padariniai (dėl galimumo įvykdyti savo prievolę) nukentėjusiesiems.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad apylinkės teismas svarstydamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , į minėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę neatsižvelgė, t. y. Å¡i priemonė nebuvo aplinkybė dėl kurios priimtas sprendimas mažinti praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Dėl raÅ¡ymo apsirikimo 29. Nustatyta, kad skundžiamame nuosprendyje yra padaryti du raÅ¡ymo apsirikimai. Suklysta nurodant L. B. ir laiduotojos L. B. ryšį (nurodyta, kad L. B. yra L.

B. vyro sesuo, tuo tarpu L. B. yra L. B. brolio V. B. sutuoktinė) bei nukentėjusiojo M.-L. N. vardÄ (vietoj M., nurodyta M.). Pažymėtina, kad raÅ¡ymo apsirikimai visų pirma taisomi BPK nustatyta tvarka, priklausomai nuo to yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas ar ne. Kai nuosprendis nėra įsiteisėjęs, klaidos jame taisomos vadovaujantis BPK 3081 straipsniu, o kai įsiteisėjęs – BPK 361 straipsniu. Abiem atvejais, visų pirma su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti klaidas, kreipiamasi į nuosprendį priėmusį teismÄ , o ne teikiant apeliacinį skundÄ .

Tačiau, apygardos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiÅ¡kumo bei protingumo principais, priima sprendimÄ iÅ¡taisyti minėtus raÅ¡ymo apsirikimus, nes jie nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės. Dėl proceso iÅ¡laidų 30. Nukentėjusioji A. J. praÅ¡o jos patirtas 300 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ apeliaciniame procese, priteisti iÅ¡ L. B.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip jų atstovė, paslaugoms apmokėti.

Å iuo atveju svarbu tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų skundÄ , jų skundas atmestas, todėl jų patirtos iÅ¡laidos juos atstovaujančios advokatės pagalbai apmokėti iÅ¡ L. B. nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiųjų A. J., J. J., T. J.–N., M.-L. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Atmesti nukentėjusiosios A. J. praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ L.

B., patirtas nukentėjusiuosius atstovaujančios advokatės pagalbai apmokėti. IÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžio įžanginėje, apraÅ¡omojoje ir rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodant nukentėjusiojo M.-L. N. vardÄ . Vietoj „M.“ nurodyti „M.“. IÅ¡taisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ nurodant L. B. ir laiduotojos L. B. ryšį. Nurodyti, kad L. B. yra L.

B. brolio sutuoktinė. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Jurgita Mačionytė Vitalija Norkūnaitė Nuorašas tikras: Teisėja Vitalija Norkūnaitė