2026-03-04 Nr. AB-4869-3-61-3-00134-2026-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-774-492/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00134-2026-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 26S1917 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta perduoti asmenį Latvijos Respublikai, ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje, t. y. laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodė, kad jam išvykus iš Lietuvos Respublikos, jis bus priverstas Latvijos Respublikoje laukti sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, todėl jam padaryta žala bus neatitaisoma. Taip pat, nedelsiant išvykus iš Lietuvos Respublikos, jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje. Laikinas Sprendimo sustabdymas yra būtinas, siekiant išvengti nepašalinamos žalos atsiradimo pareiškėjui bei jo teisių apsaugai pagal tarptautinės teisės standartus.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Sprendimo vykdymą ir uždraudė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo perdavimą Latvijos Respublikai iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalį, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino reglamentas) 27 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, nors pareiškėjas prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad pareiškėjas naudojasi advokato paslaugomis ir skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeista ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų bei pareiškėjo teisė į rungtynišką teismo procesą, todėl pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkino ir sustabdė Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sustabdė Sprendimo vykdymą, skundžiama teismo nutarties dalis netinkamai motyvuota, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, teismas nevertino pareiškėjo skundo ir bylos dalyko, nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, todėl neteisėtai ir nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas, apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, kad būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog tokių priemonių taikymas yra būtinas.

Atsakovas teigia, kad teismas nutartyje neteisingai apibendrino Dublino reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Akcentuoja, jog Dublino reglamento 27 straipsnis nelemia imperatyvaus ir / ar automatinio ginčijamo Sprendimo vykdymo sustabdymo, priešingai, jis aiškiai numato, jog valstybės narės gali pasirinkti kurį iš straipsnio punktų (a, b arba c) nori taikyti. Lietuvos Respublikos atveju yra pasirinktas c punktas, kuris numato, jog sprendimas nėra automatiškai sustabdomas ir atitinkamam asmeniui suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį prašyti teismo sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismas, pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė nei vieno konkretaus argumento, susijusio su nei viena iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo sąlygų. Taigi šių sąlygų buvimo / nebuvimo net nevertino, nors jos yra privalomos, norint pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovo vertinimu, nei teismas, nei pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas pažymi, jog administracinės bylos, susijusios su užsieniečių teisine padėtimi, nagrinėjamos sutrumpintais terminais, todėl tokiose bylose teisėjų kolegiją neretai sudaro skirtinguose Regionų administracinio teismo rūmuose dirbantys teisėjai, taip pat, teismo posėdyje užtikrinamas vertėjo, posėdyje dalyvaujančio nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, dalyvavimas, tokios bylos visuomet nagrinėjamos naudojant ir telekomunikacines technologijas, sudarant galimybę proceso dalyviams dalyvauti posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu.

Atsakovo nuomone, ši administracinė byla bus nagrinėjama kitame mieste (Panevėžyje), nei reziduoja pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis negalėtų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu ir kodėl jam būtina atvykti į teismo posėdžio salę. Taip pat nepagrindė, kad jį perdavus saugiai valstybei (Latvijos Respublikai), jis neturėtų galimybės dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Todėl pareiškėjo argumentai, jog perdavus pareiškėją į Latvijos Respubliką, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, yra atmestini.

Atsakovas, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 (toliau – ir Aprašas), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika akcentuoja, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, ir jam (užsieniečiui) asmeniškai dalyvaujant, išskyrus kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Tais atvejais, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, toks pagalbos teikimas nesiejamas su privalomu užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, pareiškėjas negalės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą.

Atsakovas pažymi, jog neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad Latvijos Respublikoje yra sisteminių prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų trūkumų, kurie galėtų lemti nežmonišką arba žeminamą elgesį su prieglobsčio prašytojais. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė. Taip pat atsakovas neturi duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog pareiškėjas yra ar buvo prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka, Lietuvos Respublika nėra gavusi užsienio valstybės prašymo dėl jo ekstradicijos, taip pat jam nėra paskirta kardomoji priemonė arba taikoma laikinoji apsaugos priemonė, apribojančios jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos. Lietuvoje negyvena pareiškėjo šeimos nariai, o jo socialiniai bei kultūrinai ryšiai su kitais Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nepagrindžia prielaidos, jog Lietuvos Respublika būtų tinkamiausia Europos Sąjungos valstybė narė jo prašymui suteikti prieglobstį nagrinėti. Taip pat nenustatyta individualių humanitarinių priežasčių, dėl kurių jo perdavimas Latvijos Respublikai sukeltų jam pernelyg didelę ir neproporcingą žalą. Atsakovas teigia, kad neturi pagrindo abejoti, jog Latvijos Respublika nesilaikys Dublino reglamento nuostatų ir negrąžins pareiškėjo.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipia dėmesį, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, jog teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atitinka teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, padarė išvadą, jog pareiškėjas įrodė, kad egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o sustabdžius Sprendimo vykdymą, nebus pažeistas proporcingumo principas, ginčo šalių interesų pusiausvyra.

Pareiškėjas dėl atsakovo atskirojo skundo teiginių, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, akcentuoja, jog argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties skundžiamos dalies neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės. Skundžiama nutartimi teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip atitinkantį ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad nuspręsta pareiškėją perduoti Latvijos Respublikai, perdavimo vykdymą pavedant VSAT, todėl nesustabdžius šio Sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus perduotas Latvijos Respublikai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pažymi, kad jam nėra nustatytas savanoriškas išvykimo terminas, be to, išsiuntimas vykdomas priverstiniu būdu. Pareiškėjo vertinimu, jį perdavus į Latvijos Respubliką dar bylos teisme nagrinėjimo metu, kiltų ne tik reali rizika neatitaisomos žalos jo teisėms bei laisvėms, bet ir teismui priėmus sprendimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, tokio sprendimo vykdymas būtų neįmanomas.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, Dublino reglamento nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentuoja, jog jis siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies taikymo prasme). Sprendime konstatuota, kad nėra jokių teisinių kliūčių vykdyti Sprendimą ir perduoti užsienietį kitai valstybei narei, nors pareiškėjas Sprendimą apskundė teismui. Pažymi, jog perdavus jį kitos valstybės jurisdikcijai, teismo sprendimo įvykdymas, jei juo bus panaikintas Sprendimas, pasunkės arba pasidarys negalimas, taigi, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala pareiškėjo teisėms.

Pareiškėjas pažymi, kad byloje nenustatyta reikšmingų aplinkybių (tokių argumentų nepateikė ir atsakovas), sudarančių pagrindą nukrypti nuo Dublino reglamente įtvirtinto imperatyvo užtikrinti perduodamam asmeniui (prieglobsčio prašytojui) teisę į veiksmingą teisminę gynybą byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas asmens teisinės padėties klausimas, todėl atsakovas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindus naikinti skundžiamą teismo nutarties dalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeista ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų bei pareiškėjo teisė į rungtynišką teismo procesą, todėl sustabdė Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas Sprendimo vykdymas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje, atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju nėra būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, vykdymą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – pareiškėjas bus priverstas Latvijos Respublikoje laukti sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, taip pat, išvykus iš Lietuvos Respublikos, jis negalės dalyvauti teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai). Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas minėta nutartimi ne tik išsprendė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, bet ir paties skundo priėmimo klausimą, konstatavo, kad skundas priimtinas nagrinėti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atliko preliminarų skundo reikalavimo vertinimą. Pažymėtina, jog Dublino III reglamento 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašytojas arba kitas 18 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytas asmuo turi teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat tvirtina, kad teismas nepagrindė, kokia neatitaisoma žala būtų padaryta pareiškėjui, jeigu jis būtų perduotas Latvijos Respublikai.

Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo perduoti pareiškėją pagal Dublino III reglamentą pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nustatęs, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta perduoti pareiškėją Latvijos Respublikai, nors pareiškėjas prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, jog pareiškėjas naudojasi advokato paslaugomis ir skunde prašė administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad perdavus pareiškėją kitos valstybės jurisdikcijai, teismo sprendimo įvykdymas, jei juo bus panaikintas Migracijos departamento Sprendimas, gali pasunkėti, taigi gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala pareiškėjo teisėms, todėl ir šiuo aspektu teismas turėjo pagrindą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, administracinėje byloje priimtą nagrinėti skundo reikalavimą ir byloje esančius duomenis, sutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir joje pateiktu vertinimu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė