af8eaf7e-2105-4b15-a6b1-ad0bcefb1663 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                              Â

Administracinė byla Nr. I-3620-580/2012                                                             Â

Proceso Nr. 3-61-3-01698-2012-2

                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 15.2.3.2, 21, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

dalyvaujant pareiškėjui P. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Gintarui Motuzui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas P. K. prašė iÅ¡ atsakovo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , iÅ¡ viso 301 465,25 Lt.

PaaiÅ¡kino, kad nuo 2011-12-16 iki 2012-04-26 pagal neįsiteisėjusį teismo nuosprendį buvo sulaikytas ir priverstinai kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K). Dėl pablogėjusios sveikatos dėl žeminančių asmens orumÄ ir nežmoniÅ¡kų sÄ lygų bei kankinimo buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atliko įsiteisėjusiu nuosprendžiu nenustatytÄ laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose.

IÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K kalėjo ir buvo kankinamas 43 paras – nuo 2011-12-16 iki 2012-01-27. LukiÅ¡kių TI-K laikinojo sulaikymo kamera Nr. 6, kurioje 2011-12-16 ir 2012-01-27 buvo laikomas apie dvi valandas, neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų. Kameros plotas – 0,73 kv. m, apÅ¡vietimas blogas, sÄ lygos antisanitarinės (prispjaudyta, privemta, purvina, sienos ir durys iÅ¡tepliotos, aptrupėjusios, mėtosi nuorÅ«kos ir pan.). IÅ¡ laikinojo sulaikymo kameros po dviejų valandų buvo perkeltas į karantino kamerÄ Nr. 121. Joje buvo kankinamas tris paras – iki 2011-12-19. Buvo Å¡aldomas, perÅ¡alo nugarÄ , atsinaujino jos skausmai. Kameros temperatÅ«ra neatitiko reikalavimų. Buvo priverstas miegoti su drabužiais ir batais. Dėl nepakenčiamo Å¡alčio turėjo nuolat judėti. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad minėtoje kameroje per Å¡alta, yra pelėsių, o tai neatitinka higienos normų. RaÅ¡tu bei žodžiu prašė duoti antrÄ Äiužinį, kadangi iÅ¡duotasis buvo drėgnas, tačiau praÅ¡ymo netenkino. Miegoti skirti gultai buvo metaliniai. Kamera Nr. 121 buvo Å¡eÅ¡iavietė. Ji buvo prispjaudyta, ant grindų matėsi kraujo lašų, todėl kilo realus pavojus užsikrėsti venerinėmis, infekcinėmis ir kitokiomis plintančiomis ligomis. PrieÅ¡ uždarant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Å¡iÄ kamerÄ , ji nebuvo nei iÅ¡valyta, nei kvarcuota. Kameroje nebuvo jokio Å¡ildymo įrenginio, drėgna, langai ir orlaidė neatsidarė. PareiÅ¡kėjui pirmÄ jÄ parÄ nebuvo iÅ¡duoti bÅ«tiniausieji higienos reikmenys: dantų Å¡epetėlis, skutimosi priemonės ir tualetinis popierius. Kriauklė buvo užkimÅ¡ta makaronais.

Buvo sulaikytas teismo salėje ir iÅ¡ karto pristatytas į LukiÅ¡kių TI-K. Jam nebuvo suteikta teisė susitikti su artimaisiais, paskambinti gynėjui. Skelbiant nuosprendį, valstybės paskirtas gynėjas nedalyvavo, nors privalėjo dalyvauti. Negalėjo paraÅ¡yti laiÅ¡ko ar praÅ¡ymo, administracija į jo praÅ¡ymus nereagavo. Tik po kurio laiko gavo tuÅ¡inukÄ ir du popieriaus lapus. Pavojaus mygtukas, skirtas iÅ¡sikviest pagalbÄ , neveikė, todėl į duris beldė Å¡aukÅ¡tu. Jam nebuvo leista perduoti sutuoktinei buto raktų ir ji buvo priversta su dviem mažamečiais vaikais bÅ«ti laiptinėje keliolika valandų, kol specialistai iÅ¡laužė duris. Buvo padaryta turtinė žala. Medicinos darbuotojai P. K. apžiÅ«rėjo tik trečiÄ parÄ . PareiÅ¡kėjÄ Ä¯Å¾eidė tai, kad dėl venerinių ligų jį apžiÅ«rėjo gydytoja moteris ir tai stebėjo kalėjimo prižiÅ«rėtojas. Teigia, kad jį buvo siekta sužlugdyti kaip asmenybę.

Nuo 2011-12-19 iki 2012-01-27 buvo laikomas kameroje Nr. 377, kurios plotas 7,33 kv. m. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 11 punktÄ vienam asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose yra skiriama 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, Å¡ioje kameroje galėjo bÅ«ti laikomi tik du žmonės, tačiau buvo laikomi ir keturi. Å i kamera įrengta pastato pusrÅ«syje, o tai draudžia įstatymai. Kameros dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas neatitiko keliamų reikalavimų, joje buvo Å¡aldomas. Po Vilniaus visuomenės sveikatos centro nurodymo paÅ¡alinti trÅ«kumus kalėjimo administracija pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti. Dėl netinkamo apÅ¡vietimo kamerose, patirto streso, kitų sÄ lygų pablogėjo jo regėjimas, reikia įsigyti akinius, taigi padaryta apie 800 Lt turtinė žala bei didžiulė neturtinė žala.

Nuo pat pradžių tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu prašė duoti bent striukę ir kepurę, kad galėtų realizuoti teisę vienÄ kartÄ per dienÄ bent vienÄ valandÄ pasivaikščioti lauke, tačiau jie duoti tik po daugiau nei mėnesio. Kepurė buvo akivaizdžiai per maža, ji žemino pareiÅ¡kėjo orumÄ . Pasivaikščioti buvo iÅ¡vestas iÅ¡ viso apie tris kartus. BÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, dėl patirto streso, emocinių bei asmeninių iÅ¡gyvenimų, žiauraus elgesio, žmogaus orumÄ Å¾eminančių aplinkybių, kreipėsi

pagalbos į psichiatrÄ , tačiau buvo priimtas tik po keliolikos dienų. P. K. buvo paskirtas gydymas. Iki patekdamas į kalėjimÄ

psichikos bei kraujospÅ«džio sutrikimais nesiskundė. Patekus į kalėjimÄ , kraujospÅ«dis buvo nepastovus. Daugiau nei 14 metų dirbo policijoje, jo sveikata buvo nuolat tikrinama, pareiÅ¡kėjas buvo tinkamas tarnauti.

LukiÅ¡kių TI-K buvo ignoruojama valstybinė kalba, prižiÅ«rėtojai dažnai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, barbarizmus, skolinius, kriminalinės subkultÅ«ros žargonÄ . Tai žeidė pareiÅ¡kėjÄ , žemino jo, kaip asmens bei lietuvio, garbę ir orumÄ .

Dėl LukiÅ¡kių TI-K perpildymo nebuvo tinkamai organizuojamas prausimasis duÅ¡e. Ribotas prausimosi laikas, į duÅ¡Ä dažniausiai vesdavo po du, dažniausiai veikdavo vienas duÅ¡as. Dušų maiÅ¡ytuvai dažnai prastai veikė. Nebuvo daiktams pasidėti skirtų lentynėlių. Dviems asmenims buvo leidžiama maudytis iki 15 minučių, per tÄ laikÄ reikdavo iÅ¡siskalbti drabužius, nes kamerose nebuvo karÅ¡to vandens. Nebuvo kur pasidžiauti iÅ¡skalbtų drabužių. Ventiliacinėse-Å¡ildymo Å¡achtose matė ne vienÄ Å¾iurkę. Graužikai platina įvairias ligas, todėl kilo realus pavojus jomis užsikrėsti, dėl to juto ir tebejaučia stresÄ . LukiÅ¡kių TI-K atsakymuose nurodoma, kad kovojama su žiurkėmis ir kitais parazitais, tačiau tai neatitinka realybės. Neigiamų emocijų iÅ¡gyveno ir dėl nepagarbos duonai (nesuvalgytÄ jos dalį tekdavo iÅ¡mesti su Å¡iukÅ¡lėmis). Kamerose buvo pelėsių. Netinkamai naudojamos pelėsių pažeistos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai (galvos skausmai,

nervinis dirglumas, nuovargis, alerginės reakcijos, peršalimo simptomai, infekcijos, akių ašarojimas, odos

perštėjimas, sloga, kosulys, pneumonija, padidėjęs jautrumas, astmos priepuoliai, viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ir pan.).

Tualetas

kamerose Nr. 121 ir 377 neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Sienelės neatitinka higienos normų reikalavimų,

dažniausiai nesiekia 1,5 m aukščio. Gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti matant ir girdint kitiems nuteistiesiems bei prižiÅ«rėtojams ir prižiÅ«rėtojoms. Kartais naktį bÅ«davo nuolat atidarytas kameros duryse įrengtas langelis, skirtas kalinamiesiems stebėti. IÅ¡ tualeto nėra jokios atskiros ventiliacijos. Buvo priverstas uždegti smilkalus, kad nesijaustų blogo kvapo. Ventiliacija LukiÅ¡kių TI-K bei Laisvės atėmimo vietų ligoninėje labai prasta, kameros nevėdinamos. Tai galėjo sutrikdyti pareiÅ¡kėjo sveikatÄ ir ateityje gali kilti problemų. Kamerose Nr. 121 ir 377 langai bei orlaidės neatsidaro – nėra rankenėlių, jie nepasiekiami dėl vidinių grotų. Maistas buvo prastos kokybės, todėl jį teko pirkti parduotuvėje. Spintelėse mažai vietos, nebuvo įmanoma susidėti reikiamų daiktų. Kameroje Nr. 121 nebuvo kėdžių, taburečių, staliuko. Kameroje Nr. 377 buvo tik dvi kėdės.

Du kartus per mėnesį vienam asmeniui buvo iÅ¡duodami du prasčiausios kokybės tualetinio popieriaus ritinėliai. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo organizuojama jokio užimtumo. Tik vienÄ kartÄ buvo nuvestas į sporto salę. Nepalaikant fizinės formos, pablogėjo sveikata. Nebuvo leidžiama pasirinkti knygų, atneÅ¡davo senÄ spaudÄ . PraÅ¡ymai leisti nuvykti į bibliotekÄ nebuvo patenkinti. Prašė nuvesti į koplyčiÄ , tačiau to nebuvo padaryta. Taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė dalyvauti religinėse apeigose. Buvo registruojami tik skundai, palankesni administracijai, į kitus nebuvo atsižvelgiama.

P. K. nurodė, kad sutuoktinė buvo atvykusi tik vienÄ kartÄ . Reikėjo teismo sutikimo ir praėjo nemažai laiko, kol jį gavo. Teismas atsiuntė nepatvirtintÄ nutarimo kopijÄ , todėl susitikimas ir skambinimai užsitęsė. Trumpalaikis pasimatymas vyko per stiklÄ . Labai iÅ¡gyveno prieÅ¡ susitikimÄ ir po jo. Pasijuto sistemos auka, su sutuoktine bendravo lyg svetimi. Nebuvo užtikrinta jokio intymumo. Pasimatymų kambaryje buvo daug lankytojų ir nuteistųjų, jie blaÅ¡kė dėmesį, trukdė normaliai bendrauti. Jautė prižiÅ«rėtojų žvilgsnius, girdėjo replikas. Dėl bendravimo stokos, glaudaus abipusio ryÅ¡io nebuvimo paÅ¡lijo santykiai su sutuoktine.

Dėl to, kad kalinimo sÄ lygos prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniui, valstybė negali pasiteisinti ekonominėmis priežastimis, kadangi Å¡is straipsnis nustato absoliučius reikalavimus.

Teigia, kad teismas turėtų konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kalint nebuvo užtikrinta teisė į gyvenamojo ploto normÄ . Asmuo yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ . Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktika, tvirtina, kad teismas turėtų konstatuoti, kad buvo pažeista P. K. konstitucinė teisę į orumÄ , taip pat padaryta žala civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas.

Atkreipia dėmesį, kad taikant visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principÄ neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai darė neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Dėl kankinimo, žiauraus ir nežmoniÅ¡ko, žeminančio elgesio ir spaudimo bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K patyrė didelį stresÄ ir negatyvias emocijas. Iki Å¡iol negali pamirÅ¡ti, kaip su juo buvo elgiamasi, prastai miega, teko kreiptis į psichiatrÄ . Paskirti vaistai nelabai padeda. PareiÅ¡kėjÄ kamuoja iÅ¡kilusios psichologinės problemos, jo psichika yra sužalota. Kreipėsi pagalbos į psichologÄ , buvo paskirtas reabilitacinis gydymas. Prarado bendravimo galimybes su artimaisiais, draugais, pažįstamais. Dėl sutrikusio regėjimo yra priverstas neÅ¡ioti akinius. Sveikata ir organizmas yra suluoÅ¡inti. Mano, kad niekuomet negalės gyventi tokio gyvenimo, kokį gyveno iki patekdamas į kalėjimÄ . Reikalingas aplinkos pakeitimas, užsimirÅ¡imas, ilgalaikė reabilitacija. Nusivylė teisėsauga bei teisine sistema, prarado pasitikėjimÄ valstybe, negali susirasti normalaus, gerai mokamo darbo.

Turtinei žalai priskiria paÅ¡to korespondencijos siuntimÄ , kuro iÅ¡laidas, dokumentų spausdinimo ir kopijavimo iÅ¡laidas, kanceliarinių prekių, vaistų iÅ¡laidas ir pan. IÅ¡ viso Å¡ios iÅ¡laidos sudaro 1 066,25 Lt. RaÅ¡ydamas ir siųsdamas tiek paÅ¡tu, tiek elektroniniu paÅ¡tu pareiÅ¡kimus, skundus, peticijas, praÅ¡ymus dėl LukiÅ¡kių TI-K, sugaiÅ¡o apie 30 darbo dienų. Atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga –

800 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 151 Lt), praÅ¡o teismo priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo 2 151 Lt. IÅ¡ viso turtinę žalÄ sudaro 3 217,25 Lt.

PatirtÄ neturtinę (moralinę) žalÄ taip pat vertina pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Kalėjime buvo laikomas 43 paras, kiekvienÄ kalinimo parÄ vertina 2 000 EUR (6 936 Lt), taigi iÅ¡ viso praÅ¡o 86 000 EUR (298 248 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus, tačiau prašė nenagrinėti skundo argumentų dėl draudimo perduoti sutuoktinei buto raktus, nes dėl Å¡iuo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ atskirai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, toliau – HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Nuo 2011-12-16 vakaro iki 2011-12-30 ryto, 2012-01-09 ryte, 2012-01-10 ryte, nuo 2012-01-14 vakaro iki 2012-01-21 ryto vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ .

Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei  suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, kadangi už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams

valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas

nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Å i sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamera Nr. 377 buvo dezinfekuojama 2012-03-01 ir 2012-05-10, o kamera Nr. 121 – 2012-01-02 ir 2012-04-27. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai 2012-03-20 atliko kamerų Nr. 121 ir Nr. 377 patikrinimÄ . Nurodyti trÅ«kumai nedelsiant buvo paÅ¡alinti ir apie tai raÅ¡tu informuotas Vilniaus visuomenės sveikatos centras. 2012-05-25 Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko minėtų kamerų grįžtamÄ jį patikrinimÄ ir nustatė, kad visi HN 76:2010 reikalavimai atitiko normas. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinti, todėl jos vėdinamos natÅ«raliai ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo suimtieji bei nuteistieji.

Sprendžiant P. K. skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ institucijai buvo praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, b. l. 98). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Jo atstovas teismo posėdyje prašė skundÄ atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Dėl kamerų Nr. 121 ir Nr. 377 ploto reikalavimų

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas P. K. nuo 2011-12-16 iki 2012-01-27 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K dienÄ buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121 ir joje laikomas iki 2011-12-18. Å ios kameros plotas – 7,38 kv. m. Kameroje Nr. 121 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas.

2011-12-19 P. K. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 377, kurios plotas – 7,33 kv. m. Nuo 2011-12-19 iki 2011-12-29 bei nuo 2012-01-15 iki 2012-01-20 Å¡ioje kameroje buvo laikoma nuo vieno iki dviejų asmenų. 2011-12-30, 2012-01-09, 2012-01-10 ir 2012-01-21 kameroje Nr. 377 ryte buvo laikomi 3 asmenys, o vakare – 2, 2012-01-14 – ryte 3 asmenys, vakare – 2, nuo 2011-12-31 iki 2012-01-08 – ryte ir vakare po 3 asmenis. Nuo 2012-01-11 iki 2011-01-13 bei nuo 2012-01-22 iki 2012-01-26 minėtoje kameroje buvo laikomi 3 bei 4 asmenys.

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tualetui skirtas plotas neturi bÅ«ti įskaičiuojamas į asmeniui skiriamÄ plotÄ . HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kadangi minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sanitarinės patalpos turi bÅ«ti atskiros, tai atskiros patalpos plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamÄ plotÄ . LukiÅ¡kių TI-K 2012-09-10 raÅ¡te Nr. 9-19846 nurodyta, kad kameroje Nr. 121 tualetui skiriama 0,67 kv. m, o kameroje Nr. 377 – 0,68 kv. m. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad kameroje Nr. 121 asmenims skiriamas plotas yra 6,71 kv. m (7,38 - 0,67), o kameroje Nr. 377 – 6,71 kv. m (7,33 - 0,68) (t. 2, b. l. 65). Tai rodo, jog kameroje Nr. 377 nepažeidžiant 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų gali bÅ«ti laikomas vienas žmogus.

IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 136) matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ kameroje Nr.

377 nuo 2011-12-19 iki 2012-01-27, iÅ¡ viso 39 dienas, buvo pažeista jo teisė bÅ«ti kalinamo kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.Â

Dėl Lukiškių TI-K laikino laikymo kameros Nr. 6

LukiÅ¡kių TI-K 2012-03-12 raÅ¡te Nr. 22-488 nurodė, kad įskaita, kokiose laikino laikymo kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nėra vedama. Laikino laikymo kameros Nr. 6 plotas yra 0,73 kv. m (t. 1, b. l. 19). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Å¡ioje kameroje jis buvo laikomas 2011-12-16 ir 2012-01-27 apie dvi valandas. Pagal Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 19 punktÄ priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas.

Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Taigi, laikant asmenį apie 2 valandas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 6, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012-03-22 rašte Nr. 13-15-(2-1)-2-987 pažymėjo, kad laikino sulaikymo kamera Nr. 6 suremontuota, joje yra 2 suolai, patalpų valymo organizavimas nustatytas Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėse.

Atsakovui nurodyta užtikrinti, kad šioje kameroje būtų pakankama dirbtinė dieninė apšvieta (t. 1, b. l. 22–23). Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-06-07 rašte Nr. S-1011 pažymėjo, kad kamera Nr. 6 nėra gyvenamoji patalpa, joje suimtieji laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas, todėl šiai patalpai netaikomi HN 76:2010 reikalavimai (t. 1, b. l. 29–30). Šis argumentas nėra teisingas, kadangi HN 76:2010 yra taikoma laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms (2 punktas).

Taigi negyvenamosios patalpos, kurios atskiriamos pagal higienos normoje vartojamų sÄ vokų apibrėžimus (5 punktas), turi atitikti negyvenamosioms patalpoms keliamus reikalavimus. Kaip minėta, kamera Nr. 6 apibÅ«dinta kaip trumpalaikio laikymo kamera. Atskirai tokios paskirties patalpoms HN 76:2010 specialÅ«s reikalavimai nenustatyti. HN 76:2010 6 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai aplinka. PareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad kameroje buvo privemta, prispjaudyta, purvina, priÅ¡iukÅ¡linta, mėtėsi nuorÅ«kos, sienos apraÅ¡inėtos necenzÅ«riniais žodžiais, atsakovas nepaneigė. 2012-07-13 raÅ¡te Nr. 24-1895 jis pripažino, kad paskirstymo kameros yra labai niokojamos ir Å¡iukÅ¡linamos, o iÅ¡valomos po darbo.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos kameros Nr. 6 sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos saugiomis, kadangi nuo žmogaus iÅ¡skyrų galima užsikrėsti ligomis. Jos pažeidžia žmogaus orumÄ , kurį gina Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis. LukiÅ¡kių TI-K turi elementarias galimybes užtikrinti kameros tinkamumÄ , valydamas Å¡iÄ kamerÄ ne po darbo, o pagal poreikį dienÄ . HN 76:2010 54 punkte pažymėta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Taigi Å¡varos neužtikrinimas kameroje Nr. 6 yra HN 76:2010 54 punkto pažeidimas.

Dėl Lukiškių TI-K laikino laikymo kameros Nr. 121

Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2011-12-16 vakaro iki 2011-12-18 vakaro, t. y. iÅ¡ viso tris paras. Kameros Nr. 121 bÅ«klė nustatoma pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13–3)-13.16-251. Pažeidimai nustatyti praėjus keliems mėnesiams nuo to laiko, kai P. K. buvo laikomas kamerose Nr. 121 ir Nr. 377, tačiau darytina iÅ¡vada, kad jie buvo ir pareiÅ¡kėjÄ laikant  nurodytose kamerose, kadangi atsakovas neįrodė, kad tuo metu minėtose kamerose sÄ lygos atitiko HN 76:2010 reikalavimus.

Atliekant patikrinimÄ nustatyta, kad kameroje Nr. 121 yra 6 gultai, kameros lubos ir sienos apdažytos, vietomis nuo sienų ir lubų nusilupę dažai, lubos pajuodusios (yra pelėsių požymių), o tai neatitinka HN 76:2010 56 bei 62 punktų reikalavimų, pagal kuriuos ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Čiužiniai ir pagalvės, atliekant patikrinimÄ , nebuvo suplyšę, vizualiai atrodė Å¡varÅ«s. Langai vėdinti pritaikyti, HN 76:2010 24 punkto pažeidimo nenustatyta. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos matavimų duomenimis, oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 121 buvo 15,3 ºC, tai neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, santykinė oro drėgmė kameroje atitiko HN 76:2010

26 punkto reikalavimus. NatÅ«ralios apÅ¡vietos koeficientas kameroje buvo 0,06 proc., tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc. Dirbtinė dieninė apÅ¡vieta kameroje Nr. 121 buvo 190 lx, o naktinė – 1 lx, o tai neatitiko HN 76:2010 22 bei 23 punktų reikalavimų (mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, o naktinė – 10 lx). Nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Graužikai ir buitiniai parazitai naikinami pagal sutartį su Å¡iuos darbus atliekančia įmone, darbų atlikimo žurnalas pildomas. LukiÅ¡kių TI-K administracijai nurodyta iki 2012-06-20 atlikti kameros Nr. 121 remontÄ , užtikrinti, kad joje bÅ«tų pakankama dirbtinė ir naktinė apÅ¡vieta, HN 76:2010 reikalavimus atitinkanti temperatÅ«ra (t. 1, b. l. 22–23, t. 2, b. l. 68–70, 72–74).  Įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo akte Nr. 13(13–3)-13.16-251 bei 2012-03-20 raÅ¡te Nr. 13-15-(2-1)-2-987 nustatytus faktus matyti, kad kameros Nr. 121 bÅ«klė neatitinka 5 HN 76:2010 punktų – apÅ¡viestumas dienÄ ir naktį (22, 23 punktai), temperatÅ«ra (26 punktas), remontas (62 punktas), pelėsis (56 punktas).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamera, kurioje buvo laikomas, buvo aptaÅ¡kyta krauju ir dėl to kilo realus pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis. HN 76:2010 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad patys suimtieji gali palaikyti Å¡varÄ kamerose, tačiau asmens apgyvendinimas netvarkingoje ir pavojingoje aplinkoje, verčiant pačiam jÄ tvarkyti, prieÅ¡tarauja HN 76:2010 6 punktui, kadangi neužtikrinama saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo akte Nr. 13(13–3)-13.16-251 nurodyta, kad kameros Nr. 121 langai pritaikyti vėdinti ir tai atitinka HN 76:2010 24 punktÄ . LukiÅ¡kių TI-K pripažįsta, kad kameros vėdinamos per langus, o rankenėlės buvo iÅ¡imtos dėl saugumo. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su tokia situacija ir žinojo, kur reikia kreiptis, kad galėtų gauti lango rankenėlę ir užtikrinti kameros vėdinimÄ , byloje nėra, todėl susidariusi padėtis vertintina kaip pareiÅ¡kėjo laikymas nevėdinamoje patalpoje.

P. K. teigia, kad jis buvo kankinamas Å¡alčiu. Kadangi pareiÅ¡kėjui kalint kameroje Nr. 121 nebuvo daryti temperatÅ«ros matavimai, nėra galimybių nustatyti pareiÅ¡kėjo teiginių pagrįstumo. Teismas 2012-08-28 raÅ¡tu (t. 2, b. l. 64) kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K ir prašė pateikti temperatÅ«ros matavimo duomenis Å¡ioje kameroje žiemÄ bei teorinį kameros Å¡ildymo galimybių paskaičiavimÄ , tačiau tikslus atsakymas į šį paklausimÄ nebuvo gautas. Atsakovas 2012-09-10 raÅ¡te Nr. 9-19846 (t. 2, b. l. 65) nurodė, kad kameroje sumontuotas 5 sekcijų radiatorius, kurio galingumas 0,82 kW, Å¡ildymui naudojamo vandens temperatÅ«ra – 65–90 laipsnių. Kadangi Å¡ilumai naudojamo vandens temperatÅ«ros skirtumas labai didelis, pagal tokius duomenis neįmanoma nustatyti pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusios temperatÅ«ros. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo akte Nr. 13(13–3)-13.16-251 nurodyta, jog temperatÅ«ra kameroje Nr. 121 iÅ¡ esmės net trimis laipsniais žemesnė už galimÄ minimaliÄ , taip pat į tai, kad laisvės apribojimo metu griežtai apribojama teisė rinkti galimai ateityje reikalingus įrodymus, pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl per žemos temperatÅ«ros kameroje yra teisingas. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2012-02-15 pažyma Nr. (8.42)-B8-340 2011 m. gruodžio 16–19 dienomis buvo artima nuliui temperatÅ«ra (t. 1, b. l. 24).

Kankinimas, kitoks nežmoniÅ¡kas ir žeminantis elgesys draudžiamas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Siekiant įvykdyti šį reikalavimÄ , pagal Europos konvencijÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ , kuriÄ Lietuvos Respublika ratifikavo 1998-09-15 įstatymu Nr. VIII-861, buvo įsteigtas Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ). Å io komiteto paskirtis pagal Europos konvencijos prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ 1 straipsnį yra iÅ¡tirti asmenų, iÅ¡ kurių atimta laisvė, priežiÅ«rÄ , siekiant, jei reikia, sustiprinti tokių asmenų apsaugÄ nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio ir baudimo. Tuo remdamasis teismas pareiÅ¡kėjo laikymo atitiktį Konvencijos 3 straipsniui vertina atsižvelgdamas į Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ nustatytus standartus kaip gaires pažeidimui identifikuoti. Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ vieÅ¡ai yra pateikęs

asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartus (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf).

Juose konkretÅ«s reikalavimai kamerų Å¡ildymui nekeliami, tačiau gausioje Europos žmogaus teisių praktikoje temperatÅ«ros režimo pažeidimai, kaip ir kiti sanitarinių laikymo sÄ lygų pažeidimai, yra pripažįstami Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (2012-10-10 sprendimo Vartik vs. Rumunija 50–51 punktai, 2012-09-28 sprendimo Praznik vs. Slovėnija 20–21 punktai). Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ 2008 m.

balandžio 21–30 d. raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 44 punkte (http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2009-22-inf-eng.pdf)

taip pat pažymėta, kad lankantis LukiÅ¡kių TI-K skundėsi dėl nepakankamo patalpų Å¡ildymo žiemÄ .

Atsakovas neginčija ir kito pareiÅ¡kėjo nurodyto fakto, kad kameroje neveikė pavojaus mygtukas, tai aiÅ¡kindamas tuo, jog kalinamieji Å¡iuos mygtukus dažnai suniokoja. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ skelbiamų standartų dėl padėties areÅ¡tinėse (iÅ¡trauka iÅ¡ Dvyliktosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2002) 15], 48 punktas) nustato, kad policijos pareiga rÅ«pintis sulaikytais asmenimis apima atsakomybę už tai, kad bÅ«tų garantuotas jų saugumas ir fizinė neliečiamybė. Todėl kontroliuoti, ar sulaikytiems asmenims skirtos patalpos tinkamos, yra neatskiriama policijos pareigos rÅ«pintis sulaikytaisiais dalis. Turi bÅ«ti imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti policijos sulaikytiems asmenims galimybę nuolat be didelių pastangų kontaktuoti su nuovados personalu. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ delegacijai teko susidurti su atvejais, kai kameros buvo įrengtos toli nuo įprastų policijos pareigÅ«nų buvimo vietų, jose nėra priemonių, kuriomis bÅ«tų galima patraukti policijos pareigÅ«nų dėmesį (pavyzdžiui, iÅ¡kvietimo sistemos). Dėl to kyla rimtas pavojus, kad laiku nebus reaguota į įvairius incidentus (sulaikytųjų tarpusavio smurtÄ , bandymus nusižudyti, gaisrÄ ir t. t.). BÅ«das, kuriuo pareiÅ¡kėjas turėjo susisiekti su pareigÅ«nais – Å¡aukÅ¡tu maistui ar maisto dubenėliu, kaip nurodė per teismo posėdį, yra nepriimtinas ir pažeidžia saugumo reikalavimus, žeidžia orumÄ ir gali bÅ«ti kliÅ«tis praneÅ¡ti apie pavojų.Â

 PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam pirmÄ parÄ nebuvo iÅ¡duoti higienos reikmenys. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprÅ«pinimas LukiÅ¡kių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal Å¡io teisės akto nuostatas, suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), tualetinis popierius. Sanitarinių higieninių priemonių iÅ¡davimo žurnaluose (t. 2, b. l. 88–93) nefiksuojama sanitarinių ir higieninių priemonių iÅ¡davimo suimtajam data, yra nurodoma tik kada Å¡ios priemonės iÅ¡duotos LukiÅ¡kių TI-K darbuotojui. HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Kada Å¡ios priemonės turi bÅ«ti iÅ¡duodamos, teisės aktai nenustato, tačiau, kadangi tokios priemonės yra reikalingos kas dienÄ , daroma iÅ¡vada, kad jos turi bÅ«ti iÅ¡duotos nedelsiant, tÄ pačiÄ dienÄ , kai asmuo sulaikomas ir uždaromas į kamerÄ . Kadangi LukiÅ¡kių TI-K higieninių priemonių iÅ¡davimo momento, kurį nurodė pareiÅ¡kėjas, nepaneigė, tai laikoma, kad higienos reikmenys pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti pažeidžiant HN 76:2010 63 punktÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta, kad laikydamas pareiÅ¡kėjÄ sulaikytÄ kameroje, kurioje nebuvo užtikrinta pakankama temperatÅ«ra bei sanitarinės sÄ lygos, LukiÅ¡kių TI-K pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Pripažįstant šį pažeidimÄ atsižvelgiama ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl nepakankamos temperatÅ«ros negalėjo normaliai ilsėtis, turėjo miegoti su drabužiais ir batais.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo akte Nr. 13(13–3)-13.16-251 nurodyta, kad čiužiniai ir pagalvės patikrinimo metu nebuvo suplyšę, vizualiai atrodė švarūs, kitų duomenų nepateikta, todėl faktas, kad pareiškėjas turėjo miegoti drėgnoje patalynėje nenustatomas.

Dėl susisiekimo su artimaisiais teismas nenagrinėja, nes pareiškėjas prašė šių argumentų nenagrinėti.

Dėl Lukiškių TI-K laikino laikymo kameros Nr. 377

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 377 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2011-12-19 ryto iki 2012-01-27, kai buvo iÅ¡vežtas į Vilniaus pataisos namus. Atliekant patikrinimÄ nustatyta, kad kameroje Nr. 377 atliktas remontas, yra 4 gultai, 1 stalas, 1 kėdė, lentyna daiktams sudėti. Čiužiniai ir pagalvės, atliekant patikrinimÄ , nebuvo suplyšę, atrodė Å¡varÅ«s. Langai vėdinti pritaikyti, HN 76:2010 24 punkto pažeidimo nenustatyta. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos matavimų duomenimis, oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 377 buvo 10,9 ºC (buvo atidarytas langas). Santykinė oro drėgmė kameroje atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. NatÅ«ralios apÅ¡vietos koeficientas kameroje buvo 0,06 proc., tai neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc. Dirbtinė dieninė apÅ¡vieta kameroje Nr. 377 buvo 94 lx, o naktinė – 3 lx, o tai neatitiko HN 76:2010

22 bei 23 punktų reikalavimų (mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, o naktinė – 10 lx). Lukiškių TI-K administracijai nurodyta iki 2012-06-20 užtikrinti, kad kameroje Nr. 377 būtų pakankama dirbtinė ir naktinė apšvieta (t. 1, b. l. 22–23, t. 2, b. l. 68–70, 72–74).

Ä®vertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-03-20 patikrinimo akte Nr. 13(13–3)-13.16-251 bei 2012-03-20 raÅ¡te Nr. 13-15-(2-1)-2-987 nustatytus faktus matyti, kad kameros Nr. 377 bÅ«klė neatitinka 3 HN 76:2010 punktų – apÅ¡vieta dienÄ ir naktį (22, 23 punktai), temperatÅ«ra (26 punktas).

PareiÅ¡kėjas pagrįstai nurodė, kad kameros Nr. 377 dieninis ir naktinis apÅ¡vietimai neatitiko keliamų reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 377 buvo atidarytas langas, todėl temperatÅ«ra joje buvo 10,9 ºC. Kadangi kameros langai skirti vėdinti, tai dėl lango atidarymo fakto negalima nekreipti dėmesio į temperatÅ«ros matavimÄ . Kitų duomenų apie kameroje Nr. 377 buvusiÄ temperatÅ«rÄ byloje nėra. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-553 suraÅ¡ytas gegužės mėnesį, atÅ¡ilus orams, todėl jame pateikta informacija apie temperatÅ«rÄ Å¾iemÄ nereikÅ¡minga (t. 2, b. l. 80–82). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2012-02-15 pažymoje Nr. (8.42)-B8-340 nurodyta, kad 2011-12-20–2012-01-27 buvo artima nuliui arba neigiama temperatÅ«ra (t. 1, b. l. 24). Dėl temperatÅ«ros kameroje vertinimo teismas nuomonę iÅ¡dėstė motyvuose dėl kameros Nr. 121. Å is pažeidimas vertinamas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2012-03-08 raÅ¡to Nr. 22-454 matyti, kad kamera Nr. 377 įrengta pusrÅ«syje. Pagal HN 76:2010 20 punktÄ naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose. HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į Å¡ias teisės akto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju HN 76:2010 20 punktas neturi bÅ«ti taikomas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs kameros Nr. 121 patikrinimÄ , 2012-05-30 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-582 konstatavo, kad kameros lubos ir sienos nudažytos, santykinė oro drėgmė kameroje atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Pažeidimų nebuvo nustatyta (t. 2, b. l. 75–76, 78–79). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs minėtų kamerų grįžtamÄ jį patikrinimÄ , 2012-05-25 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-553 konstatavo, kad naktinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 377 buvo 3 lx, taigi neatitiko HN 76:2010 reikalavimų. Kiti Å¡ioje kameroje nustatyti HN 76:2010 trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti (t. 2, b. l. 80–82, 84–87). Atsakovas 2012-05-30 raÅ¡tu Nr. 9-12517 informavo Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , kad kameroje Nr. 377 dirbtinis apÅ¡vietimas suremontuotas ir 2012-05-25 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-553 (t. 1, b. l. 145). Å ios aplinkybės pareiÅ¡kėjo padėties nekeičia, nes pakeitimai padaryti po to, kai jis buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos.

Dėl tualeto, vonios ir prausyklos

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose Nr. 121 ir 377 tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos raÅ¡tuose (t. 1, b. l. 40, 142–143) nurodė, kad sienelės aukÅ¡tis yra 1,5 m. HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Taigi 1,5 metro aukščio tualetÄ atskirianti sienelė nėra tinkamas higienos normos įvykdymas. Tualeto atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos negali bÅ«ti laikomas rekonstrukcijos darbu, kadangi toks atskyrimas gali bÅ«ti atliktas ne rekonstrukcijos, o statinio paprastojo remonto bÅ«du (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18–21 dalys). Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi  griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Â

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus. Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis (t. 2, b. l. 31–32). Pagal Å¡io apraÅ¡o 2 punktÄ , LukiÅ¡kių TI-K yra įrengti du duÅ¡ai. PareiÅ¡kėjo teigimu, dažniausiai veikdavo tik vienas duÅ¡as, pagal 4 punktÄ nuteistiesiems leidžiama juo naudotis iki 15 minučių. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vienas duÅ¡as neveikdavo. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio

4 dalyje nustatyta teisė pasinaudoti duÅ¡u aiÅ¡kintina kaip galimybė vienam asmeniui naudotis vienu duÅ¡u. Pažymėtina, kad teisė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus aiÅ¡kintina kaip laisvės atėmimo vietos administracijos pareiga kiekvienÄ savaitę suimtajam iÅ¡duoti iÅ¡skalbtus ir iÅ¡džiovintus daiktus. Kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti elgiamasi su kitais Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje neiÅ¡vardytais daiktais, kai suimtasis turi juos skalbti, nereglamentuota. Kadangi drabužių skalbimo poreikis yra akivaizdus, o aprangos neplovimas daro neigiamÄ Ä¯takÄ aplinkai ir sveikatai, sÄ lygų plauti ir džiovinti drabužius nesudarymas pažeidžia HN 76:2010 6 punkto reikalavimus. Â

Dėl aprÅ«pinimo drabužiais ir teisės į pasivaikščiojimÄ

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tik atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu prašė duoti striukę ir kepurę, kad galėtų realizuoti teisę vienÄ kartÄ per dienÄ bent vienÄ valandÄ pasivaikščioti lauke, tačiau jie buvo duoti tik po daugiau nei mėnesio. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, suimtieji, kurie neturi savo drabužių, nemokamai jais aprÅ«pinami pagal sezonÄ . IÅ¡ atsakovo raÅ¡tų matyti, kad žieminė striukė ir kepurė pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti 2012-01-27 jį konvojuojant į Vilniaus pataisos namus (t. 1, b. l. 37, 57). LukiÅ¡kių TI-K 2012-05-09 raÅ¡te pažymėjo, kad virÅ¡utiniai drabužiai (ir kepurės) įstaigoje iÅ¡duodami pagal galimybes, t. y. gavus labdarÄ (t. 1, b. l. 41). Atsakovas 2012-07-27 raÅ¡te pažymėjo, kad 2011-12-16 konvojuotas pareiÅ¡kėjas buvo apsirengęs pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Duomenų, kad P. K. bÅ«tų turėjęs problemų dėl aprÅ«pinimo drabužiais ar avalyne, atitinkančiais metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ , įstaigos administracija neturi (t. 1, b. l. 187).

Teisė į pasivaikščiojimÄ yra esminė suimtojo teisė. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 48 punktas) nurodyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas buvimui lauke. Reikalavimas, kad kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas pagrindine jų teise. Buvimo lauke vietos turėtų bÅ«ti pakankamai erdvios. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duoti pagal sezonÄ tinkami drabužiai, suvaržė jo teisę pasivaikščioti ir pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 3 dalis nenustato jokių Å¡ios teisės vykdymo sÄ lygų, todėl drabužiai turi bÅ«ti iÅ¡duodami kiekvienam jų neturinčiam suimtajam, neatsižvelgiant į tai, buvo ar nebuvo praÅ¡oma. Tinkamas teisės normos vykdymas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti iÅ¡duodami tinkami neÅ¡ioti, atitinkantys įprastus reikalavimus ir nežeminantys žmogaus garbės ir orumo drabužiai. Suimtajam, kuris atvežamas vilkintis drabužius, netinkamus kalinimui (pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vilkėdamas kostiumÄ ), turi bÅ«ti garantuojama teisė gauti aplinkai tinkamus drabužius. Laisvės atėmimo vietoje esantis asmuo turi sunkumų susipažinti su savo teisėmis, todėl gali nežinoti, kokius praÅ¡ymus jis turi teisę pareikÅ¡ti. Pažymėtina, kad iÅ¡ karto po sulaikymo pareiÅ¡kėjas 2011-12-16 parašė praÅ¡ymÄ dėl patalynės ir higienos priemonių perdavimo (t. 1, b. l. 25). Â

Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Å eÅ¡tosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (96) 21] 16 punktas) pažymėta, jog svarbu į policijos areÅ¡tinę patekusius asmenis nedelsiant informuoti apie jų teises. Siekiant tai užtikrinti, Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ nuomone, policijos sulaikytiems asmenims jų sulaikymo pradžioje turėtų bÅ«ti sistemingai pateikiamas blankas, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos jų teisės. Be to, tokių asmenų turėtų bÅ«ti papraÅ¡yta pasiraÅ¡yti pažymÄ , įrodančiÄ , jog jie buvo informuoti apie savo teises. IÅ¡traukos iÅ¡ Dvyliktosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2002) 15]) 44 punkte nurodyta, kad asmenų, iÅ¡ kurių atimta laisvė, teisės netenka vertės, jeigu jie apie savo teises nežino. Todėl svarbu, kad policijos sulaikyti asmenys bÅ«tų nedelsiant jiems suprantama kalba supažindinti su savo teisėmis. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo bent kokiu bÅ«du supažindintas su teisėmis, tai praÅ¡ymo dėl aprangos iÅ¡davimo buvimas ar nebuvimas nėra teisiÅ¡kai svarbus.

Dėl užimtumo ir religinių apeigų

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis 23 valandas per parÄ praleisdavo kameroje, o į sporto salę buvo nuvestas tik vienÄ kartÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis nustato, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios: socialinis ir teisinis Å¡vietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Socialinis darbas su suimtaisiais ir jų užimtumas organizuojamas laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartų (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92) 3]) 47 punkte nustatyta, kad tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas, t. t.) yra ypač svarbi kalinių gerovei. Režiminės veiklos organizavimas tokiose įstaigose, kuriose pakankamai didelė jose laikomų asmenų kaita, nėra svarbiausias dalykas. AiÅ¡ku, kad net negali bÅ«ti kalbama apie tokias individualias programas, kurias galima taikyti laisvės atėmimo vietose esantiems nuteistiesiems. Tačiau, kad ir kokios geros bÅ«tų materialinės sÄ lygos kamerose, kaliniai negali bÅ«ti laikomi jose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ nuomone, turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad tardymo izoliatoriuose esantys kalinamieji galėtų didelę dienos dalį (8 ir daugiau valandų) praleisti ne kamerose, o užsiimti įvairia naudinga veikla. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ 2008 m. balandžio 21–30 d. raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 26 punkte pažymėta, kad visiÅ¡kai nepriimtina situacija, kai kalinamieji sulaikymo centruose yra didžiÄ jÄ dienos dalį užrakinti kamerose, kai jų veiklÄ sudaro tik bendravimas su kameros draugais ir televizijos žiÅ«rėjimas. LukiÅ¡kių TI-K 2012-07-23 pažymoje Nr. 24-1978 (t. 2, b. l. 171) kaip papildoma veikla pažymėti du pokalbiai su Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininku. Kadangi Å¡ie pokalbiai buvo skirti tik kalėjimo vidaus tvarkai iÅ¡aiÅ¡kintii (smulkių paketų gavimo, kopijų darymo tvarka), jie nekeičia teismo nustatytos padėties dėl užimtumo nebuvimo.

PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad kelis kartus raÅ¡tu ir žodžiu prašė nuvesti į koplyčiÄ , bet tai nebuvo padaryta. LukiÅ¡kių TI-K nepateikė duomenų, kad pareiÅ¡kėjas lankėsi koplyčioje. Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant Å¡ias apeigas bÅ«tų laikomasi Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Suimtųjų pageidavimu, suderinus su tardymo izoliatoriaus administracija, religinėms apeigoms atlikti kviečiamas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės patvirtintos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 50–52 punktuose nurodyta, kad, užtikrindama suimtųjų teisę tenkinti savo religinius poreikius, tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais. Tardymo izoliatoriuje turi teisę lankytis visų Lietuvos valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. Religinėms apeigoms atlikti tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, įrengia atitinkamas patalpas. Suimtiesiems tardymo izoliatoriuje leidžiama turėti ir neÅ¡tis į religinių apeigų patalpas religinio turinio literatÅ«rÄ .

Jokių raÅ¡ytinių praÅ¡ymų atlikti religines apeigų atlikimo teisės aktai nenustato. Tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo visÄ laikÄ praleisti užrakintas kameroje ir negalėjo atlikti religinių apeigų, prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Dėl maisto kokybės

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

IÅ¡ Kalėjimo departamento 2012-05-02 raÅ¡to Nr. 2S-1822 matyti, kad maisto produktai perkami vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du ir LukiÅ¡kių TI-K dirbančiam vyrui kainuoja 6,36 Lt per dienÄ , o nedirbančiam – 4,51 Lt. Å ie duomenys patvirtina, kad vienam asmeniui per dienÄ skiriama labai maža pinigų suma, tačiau tai dar savaime nereiÅ¡kia, kad maistas yra prastos kokybės. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl prastos maisto kokybės neįrodo, kad maistas neatitinka HN 76:2010 reikalavimų. Kadangi faktas nėra akivaizdus, o argumentÄ patvirtinantys įrodymai nepateikti, nėra pagrindo nustatyti aplinkybę dėl netinkamos maisto kokybės. Maisto atitiktis Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, reikalavimams gali bÅ«ti nustatoma tik atlikus sudėtingus tyrimus.

Dėl medicinos apžiūros

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad medicinos darbuotojai jį apžiÅ«rėjo tik trečiÄ parÄ . HN 76:2010

50 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių ir areÅ¡tinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laikÄ turi bÅ«ti patikrinta jų sveikata. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis bÅ«tų prašęs gydytojÄ iÅ¡kviesti anksčiau nei per tris paras, HN 76:2010 50 punkte nustatytas medicininio patikrinimo terminas nebuvo pažeistas, todėl pažeidimas nenustatytas. Be to, pareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog medicininės nuo lytiniu keliu plintančių ligų apžiÅ«ros metu dalyvavo kalėjimo prižiÅ«rėtojas. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ 2008 m. balandžio 21–30 d. raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei

68 punkte pažymėta, kad nepaisant Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ 2004 m. raporto medicininės apžiÅ«ros konfidencialumas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiamas, o 68 punkte pažymėjo, kad nėra pateisinimo aplinkybei, jog kalėjimo prižiÅ«rėtojai sistemingai dalyvauja medicininėse apžiÅ«rose. Jų dalyvavimas daro neigiamÄ poveikį gydytojo ir paciento santykiams ir įprastai nėra reikalingas dėl saugumo. Kadangi jokių ypatingų priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjo medicininėje apžiÅ«roje dalyvavo kalėjimo prižiÅ«rėtojas, nebuvo nurodyta, paties dalyvavimo fakto LukiÅ¡kių TI-K neigė, daroma iÅ¡vada, kad tokiu veiksmu buvo pažeisti Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ nustatyti standartai ir sudaryta Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo galimybė.

Dėl pareigūnų elgesio

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartų (iÅ¡trauka iÅ¡ Vienuoliktosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2001) 16]) 26 punkte nurodoma, kad humaniÅ¡kos pataisos sistemos kertinis akmuo yra tinkamai parinktas ir parengtas personalas, kuris žino, kaip teisingai formuoti savo santykius su kaliniais, ir vertina savo darbÄ ne tik kaip tarnybos vietÄ , bet ir kaip profesijÄ . Pagrindinis Å¡ios profesijos bruožas turi bÅ«ti gerų santykių su kaliniais sukÅ«rimas. Tikras profesionalumas reikalauja, kad pataisos namų personalas galėtų bendrauti su kaliniais žmoniÅ¡kai ir tinkamai, kartu skirdamas dėmesį tvarkos ir saugumo klausimams. Å iurkÅ¡tus prižiÅ«rėtojų elgesys, žargono vartojimas, nevalstybinės kalbos vartojimas tokių reikalavimų neatitinka. Pažymėtina, kad Valstybinės kalbos įstatymo 7 straipsnis įpareigoja policijos ir teisėsaugos tarnybų vadovus užtikrinti, kad gyventojai bÅ«tų aptarnaujami valstybine kalba. Nevalstybinės kalbos vartojimas duodant reikalavimus suimtiesiems Å¡iuos reikalavimus pažeidžia.

Dėl skundų priėmimo

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo registruojami tik kalėjimo administracijai palankÅ«s jo skundai. Kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kokius skundus ir kada, kokiam pareigÅ«nui pateikė ir kada, kaip buvo atsisakyti skundÄ registruoti, teismas konstatuoti tokį faktÄ neturi faktinio pagrindo.

Dėl kalėjimo perpildymo

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 625 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K 2012-05-09 raÅ¡te Nr. 22-993 nurodyta, kad nuo 2011-12-16 iki 2012-01-27 vidutiniÅ¡kai buvo laikoma nuo 1000 iki 1100 asmenų. Å is faktas akivaizdžiai rodo kalėjimo perpildymÄ . O tai visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamas plotas, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartuose.  Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ 2008 m. balandžio 21–30 d. raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei

34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ pažymėjo, kad apskritai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos, prie kurių turi bÅ«ti priskiriamas užimtumo programų trÅ«kumas, gali bÅ«ti laikomas nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypač, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Anksčiau iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė daugybę teisės aktų reikalavimų, o jų veiksmai buvo neteisėti. LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, o atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Pažymėtina, kad daugeliui teismo konstatuotų pažeidimų (dažnesniam kameros valymui, informacijos teikimui, tinkamam bendravimui su suimtaisiais) papildomos iÅ¡laidos nėra reikalingos.  Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti 3 217,25 Lt turtinės žalos, kuriÄ sudaro 1 066,25 Lt iÅ¡laidos paÅ¡to korespondencijai siųsti, kurui, dokumentams spausdinti ir kopijuoti, iÅ¡laidos kanceliarinėms prekėms, vaistams. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad, raÅ¡ydamas ir siųsdamas tiek paÅ¡tu, tiek elektroniniu paÅ¡tu pareiÅ¡kimus, skundus, peticijas, praÅ¡ymus dėl LukiÅ¡kių TI-K, sugaiÅ¡o apie 30 darbo dienų. Atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 151 Lt), praÅ¡o teismo priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo

2 151 Lt.

IÅ¡analizavus byloje esančias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kvitus bei kitus dokumentus, kuriais pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti patirtÄ turtinę žalÄ (t. 1, b. l. 66–93), neįmanoma identifikuoti, kokie dokumentai ir kokioms institucijoms buvo siųsti. Teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios susidarė tik nagrinėjant bylÄ teisme (skundo, įrodymų teikimo teismui iÅ¡laidos), o ne visos iÅ¡laidos, kurias asmuo patyrė ir kreipdamasis į kitas institucijas, raÅ¡ydamas joms praÅ¡ymus, skundus, peticijas ir pan.). SkundÄ bei jo priedus pareiÅ¡kėjas teismui pateikė tiesiogiai, todėl nėra pagrindo atlyginti paÅ¡to iÅ¡laidas. Tas pats pasakytina ir apie kanceliarinių prekių, telefono bei kuro iÅ¡laidas – neįmanoma identifikuoti, kokių dokumentų kopijos buvo daromos ir ar jos susijusios su nagrinėjama byla, kam buvo skambinta, į kokias konkrečias institucijas pareiÅ¡kėjas važiavo. Nesant galimybės identifikuoti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti patirta turtinė žala yra iÅ¡imtinai susijusi tik su nagrinėjama byla, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis, todėl nėra pagrindo jas atlyginti.

IÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. V0013564, UAB „Eurovaistinė“ 2012-06-07 kvito bei UAB „Tamro vaistinė“ 2012-06-14 kvito (t. 1, b. l. 81, 91) matyti, kad pareiÅ¡kėjas pirko vaistus „Zolpidem Sandoz“, laboratorinį indelį, mineralinio vandens bei sukatžolių, tačiau byloje nėra įrodymų, kad vaistai ir kitos prekės buvo paskirti gydytojo ir susijusios su suėmimo vykdymu.

Teismo nuomone, ši pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala negali būti atlyginama. Pareiškimų, skundų, peticijų bei prašymų rašymas negali būti laikomas pareiškėjo darbu ar jam prilyginama veikla. Šiais veiksmais pareiškėjas siekė

apginti savo galimai pažeistas teises. Už minėtų dokumentų rengimÄ P. K. negali bÅ«ti mokamas darbo užmokestis ar jam prilyginamos

išmokos. Be to, galima atlyginti tik nuostolius, kurie tiek faktiškai, tiek teisiškai pagrįsti, įrodyti. Taigi, šios, pareiškėjo P. K. nuomone, patirtos išlaidos (turtinė žala) negali būti laikomos pagrįstomis, todėl nėra pagrindo jas atlyginti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamo apÅ¡vietimo kamerose, patirto streso, kitų sÄ lygų pablogėjo jo regėjimas, reikia įsigyti akinius, taigi padaryta apie 800 Lt turtinė žala bei didžiulė neturtinė žala. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjo regėjimas 2012-03-05 buvo – 1 ir – 0,5 (t. 1, b. l. 34–35). VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinika 2012-04-30 raÅ¡te nurodė, kad pagal įraÅ¡us P. K. sveikatos istorijoje jį akių ligų gydytojas apžiÅ«rėjo tik vienÄ kartÄ (2005-02-07). Nustatytas regėjimo aÅ¡trumas abiejose akyse – 1,0, spalvas skiria (t. 1, b. l. 36). Pažymėtina, kad nuo pareiÅ¡kėjo regėjimo patikrinimo 2005-02-07 iki regėjimo patikrinimo 2012-03-05 praėjo daugiau nei 7 metai. Byloje nėra duomenų apie kitus regėjimo patikrinimus. IÅ¡ aptartų aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo regėjimas pablogėjo ir žala jam buvo padaryta bÅ«tent dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, todėl Å¡is P. K. teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 298 248 Lt neturtinės žalos, t. y. po 2000 EUR už kiekvienÄ kalinimo dienÄ , sumÄ nustatė pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje M. Ganea vs. Moldova, kai už 3 kalinimo dienas buvo priteisti 6000 EUR. Â

Iš išrašo iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad P. K., būdamas Lukiškių TI-K, turėjo nusiskundimų dėl

sveikatos (psichologinės, psichikos ir kraujotakos problemos, nugaros bei galvos skausmai, miego sutrikimai ir pan.; t. 2, b. l. 6–16). Nors Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei tiesioginės įtakos turėjo bÅ«tent byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas ar kitų HN 76:2010 (apÅ¡vietimo, temperatÅ«ros) nesilaikymas, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgta. LukiÅ¡kių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, – pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ bylose Labzovas vs Rusija, Dmitrijus Rožinas vs Rusija, Longinas vs Kroatija, Melnitis vs Latvija, Modarca vs Moldova darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 5 000 Lt. P.

K. reikalavimas priteisti 298 248 Lt neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Â

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui P. K. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

KitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                             Â

                 Jūra Marija Strumskienė