2021-11-24 Nr. AB-25681-3-61-3-01653-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1015-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01653-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“, viešoji įstaiga „Bruneros“) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

1.2. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

1.3. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 12 673 Eur neturtinei žalai atlyginti;

1.4. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 437 Eur neturtinei žalai atlyginti;

1.5. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 370 Eur neturtinei žalai atlyginti;

1.6. įpareigoti Ministeriją atšaukti ir panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalis ir punktus, draudžiančius suimtiesiems naudotis el. sumuštinių keptuvėmis ir ribojančius apsipirkimą maisto prekėmis.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K; po reorganizacijos – Vilniaus PN), nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 10 d. – Šiaulių TI, o nuo 2019 m. liepos 10 d. iki šiol – Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, o Įsakymu apribota galimybė nusipirkti būtiniausių maisto produktų (kompensuoti ypač prastą maitinimą), taip pat el. sumuštinių keptuvę, su kuria jis anksčiau šildydavosi maistą, be to, nesudarytos sąlygos plauti indus kameroje.

Pareiškėjas paaiškino, kad maistas būdavo tiekiamas ne valgykloje, atšalęs, nehigieniškomis sąlygomis (nešamas per lauką, todėl prikrisdavo dulkių, šiukšlių; maisto dalintojai būdavo apsirengę nešvariais drabužiais, nedėvėdavo kepurių, higieninių veido kaukių ir pirštinių; jei turėdavo pirštines, tai jos būdavo nešvarios, suplyšusios, užsidedamos dar sukraunant maistą valgykloje; puodelį tiesiog panardindavo į kibirą su gėrimu), todėl jis atsisakydavo dalies maisto. Tiekiamas maistas nekaloringas, porcijos per mažos, neatitikdavo valgiaraštyje nurodytų normų, būdavo ignoruojami prašymai pasverti maistą.

Pareiškėjas nurodė, kad, pavyzdžiui, per mėnesį duodami 4 vnt. kiaušinių, draudžiama juos papildomai įsigyti parduotuvėje; per mėnesį duodama apie 3 vnt. obuolių (bendrai sudėjus skilteles), jokių kitų vaisių neduodama, o, nors pagal teisės aktų reikalavimus galima parduotuvėje įsigyti iki 2 kg vaisių ir daržovių, realiai parduotuvėje jų trūksta, kai kurie parduodami vaisiai būna sugedę, nuteistieji negali patys išsirinkti prekes parduotuvėje. Maistas dažniausiai būna neskanus, prastos kokybės, pavyzdžiui, pareiškėjas yra apsinuodijęs kepta žuvimi ir todėl jos nebevalgo.

Pareiškėjas dėl šių aplinkybių yra kreipęsis į pataisos įstaigų administraciją, tačiau pataisos įstaigos į tai reaguodavo neigiamai, net imdavosi represinių priemonių (pvz., kitą dieną po skundo padavimo būdavo atliekama pareiškėjo krata). Pareiškėjo nuomone, įsigaliojus Įsakymui, pasenęs valgiaraštis liko nepakeistas, tik įsigaliojo nesuprantami draudimai (pvz., įsigyti el. sumuštinių keptuvę), o Ministerija nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl šių aplinkybių. Departamentas taip pat pagal savo kompetenciją nesprendė klausimų, susijusių su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamo maitinimo užtikrinimu.

Pareiškėjui neaišku, dėl kokių priežasčių (pasikeitusių aplinkybių) buvo uždrausta pataisos įstaigose turėti el. sumuštinių keptuves, juolab kad nuteistiesiems, esantiems lengvojoje grupėje, ir toliau sudaryta galimybė įsigyti bei naudotis tokiomis keptuvėmis; taip pat kodėl leidžiamų įsigyti prekių sąraše nebėra avižinių ir grikių dribsnių, kondensuoto pieno, pablogėjo sąlygos įsigyti higienos priemones. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad visus konkursus, susijusius su maitinimo paslaugų teikimu, faktiškai laimėdavo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pontem“, kuri po kilusių skandalų tik pakeitė pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Pareiškėjo įsitikinimu, jo maitinimo sąlygos neatitinka Europos kalinimo taisyklių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Ministerija teigė, kad jos kompetencijai nėra priskirta tikrinti įkalinimo įstaigose laikomų asmenų maitinimo atitiktį nustatytoms normoms ir taisyklėms, taip pat prekių tiekimą ir prieinamumą įkalinimo įstaigose esančiose parduotuvėse, todėl ji nepasisakys dėl šių skundo argumentų. Pareiškėjo teiginiai, kad po 2020 m. sausio 21 d. (įsigaliojus Įsakymui) atsirado ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių, nepagrįsti, nes įsigyjamų vaisių ir daržovių kiekis buvo ribojamas ir pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą. Kita vertus, apsipirkimas parduotuvėje yra tik papildomų mitybos poreikių tenkinimas, suimtieji gauna visavertį maitinimą, todėl ribojimai yra racionalūs ir pakankami. Ministerija tvirtino, jog pakeitimais, kuriais buvo sumažintas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas, nebeleidžiant suimtiesiems turėti sumuštinių keptuvių, buvo siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo, skaičių. Be to, minėti pakeitimai priimti įvertinus tai, kad naudojantis sumuštinių keptuvėmis buvo daromi pažeidimai. Ministerija paaiškino, kad suimtųjų maitinimo kamerose organizavimas yra objektyviai būtinas siekiant užtikrinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus, suimtųjų izoliaciją, kad suimtųjų bendravimas su kitais asmenimis nepakenktų vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui. Ministerijos įsitikinimu, ji, priimdama Įsakymą, veikė jai priskirtos kompetencijos ribose, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas. Įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra norminis administracinis aktas; kol toks aktas nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, jo priėmimas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

5. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Pravieniškių PN-AK tvirtino, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kameroje turimus indus suimtieji (nuteistieji) privalo plautis patys, įstaiga užtikrina kamerų tipo patalpų aprūpinimą tinkamais baldais ir inventoriumi. Sanitariniame mazge yra įrengta praustuvė, kurioje suimtieji gali išsiplauti jiems leidžiamus turėti arba įsigyti plastikinius (medinius) indus. Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą įstaigoje vykdė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“. VšĮ „Bruneros“. Pravieniškių PN-AK pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių duomenų, kada, kokių maisto produktų, numatytų privalomame parduotuvės asortimente, nebuvo. Maisto produktų privalomas asortimentas per ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintas. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

7. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. Departamentas akcentavo teisinį reglamentavimą, pagal kurį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Departamentas teigė neturintis duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui jo skunde nurodytose įstaigose buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maistas, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su suimtiesiems teikiamu maitinimu, nesikreipė į Departamentą. Be to, Departamento nuomone, jo veiksmai ar neveikimas nesukėlė pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, tad Departamentas šioje byloje neturėtų atsakyti kaip atsakovo atstovas.

9. Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, taip pat atmesti pareiškėjo skundą.

10. Vilniaus PN tvirtino, kad maistas gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalijamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas, porcijos tikrinamos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalijimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai atidaromi tik tada, kai maistas dalijamas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, nuplautos. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

11. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

12. Šiaulių TI paaiškino, jog pagamintą maistą į įstaigą termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas teikianti VšĮ „Bruneros“. Maistas nuteistiesiems tiekiamas ir dalijamas pagal teisės aktų reikalavimus. Maistą suimtiesiems (nuteistiesiems) išdalija Šiaulių TI darbuotojai ir ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Asmenys, kurie tvarko maistą, yra pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos įgūdžių mokymus. Taip pat su maistu dirbantys asmenys maistą liečia tik su tam skirtais įrankiais, dėvi švarius darbo drabužius ir mūvi apsaugines pirštines.

Šiaulių TI pažymėjo, kad VšĮ „Bruneros“ yra įpareigota maistą gaminti vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, todėl jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dalijant maistą nuteistiesiems ir suimtiesiems prie kamerų būna pareigūnai, todėl būtent su jais pirmiausia reikėtų spręsti maisto dalijimo metu iškilusias problemas. Jeigu netenkina patiekto maisto temperatūra ar svoris, suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimu maistas pašildomas, pasveriamas.

Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada, anot jo, paprašius maistas nebuvo pasvertas ar pašildytas. Šiaulių TI atkreipė dėmesį į tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, todėl jam nebuvo leista turėti el. sumuštinių keptuvę. Teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras. Šiaulių TI tvirtino, kad įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką.

Patikrinus aktualiu laikotarpiu galiojusius Šiaulių TI parduotuvės kainoraščius nustatyta, kad suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę įsigyti sviesto, grietinės, vaisių, daržovių, arbatos, vandens, įvairių dribsnių (grikių, avižų, kukurūzų), saldinto sutirštinto pieno ir t. t. Atsakovo atstovas pripažino, jog kartais užsakymas gali būti nevisiškai įvykdytas, nes tiekėjas ne visada gali iš karto pristatyti pageidaujamas prekes (jų laikinai neturi). Šiaulių TI atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai jo skundai ar prašymai nebuvo išnagrinėti, nedetalizavo, kada ir kokiu konkrečiu atveju susidūrė su netinkamu pareigūnų elgesiu.

Pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Handelshus“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

14. UAB „Handelshus“ paaiškino, kad tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas rekomenduojamas ir pataisos įstaigų parduotuvėms patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu bei sutartimi, sudaryta tarp UAB „Handelshus“ ir tardymo izoliatoriaus. Sutarties sąlygose yra konkrečiai nurodytas prekių sąrašas, kuris privalomai turi būti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybą vykdančios organizacijos nuožiūra, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens nuožiūra, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vaisių ir daržovių sąrašas yra griežtai patvirtintas anksčiau nurodytuose dokumentuose, todėl pareiškėjo argumentai apie prekių trūkumą nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjas, norėdamas įsigyti leidžiamų maisto produktų ir kitų daiktų, nenurodytų 2019 m. spalio 25 d. nuteistųjų (suimtųjų) apsiprekinimo paslaugos teikimo sutartyje, už papildomą mokestį tokių produktų gali įsigyti, pasikreipęs į įkalinimo įstaigos administraciją ir, gavęs jos patvirtinimą, savo prašymą palikęs parduotuvėje. Už tokių prekių pristatymą imamas papildomas mokestis.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

16. VšĮ „Bruneros“ nurodė sutinkanti su atsakovo atstovų atsiliepimuose į skundą išdėstytais argumentais. VšĮ „Bruneros“ nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog tiekiamame maiste buvo šiukšlių, ir pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK pagamintas maistas pristatomas termosuose, kurie yra sandarūs ir užtikrina pagamintų patiekalų temperatūrinį režimą, todėl į pristatomą maistą negali prikristi jokių šiukšlių ar pašalinių daiktų. Maistas nuteistiesiems (suimtiesiems) pristatomas vienu metu, atskirai kiekvienam laikomam asmeniui, po lėkštę. Maistas dalijamas prižiūrint pataisos namų administracijos darbuotojui ir tik turint sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo išduotą sutikimą (leidimas išdalyti mastą išduodamas pagal sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatus, kurių metu įvertinamas maisto temperatūra, kokybė ir kt.). Analogiška tvarka taikoma ir kitose įkalinimo vietose. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundas pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. R. skundą.

18. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, numatantį, kad pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2 298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, periodiškai atliekami maisto laboratoriniai tyrimai.

19. Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto 3 metų ieškinio senaties termino, pažymėjo, kad pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2020 m. gegužės 5 d., todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 5 d. pareikšti praleidus šį terminą. Pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. ir neprašė netaikyti senaties termino bei nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galbūt pažeistų teisių. Padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl laikymo sąlygų Vilniaus PN (buv. Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d., apžvelgė šio atsakovo atstovo paaiškinimus (jis savarankiškai nesudarė valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems, maisto svoris bei kokybė buvo pasirinktinai tikrinami atsakingų asmenų, maistas išduodamas laikantis higienos reikalavimų, pareiškėjui skirtas nedirbančio vyro valgiaraštis, maistas laikomas termosuose, kt.). Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas atsakyti, kiek skiriama pinigų suimtojo maitinimui per dieną (pusryčiams, pietums, vakarienei); Vilniaus PN išnagrinėjo ir atsakė į šį prašymą, todėl pareiškėjo argumentas, kad į jo prašymus buvo neatsakoma, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo tiekti karštą vandenį į kameras, todėl pareiškėjo argumentas dėl karšto vandens tiekimo į kameras (nesudarytų sąlygų plauti indus) atmestinas. Byloje nenustatyti duomenys, pagrindžiantys, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų Vilniaus PN laikomų asmenų atžvilgiu, t. y. kad kitiems Vilniaus PN laikomiems asmenims buvo suteiktas kitoks (geresnis) maitinimas nei nustatytasis teisės aktais. Taigi, neteisėti Vilniaus PN veiksmai nebuvo konstatuoti.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl jo laikymo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 10 d. pagrįstumo, akcentavo, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, todėl jam taikytinas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 15 priedas, šiame teisės akte nenumatyta galimybė suimtiesiems turėti sumuštinių keptuvę. Teismas apžvelgė Šiaulių TI paaiškinimus (pagamintą maistą termosuose atveža VšĮ „Bruneros“, maistas gaminamas ir tiekiamas pagal teisės aktų reikalavimus, valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir kt.). Akcentuota, kad minėtu laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius neatliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimų. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie užfiksuotus dienos maisto davinio tiekimo pažeidimus ar jų praktinės energetinės vertės neatitikimus, ir į tai, kad tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, teismas padarė išvadą, jog negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų laikymosi. Be to, iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. pažymos Nr. 61/04-1453 matyti, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos direktorių su skundais dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų. Kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas taip pat pakartotinai pabrėžė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į kameras. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo Šiaulių TI veiksmus pripažinti neteisėtais.

22. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo nusiskundimus ir Pravieniškių PN-AK paaiškinimus dėl pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. (skundo surašymo dienos) sąlygų, nenustatė pagrindo netikėti šio atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog gaminant maistą pareiškėjui buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, taigi, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK gaudavo nemokamą tinkamą maitinimą pagal fiziologines mitybos normas. Teismas apžvelgė atsakovo atstovo pateiktus pareiškėjo skundus (prašymus) ir atsakymus į juos: pareiškėjas 2020 m. gegužės 6 d. skundėsi dėl papildomo mokesčio dydžio už įstaigos parduotuvėje užsakytas prekes, 2020 m. kovo 25 d. skundėsi parduotuvėje pardavinėjamu nekokybišku aliejumi, 2019 m. liepos 17 d. reikalavo skirti vegetarišką maitinimą (byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo pataisos įstaigos pasiūlymu dėl valgiaraščio pakeitimo kreiptis į VšĮ „Bruneros“), 2020 m. vasario 26 d. reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad parduotuvėje negali nusipirkti alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus, 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. balandžio 16 d. 2020 m. balandžio 17 d. nurodė negalintis įsigyti aliejaus, vandens ir kitų užsakytų prekių, pareiškėjas taip pat prašė pateikti parduotuvėje turimų prekių asortimentą, skundėsi, kad maistas buvo dalinamas nehigieniškai, prašė pateikti informaciją, kas tvirtina prekių asortimentą parduotuvėse. Iš pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad Pravieniškių PN-AK nagrinėjo pareiškėjo skundus ir į juos atsakydavo. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir į kokius konkrečiai jo skundus nebuvo atsakyta. Teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas, jog jo skundai nenagrinėjami, taip pat pakartotinai atmetė nusiskundimus dėl kameroje netiekiamo karšto vandens, nenustatė neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

23. Teismas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad Departamentas neužtikrino tinkamo maitinimo pataisos įstaigose, atsižvelgė į šio atsakovo atstovo paaiškinimus, kad pareiškėjas nesikreipė į Departamentą būtent dėl netinkamo teisinio reguliavimo ar tinkamo maitinimo pataisos įstaigose neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas skundėsi Departamento direktoriui dėl to, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai nagrinėjo jo skundus, nors Pravieniškių PN-AK atsakymuose į pareiškėjo skundus buvo nurodyta raštų skundimo tvarka. Taigi, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus Departamento veiksmus.

24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų, jog jis dėl Ministerijos priimto Įsakymo prarado teisę naudotis elektrine sumuštinių keptuve ir nebegali tokiu būdu pasišildyti maisto, pagrįstumo, akcentavo, jog suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra nustatytas Įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1-20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1-20, 2.5, 20.3.1-20.3.13, 20.4.1-20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose, tarp leidžiamų turėti daiktų nėra sumuštinių keptuvės, o Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl ribojimų įsigyti vaisių ir daržovių, nes vaisiai ir daržovės yra greitai gendantis maisto produktas (tardymo izoliatoriuose nėra galimybės kiekvienam suimtajam sudaryti galimybes naudotis šaldytuvu), o apsipirkimas parduotuvėje yra tik papildomų mitybos poreikių tenkinimas. Teismas atkreipė dėmesį į Ministerijos paaiškinimus, jog šiais pakeitimais buvo siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad naudojantis sumuštinių keptuvėmis buvo daromi pažeidimai, buvo naudojamos techniškai netvarkingos keptuvės bei sumuštinių keptuvėse buvo slepiami draudžiami turėti daiktai.

Teismas atmetė pareiškėjo teiginius apie diskriminaciją, pabrėždamas, jog nuteistųjų ir suimtųjų įkalinimo sąlygų reglamentavimas skiriasi, kadangi skiriasi suėmimo laisvės atėmimo ar arešto bausmės tikslai, todėl skiriasi ir bausmės vykdymo tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos suteikia teisę Ministerijai tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, taip pat jų bendrą masę. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog jis, neturėdamas galimybės nusipirkti norimo produktų kiekio, patiria ypatingus dvasinius išgyvenimus, kadangi pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

Pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų nėra paneigta, tik nustatyti atitinkami ribojimai. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindė tik prielaidomis, kad tam tikri nepatogumai ar dvasiniai išgyvenimai gali atsirasti ateityje. Suimtieji gauna visavertį maitinimą, suimtųjų teise įsigyti maisto produktus yra tenkinami tik papildomi jų poreikiai, o pareiškėjo teiginiai, jog jis faktiškai negauna pakankamo maitinimo, neįrodyti. Pastebėta ir tai, kad kameros, kuriose laikomi suimtieji, nepritaikytos maisto ruošimui ir ilgesniam jo saugojimui, atsižvelgiant į tai apribotas ir maisto produktų sąrašas.

Taigi, pareiškėjo reikalavimai dėl aptartų Įsakymo dalių nepagrįsti.

25. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas atmestinas.

III. 26. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

27. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau nurodytas aplinkybes, jog jis buvo suimtas, vėliau kalinamas nuo 2016 m. lapkričio 22 d., jam nebuvo užtikrintas kokybiškas maistas, higieniškos maitinimo sąlygos, jis turėjo indus plauti šaltu vandeniu sanitariniame mazge. Teigia, kad jam buvo skirtas vegetariškai maitinimas, kurio vertė per dieną – 1,78 Eur (kadangi pareiškėjas negalėjo vartoti dalies maisto, tai maisto gaudavo už dar mažiau). Įsakymu uždraudus turėti elektrines sumuštinių keptuves, pareiškėjas neteko galimybės pasišildyti maisto, tuo pačiu aktu buvo uždrausta nusipirkti daugelį maisto produktų, o tiekiamas nemokamas maitinimas nė kiek nepagerėjo. Pareiškėjas mano, kad teismas neįsigilino į esamos problemos esmę.

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

29. Ministerija sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Teigia, kad pareiškėjo abstraktus nesutikimas su teismo sprendimu nesudaro pagrindo abejoti tokio teismo sprendimo teisėtumu.

30. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

31. Pravieniškių PN-AK vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, o apeliaciniame skunde nėra jokių svarių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo.

32. Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

33. Šiaulių TI tvirtina, kad apeliacinis skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes jame tik abstrakčiai pakartojami teismui jau anksčiau išdėstyti teiginiai, nenurodyta, kad kurie nors iš byloje esančių įrodymų buvo netinkami arba netinkamai įvertinti.

34. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

35. Departamento nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių, jog teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

36. Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

37. Vilniaus PN pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyti jokie objektyvūs argumentai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teismas tinkamai taikė teisės aktų normas ir vadovavosi teismų praktika, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

39. VšĮ „Bruneros“ teigia, kad pareiškėjas tik abstrakčiai pakartoja skundo argumentus, tačiau nepateikia jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti skundžiamu teismo sprendimu. Teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Handelshus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

41. UAB „Handelshus“ įsitikinimu, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais, apeliaciniame skunde iš esmės nepateikti nesutikimo su teismo sprendimu motyvai. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, išsamus ir detalus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.

43. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

44. Akcentuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

45. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, Departamento ir Ministerijos veiksmai buvo suderinami su teisės aktų reikalavimais, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą laikymo sąlygų apibūdinimą.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad daliai pareiškėjo reikalavimų taikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, pareiškėjas konkrečiais argumentais, įrodymais nepagrindė savo teiginių apie tiekiamą netinkamą maistą, nehigienišką maitinimą, taip pat jo skundų (prašymų) nenagrinėjimą, maitinimo organizavimas, vandens į kameras tiekimas atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjo argumentai nekėlė abejonių dėl Įsakymo teisėtumo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik bendrai apžvelgia pirmosios instancijos teismui pareikštas pretenzijas dėl laikymo sąlygų (nekokybiškas maistas, nehigieniškas maitinimas, kamerose nebuvo šilto vandens indams plauti, nebebuvo galimybės turėti sumuštinių keptuvę ir kt.). Pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas tik abstrakčiu, deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog teismas nesigilino į esamos problemos esmę. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokias bylos aplinkybes ar joje esančius dokumentus pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai arba iš viso neįvertino ir kuo grindžiami tokie argumentai. Pareiškėjas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie jo skundų (prašymų) išnagrinėjimą, šalto vandens tiekimo kamerose atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pan., taip pat padarytų išvadų, kad, pavyzdžiui, byloje nėra duomenų apie užfiksuotus dienos maisto davinio tiekimo pažeidimus ar jų praktinės energetinės vertės neatitikimus, tokių duomenų teismui nepateikė ir pareiškėjas. Aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikras savo laikymo sąlygas subjektyviai vertina kitaip nei teismas, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė