af8d376077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-197/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00629-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1; 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 30-11-9L-535 (toliau – ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) bei 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 30-S-13629 (toliau – ir 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas) ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendime jam nebuvo išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas vėl kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur pakartotinai išnagrinėjus jo skundą, buvo priimtas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčydamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 30-11-9L-535, pareiškėjas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, ir į tai, kad prašydamas atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas nepagrindė delsimo ginti savo pažeistas teises laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d., Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, jog pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir terminą skundui paduoti praleido dėl savo kaltės. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios ir pagrįstos, nelaikomos svarbiomis, todėl praleistas terminas skundui dėl reikalavimo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą neatnaujintinas. Netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, T. B. skundą dalyje dėl 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2012 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte Nr. 30-S-13629 pareiškėjui pateikta informacija apie sprendimą, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas nešioti ginklus, nurodė, kad minėtas raštas nėra pasekmes sukeliantis administracinis aktas. Šis 2012 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priimti atsisakyta.

III. 2012 m. gruodžio 31 d. atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti bei skundą priimti ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas savo teises gynė aktyviai, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisarui, nes minėtame 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendime nebuvo nurodyti apskundimo terminai bei apskundimo tvarka. Apskundimo tvarka nurodyta tik 2012 m. lapkričio 12 d. sprendime.

2. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis neatitinka teisingumo principų, nes pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad nėra išaiškinta apskundimo tvarka, atsisako priimti skundą.

3. Nors administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, skundžiamame 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatuota, kad administracinės teisės pažeidimas padarytas. Šiuo administraciniu aktu pažeidžiamas teisinės valstybės principas.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-146-423/2008.

5. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2012 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. N442-1245/2012 nustatytų aplinkybių, t. y., kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimas dėl T. B. nubaudimo buvo apskųstas apeliacine tvarka, byla išnagrinėta 2012 m. rugsėjo 14 d. ir nutraukta. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, priimdamas 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, rėmėsi neįsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Savo nesutikimą su atskiruoju skundu grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-146-423/2008 buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės.

2. Pranešimas dėl sprendimo panaikinti leidimą pareiškėjui nešiotis ginklus buvo 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 30-11-S-965 pateiktas pareiškėjo darbdaviui, UAB „G4S Lietuva“. Šiame pranešime be kita ko buvo išaiškinta, kad pareiškėjas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą gali apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą grindžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojančia individualiame administraciniame akte aiškiai nurodyti akto apskundimo tvarką ir tvirtina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendime apskundimo tvarka nebuvo nurodyta. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008. Pasak pareiškėjo, šioje byloje teisėjų kolegija atsižvelgė į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, sutrumpintą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo apskundimo terminą ir į tai, kad ginčytame sprendime nebuvo tinkamai išaiškinta apskundimo tvarka ir tokią situaciją vertino kaip objektyvią aplinkybę, sukliudžiusią pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.), todėl sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino jo apskundimo tvarkos turi būti vertinama, atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą.

Byloje nustatyta, kad ginčydamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pareiškėjas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, o prašydamas atnaujinti praleistą terminą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam ginti pažeistas teises po to, kai apie 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą jam buvo pranešta, iki 2012 m. lapkričio 2 d., kai pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ginčijamoje 2012 m. gruodžio 6 d. nutartyje Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, jog pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir terminą skundui paduoti praleido dėl savo kaltės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis aplinkybėmis, pateisinančiomis pareiškėjo nepakankamą rūpestingumą ir operatyvumą. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai pareiškėjas daug anksčiau galėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką ir kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis jam laiku pateikti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad terminą pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausančių, priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė