af8ad0aa-e18a-4d3a-a45c-350d94b7d799 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-16764-490/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09987-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.4.5.11; 3.5.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugsėjo 27 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. skundus dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis, kurio veiksmai skundžiami, M. P., (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“, A.

U.. Teismas nustatė: Kauno apylinkės teisme nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolio M. P. perduoti pareiškėjo D. U. skundai dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis, kurio veiksmai skundžiami, M. P., (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novakopa“, A. U.. Kartu su skundais teismui perduotos vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio M. P. kontoroje 2021 m. birželio 8 d. gauti skolininko D.

U. skundai dėl antstolio 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymo, kuriame nustatyta žemės sklypų ir gyvenamojo namo vertės ir 2021 m. birželio 1 d. patvarkymo dėl automobilių vertės nustatymo. 2021 m. birželio 9 d. gautas patikslintas skundas dėl 2021 m. birželio 8 d. pateiktų skundų patikslinimo. 2021 m. birželio 11 d. gautas 2021 m. birželio 10 d. skundas dėl 2021 m. birželio 10 d. patvarkymo paskirti ekspertizę. 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 9 d. skunduose nurodoma, kad 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 1 d. antstolio patvarkymai dėl turto vertės nustatymo yra neteisėti, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis.

Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančiÄ bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje, bendroji jungtinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkei, nėra objekto, kurio vertė turi bÅ«ti nustatyta. Kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima bÅ«tų įvertinti tik visÄ bendrÄ turtÄ , o ne konkrečiÄ skolininkui priklausančiÄ bendro turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).

Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigÄ , bet ir tolesnius iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtÄ varžytynėse pardavus už mažesnę kainÄ , negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas). IÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieÅ¡ka vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas bÅ«tų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebÅ«tų parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , o teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas kuo ekonomiÅ¡kiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 30 punktas).

Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai rodo, kad turi bÅ«ti įkainotas toks areÅ¡tuotas turtas, į kurį yra nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir vėliau vykdoma turto realizavimo procedÅ«ra.

Tuo tarpu visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areÅ¡tuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ieÅ¡kojimas yra nukreipiamas ne į visÄ skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrÄ turtÄ , o tik į skolininkui priklausančiÄ bendro turto dalį. Tai reiÅ¡kia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areÅ¡tavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje.

Ir prieÅ¡ingai, aiÅ¡kinimas, kad tuo atveju, kai areÅ¡tuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ turi bÅ«ti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę. PareiÅ¡kėjo nuomone, tuo atveju, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį ir ta dalis nėra nustatyta, antstolio pareiga įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ turi bÅ«ti vykdoma tada, kai remiantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis.

Skundais praÅ¡oma panaikinti antstolio 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 1 d. patvarkymus dėl turto vertės nustatymo. 2021 m. birželio 10 d. skunde nurodoma, kad antstolio 2021 m. birželio 10 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo yra neteisėtas, nes pagal CPK 667 straipsnį antstolis privalo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat ne tik idealiÄ jÄ , bet ir realiÄ jÄ turto dalį. PraÅ¡o panaikinti 2021 m. birželio 10 d. antstolio patvarkymÄ dėl ekspertizės paskyrimo. 2021 m. birželio 29 d. antstolio kontoroje gautas D.

U. skundas dėl antstolio veiksmų, tai yra dėl varžytynių paskelbimo. Skunde nurodoma, kad antstolio veiksmai neteisėti, kadangi antstolis paskelbė D. U. ir A. U. turto varžytynes, nors iÅ¡ieÅ¡koma asmeninė skola, D. U. atsiradusi iÅ¡ civilinių santykių. Antstolis negali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendros jungtinės nuosavybės, jei nėra vykdomojo raÅ¡to dėl antrojo sutuoktinio skolos, sutuoktinė A. U. nėra skolininkė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-1375-480/2019.

Antstolis gali vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik iÅ¡ D. U. turto ar jo dalies, be ne iÅ¡ jungtinės nuosavybės turto, kuriame nėra nustatyta skolininko dalis (CPK 666 straipsnis). Nagrinėjamu negali bÅ«ti taikoma CPK 666 straipsnio 2 dalies norma, nes D. U. atžvilgiu nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio, nėra iÅ¡ieÅ¡koma nusikaltimu padaryta žala. Vykdomojoje byloje be jokio teisinio pagrindo taikytas CPK 759 straipsnio prisijungimo institutas. D. U. nėra skolininkas antstolės S. V. vykdomame iÅ¡ieÅ¡kojime.

Antstolė S. V. negalėjo prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes toks prisijungimas neatitinka CPK 759 straipsnio sÄ lygų – nėra to paties skolininko, nėra vykdomojo dokumento, kuriame nurodytas tas pats skolininkas, kaip ir tame vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vyksta iÅ¡ieÅ¡kojimas, prie kurio siekiama prisijungti. Antstolė S. V. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. U., todėl prie antstolio M. P. vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo gali prisijungti tik tie antstoliai, kurie vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik iÅ¡ D. U.. Antstolio V.

K. vykdomame iÅ¡ieÅ¡kojime iÅ¡ D. U. yra pradėta turto padalinimo procedÅ«ra tarp sutuoktinių. Å i aplinkybė patvirtina, kad antstolis M. P. privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. birželio 15 d. patvarkymÄ dėl varžytynių paskelbimo, nes nėra nustatyta skolininko D. U. turto dalis bendrojoje nuosavybėje. 2021 m. liepos 8 d. antstolio kontoroje gautas D. U. skundas dėl antstolio veiksmų – varžytynių paskelbimo.

Skunde nurodoma, kad antstolio veiksmai neteisėti, nes antstolis paskelbė D. U. ir A. U. turto varžytynes, nors iÅ¡ieÅ¡koma asmeninė skola D. U., atsiradusi iÅ¡ civilinių santykių. Antstolis negali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendros jungtinės nuosavybės, jei nėra vykdomojo raÅ¡to dėl antrojo sutuoktinio skolos, sutuoktinė A. U. nėra skolininkė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-1375-480/2019. Antstolis gali vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik iÅ¡ D. U. turto ar jo dalies, be ne iÅ¡ jungtinės nuosavybės turto, kuriame nėra nustatyta skolininko dalis (CPK 666 straipsnis).

Å iuo atveju netaikytina CPK 666 straipsnio 2 dalis, kadangi D. U. atžvilgiu nėra priimta apkaltinamojo nuosprendžio, nėra iÅ¡ieÅ¡koma nusikaltimu padaryta žala. Vykdomojoje byloje be jokio teisinio pagrindo taikytas CPK 759 straipsnio prisijungimo institutas. Skunde praÅ¡o panaikinti 2021 m. birželio 29 d. antstolio patvarkymÄ dėl varžytynių paskelbimo, nes nėra nustatyta skolininko D. U. turto dalis bendrojoje nuosavybėje. PareiÅ¡kėjas D. U. teismui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodė, jog jo skunduose dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininku yra tik D.

U., yra be jokio teisinio pagrindo taikytas prisijungimo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo institutas, numatytas CPK 759 straipsnyje. D. U. nėra skolininku jokioje vykdomojoje byloje, vykdomoje antstolės S. V., antstolio V. K., ar jokio kito antstolio vykdomosiose bylose. Todėl akivaizdu, kad kiti antstoliai negalėjo prisijungti prie antstolio M. P. vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nes toks prisijungimas prie iÅ¡ieÅ¡kojimo neatitinka CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių sÄ lygų (antstoliai S. V. ir V.

K. vyko išieškojimus ne iš skolininko D. U., o iš jo sutuoktinės skolininkės A. U.). Taip pat akcentavo ir tai, kad antstolis M. P. privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tai vykdymo proceso metu nebuvo padaryta. Išieškotoja uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novakopa“ 2021 m. liepos 27 d. teismui pateikė papildomus įrodymus, taip pat nurodė, kad abiejų skolininkų A. U. ir D. U. skolos yra kildinamos iš tų pačių A.

U. nusikalstamų veiksmų, kuriais padaryta žala iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Novakopa“. Visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. BÅ«tent iÅ¡ Å¡io turto antstoliai M. P. ir S. V. siekia iÅ¡ieÅ¡koti lėšas UAB „Novakopa“ naudai. Skolininkas D. U. formaliais pagrindais skundžia kiekvienÄ antstolio M. P. patvarkymÄ , siekdamas vilkinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių procesus argumentuodamas, kad vykdomosios bylos dėl to iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ to paties turto yra vedamos pas skirtingus antstolius dėl skirtingų skolininkų, o turto dalys nėra nustatytos.

Toks formalus vykdomųjų veiksmų vilkinimas yra nenaudingas finansiÅ¡kai tiek ir iÅ¡ieÅ¡kotojui, tiek ir patiems skolininkams, bei laikytinas piktnaudžiavimu skolininkų procesinėmis teisėmis ir veikimas prieÅ¡ vykdymo proceso esmę ir jo tikslus, vengimas vykdyti įsiteisėjusios teismo sprendimus. Prašė skolininko D. U. skundus atmesti. Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas konstatuoja: Skundai atmetami. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Civilinės bylos ir teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P., vykdydamas 2020 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-1375-480/2019 dėl 50 559,87 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko U. D. iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Novakopa“, antstolės S. V. prisijungimÄ prie iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl 998 090,78 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A. U. iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Novakopa“, antstolio V. K. prisijungimÄ prie iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl 18 013,03 Eur ir 2 759,85 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės A.

U. išieškotojams AS Citadele bankui ir UAB „Julianus Inkaso“, vadovaudamasis CPK 675, 681 straipsniais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ir 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė skolininkų turto – žemės sklypų ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), ir automobilių vertes. 2021 m. birželio 10 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę 7/166 dalių turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti.

PareiÅ¡kėjas skundžia Å¡iuos antstolio veiksmus, motyvuodamas tuo, kad antstolio patvarkymai dėl turto vertės nustatymo yra neteisėti, kadangi antstolis nenustatė skolininkui priklausančios bendro turto dalies, kai turtas buvo įgytas santuokos metu ir jis priklauso bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, nėra objekto, kurio vertė turi bÅ«ti nustatyta. PareiÅ¡kėjo nuomone, antstolio patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo yra neteisėtas, nes pagal CPK 667 straipsnį antstolis privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat ne tik idealiÄ jÄ , bet ir realiÄ jÄ turto dalį.

Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi CPK 666 ir 667 straipsniuose numatyta, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ skolininko turto, tiek iÅ¡ turto, kuris yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis, tačiau CPK 667 straipsnio tvarka nustačius skolininko turto dalį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad antstolis negali nustatyti viso areÅ¡tuoto turto vertės, kol nėra nustatyta skolininko turto dalis jungtinėje nuosavybėje.

Tačiau pareiškėjo nurodomos teismų praktikoje nurodytos aplinkybės ir antstolio M. P. vykdymo procese esančios aplinkybės yra nevienodos, todėl negali būti taikomos šiame ginče. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas D. U. yra išieškotojos UAB „Novakopa“ skolininkas (antstolio M. P. vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo sutuoktinė A. U. yra išieškotojos UAB Novakopa skolininkė (antstolės S. V. vykdomoji byla (duomenys neskelbtini)), tai yra abu sutuoktiniai tos pačios išieškotojos UAB „Novakopa“ skolininkai. 2020 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos nuosprendžiu Nr. 1-146-397/2020 nustatyta, kad A. U. nusikalstama veika pasisavino lėšas iÅ¡ UAB „Novakopa“ ir už jas įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilius, registruotus sutuoktinio D. U. vardu. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 4 d. skolininkams D. U. ir A. U. pateikė siÅ«lymÄ nustatyti sutuoktiniams turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau skolininkai antstoliui nepateikė CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka turto pasidalinimo siÅ«lymo, taip pat nesikreipė į teismÄ dėl turto dalies nustatymo, tai yra patys skolininkai nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir imtis veiksmų, kad teismo sprendimas bÅ«tų įvykdytas kuo greičiau ir kreditoriui grÄ Å¾inta skola.

CPK 675, 681 straipsniuose numatyta antstolio pareiga nustatyti areÅ¡tuoto turto vertę, todėl antstolis 2021 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. birželio 1 d. patvarkymais nustatęs skolininkų turto vertes, nepažeidė vykdymo proceso normų. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas taip pat į turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas (CPK 666 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad tiek iÅ¡ D. U., tiek iÅ¡ A. U. iÅ¡ieÅ¡koma skola (žalos atlyginimas) iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Novakopa“. IÅ¡ A. U. nuskalstamos veikos gautomis lėšomis buvo įgytas abiejų sutuoktinių – žemės sklypai (duomenys neskelbtini), tai yra turtas, kurio vertinimÄ atliko antstolis CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ieÅ¡koma žala ir nusikaltimu padaryta žala iÅ¡ D. U. ir A. U. tos pačios iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai, kad turtas įgytas iÅ¡ nusikalstamos veikos, sutiktina su antstoliu, kad Å¡iuo ginčo atveju taikytina CPK 666 straipsnio 2 dalies norma ir turto dalių nustatymo procedÅ«ros atlikinėti nereikia.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006). Tik vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas bÅ«tų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko. Tais atvejais, kai remiantis vieÅ¡o registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali bÅ«ti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio praÅ¡ymÄ .

Vis dėlto nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarkÄ (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustatyti naudojimosi tvarkÄ turi bÅ«ti suinteresuotas skolininkas, nes, tÄ padarius, atsiranda galimybė jam priklausančiÄ turto dalį realizuoti už kuo aukÅ¡tesnę kainÄ .

Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iÅ¡jos bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su antstoliu, kad įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , pirmiausia, turi skolininkas (bendraturtis), teismai negali priskirti Å¡ios pareigos iÅ¡ieÅ¡kotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Narinėjamu atveju vykdymo procese susiklostė situacija kai civiline tvarka ir už nusikaltimu padalyta žala iÅ¡ D. U. ir A. U. iÅ¡ieÅ¡kotojos (nukentėjusio asmens) UAB „Novakopa“ naudai vykdo skirtingi antstoliai – M. P. ir S. V.. Abiejų sutuoktinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimai pas skirtingus antstolius nulėmė ne antstolio procesiniai veiksmai ar to paties iÅ¡ieÅ¡kotojo veiksmai, o bÅ«tent objektyvios aplinkybės – nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitęs reglamentavimas dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, tai yra nuo minėto laikotarpio iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojo atimta teisė pasirinkti sprendimÄ vykdantį antstolį, dokumentÄ vykdyti priskiria Antstolių informacinė sistema, kuri priskyrė du dokumentus tos pačios iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai iÅ¡ tų pačių teisinių santykių vykdyti skirtingiems antstoliams.

PareiÅ¡kėjas argumentuoja, kad antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininku yra tik D. U., yra be jokio teisinio pagrindo taikytas prisijungimo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo institutas, numatytas CPK 759 straipsnyje. Kaip jau minėta, 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020 nustatyta, kad A. U. nusikalstama veika pasisavino lėšas iÅ¡ UAB „Novakopa“ ir už neteisėtai įgytas lėšas įsigijo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) bei automobilius, registruotus sutuoktinio D.

U. vardu. Tame pačiame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad dalis žalos – 50 559,87 Eur UAB „Novakopa“ civiline tvarka jau yra prisiteisusi iÅ¡ D. U.. BÅ«tent iÅ¡ už nusikalstamu bÅ«du gautomis lėšomis įsigytÄ turtÄ Å¡iuo metu nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į abiejų sutuoktinių – skolininkų D. U. ir A. U. turtÄ . Å iuo atveju, antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vadovaudamasis CPK 666 straipsnio 2 dalies normomis, numatančiomis, kad nusikaltimu padalytos žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas taip pat į turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas.

Tokiu atveju turto atidalinimo procedÅ«ra neatliekama. Tiek iÅ¡ D. U., tiek iÅ¡ jo sutuoktinės A. U. iÅ¡ieÅ¡koma skola (žalos atlyginimas) tai pačiai iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB „Novakopa“. A. U. pripažinta kalta ir nuteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iÅ¡ D. U. žala priteista civiline tvarka Todėl teismas sutinka su antstoliu, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos objektyvios sÄ lygos vykdymo procese taikyti CPK 666 straipsnio 2 dalį: skola priteista iÅ¡ abiejų sutuoktinių tai pačiai iÅ¡ieÅ¡kotojai;

žalos atlyginimas priteistas iÅ¡ abiejų sutuoktinių; teismo nuosprendžiu konstatuota, kad turtas įsigytas už nusikalstamu bÅ«du gautas lėšas. CPK 759 straipsnis numato, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu ar antstolio iniciatyva prisijungimÄ prie iÅ¡ieÅ¡kojimo, vykdomo skirtingu antstolių iÅ¡ to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis Å¡ia CPK norma, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ to paties skolininko turto, tai yra D.

U. ir A. U. yra UAB „Novakopa“ skolininkai, iÅ¡ kurių jau vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡ieÅ¡kojimas pradėtas iÅ¡ abiejų skolininkų bendros nuosavybės, todėl CPK 759 straipsnio prasme nereikia atlikinėti turto padalinimo procedÅ«ros, nes iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ tų pačių skolininkų dvi skolos tos pačios kreditorės naudai. IÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. U. ir A. U. esmė yra atstatyti UAB „Novakopa“ pažeistas teises ir grÄ Å¾inti žala padarytus nuostolius. CPK 759 straipsnis numato, kad vykdymo procesÄ padaryti greitÄ , ekonomiÅ¡kÄ ir efektų, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ to paties turto ir tų pačių skolininkų yra apjungiamas ir vykdomas ne atskirai skirtingų antstolių ir dalimis, o bendrai.

Tokiu bÅ«du realizuojamas ir kitas vykdymo proceso tikslas – turtas neskaidomas, realizuojamas visas ir siekiama realizuojant gauti kuo aukÅ¡tesnę kainÄ , kas užtikrinÄ tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininkų interesus. PareiÅ¡kėjo skundų argumentai, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ A. U. nėra vykdomas antstolio M. P. vykdomojoje byloje, yra nepagrįstas, kadangi jis yra vykdomas ir yra prisijungta prie vykdomo iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 759 straipsnis). PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad antstolio V. K. vedamoje vykdomojoje byloje jau pradėtas turto padalinimo procesas jokios įtakos neturi, nes antstolis V.

K. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl asmeninės D. U. skolos, o Å¡iuo ginčo atveju vykdomas žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ abiejų sutuoktinių D. U. ir A. U. tos pačios iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Novakopa“ naudai. Dėl kitų skundų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esmės skundžiamų patvarkymų panaikinimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti skundžiamus antstolio M. P. patvarkymus. Teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, nutaria: PareiÅ¡kėjo D. U. skundus dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis, kurio veiksmai skundžiami, M. P., (iÅ¡ieÅ¡kotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Novakopa“, A. U., atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti antstoliui M. P.. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Damulienė