af8864a4-fbcc-409b-980e-7fdb88a61382 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I-1280-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02611-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedaf8864a4-fbcc-409b-980e-7fdb88a61382 · Regionų administracinis teismas: Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I-1280-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02611-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas D. S. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (2-6 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Atsakovas, Å iaulių TI), 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-11-05 iki 2016-11-01 nepriimtinomis sÄ lygomis, nesuteikiant vienam asmeniui teisÄs aktais nustatyto 3,6 kv. m. ploto.
TrÅ«ko apÅ¡vietimo, tiek natÅ«ralaus, tiek dirbtinio, negalÄjo normaliai skaityti ir raÅ¡yti. Kamerose buvo didelÄ drÄgmÄ, nebuvo galimybių iÅ¡siskalbti rÅ«bus ir juos iÅ¡sidžiovinti. Tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros, kitiems asmenims matant negalÄjo atlikti gamtinių reikalų. Nebuvo atskiros tualeto ventiliacijos, kamerose dvelkÄ nemalonus kvapas. DÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ psichologinį sukrÄtimÄ , pablogÄjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas.
GavÄs atsakovo atsiliepimÄ pareiÅ¡kÄjas teismui pateikÄ raÅ¡ytinius atsikirtimus, kuriuose nurodÄ, kad jo buvimo laikotarpiu sanitariniai mazgai kamerose buvo atitverti tik iÅ¡ vienos pusÄs, neturÄjo lÄšų susimokÄti už skalbimo paslaugÄ , todÄl buvo priverstas vaikÅ¡Äioti murzinas ir tai žeidÄ jo teises (68-72 b. l.). PareiÅ¡kÄjui apie teismo posÄdį praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant (6, 66, 74-75 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (66 b. l.), pateikÄ teismui atsiliepimÄ (11-17 b. l.), kuriame praÅ¡Ä skundÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant.
NurodÄ, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. PareiÅ¡kÄjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-11-10 iki 2016-11-01 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 3,22 iki 17,9 kv. m.
Nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m), atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Matyti, kad pareiÅ¡kÄjui visas dienas, iÅ¡skyrus pusdienį, tekÄs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvÄs atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praÄjimas atitvertas durimis arba erdves skirianÄia nepermatoma užuolaida.
Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užÄjÄ pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojanÄio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ kalinÄių asmenų privatumÄ . Jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengÄsis piktybiÅ¡kai stebÄti pareiÅ¡kÄjÄ naudojantis sanitariniu mazgu, nÄra. Atsakovas nurodo, kad KalÄjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, jog TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todÄl analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Kamerose langai vÄdinimui pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijÄs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams, kurie dÄl pastato statuso yra negalimi. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus, kameros remontuojamos periodiÅ¡kai, taÄiau remontas dažniausiai bÅ«na trumpalaikis dÄl paÄių kamerose kalinÄių asmenų, kurie nepalaiko ne tik Å¡varos kamerose, bet ir gadina jų inventorių.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisÄs aktai nenumato, jog laisvÄs atÄmimo vietose kalinamiems asmenims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas įsakymas Nr. 1/10-210, kuriuo patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninÄs patalynÄs skalbimo tvarkos apraÅ¡as, 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as bei 2015-11-02 įsakymas dÄl tvarkos apraÅ¡o papildymo, kuriuo nustatyta, kad įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis asmeninÄje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip tris mÄnesius neturi pinigų.
Ä®staiga suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynÄ, taÄiau nÄra atsakingas už tai, kad dÄl tam tikrų priežasÄių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga. PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.
PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
NeturtinÄ Å¾ala priteisiama konkreÄiu atveju nustaÄius, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. PareiÅ¡kÄjo D. S. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo.
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinÄs atsakomybÄs atvejį, kai žala atlyginama dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. Reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.
NeteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmÄ konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
IÅ¡ byloje esanÄios 2018-11-20 pažymos Nr. 60/09-71436 (19-27 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas D. S. Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinÄjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-11-10 iki 2016-11-01, viso 343 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 6, 19, 44, 28, 27, 20, 86, 66 ir 26, vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 3,22 iki 17,92 kv. m. Taigi 342 dienas pareiÅ¡kÄjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, taÄiau 2015 m. lapkriÄio 10 d. dalį dienos kameroje Nr. 6 pareiÅ¡kÄjui teko tik 3,22 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m.
Kadangi iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kÄjas tÄ dienÄ buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nÄra galimybių, atsakovas pateikÄ duomenis tik apie kameroje buvusių asmenų skaiÄių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., 2018-11-20 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kÄjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas vienÄ dienÄ buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktų reikalavimus kamerų plotui.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakyme Nr. V-124 nÄra nurodyta, kad apskaiÄiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turÄtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, taÄiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavÄs duomenis apie kamerų, kuriose nagrinÄjamu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, dydžius (19-27 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (29-29 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaiÄių (1-7), nustatÄ, kad kameroje Nr. 6, kai joje buvo laikomi 7 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (22,55 kv. m.) atÄmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,653 kv. m.) pareiÅ¡kÄjui teko 2,98 kv. m, t.y. mažiau negu 3 kv. m.
Kai Å¡ioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys, taip pat kamerose Nr. 20 ir 66, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, ir kameroje Nr. 27, kai joje buvo laikomi 4 asmenys, iÅ¡ kamerų ploto atÄmus sanitarinių mazgų plotÄ pareiÅ¡kÄjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kitose pareiÅ¡kÄjo laikymo kamerose (Nr. 19, 44, 28, 86 ir 26) bei kamerose Nr. 20, 66 ir 27, kai jose buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atÄmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kÄjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m.
Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ kameroje Nr. 6 (5,76 kv. m - 30-33 b. l.), matosi, kad tÄ dienÄ , kai kameroje buvo laikomi 7 asmenys, pareiÅ¡kÄjui teko tik 2,16 kv. m laisvo kameros ploto, taigi jo galimybÄ judÄti kameroje tÄ dienÄ buvo itin suvaržyta ir jis dÄl to galÄjo patirti neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad kamerose trÅ«ko apÅ¡vietimo, tiek natÅ«ralaus, tiek dirbtinio, buvo didelÄ drÄgmÄ. Atsakovas į bylÄ pateikÄ du Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (52-58 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad buvo patikrintos tik dvi pareiÅ¡kÄjo laikymo kameros Nr. 27 ir 44. 2015 m. gruodžio 16 d. operatyviosios valstybinÄs visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs atlikimo metu tikslu įvertinti pareiÅ¡kÄjų skunduose minimus faktus dÄl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI, buvo iÅ¡matuota dirbtinÄ apÅ¡vieta ir kameroje Nr. 44, nustatyta, kad dirbtinÄs apÅ¡vietos parametrai atitiko higienos normos reglamentuojamus, santykinÄ oro drÄgmÄ patikrinimo metu Å¡ioje kameroje nebuvo matuojama (52-55 b. l.). 2016 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu nei santykinÄ oro drÄgmÄ, nei dirbtinÄ apÅ¡vieta tikrinamose kamerose, tame tarpe ir Nr. 27, taip pat nebuvo matuojama (56-58 b. l.).
PareiÅ¡kÄjas kameroje Nr. 44 buvo laikomas nuo 2015-11-24 iki 2015-12-01, 2015 m. gruodžio 16 d. atlikto patikrinimo duomenys paneigÄ pareiÅ¡kÄjo teiginį dÄl netinkamos dirbtinÄs apÅ¡vietos Å¡ioje kameroje. Atsakovas nepateikÄ duomenų apie santykinÄs oro drÄgmÄs ir dirbtinÄs apÅ¡vietos atitikimÄ higienos normos reikalavimams visose pareiÅ¡kÄjo laikymo kamerose, nors pagal įrodinÄjimo naÅ¡tos bylose dÄl žalos atlyginimo taisyklÄ (2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai.
Atsižvelgdamas į minÄtÄ teismų praktikoje nurodytÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI kamerose buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ 14 punkto, reglamentuojanÄio dirbtinį patalpų apÅ¡vietimÄ (iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 44), ir 16 punkto, reglamentuojanÄio santykinÄ oro drÄgmÄ, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisÄtus veiksmus.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natÅ«ralaus patalpų apÅ¡vietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todÄl konstatuoti higienos normos pažeidimo dÄl galimai netinkamos natÅ«ralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, apÅ¡vietos teismas neturi pagrindo. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Å iaulių TI tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros, kitiems asmenims matant negalÄjo atlikti gamtinių reikalų, nebuvo atskiros tualeto ventiliacijos, dvelkÄ nemalonus kvapas.
RaÅ¡ytiniuose atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimÄ pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jo buvimo laikotarpiu sanitariniai mazgai kamerose buvo atitverti tik iÅ¡ vienos pusÄs. Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. KalÄjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojo iki 2017-01-01) tardymo izoliatorių kamerų sanitariniuose mazguose turÄjo bÅ«ti klozetas arba unitazas, praustuvÄ. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja. Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvÄs atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praÄjimas atitvertas durimis arba erdves skirianÄia nepermatoma užuolaida.
IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelÄs (28-29 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvÄrimo konstrukcijos pareiÅ¡kÄjo laikymo kamerose mÅ«rinÄs arba pagamintos iÅ¡ OSB ar PDF plokÅ¡tÄs, sienelių aukÅ¡tis â nuo 1,78 m iki 2,37 m, taÄiau lentelÄje nenurodyta, kokiu bÅ«du įÄjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvÄs, be to, atkreiptinas dÄmesys, kad sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelÄ sudaryta tik 2017-06-01, t.y. užfiksuota tuo metu kamerose buvusi situacija, o pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2015-11-10 iki 2016-11-01.
Kitų duomenų, paneigianÄių pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes dÄl sanitarinių mazgų kamerose įrengimo jo laikymo laikotarpiu, atsakovas nepateikÄ. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis ar užuolaida, pripažįstama, kad pareiÅ¡kÄjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1851-502/2018). TaÄiau EŽTT yra konstatavÄs, kad gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.).
Å iuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, kad sanitariniai mazgai jo laikymo laikotarpiu buvo atitverti tik iÅ¡ vienos pusÄs, ir kurių atsakovas nepaneigÄ, laikytina, jog pareiÅ¡kÄjui Å iaulių TI kamerose naudojantis sanitariniu mazgu privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas, nes kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, be to, kamerose galÄjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti su tuos susijusius nepatogumus, o tuo paÄiu ir neturtinÄ Å¾alÄ .
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Å iaulių TI kamerose nebuvo galimybių iÅ¡siskalbti rÅ«bų ir jų iÅ¡sidžiovinti, neturÄjo lÄšų susimokÄti už skalbimo paslaugÄ , todÄl buvo priverstas vaikÅ¡Äioti murzinas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.
Atsakovas atsiliepime nurodÄ, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynÄ. IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matosi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninÄs patalynÄs skalbimo tvarkos apraÅ¡e, 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡e bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildyme (43-50 b. l.) nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninÄ patalynÄ yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitÄ pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninÄse sÄ skaitose esanÄius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mÄnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninÄje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustaÄius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mÄnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje.
Byloje nÄra duomenų, kad dÄl asmeninių drabužių ar asmeninÄs patalynÄs skalbimo pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynÄ, kad pareiÅ¡kÄjas neturÄjo pinigų asmeninÄje sÄ skaitoje, bet Å iaulių TI administracija vis tiek atsisakÄ skalbti jo asmeninius drabužius, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas dalyje dÄl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog dÄl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI pablogÄjo jo sveikata. IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje (63 b. l.) matosi, kad pirminÄs gydytojų apžiÅ«ros metu 2015-11-11 pareiÅ¡kÄjui buvo atlikta krÅ«tinÄs lÄ stos rentgenograma, nustatyta, kad plauÄiai be karkalų, gydymas nereikalingas, taÄiau jau nuo 2016-02-02 pareiÅ¡kÄjas pradÄjo pastoviai skųstis kosuliu ir dusimu, kitais negalavimais, buvo konsultuojamas medikų, gydomas vaistais, ir ta aplinkybÄ, kad jis visÄ buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turÄjo sveikatos problemų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent netinkamos laikymo sÄ lygos galÄjo lemti pareiÅ¡kÄjo sveikatos pablogÄjimÄ , ir jam objektyviai reikÄjo geresnių kalinimo sÄ lygų nei sveikiems asmenims, konkreÄiai â higienos normos reikalavimus atitinkanÄių gyvenimo sÄ lygų Å iaulių TI kamerose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybÄ, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalÄdamas pas atsakovÄ aukÅ¡Äiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaiÄiuotinÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
PareiÅ¡kÄjo laikymas kamerose, neatitinkanÄiose higienos normos reikalavimų (343 dienos), vienÄ dienÄ pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, visÄ laikymo laikotarpį neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, iÅ¡ jų nuolat sklindantis nemalonus kvapas sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Kita vertus, nagrinÄjamu atveju nÄra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â 3000 Eur. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dÄl kamerų bÅ«klÄs ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, nesiskundÄ (51 b. l.), nenurodo, kodÄl patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina bÅ«tent tokia suma.
Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , atsižvelgÄs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-05-09 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-931-520/2018, 2018-10-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2613-552/2018, 2019-02-02 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1080-662/2019 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina suma yra 1500 Eur.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui D. S. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1500,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priÄmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. TeisÄja JarÅ«nÄ SedalienÄ