af86df20-462a-403e-a75d-e6414ee69943 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-891/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66582-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.4.6.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gretai Karmazienei, Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, nuteistajam I.

Å . (I. Å .), jo gynėjai advokatei Gintarei LeÅ¡kevičienei, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Liutaurui LukoÅ¡iui, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. Å ., Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro (toliau ir – prokuroras) G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I.

Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Baudžiamoji byla dalyje dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš I.

Å . priteista A. K. naudai 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. I. Å . nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , tinklalapyje www.aruodas.lt patalpino skelbimÄ dėl, neva, parduodamo namo, o bÅ«tent: melagingai nurodęs, kad parduoda jam nuosavybės teise priklausančius namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), už 170 000 Eur, bei melagingai praneÅ¡damas nukentėjusiajam A.

K. dėl faktinių ir teisinių kliūčių parduoti namÄ ir žemės sklypÄ nebuvimo, kas turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ A. K. apsisprendimui 2017 m. spalio 13 d. perduoti I. Å . 5 000 Eur grynųjų pinigų sumÄ per jo interesams pagal notaro patvirtintÄ 2016 m. lapkričio 16 d. įgaliojimÄ atstovaujančiÄ motinÄ N. T., ir 2017 m. lapkričio 7 d. bankiniu pavedimu pervesti į I. Å . „Swedbank“, AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 60 000 Eur sumÄ už, neva, parduodamÄ namÄ ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), gavęs pinigus jų negrÄ Å¾ino, panaudodamas juos savo reikmėms, ir namo su žemės sklypu nepardavė, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 65 000 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sukliudžiusių iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , o skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neatsižvelgė į formuojamÄ teismų praktikÄ , todėl netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 20 straipsnio 5 dalis), teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių, reikÅ¡mingų jo (apelianto) veikos kvalifikavimui, iÅ¡nagrinėjimu, įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į jų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ .

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ydingai interpretavo teismų praktikÄ ir nevisapusiÅ¡kai įvertino Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o tai lėmė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai jo (apelianto) veikoje yra nustatyti.

4. Apeliantas, cituodamas ir akcentuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ sukčiavimo bylose, teigia, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das – esminė apgaulė ir subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia turi bÅ«ti nustatomi visais atvejais. Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, anot apelianto, matyti, kad jo naudotos esminės apgaulės – esminio sukčiavimo požymio – mechanizmas, jos turinys visiÅ¡kai neatskleistas, liko neaiÅ¡ku, kokiÄ esminę apgaulę, lėmusiÄ svetimo turto perleidimÄ jam (apeliantui), jis panaudojo.

Apelianto teigimu, kaltinamajame akte, taip pat ir skundžiamame nuosprendyje pažodžiui perraÅ¡ytos, neva, nustatytos aplinkybės, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad jis iÅ¡ viso neketino parduoti namo ir tinklapyje patalpino melagingÄ skelbimÄ dėl namo pardavimo tikėdamasis, kad atsiras pirkėjas, kuris be pirkimo-pardavimo sutarties perves jam (apeliantui) pinigus, o jis (apeliantas) po to namo neparduos ir pinigus pasisavins, prieÅ¡tarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir elementariai logikai.

5. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie namo ir žemės sklypo pardavimo aplinkybes. Apgauti A. K. jis neplanavo ir nenorėjo, tačiau negalėjo eiti prieÅ¡ tėvo valiÄ , todėl namo A. K. nepardavė. AnalogiÅ¡kus parodymus dėl namo pardavimo aplinkybių, pasak apelianto, davė ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti N. T. bei L. Å . (L. Å .). Aplinkybę, kad namas realiai ir ilgÄ laikÄ buvo pardavinėjamas, anot apelianto, patvirtina ir kita bylos medžiaga, kaip antai, įgaliojimas N. T. parduoti jam (apeliantui) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kuris buvo sudarytas dar 2016 m. lapkričio 16 d., skelbimai tinklalapyje www.aruodas.lt apie parduodamÄ namÄ buvo talpinami ilgÄ laikÄ â€“ pirmÄ kartÄ skelbimas su pradine 210 000 € kaina buvo patalpintas 2015 m. gegužės mėnesį, po to kaina buvo mažinama, 2017 m. vasario mėnesį kaina buvo sumažinta iki 200 000 Eur, 170 000 Eur kaina buvo nustatyta tik 2017 m. rugsėjo mėnesį.

Apelianto įsitikinimu, visos Å¡ios aplinkybės paneigia, jog jis namo iÅ¡ viso neketino parduoti ir tinklalapyje www.aruodas.lt patalpino melagingÄ skelbimÄ apie, neva, parduodamÄ namÄ ir žemės sklypÄ , kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte ir atkartota skundžiamame nuosprendyje. Jo manymu, bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad namas ir žemės sklypas iÅ¡ tikrųjų buvo parduodami bei ilgÄ laikÄ pardavinėjami, tarp N. T., veikusios pagal jo (apelianto) įgaliojimÄ , ir nukentėjusiojo A. K. 2017 m. spalio 13 d. sudaryta rezervacijos sutartis nebuvo apgaulinga ar fiktyvi, nukentėjusysis nebuvo suklaidintas dėl jokių esminių aplinkybių, susijusių su namo pardavimu, tai yra jis nebuvo suklaidintas nei dėl parduodamo namo, nei dėl namo savininko – jo (apelianto) tapatybės, nei dėl jo (apelianto) įgalioto asmens – N. T. tapatybės, nei dėl aplinkybės, kad namas yra įkeistas bankui, tai yra jokia esminė apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudota.

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai neatskleista, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jo apgaulė, lėmusi esminę Å¡ios bylos aplinkybę – nukentėjusiojo A. K. apsisprendimÄ pervesti didelę pinigų sumÄ , tai yra 60 000 Eur, į jo (apelianto) sÄ skaitÄ iki notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ir tai padaryta dėl to, kad tokios apgaulės nebuvo, jokie jo (apelianto) padaryti veiksmai A. K. apsisprendimui dėl turto perdavimo iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo esminės ir lemiamos įtakos neturėjo.

6. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis (apeliantas) bÅ«tų turėjęs iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tiesioginę tyčiÄ užvaldyti didelės vertės svetimÄ , nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtÄ (pinigus), tai yra, kad bÅ«tų iÅ¡ anksto žinojęs, jog nukentėjusysis A. K. prieÅ¡ notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ perves į jo (apelianto) sÄ skaitÄ 60 000 Eur ir kad jis (apeliantas) bÅ«tų turėjęs iÅ¡ankstinį ketinimÄ Å¡iuos pinigus pasisavinti, o namo ir žemės sklypo neparduoti.

Pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog A. K. ir jo (apelianto) įgaliotas asmuo N. T. 2017 m. spalio 13 d. pasirašė rezervacijos sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas A. K. Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ sumoka rezervavimo mokestį – 5000 Eur, o jis (apeliantas) įsipareigoja parduoti turtÄ tik pirkėjui už 170 000 Eur, notarinę pirkimo–pardavimo sutartį pasiraÅ¡yti iki 2017 m. gruodžio 1 d., o pirkėjas A. K. įsipareigoja likusiÄ sumÄ už turtÄ sumokėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ir (arba) pateikti kredito įstaigos garantinį raÅ¡tÄ .

Anot apelianto, Å¡iÄ sutartį nukentėjusysis A. K. parengė pats, jÄ pasirašė laisva valia, tai yra buvo susipažinęs su visomis sutarties sÄ lygomis, jas suprato ir su jomis sutiko, suvokė, kad likusius pinigus už ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ turi sumokėti tik notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Tik tuo pat metu, anot apelianto, ir jis (apeliantas) pagal Å¡iÄ sutartį galėjo tikėtis gauti likusius pinigus už parduodamÄ turtÄ , todėl negalėjo turėti iÅ¡ankstinės tyčios pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o namo neparduoti.

Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo veiksmus iÅ¡ esmės pagrindžia iÅ¡ankstinės apgaulės buvimas, tai yra, jog jis žinojo, kad turtas yra įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiÅ¡kino, kad jokių problemų nebus ir leido sandoriui tęstis, žinojo, kad pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks, bet norėdamas gauti pinigų tęsė derybas, yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Teigia, kad banko sutikimas parduoti hipoteka įkeistÄ turtÄ buvo gautas, joks terminas banko leidimui sudaryti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pasibaigęs nebuvo, tiesiog minimas banko raÅ¡tas galiojo tik 30 dienų nuo jo iÅ¡davimo dienos, be to, jis (apeliantas) pats sandorio sudaryme nedalyvavo, tuo metu gyveno užsienyje, visus reikalus, susijusius su namo pardavimu, tvarkė jo įgaliotas asmuo N. T., o jis pats su nukentėjusiuoju nei karto nebuvo susitikęs, tad negalėjo jam aiÅ¡kinti, kad jokių problemų nebus ir leisti sandoriui tęstis, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, taip pat negalėjo žinoti, kad banko sutikimas parduoti turtÄ , kuris buvo pas N. T. ir kurį ji, kaip parodė teismo posėdžio metu, kartu su visais kitais sandoriui sudaryti reikalingais dokumentais atidavė pirkėjui A.

K., kuris jį pateikė notarui, sutartÄ sandorio dienÄ jau bus pasibaigęs. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad banko sutikimo terminas yra pasibaigęs, jam tapo žinoma tik N. T. 2017 m. lapkričio 8 d. sutartu laiku nuvykus pas notarÄ pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutarties, kur ji apie tai buvo informuota ir tuomet jam pranešė telefonu. Be to, tÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2017 m. lapkričio 8 d., jo (apelianto) praÅ¡ymu „Swedbank“ iÅ¡davė naujÄ leidimÄ dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, tačiau apie tai skundžiamame nuosprendyje nutylima.

Apelianto manymu, reikÅ¡minga ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis bÅ«tų daręs kokį nors poveikį nukentėjusiajam iÅ¡ anksto, tai yra iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, pervesti jam (apeliantui) kokiÄ nors dalį pinigų už namÄ ir žemės sklypÄ , tai A. K. padarė savo iniciatyva. Be to, aplinkybę, kad jis (apeliantas) 2017 m. lapkričio 8 d. net nenumanė, jog sandoris gali neįvykti patvirtina ir tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ 26 500 Eur iÅ¡ A. K. jam pervestų 60 000 Eur pagal jo įgalioto asmens N. T. praÅ¡ymÄ banko nuskaičiuoti prieÅ¡laikiniam paskolos grÄ Å¾inimui, kadangi tai buvo reikalinga Å¡ios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, nes A.

K. gaunamo kredito suma namo pirkimui buvo tik 100 000 Eur, kurios neužteko jo (apelianto) tuo metu turimo kredito padengimui. Jeigu jis bÅ«tų žinojęs ir planavęs, kad namo pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks ir to norėjęs, jam nebuvo jokio reikalo prieÅ¡ laikÄ grÄ Å¾inti bankui kreditÄ 26 500 Eur sumai, galėjo toliau mokėti kasmėnesines įmokas, prieÅ¡laikinis kredito grÄ Å¾inimas buvo reikalingas iÅ¡imtinai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas į visas Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.

7. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir A. K. elgesio paties nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijaus aspektu ir dėl jo skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, nors Å¡iuo atveju akivaizdu, kad lemiamÄ Ä¯takÄ susidariusiai nukentėjusiajam nepalankiai situacijai turėjo ne jo (apelianto) kažkokia apgaulė, o paties nukentėjusiojo A. K. nerÅ«pestingas ir neatidus elgesys. Apelianto manymu, Å¡ioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad nukentėjusysis A.

K. dėl savo amžiaus, gyvenimiÅ¡kos patirties, gyvenimo bÅ«do, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių bÅ«tų silpnoji (pažeidžiama) Å¡alis, tai yra toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti ir jam civilinių santykių dalyvio atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus visa apimtimi nebÅ«tų taikytinas. PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis A. K., apelianto manymu, yra iÅ¡silavinęs ir didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis žmogus, be to, turėjo į pagalbÄ pasikvietęs nekilnojamojo turto agentÄ , todėl jo elgesys dienÄ prieÅ¡ numatomos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ pervedant didelę pinigų sumÄ vertintinas kaip itin nerÅ«pestingas, neatitinkantis apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijaus.

Norėdamas įmokėti dalį pinigų už perkamÄ namÄ iki notarinės sutarties pasiraÅ¡ymo, nukentėjusysis, elgdamasis apdairiai ir rÅ«pestingai, Å¡iuos pinigus turėjo įneÅ¡ti ne į jo (apelianto), o į notaro depozitinę sÄ skaitÄ .

8. Pažymi ir tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad jis bÅ«tų sÄ moningai sudaręs tokiÄ situacijÄ , kuri bÅ«tų esmingai apsunkinusi nukentėjusiojo galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis: nukentėjusiajam A. K. jo asmenybė, jo gyvenamoji vieta buvo žinoma, dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusysis nebuvo suklaidintas, jokių neteisingų duomenų jis nukentėjusiajam nenurodė, jokių dokumentų nesuklastojo, siekė susitarti dėl pinigų grÄ Å¾inimo.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po neįvykusio sandorio jis dingo ir nukentėjusysis A. K. niekaip negalėjo su juo susisiekti, pasak apelianto, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jis elektroniniais laiÅ¡kais bendravo tiek su nukentėjusiuoju, tiek su jo žmona, dėjo visas pastangas įtikinti tėvÄ sutikti sudaryti sandorį už su nukentėjusiuoju sutartÄ kainÄ , nes už tokiÄ kainÄ , už kokiÄ tėvas pageidavo parduoti namÄ , kuris buvo Å¡eimos turtas, o jis (apeliantas) jo savininku tapo tik nepalankiai susiklosčius tėvo verslo reikalams ir iÅ¡kilus grėsmei šį namÄ prarasti, jo niekas nepirko.

Apelianto teigimu, nors namas nuosavybės teise priklauso jam, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis galėjo prieÅ¡intis tėvo, kuris šį namÄ pradžioje nupirko, jį įrengė, valiai. Be to, nepavykus perkalbėti tėvo, jis iÅ¡ karto elektroniniu paÅ¡tu susisiekė su nukentėjusiuoju ir paaiÅ¡kino jam susiklosčiusiÄ situacijÄ , bandė tartis dėl galimybės grÄ Å¾inti pinigus dalimis, tačiau nukentėjusysis nesutiko ir net nesulaukęs termino, iki kada pagal rezervacijos sutartį jis (apeliantas) buvo įsipareigojęs sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (gruodžio 1 d.), 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Vilniaus apygardos teismÄ .

Pasak apelianto, jis pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o tai taip pat patvirtina, kad niekur nedingo, nuo nukentėjusiojo nesislapstė. Tokiu bÅ«du jis savo sÄ moningais veiksmais niekaip nesumenkino nukentėjusiojo galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, kÄ nukentėjusysis A. K. sėkmingai ir padarė. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius civilinio pobÅ«džio santykius, tuo pažeisdamas proporcingumo principÄ , tai yra reikalavimÄ taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau nei tai yra bÅ«tina numatytiems tikslams pasiekti.

9. Dėl bausmės apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepritaikęs jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai bei neteisėtai neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Apelianto teigimu, pagal teismo nustatytas aplinkybes jo nusikalstama veika prasidėjo nuo tada, kai jis, neva, patalpino melagingÄ skelbimÄ apie parduodamÄ namÄ ir žemės sklypÄ , taigi iÅ¡ esmės nuo 2015 m. gegužės mėnesio, kuomet skelbimas buvo patalpintas pirmÄ kartÄ , o blogiausiu atveju – 2017 m. rugsėjo mėnesio, kuomet skelbimas buvo redaguotas nurodant 170 000 Eur kainÄ .

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad dėl namo pirkimo kreipėsi ir pradėjo derybas dėl jo pirkimo 2017 m. rugsėjo mėnesį. Todėl, jeigu jis, kaip teigia apylinkės teismas, namo realiai niekada neketino parduoti ir skelbimas bei derybos su nukentėjusiuoju buvo apgaulė, tuomet nusikalstamÄ veikÄ jis pradėjo daryti vėliausiai 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet dar galiojo BK 75 straipsnio redakcija, leidžianti už sunkius nusikaltimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju nesvarbu, kad nusikaltimas, anot pirmosios instancijos teismo, buvo baigtas, tai yra padariniai atsirado, jau galiojant naujai BK 75 straipsnio redakcijai, neleidžiančiai už sunkius nusikaltimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi susiklosčius situacijai, jog nusikalstamos veikos pradėjimo ir jos darymo metu galiojo Å¡velnesnę atsakomybę numatantis ir asmens teisinę atsakomybę palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (BK 3 straipsnio 2 dalis), turi bÅ«ti taikomas Å¡is įstatymas.

10. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį ir paskirti I. Š. didesnę laisvės atėmimo bausmę, priteisti proceso išlaidas.

11. Nukentėjusiojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu blogai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes I. Å . paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, per maža, neatgrasanti ir neleidžianti tikėtis, jog kaltininkas pakeis savo gyvenimo bÅ«dÄ . Anot nukentėjusiojo, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kaip nurodė apylinkės teismas, kad bausmės dydis turėtų bÅ«ti mažesnis už vidurkį. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju yra padarytas sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymų leidėjas numatė net iki 8 metų laisvės atėmimÄ .

Sukčiavimas prieÅ¡ jį pasireiÅ¡kė itin rafinuotai ir apgalvotai, jo manymu, I. Å . nuo pat pradžių turėjo planÄ jį (nukentėjusįjį) suklaidinti ir apgauti, todėl buvo pasitelkti kiti asmenys (nuteistojo motina), o užvaldžius apgaulės bÅ«du jo (nukentėjusiojo) pinigus, jie nedelsiant buvo pervesti į užsienio Å¡alių jurisdikcijas bei dalis, kaip kreditas, sumokėta bankui, tai yra nusikaltimu gauti pinigai realiai yra realizuoti ir legalizuoti. Be to, nuteistojo I. Å . elgesys baudžiamojo proceso metu rodė, kad jis nesiekia ir neketina grÄ Å¾inti jam pinigų, slepia savo tikruosius pajamų Å¡altinius, nenurodo, kam ir kur pervedė jo pinigus, tai leidžia spręsti apie I.

Å . pavojingumÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Taip pat pažymi, kad jam yra teisiÅ¡kai neįmanoma realizuoti savo teisės atgauti žalÄ , nes ji apsunkinta nuteistojo įsipareigojimu kredito įstaigai, kuri nenutraukia kredito sutarties dėl jos vykdymo, tačiau taip ir liko nepaneigta galimybė, kad I. Å . apgaulės bÅ«du iÅ¡viliotus pinigus pervedė savo giminaičiams, kurie ir grÄ Å¾ina kreditÄ už nuteistÄ jį. Tokiu bÅ«du nors nuteistajam ir liks civilinė skola, realiai turtas bus iÅ¡laikytas I. Å . ir jo giminaičių valdyme.

Tokių rafinuotų apgaulių naudojimas, anot nukentėjusiojo, yra ypač žalingas kitiems asmenims, kurie neturi jokių veiksmingų galimybių ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis, o turi kreiptis į prokuratÅ«rÄ ar policijÄ .

12. Nukentėjusysis taip pat teigia, kad vien tai, jog I. Å . yra neteistas ir turi vaikÄ , nesudaro pagrindo manyti, jog paskyrus jam žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, jo atžvilgiu bus pasiekti bausmės tikslai. I. Å . elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu – itin aktyvus siekis gauti pinigus apgaule, elgesys po nusikalstamos veikos – pasislėpimas nuo jo (nukentėjusiojo), tolesnis apgaudinėjimas dėl pinigų grÄ Å¾inimo, taip pat siekis bet kokia kaina iÅ¡vengti informacijos pateikimo, kur nukeliavo iÅ¡ jo (nukentėjusiojo) apgaule iÅ¡vilioti pinigai, pasak nukentėjusiojo rodo, kad I.

Å . yra pavojingas ir nevertas teismo malonės. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas turėtų įvertinti ir tai, kad jis prarado itin ženkliÄ pinigų sumÄ bei negavo, ko siekė – nekilnojamojo turto, kad namas buvo perkamas iÅ¡skirtinai Å¡eimos tikslams – gyventi kartu, o praradus santaupas įgyti kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sudėtinga. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys rodo, jog nuteistasis gerai valdo finansus ir apsaugo juos nuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijos, todėl tokiam asmeniui turi bÅ«ti skiriama adekvati ir proporcinga bausmė jo įvykdytai nusikalstamai veikai.

13. Apeliaciniu skundu prokuroras G. Vaivada praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, paskiriant I. Å . 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

14. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl I. Å . skirtos bausmės, nes ji neteisingai paskirta (BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punktai). Prokuroro manymu, spręsdamas dėl nuteistajam I. Å . skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas kruopščiai neįvertino nusikalstamos veikos pavojingumo ir jÄ padariusio kaltininko asmenybės, net ir pripažinus, kad nuteistajam I. Å . turi bÅ«ti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai manytina, kad pastarojo atžvilgiu paskirta bausmė yra pernelyg Å¡velni, neproporcingai maža ir paskyrus tokiÄ bausmę nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai bei teisingumo principas.

Pasak prokuroro, Å¡iuo konkrečiu atveju dėl teismo sprendimo skirti nuteistajam 1 metus laisvės atėmimo, kaltininko sÄ monėje gali susiformuoti lengvo baudžiamosios atsakomybės iÅ¡vengimo modelis, o tai prieÅ¡tarauja ne tik bausmės tikslams, ypatingai specialiajai bei bendrajai prevencijai, bet ir baudžiamosios teisės prigimčiai. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo, teismo skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė Å¡iuo atveju nėra proporcinga ir užtikrinanti bausmės tikslus.

15. Prokuroras teigia, kad individualizuojant I. Å . bausmę buvo atsižvelgta tik į įprastas gyvenimiÅ¡kas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , anksčiau teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, psichiatrinėse įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas), kurios nėra iÅ¡imtinės, ir visiÅ¡kai neatsižvelgta į veikos pavojingumÄ bei nuteistojo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, be to, dalis aplinkybių vertinta neteisingai.

Pažymi, kad, kaip nustatyta teismo, I. Å . nuo pat pradžių demonstravo didelį norÄ parduoti namÄ , tačiau tik gavęs dalį pinigų iÅ¡ karto juos realizavo (sandorio sudarymo dienÄ , tai yra 2017 m. lapkričio 8 d., iÅ¡ 60 000 Eur, nukentėjusiojo pervestų į jo sÄ skaitÄ , 26 500 Eur pervedė namo skolos padengimui, o likusius pinigus po 9 500 Eur pervedė į savo sÄ skaitas Nyderlandų Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje), o pats dingo (nukentėjusysis nei telefonu, nei elektroniniu paÅ¡tu negalėjo susisiekti nei su N. T., nei su I.

Å .). Jo tyčinius veiksmus pagrindžia iÅ¡ankstinės apgaulės buvimas, jis žinojo, kad turtas įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiÅ¡kindamas, kad jokių problemų nebus, leido sandoriui tęstis. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. Å . tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiÅ¡kai neigė savo kaltę, nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki Å¡iol iÅ¡ viso neatlygino nukentėjusiajam nei turtinės, nei neturtinės žalos, taip pat turtinės žalos iÅ¡ viso nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimÄ .

16. Skunde prokuroras taip pat pabrėžia, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų laisvės atėmimo. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl už jį skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. Å . praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei daromÄ Å¾alÄ visuomenei, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kilusius padarinius – žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, praradęs pinigus nesulaukė teisėtų lÅ«kesčių, nes nesulaukė planuojamo rezultato ir neįgijo nekilnojamojo turto, Å¡ioje situacijoje pasijuto apgautu bei pažemintu, taip pat į aplinkybes, jog I.

Š. viso proceso metu visiškai neigė savo kaltę, iki šiol iš viso neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, juolab, kad nuteistojo išreikštas ganėtinai ciniškas ir visiškai nesavikritiškas požiūris į savo veiksmus, laikytinas itin pavojingu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nepagrįstai sumenkintas.

17. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo, taip pat nukentėjusiojo A. K. apeliacinius tenkinti, o nuteistojo I. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo A. K. atstovas prašė jų pateiktÄ apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis I. Å . ir jo gynėja prašė I. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro bei nukentėjusiojo A. K. apeliacinius atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo I. Å . apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliaciniai skundai atmetami.

18. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo I. Å . apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir ginčija savo kaltę, o iÅ¡ prokuroro G. Vaivados bei nukentėjusiojo A. K. apeliacinių skundų matyti, kad nei prokuroras, nei nukentėjusysis nesutinka su I. Å . skirta bausme.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliaciniais skundais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, jog I. Å . padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

20. Remiantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl I. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

21. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Apgaulė Å¡iuo atveju suprantama kaip sÄ moningas kito asmens suklaidinimas praneÅ¡ant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo bÅ«tina praneÅ¡ti (pasyvioji apgaulė). BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi bÅ«ti suklaidintas. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017).

22. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmÄ panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ , numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimÄ turtÄ ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi bÅ«ti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtÄ ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalÄ . Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktÄ , bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimÄ . SusiformavusiÄ kaltininko tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589-696/2015 ir kt.).

23. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaip matyti iÅ¡ suformuluoto kaltinimo, I. Å . nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistas dėl to, kad apgaulės bÅ«du įgijo A. K. priklausantį didelės vertės turtÄ (65 000 Eur), o jo apgaulė turėjo pasireikÅ¡ti melagingo skelbimo dėl, neva, jam nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo už 170 000 Eur patalpinimu tinklalapyje www.aruodas.lt ir melagingu praneÅ¡imu nukentėjusiajam A.

K. dėl faktinių ir teisinių kliūčių parduoti namÄ ir žemės sklypÄ nebuvimo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių I. Å . sukčiavus A. K. atžvilgiu. Byloje neįrodytas esminis sukčiavimo požymis – apgaulė, taip pat ir I. Å . tyčia neteisėtai savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ .

24. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis A. K. susitarė su I. Å . dėl namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, 2017 m. spalio 13 d. su I. Å . interesams pagal notaro patvirtintÄ 2016 m. lapkričio 16 d. įgaliojimÄ atstovaujančia jo motina N. T. pasirašė rezervacijos sutartį ir tÄ pačiÄ dienÄ per N. T. perdavė I. Å . 5 000 Eur grynųjų pinigų, o 2017 m. lapkričio 7 d. bankiniu pavedimu pervedė į I. Å . „Swedbank“, AB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 60 000 Eur sumÄ už namÄ ir žemės sklypÄ Vilniuje, Naujakiemio g. 26A, taip pat, kad pas notarÄ minėto namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nei 2017 m. lapkričio 8 d., nei vėliau, nebuvo pasiraÅ¡yta, namo I.

Å . A. K. nepardavė ir sumokėtų 65 000 Eur pastarajam negrÄ Å¾ino. Å ias aplinkybes patvirtino tiek I. Å ., tiek A. K., tiek liudytoja apklausta N. T., jas patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai. Byloje ginčijamas pats sandorio tikrumo faktas. I. Å . apeliaciniame skunde, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, teigia, jog sandoris nuo pat pradžių buvo realus, jis iÅ¡ tikrųjų pardavinėjo namÄ su žemės sklypu ir norėjo jį parduoti A. K., jo apgauti ir pasisavinti jo pinigų neplanavo ir nenorėjo, o sandoris neįvyko dėl to, kad jam paprieÅ¡taravo I.

Š. tėvas L. Š., jau po to, kai minėti pinigai buvo sumokėti I. Š. ir realizuoti.

25. Ä®rodinėjant I. Å . įvykdytÄ apgaulę, siekiant pasisavinti A. K. pinigus, nagrinėjamu atveju bÅ«tina pagrįsti, kad I. Å . iÅ¡ tikrųjų neketino parduoti namo su žemės sklypu, žinojo, jog pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks, tačiau norėdamas gauti pinigų tęsė derybas, suprato, kad esmingai klaidina pinigų savininkÄ A. K., numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , to norėjo ir siekė. Apeliantas pagrįstai teigia, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleistas jo naudotos esminės apgaulės – esminio sukčiavimo požymio – mechanizmas, jos turinys. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nemotyvuotas tariamos apgaulės turinys, tai yra liko neaiÅ¡ku, kokiÄ esminę apgaulę, lėmusiÄ svetimo turto (pinigų) perleidimÄ jam (I. Å .) jis panaudojo.

26. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Å . realiai nepardavinėjo jam nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra, kad patalpino melagingÄ skelbimÄ apie namo su žemės sklypu pardavimÄ . Aplinkybę, kad namas realiai ir ilgÄ laikÄ buvo pardavinėjamas patvirtina ne tik paties I. Å ., liudytojų N. T., L. Å ., V. A. (Å .) parodymai, taip pat nukentėjusiojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad I.

Å . jam jokių įtarimų nekėlė, namo pardavimas atrodė realus sandoris, bet ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga. IÅ¡ jau minėto notaro patvirtinto įgaliojimo, kuriuo I. Å . įgaliojo savo motinÄ N. T. jį atstovauti (t 1., b. l. 126–129), matyti, kad žymiai anksčiau nei vyko sandoris su A. K., tai yra dar 2016 m. lapkričio 16 d., N. T. buvo įgaliota parduoti I. Å . nuosavybės teise priklausantį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat ir pirmasis banko „Swedbank“, AB leidimas parduoti minėtÄ turtÄ ir jį pakartotinai įkeisti, kuris buvo reikalingas, kadangi minėtas turtas jau anksčiau buvo įkeistas bankui, buvo iÅ¡duotas 2016 m. gruodžio 5 d. (t. 2, b. l. 154).

Be to, skelbimai tinklalapyje www.aruodas.lt apie parduodamÄ namÄ (duomenys neskelbtini), buvo pradėti talpinti dar anksčiau – 2015 m. gegužės mėnesį ir namo kaina tuo metu, kaip ir apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė I. Å . bei L. Å ., buvo 210 000 Eur (t. 5, b. l. 40). IÅ¡ vėlesnių skelbimų matyti, kad kaina apie vienerius metus nesikeitė, o vėliau buvo mažinama ­â€“ 2017 m. vasario 21 d. ji buvo sumažinta iki 200 000 Eur, o 170 000 Eur kaina, už kuriÄ namÄ norėjo įsigyti A.

K., buvo nustatyta tik 2017 m. rugsėjo 12 d. (t. 5, b. l. 41–44). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp N. T., veikusios pagal I. Å . įgaliojimÄ , ir nukentėjusiojo A. K. 2017 m. spalio 13 d. buvo sudaryta rezervacijos sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas (I. Å .) turtÄ Ä¯sipareigojo parduoti namÄ su žeme tik pirkėjui A. K. už 170 000 € bei pasiraÅ¡yti su juo notarinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2017 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 11). Å i sutartis buvo sudaryta nukentėjusiojo iniciatyva, nukentėjusysis pagal Å¡iÄ sutartį taip pat sumokėjo N. T. 5 000 Eur rezervacijos mokestį, taigi sutartis nebuvo nei apgaulinga, nei fiktyvi.

Be to, patvirtindama I. Å . rimtus ketinimus parduoti namÄ su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 7 d. jį atstovaujanti N. T. su nukentėjusiuoju A. K. pasirašė paprastÄ jį vekselį 60 000 Eur sumai (t. 1, b. l. 21). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tikrųjų buvo pardavinėjami, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog patalpintas skelbimas buvo melagingas.

27. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, I. Å . taip pat nesuklaidino nukentėjusiojo A. K. dėl jokių esminių aplinkybių, susijusių su namo pardavimu, kurios turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ A. K. apsisprendimui 2017 m. spalio 13 d. perduoti I. Å . 5 000 Eur grynųjų pinigų bei 2017 m. lapkričio 7 d., tai yra iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (2017 m. lapkričio 8 d.), pervesti į I. Å . „Swedbank“, AB banko sÄ skaitÄ 60 000 Eur sumÄ . Kaip jau minėta, nukentėjusysis nebuvo suklaidintas dėl parduodamo namo, jo kainos.

Jam taip pat nebuvo pateikti jokie suklastoti dokumentai, nurodyti neteisingi duomenys. Jis nebuvo suklaidintas nei dėl namo savininko I. Å ., nei dėl jo įgalioto asmens – N. T. tapatybės, nei dėl aplinkybės, kad namas yra įkeistas bankui ir dėl to reikalingas banko leidimas parduoti turtÄ , tai yra jokia esminė apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudota. Sutiktina, kad I. Å . nutylėjo aplinkybę, kad namas yra vertinamas kaip Å¡eimos turtas ir sandoriui gali prieÅ¡tarauti jo tėvas L.

Å . ir tai gali bÅ«ti suprantama kaip pasyvioji apgaulė. Visgi, pirmiausia tokios aplinkybės kaltinamajam netgi nebuvo inkriminuotos pateikiant jam kaltinimÄ . Antra, tai nelaikytina esmine apgaule, nulėmusia nukentėjusiojo apsisprendimÄ pervesti didelę sumÄ pinigų – 60 000 Eur, į I. Å . sÄ skaitÄ iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. Namas ir žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pačiam I. Å ., todėl joks oficialus tėvo leidimas parduoti namÄ nebuvo reikalingas, taigi I.

Š. neturėjo teisinės pareigos pranešti A. K. minėtų aplinkybių. Be to, tai, kad I. Š. dar prieš sudarydamas sandorį su A. K. žinojo, jog jo tėvas L. Š. prieštarauja namo pardavimui ir dėl to pirkimo-pardavimo sandoris neįvyks, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kuria asmens kaltė negali būti grindžiama.

28. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog teismo neįtikino I. Å . pasisakymai, kad jis siekė namo pardavimo, tačiau sandoris neįvyko dėl to, kad tam paprieÅ¡taravo jo tėvas L. Å ., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i I. Å . pateikta versija nėra paneigta bylos medžiaga. Tiek I. Å ., tiek jo motina N. T., apklausti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad L. Å . žinojo apie namo pardavimÄ , jie visi buvo sutarę, kad parduos namÄ , tačiau tuo metu vyko skyrybų procesas ir L.

Å . tuo metu buvo užsienyje, todėl jo neinformavo apie konkretų pirkėjÄ ir už kokiÄ kainÄ jam parduoda namÄ . L. Å . apie visa tai buvo informuotas vėliau, kai sandoris vyko ir A. K. jau buvo pervedęs pinigus I. Å .. L. Å . nesutikdamas su pardavimo kaina liepė atÅ¡aukti sandorį bei grÄ Å¾inti pirkėjui pinigus. Å ias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas L. Å .. I. Å . pateiktÄ versijÄ , kad jo tėvas paprieÅ¡taravo sandoriui, patvirtina ir 2018 m. sausio 17 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 2, b. l. 120, 121) užfiksuoti duomenys.

IÅ¡ tarp nenustatyto asmens ir I. Å . sesers V. A. (Å .) 2018 m. sausio 17 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio matyti, kad jo metu Å¡alia V. A. (Å .) buvęs L. Å . nurodo, jog jis nesutinka parduoti namÄ . Tai, kad L. Å . minėto pokalbio metu teigė, jog visada nesutiko parduoti namo, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo pateiktos prielaidos, kad I. Å . nuo pat pradžių žinojo, jog sandoris neįvyks. Å ie L. Å . pasakyti žodžiai rodo, kad jis galimai apskritai nenorėjo parduoti namo, tačiau nepatvirtina, jog jis nesutiko su namo pardavimu ar uždraudė jį parduoti nuo pat pradžių, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, namas buvo pardavinėjamas, ir, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats L.

Å ., su jo sutikimu, tačiau vėliau jo netenkino sumažinta namo kaina. Be to, bylos medžiaga iÅ¡ tiesų patvirtina I. Å . nurodomas aplinkybes, kad namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas I. Å . vardu, I. Å . yra jo teisėtas savininkas, gali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡eimos turtas. Tiek pats I. Å ., tiek liudytojais apklausti jo Å¡eimos nariai nurodė, kad Å¡is namas anksčiau priklausė L. Å ., tačiau jam įkeitus namÄ ir negalint vykdyti skolinių įpareigojimų, 2014 metais jis su žmona namÄ perrašė (pardavė) sÅ«nui I.

Å ., tačiau jis liko Å¡eimos turtu. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2014 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 130–140) bei iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (t. 2, b. l. 57–59), iÅ¡ kurio matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. birželio 28 d. iki 2014 m. kovo 10 d. nuosavybės teise priklausė L. Å ., o nuo 2014 m. kovo 10 d. 2014 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – I. Å .. L. Å . – buvęs ilgametis parduodamo namo savininkas, formaliai perleidęs turtÄ sÅ«nui ir sužinojęs pasikeitusiÄ namo pardavimo kainÄ , kuri nuo 210 000 € buvo sumažinta iki 170 000 €, iÅ¡ tiesų galėjo pareikÅ¡ti pretenzijas dėl namo pardavimo ir I.

Š., būdamas tik formalus namo savininkas, kaip ir pats teigia, negalėjo prieštarauti tėvo valiai.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminė aplinkybė yra tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad I. Å . bÅ«tų iÅ¡ anksto žinojęs, jog nukentėjusysis A. K. prieÅ¡ notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ perves į jo sÄ skaitÄ 60 000 Eur ir, kad I. Å . bÅ«tų turėjęs iÅ¡ankstinį ketinimÄ Å¡iuos pinigus pasisavinti, o namo ir žemės sklypo neparduoti. Nukentėjusysis A. K. tiek apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad buvo skatinamas pervesti pinigus, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai ir kas jį skatino tai padaryti bei kodėl jis tai padarė bÅ«tent 2017 m. lapkričio 7 d., tai yra dienÄ prieÅ¡ suplanuotÄ susitikimÄ pas notarÄ , tik bendrai teigė, kad buvo tiesiog skatinamas, kuo greičiau pirkti namÄ , ir, kad mokėjimas buvo suderintas su N. T..

Jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiajam bÅ«tų daromas koks nors poveikis, spaudimas iÅ¡ anksto, tai yra iki notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, pervesti I. Å . kokiÄ nors dalį pinigų už namÄ ir žemės sklypÄ , byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoja apklausta A. K. žmona S. O.. O apklausta pirmosios instancijos teisme N. T. teigė prieÅ¡ingai nei nukentėjusysis, tai yra, kad neskatino ir neprašė A. K. iÅ¡ anksto pervesti pinigų, tai buvo padaryta paties A.

K. iniciatyva. Be to, iÅ¡ 2017 m. spalio 13 d. rezervacijos sutarties matyti, kad Å¡ia sutartimi A. K. sumokėjo N. T. 5 000 Eur rezervacijos mokestį, o likusiÄ sumÄ už turtÄ jis įsipareigojo sumokėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ir (arba) pateikti kredito įstaigos garantinį raÅ¡tÄ . Rezervacijos sutartį nukentėjusiajam parengė ir nusiuntė jo pažįstama turto vertintoja R. L., taigi Å¡i sutartis buvo parengta ir pasiraÅ¡yta paties nukentėjusiojo A. K. iniciatyva, tai reiÅ¡kia, kad jis buvo susipažinęs su visomis jos sÄ lygomis, jas suprato ir su jomis sutiko, todėl, net ir, vienokiu ar kitokiu bÅ«du skatinamas, turėjo suvokti, kad likusius pinigus už ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ jis turi sumokėti tik notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir neturi jokios prievolės jų sumokėti anksčiau.

Pagal rezervacijos sutartį, I. Å . taip pat tik tuo pačiu – notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo – metu, galėjo tikėtis gauti likusius pinigus už parduodamÄ turtÄ , tai yra jis negalėjo žinoti, kad A. K. perves į jo sÄ skaitÄ 60 000 Eur anksčiau negu bus pasiraÅ¡yta notarinė namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartis, taigi jis negalėjo turėti ir iÅ¡ankstinės tyčios pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o namo neparduoti.

30. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad I. Å . veiksmus iÅ¡ esmės pagrindžia iÅ¡ankstinės apgaulės buvimas, tai yra, kad jis žinojo, jog turtas yra įkeistas hipoteka ir yra pasibaigęs terminas banko leidimui sudaryti, tačiau aiÅ¡kindamas, kad jokių problemų nebus, leido sandoriui tęstis, yra nepagrįsta ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, taip pat ir iÅ¡ minėtos 2017 m. spalio 13 d. rezervacijos sutarties, sutarties Å¡alys žinojo, kad parduodamas namas yra įkeistas bankui ir norint parduoti tokį turtÄ bei pakartotinai jį įkeisti, yra reikalingas banko leidimas.

Pagal rezervacijos sutartį tokį leidimÄ Ä¯sipareigojo gauti pardavėjas – I. Å . (jį atstovaujanti N. T.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, I. Å . leidimas iÅ¡ banko buvo suteiktas 2017 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu (t. 1, b. l. 53), tai yra dar prieÅ¡ patalpinant internete skelbimÄ , kad namas parduodamas už 170 000 Eur. PrieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, joks terminas banko leidimui sudaryti sutartį pasibaigęs nebuvo, tiesiog minėtas leidimas galiojo 30 dienų nuo jo iÅ¡davimo dienos, o tai reiÅ¡kia, kad pirkimo–pardavimo sutartis pagal Å¡itÄ leidimÄ turėjo bÅ«ti sudaryta per 30 dienų nuo minėto 2017 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡to iÅ¡davimo dienos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pats I. Å . tiesiogiai sandoryje nedalyvavo, tuo metu daugiausia gyveno užsienyje, visus reikalus, susijusius su namo pardavimu, tvarkė jo įgaliotas asmuo – motina N. T., kuriai buvo palikti ir visi sandoriui sudaryti reikalingi dokumentai, su nukentėjusiuoju jis pats tiesiogiai nebuvo susitikęs, todėl negalėjo jam aiÅ¡kinti, kad jokių problemų nebus ir leisti sandoriui tęstis. Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad jis negalėjo ir žinoti, jog banko leidimas parduoti turtÄ , kuris buvo pas N. T. ir kartu su visais kitais sandoriui sudaryti reikalingais dokumentais prieÅ¡ sandorio sudarymÄ buvo atiduotas pirkėjui A.

K. (tam, kad jis reikalingus dokumentus pateiktų notarui), sutartÄ sandorio dienÄ jau negalios. Tuo labiau, kad sandorio pas notarÄ datos su nukentėjusiuoju jis nederino, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, su notaru susitarė ir suderino laikÄ nukentėjusiojo A. K. pažįstama turto vertintoja R. L.. Tai, kad nei I. Å ., nei N. T. iki 2017 m. lapkričio 8 d. (notarinės sutarties pasiraÅ¡ymo dienos) nežinojo, kad banko iÅ¡duotas leidimas parduoti turtÄ nebegalioja ir yra reikalingas naujas leidimas, patvirtina ir tai, kad N. T. vos tik sužinojusi, kad leidimas nebegalioja, tÄ pačiÄ sandorio sudarymo dienÄ iÅ¡ karto nuvyko į bankÄ dėl naujo leidimo iÅ¡davimo.

31. Kaip matyti iÅ¡ I. Å . banko sÄ skaitų iÅ¡klotinių, I. Å . 60 000 Eur pervedimo į jo sÄ skaitÄ dienÄ , tai yra 2017 m. lapkričio 7 d., iÅ¡ savo sÄ skaitos padengė 3 599,07 Eur kreditÄ , atliko 500 Eur mokėjimÄ tarp savo sÄ skaitų, 2017 m. lapkričio 8 d. atliko 100 Eur mokėjimÄ tarp savo sÄ skaitų, buvo nuskaičiuota 21,99 Eur mokesčių, padengė 26 500 Eur paskolos dalį už namÄ Vilniuje, Naujakiemio g. 26A, 9 500 Eur pervedė į savo vardu Ispanijoje turimÄ banko sÄ skaitÄ , 9 500 Eur pervedė į savo vardu Jungtinėje Karalystėje turimÄ banko sÄ skaitÄ , 9 500 Eur pervedė į savo vardu Nyderlandų karalystėje turimÄ banko sÄ skaitÄ (t. 2, b. l. 81-84, 86, 94-95).

Sutiktina, kad I. Å . labai greitai, dar neįvykus sandoriui pas notarÄ , panaudojo A. K. pervestus pinigus, be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek I. Å ., tiek jo motina N. T. po pinigų pervedimo ir neįvykusio sandorio pas notarÄ kurį laikÄ nebendravo su A. K., taip pat negrÄ Å¾ino A. K. jo pervestų pinigų ir namo nepardavė. Å ios aplinkybės galėtų rodyti I. Å . nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau visgi jos nepatvirtina, kad I. Å . turėjo tikslÄ tyčia sukčiauti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2017 m. lapkričio 7, 8 d., kuomet I.

Å . A. K. pervestais pinigais padengė savo turimas skolas, dalį pinigų persivedė į savo sÄ skaitas užsienyje, I. Å . žinojo, jog pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks. PrieÅ¡ingai, ta aplinkybė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. 26 500 Eur iÅ¡ A. K. I. Å . pervestų 60 000 Eur pagal įgalioto asmens N. T. praÅ¡ymÄ banko buvo nuraÅ¡yti kaip kredito dalies grÄ Å¾inimas, rodo, jog I. Å . tuo metu nežinojo, kad sandoris gali neįvykti, kadangi, kaip matyti ir iÅ¡ banko iÅ¡duodamo leidimo parduoti įkeistÄ turtÄ ir pakartotinai jį įkeisti, Å¡is prieÅ¡laikinis kredito grÄ Å¾inimas buvo reikalingas iÅ¡imtinai tik pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, nes A.

K. iÅ¡ banko gaunama kredito suma namo pirkimui buvo 100 000 Eur, kurių neužteko tuo metu I. Å . turimo kredito (apie 126 000 Eur) padengimui. Be to, I. Å . tik sužinojęs, kad sandoris gali neįvykti, tai yra, kad jo tėvas neleidžia parduoti namo, apie tai informavo nukentėjusįjį – 2017 m. lapkričio 13 d., 9.09 val. parašė elektroninį laiÅ¡kÄ A. K. žmonai S. O., su kuria iki tol taip pat susiraÅ¡inėdavo elektroniniu paÅ¡tu ir toliau susiraÅ¡inėjo su nukentėjusiuoju bei jo žmona elektroniniais laiÅ¡kais, taigi, prieÅ¡ingai nei teigia nukentėjusysis A.

K., I. Å . gavęs pinigus niekur nedingo. Sutiktina, kad nukentėjusysis A. K. kelias dienas po to, kai turėjo įvykti sutarties pasiraÅ¡ymas pas notarÄ , negalėjo susisiekti nei su I. Å ., nei su N. T., tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2017 m. lapkričio 13 d. raÅ¡yto elektroninio laiÅ¡ko, jame I. Å . atsiprašė už vėlyvÄ atsakymÄ ir nurodė, jog buvo kelyje bei negalėjo palaikyti ryÅ¡io. IÅ¡ I. Å . banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o (t. 2, b. l. 94, 95) matyti, kad 2017 m. lapkričio 9–14 d., taip pat vėliau jis atliko mokėjimus, grynino pinigus įvairiuose miestuose – Barselonoje, Vilniuje, Atėnuose, Londone ir kt.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad I. Å . iÅ¡ tikrųjų tuo metu keliavo po įvairias Å¡alis. Be to, tiek I. Å ., tiek N. T., tiek ir L. Å ., duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad tomis dienomis I. Å . ir jo motina N. T. buvo nuvykę ir pas L. Å . į BelgijÄ , kad įkalbėtų jį leisti parduoti namÄ A. K. už 170 000 Eur. Tokiu bÅ«du, I. Å . susisiekimo galimybės su A. K. iÅ¡ tiesų galėjo bÅ«ti ribotos ir apsunkintos. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms negalima teigti, jog tiek I.

Å ., tiek N. T., kuri buvo įgaliota vykdyti sandorį, nuo 2017 m. lapkričio 9 d. dingo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors I. Å . negrÄ Å¾ino A. K. jo sumokėtų pinigų, tačiau jis nuo pat pradžių, kai tik galutinai sužinojo, jog sandoris negali įvykti, pranešė apie tai A. K., nuo jo nesislapstė, pripažino skolÄ , neginčijo jos dydžio, 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į bankÄ dėl banko nuraÅ¡ytų 26 500 Eur grÄ Å¾inimo A. K. (t. 3, b. l. 108), kaip matyti iÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų, tarėsi su nukentėjusiuoju dėl likusios sumos grÄ Å¾inimo dalimis (t. 1, b. l. 45, 46), tai yra nevengė įvykdyti savo prievolės. Atkreiptinas dėmesys, kad savo skolos A.

K. I. Š. neginčijo ir civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Civilinėje byloje buvo priimtas, šiuo metu jau įsiteisėjęs, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimas už akių, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo I. Š. ieškovui A. K. 65 560 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 208 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 74, 75).

32. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra ir nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

Apeliaciniame skunde I. Š. pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo paties A. K. elgesio nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus aspektu ir dėl to skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. K. nepalankiai situacijai susidaryti įtakos turėjo ne I. Š. panaudota apgaulė, o paties nukentėjusiojo nerūpestingas ir neatidus elgesys. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. K. dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių būtų silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti ir jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi nebūtų taikytinas.

PrieÅ¡ingai, nukentėjusysis A. K. yra iÅ¡silavinęs, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir didelę gyvenimo patirtį turtintis žmogus, be to, į pagalbÄ buvo pasikvietęs savo pažįstamÄ turto vertintojÄ R. L., bÅ«tent nukentėjusiojo iniciatyva buvo parengta ir pasiraÅ¡yta 2017 m. spalio 13 d. rezervacijos sutartis, pagal kuriÄ , kaip jau minėta, A. K. sumokėjo I. Å . 5 000 Eur, o likusiÄ sumÄ už perkamÄ turtÄ Ä¯sipareigojo sumokėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ir (arba) pateikti kredito įstaigos garantinį raÅ¡tÄ , jo iniciatyva buvo derinamas ir vizitas pas notarÄ , taip pat reikiamų dokumentų pateikimas notarui, todėl jo elgesys, dienÄ prieÅ¡ numatomos notarinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ be jokio svarbaus pagrindo pervedant didelę pinigų sumÄ â€“ 60 000 Eur į I.

Å . banko sÄ skaitÄ , vertintinas kaip itin nerÅ«pestingas, neatitinkantis apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijaus.

33. LAT laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012 ir kt.). Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, tokiais atvejais yra prieÅ¡ingas teisei elgesys, pasunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdama į baudžiamosios atsakomybės kaip kraÅ¡tutinės priemonės paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju jokie I. Å . veiksmai neužkirto kelio A. K. galimybėms pasinaudoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis sprendžiant susiklosčiusiÄ situacijÄ . I. Å . pats ar per jam atstovaujančiÄ motinÄ N. T. bendravo su nukentėjusiuoju, nesislapstė, nukentėjusiajam A. K. apelianto asmenybė, jo gyvenamoji vieta buvo žinomos, jokių neteisingų duomenų I.

Å . nukentėjusiajam nenurodė, dokumentų neklastojo, skolÄ pripažino ir siekė susitarti dėl pinigų grÄ Å¾inimo, tai yra jokiais savo sÄ moningais veiksmais niekaip nesumenkino nukentėjusiojo galimybių atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, tai nukentėjusysis A. K. sėkmingai ir padarė – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu už akių iÅ¡ I. Å . jam buvo priteista visa jo sumokėta 65 000 Eur suma ir kiti patirti nuostoliai bei proceso iÅ¡laidos. I. Å . nekilnojamasis turtas tebepriklauso, jo vertė yra gerokai didesnė nei jo turimas įsiskolinimas bankui už minėtÄ namÄ .

Situacija, kad Å¡iuo metu nukentėjusiojo naudai negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti jam priteisti pinigai realizuojant nuteistajam priklausantį turtÄ yra laikina, kol galioja banko ir I. Å . susitarimas dėl paskolos ir turtas yra įkeistas.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuojama tai, jog kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ . Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ir in dubio pro reo principu, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų iÅ¡sklaidyti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-228/2014 ir kt.).

Ä®vertinus tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus, apsimestinis ar kaip nors kitaip imituotas, kad I. Å . panaudojo apgaulę ar padarė kokius nors tyčinius veiksmus nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, siekdamas neteisėtai savo naudai įgyti pastarajam priklausantį didelės vertės turtÄ , tai yra, kad buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, I.

Š. išteisintinas.

36. Prokuroro G. Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliaciniai skundai yra susiję tik su I. Š. skirta bausme, juose įrodymų vertinimo klausimai nekeliami. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju I. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas, bausmės skyrimo klausimas nėra aktualus, todėl prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose suformuluotų prašymų dėl griežtesnės bausmės skyrimo I. Š. teisėjų kolegija nesprendžia.

37. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ I. Å . proceso iÅ¡laidas. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nenurodo, kokias konkrečiai ir kokio dydžio proceso iÅ¡laidas jis praÅ¡o priteisti, tačiau apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas advokatas L. LukoÅ¡ius 2020 m. gegužės 11 d. pateikė 2020 m. gegužės 8 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. T-LILUKO1921 bei pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 941260 (t. 5, b. l. 38, 39), iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis A.

K. sumokėjo advokatui L. LukoÅ¡iui 350 Eur už teisines paslaugas: atstovavimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-486/2020 ir apeliacinio skundo projekto parengimÄ , ir prašė Å¡ias proceso iÅ¡laidas priteisti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnysis teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl nukentėjusiojo ir jo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ I. Å . nukentėjusiajam A. K. jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (350 Eur) negali bÅ«ti tenkinamas. Kadangi yra priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nukentėjusiojo A.

K. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Gedvydo Vaivados ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo I. Å . (I. Å .) apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį, kuriuo I.

Å . nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. I. Å . pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). I. Å . skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje, grÄ Å¾inti I.

Å .. Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ I. Å . nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir namui, esantiems (duomenys neskelbtini), panaikinti. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui su baudžiamÄ ja byla pateiktus kratos metu rastus ir paimtus dokumentų originalus, supakuotus į vokÄ Nr. 1 (11 lapų), grÄ Å¾inti I.

Å . arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Vilniaus miesto apylinkės teismui raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių dokumentų grÄ Å¾inimo, juos palikti saugoti byloje; 2 CD diskus su elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu sukaupta informacija, laikomus prie bylos, palikti saugoti byloje; kratos metu rastas ir paimtas negaliojančias mokėjimo korteles, 5 vnt., perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklÄ , grÄ Å¾inti suinteresuotiems asmenims, o Å¡iems asmenims per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo, juos sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis