af85ffcc-639c-4263-ac77-e516184e1e27 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A- 1253-524/2018Proceso Nr. 2-24-3-01512-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos MisiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018-05-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. L. ieÅ¡kinį atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės Å«kio bendrovei, trečiasis asmuo R. D., dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1) atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieÅ¡kovui 4,3875 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinė bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2016 m. gegužės 27 d. sudarytame žemės sklypo atidalijimo plane, pažymėtÄ indeksu „A“, o atsakovei priteisiant 1,0125 ha ploto žemės sklypo dalį, pažymėtÄ plane indeksu „B“;

2) priteisti ieškovui iš atsakovės 432,08 Eur nuompinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/16 dalių (arba 4,3875 ha) 5,4 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso 3/16 dalys (arba 1,0125 ha) minėto žemės sklypo. Ieškovas būdamas žemės sklypo bendraturčiu siekė neteisminiu būdu atidalyti jam priklausančio turto dalį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir nesutinka nenurodydama argumentų ir šiuo klausimu nebendradarbiauja.

Teismui pateikto žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtos sklypo dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiÄ sias dalis. Å alys 2013 m. lapkričio 13 d. sudarė terminuotÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį Nr. 555, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį atsakovei, tačiau atsakovė nemoka sutartimi sutartų nuompinigių, todėl reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti už 2014–2015 metus nesumokėtus nuompinigius – 432,08 Eur.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kinio dalimi dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomu žemės sklypo atidalijimo projektu, taip pat nesutinka dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti nuompinigius.

Atsakovė atsiliepimu prašė:

1) atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančiÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, remiantis atsakovės pateiktu planu, priteisiant atsakovei 1,0125 ha ploto žemės sklypo dalį, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2016 m. liepos 15 d. sudarytame žemės sklypo atidalijimo plane, pažymėtÄ indeksu „B“, o ieÅ¡kovui priteisiant 4,3875 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu „A“;

2) reikalavimÄ dėl 432,08 Eur nuompinigių bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo atmesti;

3) priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra nepriimtinas, kadangi vietoje, kuriÄ ieÅ¡kovas siÅ«lo atidalyti atsakovei (plane pažymėta indeksu „B“), yra susiformavusi pelkė, tokiu bÅ«du tas žemės sklypo plotas pagal savo paskirtį yra nenaudingas ir atsakovė jame negalėtų vykdyti savo veiklos (augalininkystės, gyvulininkystės). Atidalijamas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, todėl reikia atsižvelgti į atsakovės, kuri faktiÅ¡kai dirba žemę, interesus ir jos pageidaujamų žemės sklypų ribų iÅ¡dėstymÄ .

IeÅ¡kovas ginčo sklypo dalies nenaudoja pagal jo paskirtį, o jį nuomoja atsakovei, kuri nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ir iÅ¡ ieÅ¡kovo nuomojamÄ Å¾emės sklypo dalį naudoja pagal jos paskirtį. Nurodė, kad nors žemės sklypo dalyje, kuriÄ ieÅ¡kovas siÅ«lo atidalyti atsakovei, yra susiformavusi pelkė ir faktiÅ¡kai tas žemės plotas žemės Å«kio paskirties sklypui yra nenaudingas, t. y. žemė negali bÅ«ti dirbama, atsakovė, pasiraÅ¡ydama su ieÅ¡kovu žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sutiko mokėti nuomos mokestį už visÄ plotÄ , nepaisydama to, kad dalis žemės nebus naudinga įmonės vykdomai veiklai.

Atsakovės pateiktas planas užtikrina abiem Å¡alims tinkamÄ privažiavimÄ prie žemės sklypo ir galimybę juo naudotis pagal tikslinę paskirtį. Nurodė, kad pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra optimaliausias ir sudaro galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį. Dėl reikalavimo priteisti nesumokėtus nuompinigius nurodė, kad su ieÅ¡kovu sudaryti sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi, pinigai pagal raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ buvo pervesti ieÅ¡kovo mamai (už 2014 metus) ir ieÅ¡kovui į jo sÄ skaitÄ (už 2015 metus), atsakovė ieÅ¡kovui nėra skolinga.Teismas 2016-10-17 nutartimi priėmė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalies dėl nuompinigių bei palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės atsisakymÄ ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė bei grÄ Å¾ino 11 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2018-05-14 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,4000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ parengtÄ Å¾emės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektÄ : ieÅ¡kovui A. L. priteisė natÅ«ra 4,3875 ha ploto žemės sklypo 13/16 dalių, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtÄ indeksu „101-1“; atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės Å«kio bendrovei priteisė natÅ«ra 1,0125 ha ploto žemės sklypo 3/16 dalis, uždarosios akcinės bendrovės „Kartografijos biuras“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtÄ indeksu „101-2“.

Priteisė ieÅ¡kovui A. L. iÅ¡ atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės 931 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nurodė, kad abi Å¡alys siekia atidalyti joms priklausančias žemės sklypo dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tarp Å¡alių yra ginčas, pagal kurį atidalijimo projektÄ (variantÄ ) žemės sklypo dalys turi bÅ«ti atidalijamos. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktu atidalijimo projektu, kadangi tokiu atveju jai tektų žemės sklypo dalis, kuri nėra tinkama jos vykdomai veiklai – žemės Å«kiui, t. y. ieÅ¡kovo siÅ«lomoje atsakovės dalyje yra vandens pelkė, taip pat atsakovei tektų papildomų iÅ¡laidų nuovažos įrengimui, teigė, kad bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas žemės faktiÅ¡kai nedirba.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas įgijo kompetencijÄ Å«kininkauti. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo sklypÄ nuomoja nuo 2006 metų. Ginčo žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir jokių apribojimų vykdyti veiklÄ , atitinkančiÄ ginčo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. nėra. IeÅ¡kovas, atidalijus žemės sklypÄ , turės teisę žemę disponuoti kaip nori, t. y. Å«kininkauti, parduoti ar nuomoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė realiai dirbo, naudojo visÄ Å¾emės sklypÄ , už jį mokėjo nuomÄ ir pretenzijų ieÅ¡kovui dėl aplietos sklypo dalies nereiÅ¡kė, tai reiÅ¡kia, kad atsakovei vandeninga sklypo dalis vykdyti veiklos netrukdė.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas yra 5,4000 ha, iÅ¡ jo: ariamos žemės plotas – 5,4000 ha, nusausintos žemės plotas: 5,4000 ha. Taigi visas žemės sklypas yra nusausintas bei jame įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos bei įrenginiai, kurių paskirtis sureguliuoti dirvožemio vandens, Å¡ilumos ir oro režimÄ , sudaryti geresnes sÄ lygas žemdirbystei, iÅ¡saugoti ir padidinti dirvos derlingumÄ , byloje duomenų, jog melioracinė sistema neveikia, nėra pateikta.Nutarė, kad ginčo žemės sklypas pagal savo paskirtį ir panaudojimo galimybes yra iÅ¡ esmės lygiavertis ir visas tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atidalijus žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovo žemės sklypo atidalijimo projektÄ bus iÅ¡ esmės pažeidžiami atsakovės interesai.

Atsakovės siekis visÄ jai priklausančiÄ Å¾emės dalį gauti kuo naudingesnę ir tik jai patogesnę neatitinka bendraturčių interesų derinimo principo, nes atsakovė siekia patenkinti iÅ¡imtinai tik savo interesus, ignoruodamas kito bendraturčio interesus.Teismas laikė neįrodytÄ atsakovės nurodytÄ priežastį, jog pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ jai bus reikalingos iÅ¡laidos nuovažos įrengimui. Teismas nusprendė, kad atsakovė yra žemės Å«kio veiklÄ vykdantis subjektas, turintis Å¡iai veiklai vykdyti reikalinga įrangÄ â€“ žemės Å«kio technikÄ , todėl nuovažos įrengimas arba patekimas į sklypo dalį kitu bÅ«dų (žemės Å«kio technikos techninės galimybės suteikia didesnes galimybes patekti į sklypÄ â€“ įveikti nuovaÅ¾Ä , negu kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, lengvasis automobilis), nesÄ Å¾iningai atsakovės interesų neapriboja ir jų nepažeidžia.

Siekiant ateityje iÅ¡vengti galimų ginčų tarp Å¡alių, pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomu projektu ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypo riba bus tik viena, o tuo tarpu pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ Å¡alių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose.Ä®vertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės atidalijimo projektÄ , kuriuo ginčo žemės sklypas yra dalijamas į nustatytas dalis, t. y. kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tektų po atskirÄ taisyklingos konfigÅ«racijos suformuotÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ , tiek atsakovei, tiek ieÅ¡kovui atitenkant žemės sklypo dalis, prie kurių yra privažiavimas, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo pateiktas ginčo žemės sklypo atidalijimo planas nepažeidžia bendraturčių interesų, toks atidalijimo bÅ«das yra optimalus ir racionalus.

III. Apeliacinio skundo argumentai Atsakovė (toliau ir – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018-05-14 sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡o atidalyti ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 5,4000 ha ploto žemės sklypÄ pagal atsakovės užsakymu MB „Geofortis“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ : ieÅ¡kovui A. L. priteisti natÅ«ra 4,3875 ha ploto žemės sklypo 13/16 dalių, MB „Geofortis“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtÄ indeksu „2“; apeliantei Kretingalės kooperatinei žemės Å«kio bendrovei priteisti natÅ«ra 1,0125 ha ploto žemės sklypo 3/16 dalis, MB „Geofortis“ sudarytame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtÄ indeksu „1“.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantės Kretingalės kooperatinei žemės Å«kio bendrovei visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklės, pagal kuriÄ turėtų bÅ«ti suteikiamas prioritetas tam bendraturčiui, kuris atidalijamame žemės sklype vykdo tiesiogiai su žemės sklypo paskirtimi susijusiÄ veiklÄ ir Å¡ios veiklos pagrindu sukuria atitinkamÄ pridėtinę vertę, o ne tam, kuris vien siekia finansinės naudos prisiteisdamas didesnės vertės žemės sklypo dalį turėdamas tikslÄ jÄ brangiau parduoti kitai ginčo Å¡aliai ar pasunkinti jos galimybes disponuoti savÄ ja sklypo dalimi.Teismas gindamas silpnesnės Å¡alies interesus pats nukrypo nuo bendraturčių intereso derinimo principo ir klaidingai suteikė prioritetÄ bÅ«tent ieÅ¡kovo interesams kartu atimdamas galimybę racionaliai naudotis žemės sklypu.

Atidalydamas žemės sklypÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu bÅ«du teismas apeliantei priteisė menkesnės vertės pelkėtÄ sklypo dalį. Sprendime aptariamose fotonuotraukose užfiksuotos pelkėtos zonos ginčo sklype yra akivaizdžiai skirtingų dydžių bei yra susiformavusios dėl skirtingų lemiančių veiksnių. Darytina iÅ¡vada, jog teismo iÅ¡vados dėl abiem Å¡alims proporcingai tenkančių pelkėtų zonų ir lygiaverčių panaudojimo galimybių yra iÅ¡ esmės klaidingos. Teismo nustatytas žemės sklypo atidalijimo bÅ«das yra neproporcingas ir pažeidžiantis apeliantės teises.

Nors apeliantė ir yra žemės Å«kio bendrovė, turės prisiimti galimÄ pasėlių ir regioninio kelio sugadinimo rizikÄ , o siekiant patekti į teismo sprendimu atidalytÄ Å¾emės sklypo dalį, apeliantei reiks patirti papildomas iÅ¡laidas, nes reikės daryti regioninės reikÅ¡mės kelio nuovažos projektÄ .PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantei Kretingalės kooperatinei žemės Å«kio bendrovei visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

PraÅ¡o iÅ¡ apeliantės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės ieÅ¡kovui A. L. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Visas 5,4 ha ploto sklypas yra galimas naudoti ir buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl vien tik žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį faktas nėra ir negali bÅ«ti svarbiu kriterijumi, suteikiančiu apeliantei pranaÅ¡umÄ ir leidžiančiu jai pasirinkti pageidaujamÄ atidalyti žemės sklypo dalį.IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) baigė Å«kininkavimo pradmenų mokymo programÄ , 2016-12-23 jam buvo iÅ¡duotas pažymėjimas, patvirtinantis ieÅ¡kovo kompetencijÄ Å«kininkauti.Apeliantės teiginiai apie žemės sklypo dalies užpelkėjimÄ yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliantė visu žemės sklypu naudojasi nuo 2006 metų, tačiau niekada nėra iÅ¡sakiusi jokių pretenzijų ar priekaiÅ¡tų apie žemės sklypo netinkamumÄ naudoti dėl pelkėtumo. Taip pat apeliantė niekada nėra praÅ¡iusi sumažinti ginčo sklypo nuomos kainos dėl atsiradusių pelkių. Be to, žemės sklype yra įrengtos melioracijos sistemos ir įrenginiai.IÅ¡ apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vanduo susikaupęs keliose vietose ir pagal apeliantės siÅ«lomÄ atidalijimo planÄ ieÅ¡kovui atitektų abi pelkėtos žemės sklypo dalys, o apeliantei – visa sausa sklypo dalis.

Teisingumo principas reikalauja, kad menkavertės žemės dalies turi tekti visiems bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, tai ir numato ieÅ¡kovo siÅ«lomas atsidalijimo variantas, pagal kurį viena pelkėta sklypo dalis atitektų ieÅ¡kovui, kita – apeliantei.Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ atidalijimo variantÄ kiekvienam iÅ¡ bendraturčių tektų po atskirÄ taisyklingos konfigÅ«racijos suformuotÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ , kurio dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiÄ sias dalis, sklypo riba bus tik viena.

O pagal apeliantės siÅ«lomÄ atidalijimo planÄ Å¡alių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose.Trečiasis asmuo R. D. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.  Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto yra toks, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimÄ nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į asmeninę.

Reikalavimu dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepraÅ¡oma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. Å¡iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrÄ jÄ dalinę asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 1 d. suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas).

Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (2009 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantÄ . Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, t. y. fiziÅ¡kai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovui ir apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – žemės Å«kio.

IeÅ¡kovui priklauso 13/16 (4,3875 ha) žemės sklypo, atsakovei priklauso 3/16 (1,0125 ha) žemės sklypo dalys. Tarp Å¡alių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.IeÅ¡kovas prašė atidalyti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal jo pateiktÄ uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kartografijos biuras“ parengtÄ Å¾emės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektÄ Å¾emės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pateikto plano projektas, sklypo plotas 5,4000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalytas į du sklypus: sklypÄ Nr. 101-1 (ieÅ¡kovo), sklypo plotas 4,3875 ha, ir sklypÄ Nr. 101-2 (apeliantės), sklypo plotas 1,0125 ha.Apeliantė prašė atidalyti žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pateiktÄ mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geofortis“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ Å¾emės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ pateikto plano projekto, sklypo plotas 5,4000 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalytas į du sklypus: sklypÄ Nr. 1 (apeliantės), sklypo plotas 1,0125 ha, ir sklypÄ Nr. 2 (ieÅ¡kovo), sklypo plotas 4,3875 ha.Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo žemės sklypas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Kartografijos biuras“ parengtÄ (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektÄ , argumentuodama, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklės, pagal kuriÄ turėtų bÅ«ti suteikiamas prioritetas tam bendraturčiui, kuris atidalijamame žemės sklype vykdo tiesiogiai su žemės sklypo paskirtimi susijusiÄ veiklÄ ir Å¡ios veiklos pagrindu sukuria atitinkamÄ pridėtinę vertę, o ne tam, kuris vien siekia finansinės naudos prisiteisdamas didesnės vertės žemės sklypo dalį turėdamas tikslÄ jÄ brangiau parduoti kitai ginčo Å¡aliai ar pasunkinti jos galimybes disponuoti savÄ ja sklypo dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo argumentu.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektÄ jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad viso ginčijamo 5,4000 ha žemės sklypo paskirtis – žemės Å«kio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovu, kad visas žemės sklypas yra galimas naudoti ir buvo naudojamas pagal paskirtį, todėl vien tik žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį faktas nėra ir negali bÅ«ti svarbiu kriterijumi, suteikiančiu apeliantei pranaÅ¡umÄ ir leidžiančiu jai pasirinkti pageidaujamÄ atidalyti žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) centre baigė Å«kininkavimo pradmenų mokymo programÄ , 2016-12-23 jam buvo iÅ¡duotas pažymėjimas, patvirtinantis ieÅ¡kovo kompetencijÄ Å«kininkauti. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas galbÅ«t užsiims Å«kine veikla ir naudos žemės sklypÄ pagal paskirtį.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas gindamas silpnesnės Å¡alies interesus pats nukrypo nuo bendraturčių intereso derinio principo ir klaidingai suteikė prioritetÄ bÅ«tent ieÅ¡kovo interesams kartu atimdamas galimybę racionaliai naudotis žemės sklypu.

Atidalydamas žemės sklypÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu bÅ«du teismas apeliantei priteisė menkesnės vertės pelkėtÄ sklypo dalį. Teismo sprendime aptariamos fotonuotraukose užfiksuotos pelkėtos zonos ginčo sklype yra akivaizdžiai skirtingų dydžių bei yra susiformavusios dėl skirtingų lemiančių veiksnių. Darytina iÅ¡vada, jog teismo iÅ¡vados dėl abiem Å¡alims proporcingai tenkančių pelkėtų zonų ir lygiaverčių panaudojimo galimybių yra iÅ¡ esmės klaidingos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo argumentu.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 13 d. tarp ieÅ¡kovo ir apeliantės buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. 555, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovei 5,4000 ha ariamos žemės iki 2018 m. lapkričio 13 d., apeliantė įsipareigojo laikinai valdyti ir naudoti pagal paskirtį žemės sklypÄ , mokant nuomos mokestį. Atsakovei žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas 2006 m. birželio 15 d. ir 2011 m. spalio 7 d. nuomos sutarčių pagrindu (žemės savininkas ir nuomotojas buvo V.

L.). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas yra 5,4000 ha, iÅ¡ jo: ariamos žemės plotas – 5,4000 ha, nusausintos žemės plotas: 5,4000 ha.Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos pastebėjimu, kad atsakovė realiai dirbo, naudojo visÄ Å¾emės sklypÄ , už jį mokėjo nuomÄ ir pretenzijų ieÅ¡kovui dėl aplietos sklypo dalies nereiÅ¡kė, tai reiÅ¡kia, kad atsakovei vandeninga sklypo dalis netrukdė vykdyti veiklos.

Taigi visas žemės sklypas yra nusausintas bei jame įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos bei įrenginiai, kurių paskirtis – sureguliuoti dirvožemio vandens, Å¡ilumos ir oro režimÄ , sudaryti geresnes sÄ lygas žemdirbystei, iÅ¡saugoti ir padidinti dirvos derlingumÄ , byloje duomenų, jog melioracinė sistema neveikia, nėra pateikta.Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad iÅ¡ apeliantės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vanduo susikaupęs keliose vietose, ir pagal apeliantės siÅ«lomÄ atidalijimo planÄ ieÅ¡kovui atitektų abi pelkėtos žemės sklypo dalys, o apeliantei – visa sausa sklypo dalis.

Tai reikÅ¡tų, kad apeliantės pageidavimu, atidalijant ieÅ¡kovo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, teismas turėtų atsižvelgti iÅ¡mintinai tik į apeliantės interesus gauti naudingiausiÄ Å¾emės dalį vien dėl to, kad jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra mažesnė, o ieÅ¡kovo – didesnė. Tačiau bendraturčių turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydis negali savaime suteikti nei pranaÅ¡umo, nei įpareigoti didesnės nuosavybės dalies savininkÄ prisiimti didesnius nepatogumus ir patirti didesnius praradimus nei mažesnės dalies savininkų.

Tai, kad ieÅ¡kovas turi didžiausiÄ nuosavybės dalį, nereiÅ¡kia, jog jis turi pareigÄ amortizuoti visų kitų bendraturčių, turinčių mažesnę dalį, patiriamus nepatogumus ir sau pasirinkti vien tik menkavertes ar atsakovei neparankias žemės sklypo dalis. IÅ¡plėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebÅ«tų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai, todėl daikto atidalijimo bÅ«du negali bÅ«ti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų; jeigu atidalijimo praÅ¡antis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise; kito bendraturčio nenoras, jog bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Taigi teisingumo principas reikalauja, kad menkavertės žemės dalies turi tekti visiems bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, tai ir numato ieškovo siūlomas atsidalijimo variantas, pagal kurį viena pelkėta sklypo dalis atitektų ieškovui, kita – apeliantei.Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atsidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Detalesnę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės).Žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypai turi bÅ«ti formuojami taip, kad sudarytų sÄ lygas racionaliai naudoti žemę ir nepablogintų ekologinių ir veiklos sÄ lygų kitiems žemės naudotojams (Taisyklių 19 punktas).

Kai skaidomas vientisas ariamos žemės, pievų ar miÅ¡ko masyvas, formuojami žemės sklypai turi bÅ«ti kompaktiÅ¡ki, stačiakampio arba panaÅ¡ios formos ir racionaliai iÅ¡dėstyti (Taisyklių 21 punktas). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių teks po atskirÄ taisyklingos konfigÅ«racijos suformuotÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad siekiant ateityje iÅ¡vengti galimų ginčų tarp Å¡alių, ieÅ¡kovo siÅ«lomu projektu ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypo riba bus tik viena, o tuo tarpu pagal atsakovės siÅ«lomÄ atidalijimo projektÄ Å¡alių žemės sklypai ribotųsi dviejose vietose.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žemės sklypo atidalijimo bÅ«das yra neproporcingas ir pažeidžiantis apeliantės teises. Nors apeliantė ir yra žemės Å«kio bendrovė, turės prisiimti galimÄ pasėlių ir regioninio kelio sugadinimo rizikÄ , o siekiant patekti į teismo sprendimu atidalytÄ Å¾emės sklypo dalį, apeliantei reiks patirti papildomas iÅ¡laidas, nes reikės daryti regioninės reikÅ¡mės kelio nuovažos projektÄ .Taisyklių 28 punkte numatytas reikalavimas, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu.

Å is reikalavimas ieÅ¡kovo atidalijimo plane yra įvykdytas. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¾emės sklypo atidalijimo planÄ apeliantei atitektų žemės sklypo dalis prie bendro naudojimo kelio, todėl apeliantės argumentas, kad, siekiant patekti į teismo sprendimu atidalytÄ Å¾emės sklypo dalį, apeliantei reiks patirti papildomas iÅ¡laidas, nes reikės daryti regioninės reikÅ¡mės kelio nuovažos projektÄ , nėra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovės teises.

Pagal paminėtas taisykles formuojant atskirus sklypus turi bÅ«ti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu, o dėl įvažiavimo į sklypÄ kiekvienas sklypo savininkas turi teisę spręsti individualiai. Šalių projektuose nurodoma, jog atsakovei suprojektuota atidalijama sklypo dalis yra Å¡alia V kategorijos kelio (duomenys neskelbtini). Nuovažų įrengimas yra reglamentuotas LR Aplinkos ministro ir LR Susisiekimo ministro 2008-01-09 įsakymu patvirtintu KTR 1.01:2008 ,,Automobilių keliai‘‘. Å io įsakymo 167 punkte numatyta, kad nuovažos įrengiamos Å«kinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, o 168 punkte nuovažos į Å«kinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius.

Todėl įvertinus šios bylos faktines aplinkybes dėl ieškovo sklypo dalies nuomos nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atidalijimo projektas pažeidžia atsakovės teises dėl būsimos nuovažos įrengimo, nes jos įrengimo būtinumo atsakovė neįrodė.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos baigtiesTeisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, iÅ¡ jos priteistina ieÅ¡kovui 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :               Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018-05-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. L.. Teisėjai                                                                                                               Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                                                        Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                          Almantas Padvelskis