af85cd50-9e6b-4bd6-a301-2cf264fa04a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-38-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4028-577/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti 84 600,80 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė teigė, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiant ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės, Nacionalinės žemės tarnybos ir Generalinės prokuratÅ«ros dėl žemės nuomos, Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl Å¡ių priemonių taikymo ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovė.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto, taip pat Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 16 punkto, kuriame numatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai) dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, pagrindu. IeÅ¡kovės teigimu, valstybės institucijos bendrais veiksmais sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ , ji neteko pajamų, todėl neįmanoma atriboti, dėl kurios konkrečiai valstybės institucijos atsirado žala.

Kadangi reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų žyminis mokestis nėra mokamas, ieÅ¡kovės įsitikinimu, už ieÅ¡kinį dėl atlyginimo žalos, padarytos bendrais Nacionalinės žemės tarnybos ir Generalinės prokuratÅ«ros veiksmais, ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti 1 494 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė žalos atsiradimÄ (pajamų netekimÄ ) kildina iÅ¡ dviejų valstybės institucijų skirtingų veiksmų, kuriuos laiko neteisėtais, teigdama, jog jų atsakomybė yra solidari. Teismas pažymėjo, kad atsakovės (atsakovės atstovų) atsakomybė kildinama skirtingais pagrindais, tad nors už reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktÄ ir ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ ), tai savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimÄ , kildinamÄ dėl kitos atsakovės atstovės atliktų veiksmų.

6. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti žalÄ , kildinamÄ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nepaisant to, jog jos pritaikytos prokuroro praÅ¡ymu civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas. III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „SKR Baltic“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir nurodyti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.

8. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Å ioje byloje nėra solidarių atsakovų, atsakovė yra Lietuvos Respublika, kurios institucijos bendrais veiksmais padarė žalÄ . Nacionalinė žemės tarnyba, netinkamai vykdydama savo funkcijas, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį su ieÅ¡kove, kurios (sutarties) teisėtumÄ ginčijo Generalinė prokuratÅ«ra. 8.2. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurios negali bÅ«ti priteisiamos solidariai, todėl iÅ¡ atsakovų turėtų bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis. 8.3.

Teismas galėjo įpareigoti ieÅ¡kovę sumokėti tik pusę visos žyminio mokesčio sumos, nes už reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ieÅ¡kovė yra atleista nuo mokesčio mokėjimo. Toks žyminio mokesčio padalinimas atitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – už ieÅ¡kinį sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį procesinį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo jÄ realizuoti ne bet kokiu bÅ«du, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Tik tinkamai įformintas Å¡alies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentruotumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , todėl teismai, spręsdami procesinių dokumentų priėmimo klausimÄ , turi užtikrinti proporcijÄ tarp teisės kreiptis į teismÄ universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymo numatytais bÅ«dais.

11. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama Å¡iame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ Å¾yminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai) dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, jame ieÅ¡kovė teigia, kad žalÄ patyrė dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Pasak ieÅ¡kovės, Nacionalinės žemės tarnybos neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad Å¡alys sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, o neteisėti Generalinės prokuratÅ«ros veiksmai pasireiÅ¡kė inicijuotu civiliniu ginču ir praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Generalinė prokuratÅ«ra, pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ ieÅ¡kovei vykdyti bet kokius statybos darbus bei jai priklausančių pastatų remontÄ â€“ siekė užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę nukelti arba nugriauti jai priklausančius statinius, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu toks reikalavimas buvo atmestas.

Taigi nors ieÅ¡kinyje teigiama, kad žala ieÅ¡kovei kilo dėl abiejų paminėtų valstybės institucijų bendrai atliktų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ esmės įrodinėjama, jog žalos padarymo faktÄ lėmė bÅ«tent Generalinio prokuroro praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kinys yra grindžiamas CPK 146 straipsnio 2 dalyje apibrėžta nukentėjusios Å¡alies teise reikalauti atlyginti nuostolius, kilusius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

13. Apeliacinis teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikalavimas priteisti žalÄ CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, nepriklausomai nuo tokį praÅ¡ymÄ byloje pateikusio subjekto, yra apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. Tokiu atveju nustatinėjant atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, CK 6.272 straipsnio nuostatomis nesivadovaujama, nepaisant to, ar atsakovas, buvęs ieÅ¡kovu kitoje civilinėje byloje, kurio praÅ¡ymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo prokuroras ar kita valstybinė institucija, kuri vykdė jai įstatymo leidėjo priskirtas funkcijas tokioje civilinėje byloje.

Atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda ieÅ¡kovui įrodžius, kad bÅ«tent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas patyrė tam tikro dydžio žalÄ , o faktas, ar atsakovas, buvęs ieÅ¡kovu kitoje civilinėje byloje, vykdė įstatymo leidėjo jam priskirtas funkcijas, paduodamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar jis elgėsi teisėtai, paduodamas tokį praÅ¡ymÄ , bei ar yra jo kaltė dėl tokio praÅ¡ymo padavimo, ar yra teismo (teisėjo) neteisėti veiksmai ir kaltė dėl tokio praÅ¡ymo tenkinimo, nedaro įtakos jo civilinės atsakomybės egzistavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-329/2013, 2019 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-609-464/2019 ir kt.).

14. Analizuojamu atveju valstybei nukreiptas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo siejamas bÅ«tent su prokuroro, kitoje civilinėje byloje padavusio atitinkamÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, veikimu. Žalas padarymo faktas kildinamas iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeltų padarinių. Nors Nacionalinė žemės tarnyba ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje irgi yra nurodyta kaip atsakovės atstovė, ieÅ¡kinyje įvardijami konkretÅ«s Å¡ios tarnybos atlikti neteisėti veiksmai, vien tai, kad ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , nereiÅ¡kia, jog byloje pareikÅ¡tas turtinio pobÅ«džio reikalavimas bÅ«tų neapmokestinamas (CPK 185 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu kaip turtinis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

16. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti (neaptarti) atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

17. IeÅ¡kovei padavus atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, joje nustatytas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl nustatomas naujas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei ,,SKR Baltic“ naujÄ 14 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumams – sumokėti 1 494 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. Teisėjas Gintaras Pečiulis