2020-08-26 Nr. AB-15671-3-62-3-01318-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1198-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01318-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pataisos namai, atsakovo atstovas), 6192 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje atliko nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2018 m. birželio 25 d. Išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. lapkričio 2 d., pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, perpildytose patalpose. Nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo laikomas 12 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 64,37 kv. m, gyveno 24 žmonės. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio mėnesio gyveno ten pat, tačiau jau gyveno 21 žmogus. Nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. lapkričio 2 d. gyveno patalpose, kuriose buvo užtikrintas gyvenamojo ploto norma. Nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. kovo mėnesio gyveno 9 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 60,05 kv. m, buvo 21 žmogus, o nuo 2018 m. kovo mėnesio iki skundo padavimo gyveno 12 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 64,37 kv. m ir yra 20 žmonių. Dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Be to, trūko ir baldų, spintų, spintelių, dėžių daiktams susidėti. Būryje nebuvo poilsio kambario, patalpos drabužių ir avalynės džiovinti. Patalpose nebuvo termometro, laikrodžio, lentynos knygoms susidėti. Prausykloje yra tik 8 praustuvės, 4 vietos kojoms plauti. Sanitariniame mazge buvo 6 unitazai, 4 pisuarai. Lovos senos, trūksta joms detalių, jos kliba, juda, girgžda. Duše buvo tik 15 dušo ragelių. Duše slidžios grindys, nėra jokių guminių kilimėlių, skysto muilo dozatorių. Asmeninių viršutinių ir apatinių rūbų nemokamai niekas neskalbia. Prie dušo esančiose vonelėse skalbti neįmanoma, kadangi nebėga šiltas vanduo. Patalpos yra nedezinfekuojamos, kas savaitę dezinfekuojami tik sanitariniai mazgai, prausyklos, dušas. Patalpose pilna blakių, tarakonų, pelių ir širšių. Retkarčiais yra naikinami blakės ir tarakonai, nors pagal sutartį tai turėtų būti daroma dažniau. Pareiškėjas buvo nuolat sukandžiotas blakių. Neišduodamos valymo priemonės.

3. Pareiškėjas vertino, kad šiukšlių konteineriai stovi per arti bendrabučio, sklinda blogas kvapas, jis yra nedezinfekuojamas. Taip pat nurodė, jog sklinda labai blogas kvapas iš kanalizacijos ir valymo įrenginių. Dėl atsakovo atstovo netinkamų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, orumo pažeminimo, jį kankino nemiga, dažnai skaudėdavo galvą, nuolat pergyveno.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas gyvenamojoje patalpoje. Patalpos aprūpintos inventoriumi pagal teisės aktus. Pataisos namų 2 sektoriuje poilsio kambariai nėra įrengti. Visi šiukšlių konteineriai yra su dangčiais, nuo 9 ir 12 būrio patalpų šiukšlių konteineriai yra laikomi 20 m atstumu, o nuo 17 būrio gyvenamųjų patalpų jis nutolęs apie 10 m atstumu. Kartą per savaitę konteineriai purškiami chloro tirpalu. Pataisos namų 9, 12 ir 17 būrio tualetuose įrengtos atskiros rakinamos kabinos, prausyklose nėra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Prie dušų yra kilimėliai, ant sienų pritvirtinti muilo dozatoriai. Į dušinę yra tiekiamas karštas vanduo.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pataisos namų 2 sektoriuje veikiančioje skalbykloje džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Savo rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę maudymosi metu. Taip pat yra patalpa su skalbimo mašina. Pataisos namuose yra naikinami parazitai ir tarakonai ir dėl to yra sudarytos sutartys.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo K. Ž. skundą tenkino iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl nepakankamo kameros ploto, nustatė, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d. gyveno karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv. m ploto, o miegamųjų vietų buvo 13, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 1 brigadą, kurios plotas – 65,72 kv. m, joje įrengta 23 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,85 kv. m. Atsakovo atstovas nurodė, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo 20 miegamųjų vietų ir vienam nuteistajam teko 3,286 kv. m.; nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. spalio 29 d. buvo paskirtas gyventi į 17 būrį 1 brigadą, kurios plotas – 59,20 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį 2 brigadą, kurios plotas – 32,62 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. birželio 25 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 1 brigadą, kurios plotas – 65,72 kv. m, joje įrengta 21 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,12 kv. m ploto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė prieštaringus duomenis apie kartu su juo ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio mėnesio, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose gyvenamosiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.), sprendė, kad šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių laikotarpiu. Todėl teismas pareiškėjo teiginį, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio mėnesio gyveno nuo 21 iki 24 žmonių, atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Atsakovo atstovas 2018 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 62-3305 ir 2018 m. liepos 13 d. pažymoje Nr. 42-11677 pateikė duomenis pažymos surašymo dienai ir nenurodė, ar tiek įrengtų gyvenamųjų vietų buvo visą ginčo laikotarpį ar jis kito. Atsakovo atstovas, gavęs pareiškėjo skundą ir pareiškėjo atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą, nenuginčijo pareiškėjo pateiktų duomenų dėl gyvenamųjų vietų, jog karantino patalpoje buvo 16 žmonių ir laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d. 12 būrio 1 brigadoje gyveno 24 žmonės, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje lieka nepaneigti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie gyvenamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu bei nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų duomenų apie miegamąsias vietas, o dėl patalpų ploto ginčo nėra. Be to, naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d. teko 2,54 kv. m (8 paras trūko 1,05 kv. m ploto kamerų tipo patalpose), laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d. teko 2,74 kv. m (357 paras trūko 0,36 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete, prausykloje, duše), inventoriaus ir kitų pažeidimų pripažintini pagrįstais laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., kai buvo nustatyta, jog pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei numato teisės aktai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, inventoriaus užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad trūko gyvenamosiose patalpose inventoriaus, nebuvo termometro, laikrodžio, valymo inventorius komplekto, atsižvelgęs į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytą teiginį, jog patalpose buvo inventorius, kuris numatytas teisės aktuose, ir į tai, jog atsakovo atstovas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie tai, kad gyvenamojoje patalpoje buvo termometras, laikrodis (iki 2017 m. sausio 1 d.), valymo inventoriaus komplektas, sprendė, kad pareiškėjo argumentai liko nepaneigti. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichinei būsenai, byloje nėra. Be to, pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala šiuo atžvilgiu. Atsakovo atstovas pareiškėjo teiginių dėl lovos eksploatacijos termino, jų būklės nepaneigė, nepateikė įrodymų apie lovos eksploatacijos terminų laikymąsi, vykdomą techninę priežiūrą, todėl teismas konstatavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto pažeidimą.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla bei dušo patalpomis, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus duomenis bei teisinį reglamentavimą, sprendė, jog iki 2017 m. sausio 1 d. 12 būryje pareiškėjui trūko pisuarų ir unitazų.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad duše buvo slidžios grindys bei nebuvo skysto muilo dozatorių, kilimėlių, atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus, jog prie dušinės yra kilimėliai bei prie dušų ant sienų yra sumontuoti skysto muilo dozatoriai, kurie nuolat yra gadinami, pateiktas teismui dušinės nuotraukas, iš kurių matyti, jog kilimėliai dušinėje yra, šią skundo dalį dėl kilimėlių dušinėje teismas atmetė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad medicininis pažymėjimas nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo susižalojęs dušo patalpose ir ar kilo žala dėl nurodytų pažeidimų. Teismas taip pat konstatavo, jog muilo dozatorius dušinėje yra įrengtas, o pareiškėjo teiginį, kad dozatoriai nėra pildomi, atmetė kaip nepagrįstą ir nedetalizuotą.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose jis gyveno ginčui aktualiu laikotarpiu, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti, todėl visi laisvalaikiui skirti įrenginiai, baldai buvo laikomi gyvenamoje patalpoje, kas dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punktu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, jog Pataisos įstaigos 2–ajame sektoriuje nebuvo įrengta laisvalaikio kambario bei drabužių ir avalynės džiovykla, pripažino, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįrengė laisvalaikio kambario bei drabužių ir avalynės džiovyklos.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad lokaliniame sektoriuje yra parazitų (blakių), tarakonų, pelių, o naikinami labai retai bei neefektyviai, atsižvelgęs į tai, jog ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 20 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pataisos įstaiga buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pažymėjo, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Be to, atsakovo atstovas nepateikė teismui sutarties už ginčo laikotarpį iki 2016 m. lapkričio 23 d. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus, kad pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius, atsižvelgęs į atsakovo atstovo paaiškinimus, į tai, kad pareiškėjas skundų dėl drabužių džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių džiovyklos įrengimą kiemelyje.

16. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7 ir 8 punktų bei 50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjo papildomos aplinkybės, nurodytos teismo posėdžio metu, nevertintinos.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl patirto kankinimo, orumo pažeminimo, sukeltų didelių nepatogumų, medicininius išrašus bei atsakovo atstovo pateiktą teismui asmens sveikatos istoriją, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl atsiradusių bėrimų ant odos. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose 365 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kamerų ir bendrabučio tipo patalpose. Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, todėl teismas konstatavo, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, ir vertino, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2500 Eur.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino visas faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Pažymi, kad pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, jog dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pabrėžia, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Taigi nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas bausmę atliko ir atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Pirmojo lokalinio sektoriaus nuteistieji savo lokaliniame sektoriuje laisvai gali naudotis krepšinio aikštele bei dvejomis sunkumų kilnojimo salėmis. Dienotvarkėje numatytu laiku gali naudotis futbolo, tinklinio bei krepšinio aikštelėmis bendro pasivaikščiojimo rato teritorijoje. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys pareiškėjui pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimu kieme ar kitose patalpose.

Taigi pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę. Todėl šiuo atveju pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.).

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius. Pateiktos pažymos turėtų būti vertintinos kaip objektyvūs įrodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovo atstovo pateiktas pažymas vertinti kaip objektyvius įrodymus.

20. Atsakovo atstovas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą. Nesutinka su teismo vertinimu, jog pataisos namų 2-ojo sektoriuje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys bei avalynės ir drabužių džiovyklos, nors atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo atsikirtimą pridėjo fotonuotraukas, patvirtinančias, jog džiovyklos ir poilsio kambarys buvo įrengti. Mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Taigi pareiškėjas nejautė jokių nepatogumų.

21. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl graužikų ir nariuotakojų naikinimo sutarties nepateikimo, nes apeliantas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir atsiliepimą į pareiškėjo atsikirtimą, nurodė, jog įstaiga 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį Nr. KN- P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Patalpose pastebėjus kenkėjus yra papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Paaiškina, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant pagal poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekviena kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Ginčo patalpose ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama – tai patvirtina į bylą pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos. Mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi neįpareigojo pateikti jokių įrodymų dėl 2014 m. lapkričio 14 d. sudarytos parazitų naikinimo sutarties su UAB „Dezinfa“, nors LVAT tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, jog teismas administraciniame procese turi būti aktyvus. Teismas neįvertino atsakovo atstovo nurodytų argumentų, jog pareiškėjas su skundais, kad reikia laukti eilėse prie sanitarinių mazgų, į pataisos namų Ūkio skyrių nesikreipė. Taigi pareiškėjas realiai nepatyrė jokių nepatogumų, susijusių su sanitarinių mazgų įrenginių trūkumu. Dėl šios priežasties negali būti kildinama neturtinė žala dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant reikiamo kiekio sanitarinio mazgo įrenginių skaičiaus.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų nesikreipė. Taip pat dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos nesikreipė ir į medikus. Todėl pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos. Apelianto nuomone, teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

23. Pareiškėjas K. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui būnant pataisos namuose nuolat trūko gyvenamosios vietos, didelę ploto dalį užėmė lovos, spintos, stalai, kėdės, spintelės, kurių taip pat trūko. Patalpose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl naktimis skaudėdavo galvą, trūko oro kvėpuoti. Atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad nuo 6 iki 2 val. pareiškėjas galėjo laisvai judėti, nes dienotvarkėje yra numatyta darbų (pvz., patalpų tvarkymas), todėl jam tekdavo praleisti patalpose daugiau laiko. Teismas nustatė, kad nebuvo poilsio kambarių, taigi poilsio metu laiką tekdavo leisti miegamosiose patalpose.

25. Pareiškėjas pažymi, kad jis pateikė teismui 2 medicinos darbuotojų pažymas dėl sveikatos pablogėjimo. Teigia, kad parazitai kasdavo naktimis, todėl bėrė odą, naktimis būdavo sunku užmigti girdint graužikų keliamus garsus ir tokia situacija buvo visą kalinimo laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2018 m. birželio 25 d.

27. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Pataisos namų ginčo sektoriuje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys bei avalynės ir drabužių džiovyklos, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, teigia, kad prie atsiliepimo į pareiškėjo atsikirtimą pridėjo foto nuotraukas, patvirtinančias, jog džiovyklos ir poilsio kambarys buvo įrengtas. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apelianto teiginiais ir šie nustatyti pažeidimai yra šalinami iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekviena kartą atvykus atlikti numatytus darbus, ginčo patalpose, ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama, tai patvirtina į bylą pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto argumentai pagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK patalpose buvo atliekama deratizacija, dezinfekcija ir dezinsekcija, taigi įstaiga iš esmės ėmėsi priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, nenustatyta, kad pareiškėjas dėl buitinių kenkėjų buvimo būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ir (ar) kitas kompetentingas institucijas, o pastarosios būtų nereagavę. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apelianto teiginiais ir šie nustatyti pažeidimai yra šalinami iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d. teko 2,54 kv. m (8 paras trūko 1,05 kv. m ploto kamerų tipo patalpose), laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d. teko 2,74 kv. m (357 paras trūko 0,36 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados jokiais bylos faktais ir teisiniais argumentais nepaneigė. Taigi, byloje įrodyta, kad kai kuriais ginčo laikotarpiais pareiškėjui neteko nei 3 kv. m ploto.

32. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas galėjo vaikščioti gyvenamose patalpose, lokalinio skyriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme, ar kitose patalpose, mažą gyvenamą plotą kompensavo judėjimo laisvė, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, dėl to būtina pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios gyvenamosios patalpos erdvės, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

35. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 2500 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan