2025-02-26 Nr. AB-3446-3-62-3-00744-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-45-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00744-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. U., D. B., L. V., R. B., M. U., Marijampolės savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. G.(toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. DV-275 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administracijos įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) 2022 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1SS-285-(5.59 E.) „Dėl Marijampolės savivaldybės mero atsakymo“ (toliau – ir NŽT raštas).

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Pareiškėja yra ½ žemės sklypo dalies ir jame esančių ½ statinių dalies adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Gyvenamas namas 1A1p (toliau – ir Gyvenamasis namas) su priestatu 3a1p (toliau – ir Priestatas) stovi ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o jo dalis išlenda į valstybinę žemę, kurioje ginčijamu Administracijos įsakymu yra patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (duomenys neskelbtini) mieste, paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas).

2.2. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (duomenys neskelbtini)“ buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Projekto iniciatorius ir organizatorius – Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius.

2.3. NŽT Marijampolės Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. 20SD-209-(14.20.137 E.) buvo kreiptasi į Administraciją kuo skubiau organizuoti Projekto rengimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo, kartu įvertinant galimybę pertvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Marijampolės savivaldybės meras 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. SA-590-(12.25.E) pažymėjo, kad institucijos sutarė, jog formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), formuojamo žemės sklypo šiaurinė riba ties (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo priestatu turi sutapti su iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsikišusio priestato išorine riba, t. y. valstybinės žemės palikti tiek, kiek užima išsikišusi priestato dalis. Taigi, buvo nuspręsta įvertinti pareiškėjos interesus ir tą aplinkybę, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo priestato dalis išlenda už sklypo ribos, bei atitinkamai projektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) taip, kad gyvenamojo namo priestato dalis nepatektų į formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau, priešingai nei teigia institucijos, to padaryta nebuvo, kadangi Projekto sprendiniais dalis gyvenamojo pastato priestato pateko į Projektu suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėja, susipažinusi su parengto ir viešinamo Projekto sprendiniais, įvertinusi, kad Projekto sprendiniais yra pažeidžiamos jos teisės bei nesilaikoma institucijų susitarimo dėl formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, 2021 m. gruodžio 29 d. Projekto rengimo organizatoriui ir iniciatoriui Marijampolės savivaldybei pateikė pastabas. Pastabose nurodė, kad ties naujai formuojamo sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis: „2“, „3“, „4“, „5“ – nėra įvertinta (duomenys neskelbtini) pastato stogo karnizo dalis, dėl ko siūloma pakoreguoti minėtas sklypo ribų posūkio taškų koordinates atitraukiant iki reikiamo atstumo, įvertinant (duomenys neskelbtini) sklype esančio statinio stogo karnizą, taip pat užtikrinti galimybę tinkamai eksploatuoti (duomenys neskelbtini) sklype esančius pastatus, kurie ribojasi su naujai formuojamu sklypu, t. y. suprojektuoti ir įregistruoti įstatymų numatyta tvarka privalomą 1 metro servitutą naujai formuojamame sklype ties „1“, „2“, „3“, „4“, „5“, „6“ sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis. Tačiau Marijampolės savivaldybė 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E), kurį pasirašė Marijampolės savivaldybės meras, atsakė, kad į pastabas neatsižvelgta. Pareiškėja, nesutikdama su Marijampolės savivaldybės atsakymu, pateikė skundą NŽT, tačiau ginčijamu NŽT raštu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

2.5. NŽT 2022 m. vasario 17 d., nelaukdama skundo išnagrinėjimo pabaigos, surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-991-98.30 (toliau – ir Patikrinimo aktas) su teigiama patikrinimo išvada, kad Projektas suderintas bei patikrintas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 18 d. ginčijamu Įsakymu patvirtino Projektą. Projektu buvo suprojektuotas apie 0,1096 ha ploto valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir formuojamas žemės sklypas), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Formuojamas žemės sklypas ribojasi su pareiškėjos turimu sklypu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos žemės sklypas) bei į formuojamo žemės sklypo ribas patenka dalis pareiškėjai priklausančio pastato (dviejų aukštų mūrinio priestato 3a1/p dalis).

2.6. Ginčijamas Administracijos įsakymas ir juo patvirtintas Projektas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktų normoms, todėl turėtų būti panaikintas.

2.7. Projektu formuojamo žemės sklypo riba kerta pastatą, todėl prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 20 punktui (žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas) bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 36 punktui (formuojamo žemės sklypo ribos turi būti derinamos su statinių išdėstymu).

2.8. Atsakovas neteisingai nurodė, jog į formuojamo žemės sklypo ribas Gyvenamojo namo (1A1p), esančio (duomenys neskelbtini), stogo karnizo dalis nepatenka. Atsakovo teiginius paneigia matininko V. N. 2022 m. sausio 12 d. parengtas Pastato stogo planas, iš kurio matyti, kad į formuojamo žemės sklypo ribas patenka Gyvenamojo pastato dalis – dalis stogo. Atsižvelgiant į tai, kad stogas laikytinas pastato dalimi, todėl formuojant žemės sklypą ir nustatant jo ribas, turėjo būti vertinamas visas pastatas, o ne tik jo išorinių sienų padėtis. Vertinant atstumą nuo sklypo ribų iki pastato, atstumas vertinamas taip pat nuo pastato labiausiai išsikišusių dalių ir konstrukcijų. Pastato stogas yra sudėtinė pastato dalis, todėl visiškai nepagrįstai nebuvo įvertinta jo padėtis, ginčo pastato padėtį matuojant tik iki jo išorinės sienos.

2.9. Projektu neužtikrinta pareiškėjos, kaip gretimame žemės sklype esančių statinių savininkės, galimybė tinkamai eksploatuoti savo sklype esančius statinius, kurie ribojasi su naujai formuojamu žemės sklypu, nesuprojektavus 1 m servituto jiems aptarnauti, prižiūrėti ir naudoti, tuo pažeidžiant Taisyklių 33 punktą (žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimu žemės sklypu naudotojams).

2.10. Atsakovų argumentai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nustatyti servitutų, suteikiančių teisę prižiūrėti, aptarnauti savavališka statyba pripažintus statinius, yra nepagrįsti. Teisės aktuose nėra reikalavimo, jog servitutas gali būti nustatytas tik statiniui, kuriam nėra nustatyta savavališkos statybos požymių. Gyvenamas namas, kurio dalimi yra Priestatas (3a1/p), yra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, formuojamo žemės sklypo riba ribojasi arba yra nutolusi ne didesniu nei 1 m atstumu ne tik nuo Gyvenamojo namo ir Priestato, bet ir nuo kitų statinių, dėl kurių statybos teisėtumo nėra priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų.

2.11. Nagrinėjamu atveju yra būtinas 1 metro servitutas nuo pareiškėjos žemės sklype esančių statinių, kuris suteiks teisę juos prižiūrėti, aptarnauti, kad būtų užtikrinama galimybė tinkamai eksploatuoti ir naudoti statinius pagal jų paskirtį bei jų eksploatavimui keliamus reikalavimus. Tokio servituto nenustačius, statinių savininkai neturės jokios galimybės prie šių statinių prieiti, juos remontuoti ir kitaip prižiūrėti nuo formuojamo žemės sklypo pusės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas leidžia pareiškėjai pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant statybą, nepaisant to, kad yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Tokią galimybę pareiškėjai įtvirtino ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 (toliau – ir Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas), kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 (toliau – ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis). Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam Gyvenamojo namo Priestatui 3a1/p ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2.12. Nenustačius 1 m servituto, būtų apribojamos pareiškėjos teisės tinkamai naudotis savo nuosavybe bei galimybės įteisinti savavališką statybą, kadangi nenustačius 1 m servituto pareiškėja neturės jokios galimybės fiziškai prieiti prie savo statinių, jų remontuoti bei atlikti savavališkos statybos įteisinimui reikalingus veiksmus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, į kurią patenka Gyvenamas namas 1A1p.

2.13. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Projekto tikslas buvo suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, todėl Projekto rengimo metu turėjo būti nustatomas ginčo žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, dydis. Vadinasi, sprendžiant ir nustatant formuojamo žemės sklypo dydį, privalėjo būti vadovaujamasi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, (toliau – Metodika) ir joje nustatyta mažiausio valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, apskaičiavimo tvarka. Tačiau nei Projekto aiškinamajame rašte, nei jokiame kitame dokumente nėra nurodytas formuojamo žemės sklypo ploto apskaičiavimas pagal Metodiką, kas leidžia daryti išvadą, kad nustatant šio žemės sklypo dydį, nebuvo vadovautasi privaloma mažiausio valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, apskaičiavimo tvarka.

2.14. Žemės sklypai turi būti formuojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o jeigu jų nusidėvėjimas yra tokio lygio, kad statinių nebegalima tinkamai naudoti pagal jų naudojimo paskirtį, toks valstybinės žemės sklypas neturėtų būti formuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad statinių, prie kurių formuojamas žemės sklypas, būklė buvo nevertinta, o pagal 2008 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų duomenis, nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, gyvenamojo namo 1A1/m (duomenys neskelbtini) fizinis nusidėvėjimas buvo 52 proc., ūkinio pastato fizinis nusidėvėjimas – 28 proc., šių statinių fizinio nusidėvėjimo lygis padidėjęs, jų būklė pablogėjusi, galbūt net avarinė, dėl ko ginčo žemės sklypas prie šių statinių apskritai neturėjo būti formuojamas, o Projektas negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas.

2.15. Projekto sprendiniai neatitinka Projekto tikslo, kadangi Projektu buvo numatyta formuoti žemės sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), tačiau Projekto sprendiniais į formuojamo žemės sklypo ribas įtraukta Gyvenamojo namo 1A1p dalis. Kadangi į formuojamo žemės sklypo ribas buvo įtraukta ir Gyvenamojo namo dalis, Taisyklių 55 punkto nustatyta tvarka registruotais laiškais asmeniškai privalėjo būti informuoti šio pastato savininkai, tačiau to padaryta nebuvo. Pareiškėja apie vykdomą Projektą sužinojo tik pati domėdamasi formuojamo žemės sklypo formavimo eiga, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlikti Taisyklėse reikalaujamas procedūras. Be to, organizatorius nesilaikė Taisyklėse numatytų reikalavimų ir atsakant pareiškėjai į viešinimo metu pateiktas pastabas. Pagal Taisyklių 59 punktą pasiūlymus išnagrinėja ir juos pateikusiems asmenims atsako projekto rengimo organizatorius, kuriuo pagal Taisyklių 12 punktą yra savivaldybės administracijos direktorius – šiuo atveju Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau atsakymą į pareiškėjos pastabas pateikė ne Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius, o Marijampolės savivaldybės meras, kas neatitinka Taisyklių reikalavimų bei laikytina, kad Projekto organizatorius apskritai neatsakė į pareiškėjos pastabas.

2.16. Pareiškėjai Projektu buvo užkirstas kelias įgyvendinti galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi Gyvenamojo namo Priestato daliai patenkant į kitą suformuotą žemės sklypą, pareiškėja nebeturi galimybės šios statybos įteisinti, nes pastato dalis lieka svetimame žemės sklype, į kurio naudojimąsi pareiškėja neturi jokių teisių, o pastatą kerta žemės sklypo riba, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, Marijampolės savivaldybės ir NŽT susitarimu formuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paliekant valstybinės žemės tiek, kiek užima išsikišusi Priestato dalis, pareiškėjai buvo suteikti pagrįsti teisėti lūkesčiai į savavališkos statybos įteisinimą, tačiau Administracijos įsakymu patvirtinus neteisėtus Projekto sprendinius, buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas.

2.17. Be to, ginčijamas Administracijos įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Administracijos įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra neteisėtas. Priimtas įsakymas taip pat nesiderina su teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero administravimo principais. Susiklostęs faktinis ir teisinis kontekstas sudarė prielaidas pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad ji galės įsiteisinti savavališką statybą, todėl konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas šį įsakymą, nepagrįstai nesilaikė aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimų bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero administravimo principų.

2.18. NŽT raštas naikintinas tais pačiais motyvais, kurie nurodyti pagrindžiant Administracijos įsakymo neteisėtumą. Papildomai, NŽT raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, kadangi juo visiškai nebuvo atsakyta į pareiškėjos prašymą bei argumentus, todėl toks viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, kad bet koks viešojo administravimo subjekto sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas teisiniu ir faktiniu pagrindu.

3. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Administracija atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Derinant formuojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, rengto Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), sprendinius, su projekto rengėja K. N. buvo sutarta įvertinti pastato stogo karnizą ir sklypo ribą atitraukti daugiau. Projektuotoja užtikrino, kad taip ir padarė. Dėl šios aplinkybės, projekto tikrinimo metu Projekto rengėja NŽT pateikė raštišką paaiškinimą – Aiškinamojo rašto papildymą, kuriame nurodė, kad projektuojamo sklypo ribą atitraukė nuo statinio per 10 cm. Projekto viešo svarstymo metu (2021 m. gruodžio 29 d.) buvo gautas A. G. raštas „Dėl parengto 0,1096 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini))“, kuriame A. G. pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl rengiamo projekto. Išnagrinėjus A. G. pateiktus pasiūlymus ir juos aptarus su Projekto rengėja, pateiktas išsamus ir teisės aktais pagrįstas atsakymas Administracijos 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E). Konkrečiu atveju Projektas, gavus 2022 m. vasario 17 d. NŽT Patikrinimo aktą su teigiama patikrinimo / tvirtinimo išvada, kaip atitinkantis visus reikiamus procedūrinius reikalavimus, buvo patvirtintas Administracijos įsakymu. Žemės valdos planavimo proceso procedūros ir sprendiniai atitiko ir atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės valdos projektų rengimą.

4.2. Priestato, kuris yra pripažintas savavališka statyba, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra pasibaigęs ir teismo sprendimu neatnaujintas, todėl šiuo metu šio priestato, kertančio žemės sklypo ribą, statusas yra savavališka statyba. A. G. teismo sprendimu yra įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Priešingai nei nurodo pareiškėja – prie statinių, pripažintų savavališka statyba, žemės sklypų formavimas nenumatytas jokiuose teisės aktuose, todėl Nuostatų 20 punktas šiuo atveju neturi būti taikomas.

4.3. Dėl pastato, esančio formuojamame žemės sklype, fizinio nusidėvėjimo, būtent daugiau kaip 10 metų besitęsiantis teismų maratonas prisidėjo prie to, jog nebuvo galimybės suformuoti žemės sklypo pastato eksploatacijai, o pastato savininkai neturėjo galimybės tinkamai jo eksploatuoti, kadangi pastato eksploatacijai, rekonstrukcijai ar remontui būtina turėti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, savininko ar naudotojo teises.

4.4. Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo dydžio žemės sklypas yra suformuotas statinio – daugiabučio gyvenamojo namo – eksploatacijai. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 2.1 papunkčio nuostatas, žemės sklypai prie daugiabučių namų priskiriami namų valdų žemės sklypams. Naudojamo namų valdos žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis (kitaip – pagal namų valdos inventorinę bylą), t. y. pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose nurodytas ribas. Tik tais atvejais, jei nėra nei parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, kurioje yra pažymėtas daugiabutis namas ir nustatytas šiam namui eksploatuoti žemės sklypo plotas, nei namų valdos inventorinės bylos ir į norimą formuoti žemės sklypą neįeina papildomų sodybos (namų valdos) apibrėžimą atitinkančių elementų, tuomet žemės sklypo dydis nustatomas pagal pareiškėjos nurodytos Metodikos nuostatas, netaikant Metodikos 11.1 papunkčio reikalavimų. Formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) buvo vadovaujamasi namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis – namų valdos inventorinės bylos planu, kuris yra pateiktas Projekto rengimo byloje, todėl pareiškėjos skundo argumentas dėl Metodikos taikymo yra atmestinas.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. NŽT atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir statinio (kurio dalis yra valstybinėje žemėje) yra apie 2,30 m atstumas. Žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kampus paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų. Tiek įsiteisėjusių teismo sprendimų, tiek NŽT atlikto patikrinimo metu yra konstatuota, kad neteisėtai pastatytas statinys (kurį pareiškėja įpareigota nugriauti) plačiausioje pažeidimo vietoje išsikiša apie 38 cm. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad Projektas neatitinka Nuostatų 20 punkto bei Taisyklių 36 punkto reikalavimų nepagrįstas ir atmestinas.

6.2. Marijampolės savivaldybė pagrįstai nurodė, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nustatyti servitutų, suteikiančių teisę prižiūrėti, aptarnauti savavališka statyba pripažintus statinius. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis. Taigi, tam, kad servitutas būtų nustatytas administraciniu aktu turi būti vertinama, ar žemės sklypas, kuriam norima nustatyti servitutą, atitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. servitutas yra suprojektuotas patvirtintame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, ir atitinka vieną iš šio straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose nurodytų sąlygų. Tuo atveju, jeigu žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, tuomet turi būti tarp tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Marijampolės savivaldybės meras pagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jeigu savavališkos statybos padariniai bus pašalinti ir statinys bus pripažintas tinkamu eksploatuoti įstatymų nustatyta tvarka, servitutą pareiškėja gali nustatyti sandorio forma, susitarus su formuojamo žemės sklypo savininkais, o nesusitarus – teismo sprendimu, įrodžius, kad toks servitutas būtinas.

6.3. Iš pareiškėjos pateikto pastato stogo plano matyti, jog su formuojamo žemės sklypo riba ribojasi pripažinta savavališka statyba, kiti statiniai yra atitinkamai nutolę nuo formuojamo žemės sklypo ribos, t. y. pareiškėja turi galimybę prižiūrėti šiuos statinius. Nors pareiškėja ir teigia, kad servitutą nustatyti būtina siekiant įteisinti savavališka pripažintą statybą, tačiau teisės aktai reglamentuojantys savavališkos statybos įteisinimą nenumato, kad valstybinėje žemėje esančiai savavališkai statybai įteisinti reikalingas tokio statinio priežiūrai nustatytas servitutas.

6.4. Taisyklėse nėra reikalavimo pagrįsti formuojamo žemės sklypo ploto atitikimą Metodikos nuostatoms. Taisyklių 44 punkte įtvirtinta, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Projekto tikslas buvo suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Todėl taikyti pareiškėjos nurodytą Metodiką, kuri reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu administravimą, negalima. Žemės sklypas formuojamas atsižvelgiant į esamą padėtį ir gretimų žemės sklypų ribas, vadovautasi Taisyklių 32 punktu.

6.5. Duomenų apie tai, jog statinys, esantis formuojamame žemės sklype, būtų pripažintas netinkamu naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį nėra. Statiniai registruoti Valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registro duomenų banke. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

6.6. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Projekto viešinimo procedūroje buvo atlikti procedūriniai pažeidimai. Projekto organizatoriaus veiksmai atitiko Taisyklių 55 punkto reikalavimus. Statinio dalis, kuri pripažinta savavališka statyba, į formuojamo žemės sklypo ribas nepatenka.

6.7. NŽT ginčijamame NŽT rašte aiškiai ir motyvuotai, vadovaudamasi VAĮ, Taisyklėmis, pareiškėjai atsakė į skunde išdėstytus prašymus. NŽT, gavusi skundą, patikrino pareiškėjai pateiktą organizatoriaus atsakymą. Pagal ŽPDRIS esančius duomenis buvo nustatyta ir pareiškėjai paaiškinta, kad Projekto organizatorius gautą pasiūlymą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, nepažeisdamas Taisyklių 59 punkto nuostatų, į visus pateiktus pasiūlymus / klausimus atsakymai pateikti argumentuotai, vadovaujantis teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taisyklėse nėra nurodyta, jog NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, gavus skundą (Taisyklių 60 p.) Projekto derinimo ir tvirtinimo darbai yra stabdomi. NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, įvertino pareiškėjos išsakytus pasiūlymus, organizatoriaus 2022 m. sausio 6 d. raštą ir patikrinęs Projektą 2022 m. vasario 17 d. surašė teigiamą patikrinimo aktą Nr. FPA-991-(8.30) su pasiūlymu tvirtinti Projektą (Patikrinimo aktas).

6.8. NŽT rašte nurodyti visi duomenys įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

7.1. Galutine ir įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjai „leista teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, A. G. įpareigota per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę“. Bendrosios kompetencijos teismo nustatyti terminai savavališkai statybai pašalinti buvo atidėti kelis kartus ir šiuo metu šis sprendimas jau yra vykdomas priverstinai.

7.2. Inspekcija vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o tai reiškia, jog nei dėl Administracijos įsakymo, nei dėl NŽT rašto pagrįstumo ar panašių klausimų nesprendžia ir komentuoti negali, nes tai nepriskirta Inspekcijos kompetencijai, taip pat ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimas šiuo atveju priskirtas Administracijos kompetencijai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

9. M. U. atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

9.1. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis jau 10 metų. Per šį laikotarpį ji pateikė 5 prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-785-802/2016, 2 prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-785-802/2016, tačiau neinicijavo jokių efektyvių ir rezultatyvių procesų tam, kad būtų įteisinta savavališka statyba. Tokia teisė jai buvo suteikta, tačiau ji jos taip ir neįgyvendino iki nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. liepos 31 d. Tokį pat laiko tarpą, t. y. 10 metų, M. U. ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę.

9.2. Jokio teisinio pagrindo naikinti administracinius aktus pareiškėjos skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra, o pareiškėjos paaiškinimai, kad Projektas sukelia jai neigiamas pasekmes ir pažeidžia įstatymų normas, tėra jos išvedžiojimai.

9.3. Pareiškėjos minimos teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, nes formuojant žemės sklypą buvo atsižvelgta į eilę faktorių, tokių kaip: tinkamo atstumo tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir statinio, kuris yra valstybinėje žemėje, išlaikymas; tinkamo atstumo išlaikymas atsižvelgiant į esamus pastato, (duomenys neskelbtini), kampus (pastato kampų koordinatės nustatytos atsakingo NŽT specialisto); žemės sklypų naudojimosi patikrinimo atlikimas, kurio metu buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų 5 geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, bei dalis šiame žemės sklype esančio Gyvenamojo namo priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę, taip pat nustatyta, kad vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas). Taigi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas taip, kad į jo ribas nepatektų pareiškėjos savavališkai pastatyto priestato dalis, tikslu eksploatuoti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Būtent į šį žemės sklypą ir bus atkuriamos nuosavybės teisės M. U. bei kitiems pretendentams.

9.4. Pareiškėjos Gyvenamasis namas yra savavališka statyba ir jo įteisinti ji nebeturi jokių teisinių galimybių, nes visi tam teismų suteikti terminai yra baigęsi, todėl formuojant kaimyninio žemės sklypo ribas buvo neprivalu atsižvelgti į statinį, kurio neliks. Todėl servitutas negali būti nustatytas tikslu aptarnauti savavališka statyba pripažintus statinius, kurių įteisinimui nėra jokių teisinių galimybių.

9.5. Priešingai nei pareiškėja nurodo, jos teisėtų lūkesčių principas nėra pažeistas, nes ji tą „lūkestį“ kildina iš neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėtos statybos. Šiuo atveju yra pažeistas būtent trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai bei jų teisėti lūkesčiai, nes teisminiai procesai dėl pareiškėjos savavališkos statybos padarinių pašalinimo vyksta daugiau nei 10 metų, dėl šios savavališkos statybos daugelį metų nebuvo galimybių suformuoti žemės sklypą, į kurį būtų galima atkurti nuosavybės teises A. U. ir M. J. O.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos A. G. skundą atmetė, priteisė trečiojo suinteresuoto asmens M. U. naudai iš pareiškėjos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

11.1. Pareiškėja yra ½ žemės sklypo dalies ir jame esančių ½ statinių dalies adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (duomenys neskelbtini)“ buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Projekto iniciatorius ir organizatorius – Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius.

11.2. Parengus Projektą ir jį paviešinus, 2021 m. gruodžio 29 d. buvo gautos pareiškėjos pastabos dėl parengto 0,1096 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastabose pareiškėja nurodė, kad ties naujai formuojamo sklypo ribomis nėra įvertinta (duomenys neskelbtini) pastato stogo karnizo dalis, dėl ko siūlo atitraukti iki reikiamo atstumo, įvertinant statinio stogo karnizą; taip pat užtikrinti galimybę tinkamai eksploatuoti (duomenys neskelbtini) sklype esančius pastatus, kurie ribojasi su naujai formuojamu sklypu, t. y. suprojektuoti ir įregistruoti įstatymų numatyta tvarka privalomą 1 m servitutą ir kt.

11.3. Marijampolės savivaldybės meras 2022 m. sausio 6 d. raštu Nr. SA-257-(12.20.E) pareiškėjai atsakė, kad į pastabas neatsižvelgta, nes (duomenys neskelbtini) pastato stogo karnizo dalis į formuojamo žemės sklypo ribas nepatenka, o dėl servituto nustatymo nurodė, kad pareiškėja galės jį nustatyti sandorio forma arba teismo sprendimu. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo atsakymu, pateikė skundą NŽT, tačiau NŽT raštu skundas atmestas.

11.4. NŽT Projektą patikrino ir 2022 m. vasario 17 d. surašė žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-991-98.30 (Patikrinimo aktas) su išvada, kad galima tvirtinti žemės valdos projektą. Atsižvelgdamas į šį aktą, Administracijos direktorius 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. DV-275 (Administracijos įsakymas) patvirtino Projektą. Šiuo projektu buvo suprojektuotas 0,1096 ha ploto valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

12. Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl skundžiamo Administracijos įsakymo ir NŽT rašto teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, iš esmės skundą grindė tuo, kad Projektu suformuoto žemės sklypo riba kerta jai priklausantį pastatą (dviejų aukštų Priestato 3a1/p stogo dalį), bei tuo, kad Projektu nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti sklype (duomenys neskelbtini) esančius pastatus.

13. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, vadovavosi Žemės įstatymu, Taisyklėmis ir Nuostatais.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, kad buvo pažeisti Nuostatų 20 punkto ir Taisyklių 36 punkto reikalavimai.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžė, kad dėl Gyvenamojo namo Priestato 3a1/p statybos yra priimti įsiteisėję ir galiojantys teismų sprendimai:

15.1. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 pakeisti ir „leisti atsakovei A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės“.

15.2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 nutarė atidėti iki 2019 m. liepos 31 d. šio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam Priestatui (3a1/p), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

15.3. Pareiškėja į bendrosios kompetencijos teismus dar kreipėsi dėl minėto teismo sprendimo vykdymo atidėjimo bei proceso atnaujinimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti, dėl ko šiuo metu teismo sprendimas dėl savavališkai pastatyto Priestato dalies valstybei priklausančiame žemės sklype nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, jau yra vykdomas priverstinai.

16. Atsižvelgdamas į aptartus teismų sprendimus ir pripažinęs, kad pareiškėjai priklausančio Gyvenamojo namo Priestato dalis, patenkanti į valstybei priklausantį žemės sklypą, yra savavališka statyba, kurios įteisinimo terminas yra suėjęs jau 2019 m. liepos 31 d., teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad skundžiamu Administracijos įsakymu patvirtinus Projektą, ji nebeturės galimybės šios statybos įteisinti (parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi Gyvenamojo pastato Priestato dalis (stogo karnizas) patenka į kitą suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėja savanoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo nugriauti savavališkai pastatytą statinį, dėl ko yra inicijuotas sprendimo priverstinis vykdymas, negali būti pripažintas aplinkybe, pagrindžiančia pareiškėjos neterminuotą teisę įteisinti savavališką statybą. Teismas akcentavo, kad teismo sprendimo privalomumas suprantamas kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo neginčijamumas, paklusimas jam, jo įgyvendinimas, vadovavimasis juo ir jo priverstinis vykdymas.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu ar savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo Priestato dalis (stogo karnizo dalis, kaip nurodo pareiškėja) patenka ar ne į skundžiamu Administracijos įsakymu suformuoto žemės sklypo ribas, nes savanoriškai ar priverstinai įvykdžius aukščiau minėtą teismo sprendimą, šios savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo Priestato dalies neliks.

18. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad nesuprojektavus 1 m servituto, nebus užtikrinta pareiškėjos, kaip gretimame žemės sklype esančių statinių savininkės, galimybės tinkamai eksploatuoti jai priklausančiame žemės sklype esančius statinius, kurie ribojasi su naujai formuojamu žemės sklypu, tokiu būdu bus pažeistas Taisyklių 33 punktas.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise iki 2019 m. liepos 31 d. įteisinti savavališkai pastatytą statinį, šiuo metu yra priverstinai vykdomas teismo sprendimas dėl savavališkai pastatyto Priestato nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, servituto nustatymas tikslu aptarnauti savavališkai pastatytą statinį, kuris bus nugriautas, negalimas, nes to nenumato jokie teisės aktai.

20. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo teiginius, kad servitutai reikalingi ir kitiems pareiškėjos žemės sklype esantiems statiniams, kurie ribojasi su formuojamo žemės sklypo riba arba yra nutolę ne didesniu nei 1 m atstumu ir dėl kurių statybos teisėtumo nėra priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, nes konstatavo, kad iš pareiškėjos pateikto Pastato stogo plano M1:100 matyti, kad su formuojamo žemės sklypo riba ribojasi tik savavališkai pastatytas statinys, kiti statiniai yra atitinkamai nutolę nuo formuojamo žemės sklypo ribos, todėl pareiškėja turi galimybę prižiūrėti šiuos statinius. Be to, teismas akcentavo, kad tik pareiškėjos valia kiti statiniai, kurie nepripažinti savavališka statyba, buvo pastatyti prie formuojamo žemės sklypo ribos, t. y., pareiškėjos tikslas buvo pasistatyti statinius kuo arčiau ginčo sklypo ribos. Teismo vertinimu, nesąžininga ir neteisinga dabar reikalauti, jog pareiškėjai turi būti nustatytas servitutas šiems statiniams eksploatuoti formuojamame žemės sklype.

21. Teismas pabrėžė, kai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, pareiškėja servitutą aptarnauti, prižiūrėti ir naudoti jai priklausančiame žemės sklype esančius statinius, galės nusistatyti sandorio forma, susitarus su formuojamo žemės sklypo savininkais, o nesusitarus, teismo sprendimu, įrodžius, kad toks servitutas yra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.125, 4.126 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamu Administracijos įsakymu patvirtintame Projekte servitutai administraciniu aktu pagrįstai nebuvo nustatyti.

22. Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad skundžiamu Administracijos įsakymu patvirtintas Projektas pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė. Dėl šių priežasčių teismas nedėstė ir neanalizavo kitų pareiškėjos argumentų dėl formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto neatitikimo Metodikos reikalavimams, Projekto sprendinių neatitikimo Projekto tikslui ir Projekto viešinimo procedūroje tariamai atliktų procedūrinių pažeidimų bei skundžiamų sprendimų neatitikimo VAĮ 10 straipsnio reikalavimams. Teismas vertino, kad pareiškėja minėtais argumentais iš esmės įrodinėja aplinkybes (Projektu neužtikrinta galimybė tinkamai eksploatuoti pastatus; užkirstas kelias įteisinti savavališką statybą, nes Projektu suformuoto žemės sklypo riba kerta jai priklausantį pastatą), kurios teismo atmestos kaip nepagrįstos.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamu Administracijos įsakymu patvirtintas Projektas, kuriuo buvo suformuotas 0,1096 ha ploto valstybinės žemės sklypas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), dėl ko patenkinti jos skundą ir panaikinti skundžiamą šį įsakymą nėra jokio pagrindo. Kaip tiesiogiai susijęs, atmestinas ir kitas skundo reikalavimas panaikinti NŽT raštą.

III. 23. Pareiškėja A. G. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat pateikia prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo.

24. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo taikytinos teismų praktikos bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas sąlygojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko pažymėdama, kad:

24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Administracijos įsakymas ir Projektas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų.

24.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino teisės aktuose įtvirtintos galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu. Net ir esant teismo sprendimui, kuriuo asmuo yra įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, juos įteisinant, o to nepavykus per nustatytą terminą, juos išardant, savavališkos statybos padarinių šalinimas, statybą įteisinant, pasibaigus teismo sprendimu nustatytam terminui, galimas – teisės aktai to nedraudžia, kadangi esminis tikslas – pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų pasiektas, bet kitu teisės aktuose numatytu būdu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu ir jo motyvais tokią pareiškėjos teisę be jokio pagrindo paneigė, dėl ko visiškai apribojo jos galimybę šia teise pasinaudoti ir pašalinti savavališkos statybos padarinius mažiausiai kraštutiniu būdu.

24.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Projektas buvo inicijuotas Marijampolės savivaldybės ir NŽT susitarimo pagrindu, kuriuo buvo sutarta formuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė, paliekant valstybinės žemės tiek, kiek užima išsikišusi Priestato dalis, tokiu būdu suformuojant pareiškėjai pagrįstus teisėtus lūkesčius į savavališkos statybos įteisinimą. Nesilaikant šio susitarimo ir Administracijos įsakymu patvirtinus neteisėtus Projekto sprendinius, buvo pažeistas konstitucinis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principas.

24.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, lėmusių tai, kad pareiškėjai teismo sprendimo nustatytu terminu nebuvo įmanoma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti statybą. Byloje buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos, kuriose nuosekliai ir išsamiai buvo išnagrinėta ir nustatyta, kad institucijos (Administracija ir NŽT), nepaisant pareiškėjos aktyvios iniciatyvos inicijuoti reikiamus procesus, neatliko jų valioje buvusių veiksmų, todėl pareiškėja tapo biurokratinio mechanizmo auka, nors pati neatliko savavališkos statybos veiksmų, o Priestato statyba buvo vykdoma pagal projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, ką patvirtino tiek pati Inspekcijos pirmtakė, išduodama pažymą apie statybą be esminių nukrypimų, tiek šios pažymos pagrindu atlikta rekonstravimo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, tiek byloje pateikta eksperto konsultacinė išvada.

24.5. Paneigus pirmosios instancijos teismo išvadą apie pareiškėjos galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe įteisinti ginčo statybą, paneigtini ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais buvo atmesti skunde nurodyti Projekto neteisėtumo pagrindai. Projektu formuojamo žemės sklypo riba kerta pastatą, todėl prieštarauja Nuostatų 20 punkto bei Taisyklių 36 punkto reikalavimams.

24.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, t. y. laikė nereikšminga aplinkybe, o atsakovai neteisingai laikė, kad į formuojamo žemės sklypo ribas Gyvenamojo namo stogo karnizo dalis nepatenka. Šią aplinkybę pareiškėja nurodė Projekto viešinimo metu tiek teikdama pastabas dėl jo sprendinių atsakovui, tiek teikdama skundą NŽT. Projekto rengimo organizatorius Administracija neneigė institucijų susitarimo formuojant žemės sklypą, formuojamo žemės sklypo šiaurinę ribą ties (duomenys neskelbtini) esančio Gyvenamojo namo Priestatu numatyti taip, kad ji sutaptų su iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsikišusio Priestato išorine riba, t. y. valstybinės žemės palikti tiek, kiek užima išsikišusi priestato dalis. Tačiau Administracija neteisingai vertino faktinę aplinkybę, kiek Priestato dalis yra išsikišusi į valstybinę žemę. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad į formuojamo žemės sklypo ribas Gyvenamojo namo stogo karnizo dalis nepatenka, tačiau byloje pateikti dviejų skirtingų matininkų parengti pastato stogo planai akivaizdžiai patvirtino, kad į formuojamo žemės sklypo ribas patenka Gyvenamojo pastato dalis – dalis stogo, t. y. kad Projekte buvo atsižvelgta į statinio sienas, tačiau ne į stogo atbrailą. Vertinant atstumą nuo sklypo ribų iki pastato, atstumas vertinamas taip pat nuo pastato labiausiai išsikišusių dalių ir konstrukcijų. Pastato stogas yra sudėtinė pastato dalis, todėl visiškai nepagrįstai institucijų buvo vertinama jo padėtis, ginčo pastato padėtį matuojant tik iki jo išorinės sienos.

24.7. Tikrinant Projektą, buvo kilęs klausimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo ties ginčo pastatu, tačiau Projekto aiškinamojo plano papildyme matoma, kad matuota buvo sklypo riba, o dėl stogo palikta papildomai 10 cm, tačiau jokiais apskaičiavimais ir matavimais nebuvo visiškai pagrįsta, kodėl buvo palikta būtent 10 cm – kaip šis atstumas buvo nustatytas ir ar apskritai buvo nustatinėjamas. Dviejų matininkų parengti matavimai yra tikslesni ir išsamesni – juose tiksliai sužymėtos tiek statinio sienų, tiek ir statinio stogo koordinatės, kai matavimuose, kuriais remtasi parengiant Projektą, nustatinėtos tik statinio sienų koordinatės ir neaišku, kodėl palikta papildomai 10 cm.

24.8. Projektu buvo nesilaikyta Taisyklių 36 punkto, kuris numato, jog formuojamo žemės sklypo ribos turi būti derinamos su statinių išdėstymu. Šiaurinė ginčo sklypo riba buvo nustatyta jos nesuderinus su statinių išdėstymu, t. y. Gyvenamuoju namu.

24.9. Teismas savo iniciatyva iškvietė liudytojus, kurie buvo apklausti dėl esminės aplinkybės – Gyvenamojo namo stogo išlindimo į formuojamą žemės sklypą, tačiau ne tik neįvertino liudytojų apklausos metu nustatytų faktų, bet jų net neišdėstė ir neaprašė sprendime. Liudytojai parodymų metu patvirtino faktą, kad rengiant Projektą ir formuojant žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), turėjo būti atsižvelgta į Gyvenamojo namo stogo karnizą. Kad ši aplinkybė nebuvo įvertinta, nors turėjo būti, tai pripažino liudytoja K. N., kuri buvo Projekto rengėja. Nevertinęs šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

24.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai buvo paneigtos pareiškėjos teisės ir įstatymų saugomi interesai į tinkamą savo nuosavybės naudojimą, eksploatavimą ir priežiūrą, bei pažeistas Taisyklių 33 punkto reikalavimas, kad Projektu nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

24.11. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra poreikio nustatyti servitutą statiniams prižiūrėti ir aptarnauti dėl to, kad jie yra atitinkamai nutolę nuo formuojamo žemės sklypo ribos, todėl pareiškėja neva turi galimybę prižiūrėti šiuos statinius, patvirtina, kad teismas atmestinai ir neįsigilinęs padarė tokią išvadą, kadangi kiti sklype esantys statiniai, dėl kurių statybos teisėtumo nėra priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, yra nutolę nuo Projektu formuojamo žemės sklypo ribos ne didesniu nei 1 m atstumu. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti Pastato stogo planai. Nenustačius 1 m servituto statinių priežiūrai ir aptarnavimui, pareiškėja nuo formuojamo žemės sklypo pusės neturės jokios galimybės prie jų prieiti, juos remontuoti ir kitaip prižiūrėti, esant poreikiui ir (ar) avarinei situacijai, kuo būtų pažeistos ne tik pareiškėjos, bet ir kitų asmenų (gyvenančių (duomenys neskelbtini)) teisės. Būtent tokioms situacijoms išvengti ir yra numatomas 1 m servitutas statiniams prižiūrėti ir aptarnauti. Gyvenamojo pastato Priestato priežiūrai ir aptarnavimui taip pat yra būtinas 1 m servitutas, suteikiantis teisę jį prižiūrėti ir eksploatuoti. Kaip minėta, pareiškėja turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant statybą, nepaisant to, kad yra nustatytas savavališkos statybos faktas.

24.12. Byloje buvo svarbu įvertinti 2021 m. lapkričio 5 d. eksperto V. Š. atlikto tyrimo dėl Priestato statybos atitikimo statinio projektui metu padarytas išvadas, kurios surašytos konsultacinėje išvadoje Nr. 123. Joje padarytos išvados, kad: 1) iš rytų pusės pristatytas dviejų aukštų mūrinis Priestatas nenukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų ir nepadidino statinio užstatymo ploto 18,28 kv. m., padidino 0,49 kv. m. objekto užstatymo plotą; 2) Priestato ilgis ir plotis atitinka projektinius sprendinius, o tai leidžia prieiti prie išvados, kad apskritai Priestatas nėra savavališkai pastatytas, kadangi atitinka statinio projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, kuris, kaip ir statybos projektas, nebuvo pripažinti kaip neteisėtai išduoti ar panaikinti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad statinio projekte, kuriame suprojektuota Priestato statyba, priestatas taip pat buvo numatytas ant sklypo ribos, besiribojančios su (duomenys neskelbtini) valda, kas vienareikšmiškai suponuoja pagrindą nustatyti 1 m servitutą statinio priežiūrai ir aptarnavimui. Be to, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marijampolės butų ūkis“ 1997 m. birželio 17 d. raštu Nr. 419 sutiko, kad prie Gyvenamojo namo būtų pristatytas Priestatas ant sklypo ribos, taigi, tokiu būdu buvo išreikštas neprieštaravimas, kad ant sklypo ribos stovėtų pastatas, kuriam, vadovaujantis teisės aktais, reikalinga nuolatinė statinio techninė priežiūra, remontas ir pan. Nei statybos projektas, nei statybos leidimas nebuvo pripažinti neteisėtais, nebuvo ginčijami ar nustatyta tvarka nuginčyti ir panaikinti, o statybos darbai buvo atlikti nenukrypstant nuo projekto ir išduoto statybos leidimo. Šią aplinkybę patvirtina Marijampolės apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. 09-524 apie statinių statybą pagal suderintą projektą, kuri nėra nuginčyta ar panaikinta, bei kurioje buvo konstatuota, kad gyvenamojo namo priestatas statomas be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto.

24.13. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertinto liudytojų parodymų, kurių apklausos metu buvo patvirtinta, kad Projekto rengimo metu Projekto rengėja K. N. nevertino žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių ir jų atstumo iki sklypo ribos bei galimybės prie jų prieiti ir juos eksploatuoti, esant poreikiui, remontuoti ir pan. iš formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės.

24.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai net nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų dėl formuojamo žemės sklypo ploto neatitikimo Metodikos reikalavimams, Projekto sprendinių neatitikimo Projekto tikslui ir Projekto viešinimo procedūroje atliktų procedūrinių pažeidimų bei skundžiamų sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjos argumentai buvo savarankiški, kuriais buvo įrodinėjamas Administracijos įsakymo ir Projekto neteisėtumas, o ne priklausantys vienas nuo kito ar išvestiniai iš vienas kito. Nagrinėjamu atveju bet kurio iš skunde nurodyto argumento pagrindu Administracijos įsakymas ar Projektas pripažintini neteisėtais, t. y. bet kuris iš skundo argumentų indikuoja savarankišką skundžiamo Administracijos įsakymo neteisėtumo pagrindą.

25. Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus: 2023 m. gegužės 15 d. Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažymą Nr. AL-4562 (33.28 E); Marijampolės savivaldybės mero 2023 m gegužės 18 d. potvarkį Nr. MV-118 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti“; Marijampolės savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1-152 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto (duomenys neskelbtini) nurašymo“; Marijampolės savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. raštą Nr. SA-4464 (13.9 E) „Dėl statinio konstrukcijų būklės“; V. U. 2023 m. gegužės 18 d. sutikimą; Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus; pastato fotonuotraukas. Pareiškėja akcentuoja, kad visi naujai pateikiami dokumentai yra priimti po pirmos instancijos teismo priimto sprendimo, t. y. po 2023 m. vasario 9 d., todėl priežastys, dėl ko pareiškėja negalėjo šių dokumentų pateikti pirmosios instancijos teisme, yra pripažintinos pagrįstomis, kadangi šių dokumentų tuo metu dar nebuvo. Prašyme prijungti naujus įrodymus pareiškėja nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo pateikimo, paaiškėjo reikšmingos aplinkybės dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvusio ūkinio pastato nugriovimo ir išregistravimo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pripažintinos svariomis aplinkybėmis bei lemiančiomis nagrinėjamo ginčo esmę, kadangi pripažinus ir esant nenuginčytai aplinkybei, jog ūkinis pastatas buvo netinkamas naudoti, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turėjo būti formuojamas ženkliai mažesnis, t. y. tik Gyvenamojo namo eksploatacijai. Naujai pridedami dokumentai patvirtina apeliacinio skundo argumentus, kad Projektas buvo patvirtintas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes į juo formuojamo žemės sklypo ribas neturėjo būti įtrauktas fiziškai nusidėvėjęs ir netinkamas naudoti ūkinis pastatas, kas reiškia, kad sklypas buvo suprojektuotas per didelis. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, nors pareiškėja jas nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

26. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą.

27. Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodydama:

27.1. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi ir vykdytini. Bendrosios kompetencijos teismo nustatyti terminai savavališkai statybai pašalinti buvo atidėti kelis kartus ir šiuo metu teismo sprendimas dėl pareiškėjos savavališkos statybos jau yra vykdomas priverstinai, paskutinis teismo nustatytas terminas savavališkos statybos įteisinimui baigėsi 2019 m. liepos 31 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad Administracijos įsakymu patvirtintas Projektas neatitinka Nuostatų 20 punkto bei Taisyklių 36 punkto reikalavimų, nes Projektu formuojamo žemės sklypo riba kerta jai priklausantį Gyvenamojo namo dalį (stogo karnizą).

27.2. Jokie teisės aktai neįpareigoja nustatyti servitutų, suteikiančių teisę prižiūrėti, aptarnauti savavališka statyba pripažintus statinius.

27.3. Iš pareiškėjos pateikto pastato stogo plano matyti, kad, su formuojamo žemės sklypo riba ribojasi pripažinta savavališka statyba, kiti statiniai yra atitinkamai nutolę nuo formuojamo žemės sklypo ribos, t. y. pareiškėja turi galimybę prižiūrėti šiuos statinius, šis faktas buvo patvirtintas ir pirmosios instancijos teisme.

27.4. NŽT struktūrinis padalinys atsakingas už priežiūrą įvertino pareiškėjos išsakytus pasiūlymus, organizatoriaus 2022 m. sausio 6 d. raštą Nr. SA-257(12.20.E) ir patikrinęs Projektą 2022 m. vasario 17 d. surašė Patikrinimo aktą su pasiūlymu tvirtinti Projektą. Reikalavimus išdavusi institucija, derindama Projektą, atsako už Projekto atitiktį išduotiems reikalavimams. Konkrečiu atveju Projektas, gavus Patikrinimo aktą su teigiama išvada, buvo patvirtintas Administracijos įsakymu. Žemės valdos planavimo proceso procedūros ir sprendiniai atitiko ir atitinka teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės valdos projektų rengimą.

27.5. Statinio kampų koordinatės nustatytos NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) atsakingo specialisto A. S. 2021 m. rugpjūčio 13 d. NŽT Skyrius, be kitų asmenų, dalyvaujant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtėms (pareiškėjai ir R. B.), 2021 m. lapkričio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliko žemės naudojimo patikrinimus vietovėje. Atlikto 2021 m. rugpjūčio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, bei dalis šiame žemės sklype esančio Gyvenamojo namo Priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Vienas šio priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas). Patikrinimo metu nustatyto aplinkybės nėra nuginčytos.

27.6. 2021 m. gruodžio 8 d. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda kartu su administracijos direktoriumi Karoliu Podolskiu, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus, Teisės skyriaus specialistais Marijampolės savivaldybės administracijoje surengė pasitarimą su NŽT Skyriaus specialistais dėl žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini). Pasitarimo metu aptarus susiklosčiusias aplinkybes ir įvertinus, kad pareiškėja nuolat inicijuoja teisminius procesus ir į tai kas buvo konstatuota ginčo vietoje t. y., į NŽT Skyriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 20ŽN-123-(14.20.78) buvo sutarta, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), formuojamo žemės sklypo šiaurinė riba ties (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo priestatu turi sutapti su iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) išsikišusio priestato išorine riba, t. y. valstybinės žemės palikti tiek, kiek užima išsikišusi priestato dalis (taip kaip pažymėta NŽT Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 20ŽN-123-(14.20.78)). Dėl šios aplinkybės projekto tikrinimo metu Projekto rengėja NŽT pateikė raštišką paaiškinimą – Aiškinamojo rašto papildymą, kuriame nurodė, kad projektuojamo sklypo ribą atitraukė nuo statinio per 10 cm.

27.7. Tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir statinio (kurio dalis yra valstybinėje žemėje) yra apie 2,30 m atstumas. Be to, formuojamo žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į pastato kampus esančio (duomenys neskelbtini) paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų.

27.8. Valstybės įmonės Registrų centro suderinimas reiškia, kad žemės sklypo ribas pažymėjus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jos nekerta gretimų nekilnojamojo turto objektų ribų, todėl žemės sklypo planą galima registruoti. Valstybės įmonės Registrų centras suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą, kuris parengtas pagal Administracijos įsakymu patvirtintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

27.9. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl Metodikos taikymo yra paneigiamas Pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 papunkčiu, Taisyklių 32 punktu.

27.10. Administracijos rengtų ir pateiktų rašytinės formos dokumentų visumą patvirtinta, kad Administracijos direktorius priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus.

28. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodydama, kad:

29.1. Pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise iki 2019 m. liepos 31 d. įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Šiuo metu vykdomas teismo sprendimo priverstinis vykdymas dėl savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo Priestato nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, tarp jų ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis įgyja res judicata galią, tampa visiems teisės subjektams privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu.

29.2. Ginčijamas Administracijos įsakymas ir Projektas nepažeidžia Nuostatų 20 punkto bei Taisyklių 36 punkto reikalavimų. Tarp gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir statinio (kurio dalis yra valstybinėje žemėje) yra apie 2,30 m atstumas. Žemės sklypo ribos buvo formuojamos atsižvelgiant į Gyvenamojo namo kampus paliekant 10 cm atstumą nuo pastato sienų. Statinio kampų koordinatės nustatytos 2021 m. rugpjūčio 13 d. NŽT Skyriaus atsakingo specialisto A. S.. 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą žemės sklypo ribų geografinę padėtį ir sutampa su vietovėje esančiomis tvoromis, bei dalis šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo Priestato patenka už tikrinamo žemės sklypo ribos, t. y. į valstybinę žemę. Vienas šio Priestato kampas už žemės sklypo ribos plačiausioje vietoje išsikiša 38 cm, kitas šio priestato kampas – 17 cm (bendrai užimamas 1 kv. m valstybinės žemės plotas). Patikrinimo metu nustatyto aplinkybės nėra nuginčytos. Marijampolės apylinkės teismas dar 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012, kuris 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 buvo pakeistas, nustatyta, kad „<...> Teisiniam vertinimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad neteisėtai (pažeidžiant sklypo ribą) pastatytas ne visas pastatas, o tik vienas jo kampas, kuris plačiausioje pažeidimo vietoje išsikiša apie 38 cm iš viso ir 28 cm, jei skaičiuoti nuo leistinos koordinatės paklaidos“.

29.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad „<...> servituto nustatymas tikslu aptarnauti savavališkai pastatytą statinį, kuris bus nugriautas, negalimas, nes to nenumato jokie teisės aktai“. Iš pareiškėjos pateikto pastato stogo plano matyti, kad, su formuojamo žemės sklypo riba ribojasi pripažinta savavališka statyba, kiti statiniai yra atitinkamai nutolę nuo formuojamo žemės sklypo ribos, t. y. pareiškėja turi galimybę prižiūrėti šiuos statinius. Nustatant servitutus būtina atsižvelgti į visų šalių interesus ir siekti kuo mažesnės žalos ir patiriamų nepatogumų abiem šalims (viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkams).

29.4. Duomenų apie tai, kad statinys, esantis formuojamame žemės sklype, būtų pripažintas netinkamu naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį nėra. Statiniai registruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų banke. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamų statinių – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Todėl taikyti pareiškėjos nurodytą Metodiką, kuri reglamentuoja kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu administravimą, negalima. Žemės sklypas suformuotas atsižvelgiant į esamą padėtį ir gretimų žemės sklypų ribas, vadovautasi Taisyklių 32 punktu. Taisyklėse nėra reikalavimo pagrįsti formuojamo žemės sklypo ploto atitikimą Metodikai.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U., iš esmės pakartodamas argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismui, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. DV-275 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 21 d. rašto Nr. 1SS-285-(5.59 E.) „Dėl Marijampolės savivaldybės mero atsakymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Administracijos įsakymu buvo patvirtintas Projektas, kuriuo pažeisti pareiškėjos lūkesčiai įgyvendinti galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą įteisinti savavališka statyba pripažintus jai priklausančius statinius, esančius Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini), kurių dalis nepatenka į pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas, Projektu nenumatytas servitutas, kuris būtinas pareiškėjos sklype esantiems statiniams aptarnauti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nustatęs, kad savavališka statyba pripažintų pareiškėjos statinių įteisinimui yra pasibaigę terminai, todėl yra visiškai nesvarbu, ar savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo Priestato dalis (stogo karnizo dalis, kaip nurodo pareiškėja) patenka ar nepatenka į skundžiamu Administracijos įsakymu suformuoto žemės sklypo ribas, nes savanoriškai ar priverstinai įvykdžius aukščiau minėtą teismo sprendimą, šios savavališkai pastatyto Gyvenamojo namo Priestato dalies neliks. Pareiškėja servitutą aptarnauti, prižiūrėti ir naudoti jai priklausančiame žemės sklype esančius statinius galės nusistatyti sandorio forma, susitarus su formuojamo žemės sklypo savininkais, o nesusitarus, teismo sprendimu, įrodžius, kad toks servitutas yra būtinas.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas neįvertino teisės aktuose įtvirtintos galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos mažiausiai kraštutiniu įteisinimo būdu, suformuojant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė, tokiu būdu, kad būtų palikta valstybinės žemės tiek, kiek būtina įteisinamiems statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Pareiškėja akcentavo, kad remiantis (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos duomenimis naudojamas žemės sklypas buvo didesnis – 613 kv. m, išskirtas – 619 kv. m, tačiau dėl matininko klaidos buvo įregistruotas mažesnis – 599 kv. m; ji pati neatliko savavališkos statybos veiksmų, nes Priestato statyba buvo vykdoma pagal projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, ką patvirtino Marijampolės apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. 09-524 apie statinių statybą pagal suderintą projektą, be esminių nukrypimų, tiek šios pažymos pagrindu atlikta Gyvenamojo namo rekonstravimo teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

34. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2023 m. gegužės 15 d. Nereikalingų arba netinkamų (negalimų) naudoti nekilnojamųjų daiktų apžiūros pažymą Nr. AL-4562 (33.28 E); Marijampolės savivaldybės mero 2023 m gegužės 18 d. potvarkį Nr. MV-118 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti“; Marijampolės savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1-152 „Dėl ilgalaikio materialiojo turto Marijampolėje (duomenys neskelbtini) K1 nurašymo“; Marijampolės savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 15 d. raštą Nr. SA-4464 (13.9 E) „Dėl statinio konstrukcijų būklės“; V. U. 2023 m. gegužės 18 d. sutikimą; Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus; pastatų (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U. informavo teismą, kad šiuo metu yra pasikeitęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, juo tapo UAB „DF turtas“ 2024 m. birželio 28 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pagrindu.

36. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 A-708-555/2017 pareiškėjai „leista teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, A. G. įpareigota per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę“. Bendrosios kompetencijos teismo nustatyti terminai savavališkai statybai pašalinti buvo atidėti kelis kartus ir šiuo metu šis sprendimas jau yra vykdomas priverstinai.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esminiu savo teisių pažeidimu pareiškėja nurodo galimybės jai pašalinti savavališkos statybos padarinius mažiausiai kraštutiniu būdu, t. y. nustatyti formuojamo valstybinės žemės sklypo ribą nuo pareiškėjai priklausančių statinių tokiu racionaliu atstumu, kad būtų galimybė juos tinkamai eksploatuoti; tai būtų esminė prielaida parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam Priestatui (3a1/p), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Duomenys byloje patvirtina, kad pareiškėja nuosekliai siekė šio tikslo, daug kartų kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją ir NŽT; kreipėsi skundais 2013-2021 m. į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių; 2021 m. gruodžio 29 d. teikė pastabas Projekto rengimo organizatoriui, nesutikdama su Projekto sprendiniais teikė skundą NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl galimybės leisti statytojui įteisinti savavališką statybą, reikia aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie pagrindai nulėmė jo veiksmus, ar statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių statyba nėra įteisinta ir ar galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją. Nors [nagrinėjamu atveju] dalis ginčo statinių pastatyta valstybinėje žemėje, gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo (ar valstybinės žemės sklypo naudojimo, valdymo kitais pagrindais) ir savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas, todėl nesuteikus [atsakovei] galimybės įteisinti savavališkas statybas, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje, būtų pažeista imperatyvioji teisės norma, proporcingumo principas, liktų neįvertinta [atsakovės] nuosavybės teisę ribojanti priemonė, t. y. ar statinių griovimas atkurs teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą.

39. Pirmosios instancijos teismas, formaliai konstatavęs, kad nebeliko galimybės pašalinti savavališkos statybos padarinius jų įteisinimo būdu, priėmė itin formalų sprendimą, nors būtent nagrinėjamoje byloje turėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjos galimybės įgyti teises į valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje stovi ginčo statiniai, kad parengus reikalingus dokumentus juos galėtų įteisinti. Toks teismo sprendimas neatitinka esminio jam keliamo teisingumo reikalavimo, yra priimtas neišsiaiškinus visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl liko neatskleista bylos esmė. Negali būti sukuriama tokia situacija, kai savavališkos statybos padarinių pašalinimas tampa negalimas, kol nėra suformuojamas valstybinės žemės sklypas, reikalingas jiems eksploatuoti, o tinkamas žemės sklypas neformuojamas dėl to, jog statiniai pripažinti savavališka statyba. Šios aplinkybės buvo akcentuojamos ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose, kuriose kasacinis teismas panašiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kuomet savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad asmuo nėra įgijęs teisių į žemės sklypą, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, pažymėjo, jog neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo tikslas yra užkirsti kelią pažeidimams, tačiau neturėtų būti sudaromos formalios kliūtys pašalinti savavališkos statybos padarinius statybos įteisinimo būdu net ir pasibaigus nustatytiems terminams, jei išlieka objektyvi galimybė tai padaryti; tam nėra imperatyvaus draudimo, ypač kai nėra nustatytų duomenų, kad egzistuoja grėsmė viešojo intereso ar konkrečių asmenų teisių pažeidimams. Priešingu atveju taikoma priemonė būtų neatitinkanti proporcingumo kriterijų. Suformavus valstybinės žemės sklypą savavališka statyba pripažintiems statiniams eksploatuoti, išnyktų kliūtys statybai įteisinti. Esant šioms aplinkybėmis, teismas neturėjo pagrindo spręsdamas ginčą remtis aplinkybe, kad savavališkos statybos padariniai bus pašalinti griovimo būdu. Teismas netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką, kurį sudaro aplinkybių nustatymas, ar formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai nustatyta riba ties pareiškėjos žemės sklypu, ar formuojant valstybinės žemės sklypą buvo palikta jo dalis, būtina pareiškėjos statiniams eksploatuoti.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas aplinkybių, ar rengiant Projektą, buvo objektyviai, pagal teisės aktuose numatytus kriterijus, įvertintas valstybinės žemės poreikis pareiškėjos statiniams eksploatuoti, nenagrinėdamas su tuo susijusių skundo argumentų, priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Tik apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą būtų užkirstas kelias suinteresuotai ginčo šaliai pateikti apeliaciją dėl tokio sprendimo, be to, bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina rinkti naujus įrodymus, bei, jei paaiškėtų, kad pasikeitus aplinkybėms, nėra galimybės išspręsti ginčą pareikštų skundo reikalavimų ribose, juos patikslinti.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. U. yra nurodęs, kad Projektu buvo formuojamas žemės sklypas siekiant A. U. ir M. J. O. priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau byloje nėra duomenų, kokiais pagrindais šis sklypas buvo perduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atskiros dalys buvo perleistos tiek valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, tiek NŽT sprendimais. Išsireikalavęs šiuos duomenis, teismas turėtų atsižvelgti, ar nuosavybės teisės buvo atkuriamos natūra vietoje, ar kitais būdais, ar visas žemės sklypas buvo perduotas atkuriant nuosavybės teises, ar teisės į valstybinę žemę buvo perleistos ir kitais pagrindais, bei įvertinti, ar namų valdos žemės sklypas buvo suformuotas nepažeidžiant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Taip pat teismas turėtų išspręsti naujai pareiškėjos pateiktų įrodymų būtinumo pridėti prie bylos klausimą, įvertinti, ar tokie duomenys galėjo turėti reikšmę rengiant formuojamo žemės sklypo projektą. Tik ištyrus nurodytas aplinkybes galima būtų daryti išvadą, ar pagrįstai Projektu žemės sklypo riba nustatyta 10 cm atstumu nuo pastatų sienų, ar buvo tinkamai įvertinta galimybė šiuos pastatus įteisinus eksploatuoti ir prižiūrėti pagal paskirtį.

43. Taip pat teismui būtina, atsižvelgiant į sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį, išspręsti procesinių teisių perėmimo klausimą, įtraukiant trečiuoju suinteresuotu asmeniu sklypo įgijėją.

44. Siekiant teismui išspręsti tarp šalių kilusį ginčą racionaliausiu būdu, ypač atsižvelgiant į itin ilgą jo trukmę, įvykusius žemės sklypo nuosavybės pokyčius, tikslinga pasiūlyti šalims perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu, kad būtų sudaryta galimybė pasiekti taikaus susitarimo artimiausiu metu.

45. Teisėjų kolegija, kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nutartimi nesprendžia, jis spręstinas priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Virginija Volskienė