af816cb7-eacf-4b8a-96f5-7595e2cdb519 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1775-661/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07025-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl skolos, palÅ«kanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva panaikino vartojimo sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , kuria nustatytas 12 (dvylikos) procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis, taip pat ar teismas pagrįstai tik iÅ¡ dalies priteisė sutarties sudarymo mokestį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 300 Eur negrÄ Å¾into kredito, 56,21 Eur pelno palÅ«kanas, 81 Eur sutarties sudarymo mokestį, 157,15 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos pagal anuiteto metodu sudarytÄ kredito sutarties grafikÄ , 12 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. Nurodė, kad atsakovas su UAB „BnP Finance“ 2022 m. vasario 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-bhy8p6bz (toliau – ir Kredito sutartis). Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovui 36 mėnesių terminui buvo suteiktas 300 Eur kreditas. Atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl UAB „BnP Finance“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį nuo 2022 m. liepos 20 d. Reikalavimo teises į atsakovÄ UAB „BnP Finance“ perleido ieÅ¡kovei. Taigi pagal Kredito sutartį neįvykdytas prievoles atsakovas turi įvykdyti ieÅ¡kovei.

4. Atsakovas per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nuo teismo praneÅ¡imo pateikti atsiliepimÄ Ä¯teikimo dienos atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies: pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. vasario 15 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-bhy8p6bz Bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte įtvirtinta sÄ lyga, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismÄ dėl skolos priteisimo, Å alys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo“; iÅ¡ atsakovo V. G. ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ priteista 300 Eur negrÄ Å¾into kredito, 56,21 Eur palÅ«kanų, 11,63 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 79 Eur negautų pajamų atlyginimo, 39 procentų negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 17 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 15 d.) pagal Kredito sutarties mokėjimų grafikÄ , sudarytÄ anuiteto bÅ«du nuo negrÄ Å¾into kredito dalies (2023 m. liepos 15 d. – 207,32 Eur; 2023 m. rugpjūčio 15 d. – 199,80 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. – 192,03 Eur; 2023 m. spalio 15 d. – 184,01 Eur; 2023 m. lapkričio 15 d. – 175,73 Eur, 2023 m. gruodžio 15 d. – 167,18 Eur; 2024 m. sausio 15 d. – 158,35 Eur; 2024 m. vasario 15 d. –149,24 Eur; 2024 m. kovo 15 d. – 139,83 Eur; 2024 m. balandžio 15 d. – 130,12 Eur; 2024 m. gegužės 15 d. – 120,09 Eur; 2024 m. birželio 15 d. – 109,73 Eur; 2024 m. liepos 15 d. – 99,04 Eur, 2024 m. rugpjūčio 15 d. – 88 Eur; 2024 m. rugsėjo 15 d. – 76,60 Eur; 2024 m. spalio 15 d. – 64,83 Eur; 2024 m. lapkričio 15 d. – 52,68 Eur; 2024 m. gruodžio 15 d. – 40,13 Eur; 2025 m. sausio 15 d. – 27,18 Eur; 2025 m. vasario 15 d. – 13,80 Eur), ir nevirÅ¡ijant 78,15 Eur sumos, 37,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 5,86 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas iki Å¡ios dienos nėra grÄ Å¾inęs jam suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad Kredito sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grÄ Å¾inimo terminas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiamas 300 Eur dydžio negrÄ Å¾intas kreditas. Teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei taip pat priteisė 56,21 Eur palÅ«kanų, negautas pajamas (negautų mokėjimo palÅ«kanų forma) už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. birželio 16 d.), kurių suma – 79 Eur, taip pat 39 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 17 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 15 d.), pagal Kredito sutarties mokėjimų grafikÄ , sudarytÄ anuiteto bÅ«du, ir nevirÅ¡ijant 78,15 Eur.

7. Teismas dėl sutarties sudarymo mokesčio nurodė, kad apeliacinės instancijos teismai analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, laikosi pozicijos, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali bÅ«ti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Taigi, nėra jokių priežasčių, vertinant ieÅ¡kovės reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstumÄ , nukrypti nuo naujausios ir vyraujančios teismų praktikos. Kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2022 m. liepos 20 d. Taigi, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 81 Eur sudarymo mokesčio buvo patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ atsakovo priteisiant 11,63 Eur (11,25 Eur (2,25 Eur × 5) + 0,38 Eur (2,25 Eur/30 d. × 5 d. (2022 m. liepos 16 d.–2022 m. liepos 20 d.) Kredito sutarties sudarymo mokesčio skolÄ , apskaičiuotÄ iki Kredito sutarties nutraukimo dienos.

8. Teismas dėl 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje tokia standartinė sÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, kokia yra įtvirtinta Kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte, yra vertinama kaip nesÄ Å¾ininga, nes nustato neproporcingai didelę kredito gavėjo civilinę atsakomybę. Nenustatyta jokių priežasčių, kodėl tokia pati Kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkto sÄ lyga turėtų bÅ«ti vertinama kitaip nei jÄ analogiÅ¡kais atvejais vertina apeliacinės instancijos teismai. Tuo remiantis Kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkto sÄ lyga pripažįstama nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus Kredito sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia, vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalimis, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

9. Teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodė, kad patenkinti 88,32 procentai (594,36 Eur / 524,99 Eur) ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovė atsakovui V. G. nuo 2023 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kė Å¡eÅ¡iolika atskirų ieÅ¡kinių, kuriais praÅ¡oma priteisti skolas ir kitas sumas pagal vartojimo kredito sutartis, kurias atsakovas buvo sudaręs su UAB „BnP Finance“. Kiekvienoje byloje ieÅ¡kovė, be kita ko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 242 Eur teisinės pagalbos, suteiktos rengiant Å¡abloniÅ¡kus ieÅ¡kinius, atlyginimÄ . IÅ¡skaidydama atsakovui reiÅ¡kiamus reikalavimus ieÅ¡kovė formaliai padidino iÅ¡laidų teisinei pagalbai dydį. Kad bÅ«tų užtikrinta bylos Å¡alių interesų pusiausvyra, atsakovui nebÅ«tų perkelta naÅ¡ta dengti nepagrįsto ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimo teisinei pagalbai, ieÅ¡kovės iÅ¡laidos teisinei pagalbai Å¡ioje byloje mažinamos iki 20 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamas 37,10 Eur (20 Eur + 22 Eur) × 88,32 procentai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 81 Eur sandorio sudarymo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo už akiųdalį dėl 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimoir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo už akiųdalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 264 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme; kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 22 EUR žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

11. Nurodė, kad:

11.1. Atsakovas sutartį sudarė laisva valia, turėjo galimybę pasirinkti vartojimo kredito davėjÄ , sutarties sudarymo mokesčio suma buvo aiÅ¡kiai įtvirtinta sutartyje, Atsakovas jai neprieÅ¡taravo ir aiÅ¡kiai suprato, kad sutartyje numatyta sutarties sudarymo mokesčio suma yra iÅ¡dėstoma visam sutarties laikotarpiui.Tai, kad atsakovas turėdamas plačias galimybes pasirinkti vartojimo kredito davėjÄ , pasirinko pradinį kreditorių ir sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis, joms neprieÅ¡taravo, rodo, kad jo pateiktas pasiÅ«lymas buvo konkurencingas ir priimtinas atsakovui. SÄ lyga dėl sutarties sudarymo mokesčio taikymo atitiko Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, atsakovui buvo aiÅ¡ki, suprantama bei jam priimtina. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti pakeistas ir ieÅ¡kovei priteista visa 81 EUR sutarties sudarymo mokesčio suma.

11.2. Teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti metinių procesinių palÅ«kanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosiossandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad Atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, jog Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymÄ .

11.3. 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omų priteisti 12 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele.

11.4. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

11.5. SÄ lyga dėl 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų atitiko Å¡alių valiÄ , sutarties sÄ lyga dėl tokio palÅ«kanų dydžio, atsakovui buvo aiÅ¡ki, suprantama bei jam priimtina, Atsakovas sudarydamas sutartį nepareiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų. Atsižvelgiant į tai, Teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas, nurodant, kad apeliantui priteistina 12 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11.6. IeÅ¡kinio materialinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog proceso Å¡alis įgyja teisę gauti visų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ . Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieÅ¡kovės reikalavimo. Nustačius, jog apeliantė ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13. Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimis, kuriomis: 1) tik iš dalies buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo; 2) atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 procentų procesinių palūkanų priteisimo; 3) tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš čia keliamų klausimų.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas ir ieškovei priteista visa 81 EUR sutarties sudarymo mokesčio suma. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo reikalavimu nesutinka.

16. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, Å¡ioms byloms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: precedento sukÅ«rimo laikÄ ; precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis remiasi apeliacinės instancijos teismo praktika, suformuluota analogiškose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-928-866/2023, 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėjeNr. e2A-50-803/2022, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021 ir kt.), kuriose buvo konstatuota, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

18. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pacituota apeliacinės instancijos teismų praktika. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokia kita teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, kad padarytų kitokias (ieškovei palankias) išvadas. Taigi, ši ieškovės apeliacinio skundo dalis yra visiškai nepagrįsta.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo pacituotÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi, t. y. tinkamai taikė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip patLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, todėl nėra pagrindo keisti Å¡ios sprendimo už akių dalies.

Dėl sutartyje numatytų procesinių palūkanų normos

20. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi panaikinti su atsakovu sudarytos vartojimo sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatÄ , kuria nustatytas 12 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų dydis. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ su tokiais ieÅ¡kovės teiginiais taip pat nesutinka.

21. Visų pirma pažymėtina, kad ir Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi gausia apeliacinės instancijos teismų praktika, kurioje nurodyta, tokia standartinė sÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, kokia yra įtvirtinta Kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte, yra vertinama kaip nesÄ Å¾ininga, nes nustato neproporcingai didelę kredito gavėjo civilinę atsakomybę (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2746-614/2022, 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2819-864/2022, 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2819-864/2022 ir kt.).

22. Ieškovė ir šioje apeliacinio skundo dalyje nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi būtent tokia, o ne kitokia teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo už akių dalį dėl procesinių palūkanų grindė suformuotais precedentais kitose bylose, taigi vien dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas išsamiau pasisakys dėl šios skundžiamo sprendimo už akių dalies pagrįstumo.

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopo pobÅ«džio – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

24. Prie kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palÅ«kanos. Jų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

25. Nagrinėjamu atveju, Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo, Å¡alys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo. Vartojimo kredito sutarties standartinėje informacijoje taip pat Å¡alių numatytos Vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, bei analogiÅ¡kai nurodoma, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo.

26. Å iuo atveju vertinant Sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sÄ lygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).

27. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje ginčas kyla iÅ¡ vartojimo sutarties, turi pareigÄ exofficio įvertinti tokios sutarties sÄ lygų atitiktį vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje. CK 6.2284 straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiÅ¡kintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstÄ bei tikslus, aktualiÄ Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinio pobÅ«džio, jame esančios sÄ lygos nebÅ«tinai yra nesÄ Å¾iningos ir atvirkščiai – sÄ lyga, kurios nėra Å¡iame sÄ raÅ¡e, gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga. Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

29. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nurodyta reiÅ¡kia, jog nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Sutarties sÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditÄ yra standartinė, pradinės kreditorės iÅ¡ anksto parengta sutarties sÄ lyga. SÄ lyga dėl procesinių palÅ«kanų dydžio nėra aptarta paskolos sutarties specialiosiose sÄ lygose. Dėl Å¡ios priežasties darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog dėl jos atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

31. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo, jog minėta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, t. y., jog atsakovas bÅ«tų turėjęs galimybę daryti įtakÄ nustatant procesinių palÅ«kanų dydį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palÅ«kanų, Å¡alių buvo aptartos individualiai, kad dėl Sutarties sÄ lygų vyko derybos ar susiraÅ¡inėjimas, kad atsakovas turėjo realiÄ galimybę daryti įtakÄ jų turiniui.IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Sutarties nuostatos dėl procesinių palÅ«kanų dydžio Å¡alių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).

32. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimÄ , ar atitinkama vartojimo sutarties sÄ lyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ (netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, pagal kuriÄ ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sÄ lygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iÅ¡ kriterijų taip pat gali bÅ«ti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad Sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palÅ«kanų dydis, nei bÅ«tų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. IeÅ¡kovė nenurodė tokį procesinių palÅ«kanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palÅ«kanų dydžio bÅ«tinybės (CPK 178 straipsnis).

36. Toks procesinių palūkanų dydis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

37. Taigi, Sutarties sÄ lyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palÅ«kanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir, atitinkamai, nesÄ Å¾ininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

38. Pažymėtina, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Taigi, teisiniu reguliavimu, pagal kurį ginčo Sutarties nuostatos šiuo atveju pripažintinos negaliojančiomis ir byloje netaikytinomis, nėra ribojama verslininko ir vartotojo teisė susitarti, tačiau užtikrinama vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsauga.

39. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko), todėl tokiu atveju vartojimo santykiuose negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus.

40. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

41. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nurodytÄ ginčo Sutarties nuostatÄ negaliojančia, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių susitarimo teisę, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

42. Apeliantė nurodė, kad šalys laisva valia susitarė dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 procentų, bet jų visai nepriteisė, t. y. apeliantės teigimu teismas galėjo arba sumažinti sutartines palūkanas iki 5 procentų, arba priteisti 5 procentų dydžio palūkanas įstatymo pagrindu.

43. Pripažinus Sutarties sÄ lygÄ nustatančia neproporcingai didelę atsakovės civilinę atsakomybę ir, atitinkamai, nesÄ Å¾ininga, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje, t. y. tokia sÄ lyga pripažintina negaliojančia nuo sutarties sudarymo, atitinkamai iÅ¡nyksta pagrindas Sutarties pažeidimo atvejutenkinti reikalavimÄ dėl Sutartyje numatytų kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo. Nors iÅ¡ CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies nustatyto teisinio reglamentavimo iÅ¡plaukia, kad, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, tačiau Å¡i nuostata savo pobÅ«džiu yra dispozityvi – įstatyme įtvirtinto 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos mokėtinos tuo atveju, jei nėra Å¡alių susitarimo dėl kitokio tokių palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas buvo, tačiau pripažinus ji niekiniu (negaliojančiu), pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl įstatymo numatyto 5 procentų dydžio palÅ«kanų priteisimo. Nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymo dėl įstatymo numatytų palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikojeapeliacinės instancijos teismai jau yra iÅ¡nagrinėję procesinių palÅ«kanų priteisimo problemÄ , kad Vartojimo sutarties sÄ lyga dėl kompensuojamųjų sutartinių palÅ«kanų pripažįstama niekine (negaliojančia) (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023;Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1108-861/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1090-340/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1436-794/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1459-661/2023).

45. Minėtose bylose teismų buvo pripažinta, kad pripažinus Vartojimo sutarties sÄ lygÄ dėlkompensuojamųjų palÅ«kanų normos niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nėra pagrindo priteisti įstatymo numatytas palÅ«kanas teismo iniciatyva, be ieÅ¡kovės atitinkamo praÅ¡ymo. IeÅ¡kovė įstatyme įtvirtinto 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų priteisti neprašė, o teismai, kaip minėta, pripažinę sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia, privalo tik netaikyti tokios sÄ lygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Pirmosios instancijos teismastik iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl dviejų priežasčių: 1) dėl to, kad ieÅ¡kovė atsakovui V. G. nuo 2023 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kė Å¡eÅ¡iolika atskirų ieÅ¡kinių, parengtų pagal tÄ patį Å¡ablonÄ , todėl atsakovui neturi bÅ«ti perkelta naÅ¡ta dengti nepagrįsto ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimo teisinei pagalbai; 2) dėl to, kad iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį.

47. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde tik nurodo, kad visiÅ¡kai tenkinus jos materialinius ieÅ¡kinio reikalavimus, turėtų bÅ«ti priteistos ir visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepasisako dėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų, t. y., jog bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo sumažintos dar ir dėl to, kad ieÅ¡kovė atsakovo atžvilgiu yra pareiÅ¡kusi net 16 ieÅ¡kinių, suraÅ¡ytų naudojant tÄ patį Å¡ablonÄ .

48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieÅ¡kovei nebuvo bÅ«tina reikÅ¡ti 16 atskirų ieÅ¡kinių tam pačiamatsakovui, nes tokiu atveju nėra laikomasi proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentracijos principų, o teismams nepagrįstai tenka didesnis darbo krÅ«vis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieÅ¡kinio rengimas pagal tÄ patį Å¡ablonÄ nereikalauja didelių laiko sÄ naudų. Taigi, atsakovui neturi bÅ«ti perkelta naÅ¡ta dėl visų ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes pati ieÅ¡kovė turėjo dėti pastangas, kad nesusidarytų tokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vien dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo dėl ko Å¡i suma turėtų bÅ«ti padidinta.

49. Kadangi pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį, o apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ sprendimo už akių dalį paliko nepakeistÄ , tai ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl visų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, bei su jomis susijusiÄ gausiÄ apeliacinės instancijos teismų praktikÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Inga Staknienė