2021-08-18 Nr. AB-15983-3-61-3-01201-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3387-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01201-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 31-00104 / 4U-345 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P.“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Darbdavys, Bendrovė) suvirintoju dirba nuo 2020 m. vasario 7 d., anksčiau dirbo suvirintoju (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 29 d. pareiškėjas baigė mokslus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokymo įstaiga) ir įgijo III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją. Tai patvirtina 2021 m. sausio 29 d. Mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas Nr. 80-11-2021 (toliau – ir Pažymėjimas). Pareiškėjas teigė, kad duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti LLG, atitinka tikrovę, atsakovui nepateikė jokių neteisėtai įgytų ar suklastotų dokumentų. Pareiškėjas kreipėsi į Mokymo įstaigą dėl Pažymėjimo tikrumo, Mokymo įstaiga raštu patvirtino, kad joje mokėsi, įgijo kvalifikaciją ir jam buvo išduotas Pažymėjimas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas vadovaujasi (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamento pateikta informacija apie tai, kad Mokymo įstaiga neturi licencijos vykdyti veiklą profesinio mokymo organizavimo srityje ir kad Mokymo įstaiga nėra atestuota išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų. Tačiau (duomenys neskelbtini) mokslo ir švietimo departamentas nenurodo, kad Mokymo įstaiga negali išduoti nevalstybinio pavyzdžio dokumentų bei nekomentuoja išduotų dokumentų tikrumo. Pareiškėjo duomenimis, Mokymo įstaiga veikia pagal jai išduotą licenciją pagal (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą ir turi teisę vykdyti profesinio mokymo organizavimo veiklą, tokia informacija yra pateikiama oficialiuose viešuose valstybiniuose (duomenys neskelbtini) registruose internete.

4. Pareiškėjas nurodė, jog Darbdavys kreipėsi į (duomenys neskelbtini) advokatų kontorą „Makarov ir Partneriai“, 2021 m. balandžio 8 d. gavo išvadą, kad „vadovaujantis 2012-01-12 (duomenys neskelbtini) darbininkų profesinio tobulėjimo įstatymu Nr. 4312. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms suteikta teisė vykdyti neformalų darbininkų profesinį mokymą, kuris nenumato valstybinio pavyzdžio pažymėjimų ir nėra licencijuojamas. <...> Baigus neakredituotas švietimo programas (įskaitant trumpalaikį profesinį mokymą) profesinio rengimo įstaiga turi teisę išduoti nuosavo pavyzdžio profesinio išsilavinimo dokumentus.“ (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatas patvirtino, kad pareiškėjo nurodytas registras internete yra oficialus ir joje pateikiama aktuali informacija apie švietimo įstaigų licencijas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ), nei kiti LLG išdavimo reikalavimus nustatantys teisės aktai nedetalizuoja, kokiais dokumentais grindžiama kvalifikacija.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos. Darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl nagrinėjamu atveju taikytina Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis. Darbdavys atsakovui pateikė ne tik turimą informaciją apie jo kvalifikaciją, bet ir darbo patirtį, be to, kadangi jau daugiau nei 1 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose, Darbdavys yra tinkamai patikrinęs ir įvertinęs jo kvalifikaciją. Nurodė, kad neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų apie turimą profesinę kvalifikaciją, nesiekė apgaulės būdu gauti LLG ir legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, niekada neketino piktnaudžiauti migracijos procedūromis.

7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas kaltina pareiškėją apgaule ir dokumentų klastojimu, nors nėra pateikęs Pažymėjimo netikrumo įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų), remiasi prielaidomis.

8. Atsakovas nesivadovavo Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nurodytais vertinimo kriterijais (Tvarkos 11 p.). Pareiškėjas nurodė, kad su Lietuvos Respublika jis užmezgė glaudžius darbinius santykius. Pajamos, gaunamos iš Darbdavio, yra pagrindinis pareiškėjo šeimos pragyvenimo šaltinis. Atsakovo sprendimas yra visiškai neproporcingas, priimtas neįsigilinus į situaciją ir nesurinkus įrodymų, būtinų priimti sprendimui.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad kaip užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas Pažymėjimas. Departamentas, nagrinėdamas kitų užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, kurie taip pat pateikė tos pačios Mokymo įstaigos tariamai išduotus jų profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus, 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamentui. Gautame 2021 m. sausio 28 d. oficialiame rašte Nr. 063-621, pasirašytame Aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir tikslinių programų prognozavimo įstaigų katedros vedėjo, nurodyta, kad, pagal (duomenys neskelbtini) norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, ir kad mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų. Pareiškėjo pateiktas pažymėjimas yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateikti pažymėjimai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktas pažymėjimas neatitinka tikrovės (pažymėjime nurodyta mokymo įstaiga neturi teisės išduoti profesinį-techninį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, pažymėjimas neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų). Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Atsakovas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas.

11. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktame Mokymo įstaigos atsakyme tik nurodoma, jog pareiškėjas baigė mokymo kursus ir jam išduotas pažymėjimas, o ne kad jis įgijo profesinę kvalifikaciją. Pareiškėjas privalėjo ne įrodyti, kad jis baigė mokymus (kursus), bet pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, galiojantį kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

12. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jo darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl taikytina Įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, bet šie teiginiai nereiškia, jog Departamentas neturėjo vertinti pareiškėjo pateikto pažymėjimo, kuriuo jis grindė savo profesinę kvalifikaciją. Be to, Sprendimu LLG pareiškėjui atsisakyta išduoti ne tik tuo pagrindu, jog jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos LLG gauti, bet ir dėl to, jog pareiškėjas Departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

13. Pareiškėjo argumentai, kad darbdavys yra ne tik formaliai, bet ir praktiškai patikrinęs pareiškėjo kvalifikaciją, nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Be to, kadangi pareiškėjas Bendrovėje dirbo neturėdamas profesinės kvalifikacijos, negalima pripažinti, jog pareiškėjas, dirbdamas Bendrovėje, įgijo vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją.

14. Atsakovo teigimu, Departamentas turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas teikė Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu gauti (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 3 p. b p., 35 str. 1 d. 14 p.) bei nustatyta, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Departamentas vertino, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, nustatęs Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Aprašas) 6.2 papunktyje bei 7 punkte įtvirtintus kriterijus.

15. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 12 punktu, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių bei ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje (tai, jog pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2020 m. vasario 7 d., nelaikytina ilgalaikiais pareiškėjo ekonominiais ryšiais Lietuvos Respublikoje), Departamentas nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis Tvarkoje aprašytomis aplinkybėmis. Įvertindamas, kad pareiškėjas apgaulės būdu siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, Departamentas priėjo išvados, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu vykti į kitas Šengeno valstybes ir piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, o draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė patenkinti pareiškėjo skundą.

17. Bendrovės nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Bendrovės turimais duomenimis, pareiškėjas turi ilgametę darbo suvirintojų patirtį (duomenys neskelbtini) įmonėje, Bendrovė darbuotojo sugebėjimą ir tinkamumą vykdyti savo darbo funkcijas yra patikrinusi ir pati praktiškai. Bendrovė pagal savo galimybes patikrino Mokymo įstaigos veiklos pobūdį, kompetenciją apmokyti pagal atitinkamas mokymo programas ir kt. Oficialiame valstybiniame (duomenys neskelbtini) registre internete nurodyta, jog Mokymo įstaiga veikia pagal jai išduotą licenciją pagal (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą ir turi teisę vykdyti profesinio mokymo organizavimo veiklą. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Mokymo įstaiga galėtų neturėti teisės veikti ar teikti viešuose valstybiniuose registruose nurodytų paslaugų. Bendrovė neturi pagrindo kvestionuoti Mokymo įstaigos išduoto Pažymėjimo tikrumo, kadangi, Bendrovės prašymu, ji pati patvirtino Pažymėjimo tikrumą ir išdavimo Pareiškėjui faktą. Bendrovė manė, kad pareiškėjo kvalifikacija yra tinkamai pagrįsta, pateikti jo duomenys atitinka tikrovę ir yra visiškai pakankami LLG išdavimu.

18. Bendrovė pažymėjo, kad Sprendimas atsisakyti išduoti LLG turės neigiamų pasekmių tiek pareiškėjui, kuriam darbas Bendrovėje yra pagrindinė pragyvenimo pajamas generuojanti veikla, tiek ir pačiai Bendrovei, kuriai naujo darbuotojo, atranka sąlygos papildomas sąnaudas.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 26 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų nuostatomis. Nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, ketindama įdarbinti pareiškėją pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (suvirintoju dujomis ir elektra), kaip užsieniečio darbdavys, pateikė prašymą atsakovui dėl LLG. Departamentas, siekdamas įvertinti, ar jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytas leidimo laikinai gyventi sąlygas, paprašė pateikti pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

Atsakovui buvo pateiktas Mokymo įstaigos išduotas Pažymėjimas. Departamentas 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamentui, iš kurio 2021 m. sausio 28 d. gautame rašte Nr. 063-621, nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, ir kad mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedūrų, o pridėti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų.

Atitinkamai ir pareiškėjo pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės (pažymėjime nurodyta mokymo įstaiga neturi teisės išduoti profesinį-techninį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, pažymėjimas neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų), todėl laikytina, kad atsakovas savo Sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamento raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo patvirtinta, kad mokymo įstaiga, kuri išdavė pareiškėjui pažymėjimą, nėra atlikusi atestacijos procedūrų, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą.

Tokiu būdu pareiškėjo pateiktas mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas nepatvirtina jo kvalifikacijos ir neatitinka tikrovės. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kartu su skundu pateiktas pareiškėjo mokymo įstaigos atsakymas nepatvirtina jo kvalifikacijos, kadangi atsakyme nurodyta, kad pareiškėjas baigė mokymo kursus ir jam išduotas pažymėjimas. Pareiškėjo pateikti duomenys, kad Mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti profesinius mokymus, nepaneigia (duomenys neskelbtini) m. Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. rašte nurodytų aplinkybių, kad mokymo įstaiga turi licenciją organizuoti mokymo veiklą, bet nėra atestuota ir valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą negali išduoti.

Laikyta, kad pareiškėjas atsakingas už tai, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikta informacija ir pateikiami dokumentai būtų teisingi, t. y. pareiškėjas privalėjo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Nors darbdavys ne tik formaliai, bet ir praktiškai patikrino pareiškėjo kvalifikaciją, tačiau atsakovas pagrįstai įvertino ne pareiškėjo tinkamumą konkrečiam darbui bendrovėje, bet sprendė LLG išdavimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, todėl jam leidimas laikinai gyventi negalėjo būti išduotas, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2020 m. vasario 7 d.

Kadangi pareiškėjas Bendrovėje dirbo neturėdamas profesinės kvalifikacijos, negalima pripažinti, kad jis Bendrovėje įgijo 1 metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją.

21. Teisėjų kolegija nusprendė, jog Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio nurodomą suvirintojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

22. Teismas pažymėjo, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Departamento nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, kadangi teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo profesinę kvalifikaciją, t. y. pareiškėjas nesąžiningai ir neteisėtai siekė gauti leidimą laikinai gyventi, todėl Departamento sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas sąmoningai nurodė melagingus duomenis apie savo turimą kvalifikaciją siekdamas atitikti Įstatymo sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme numatytu pagrindu. O tai leido daryti išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2021 m. vasario 5 d., išduotą darbo pagrindu tarpininkaujant Bendrovei, nuo 2020 m. vasario 7 d. jis įdarbintas Bendrovėje. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

23. Teismas vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais. Nurodė, kad atsakovas įvertino pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrįstumą, konstatavo, kad jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir taip nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad jis savo tyčiniais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus, yra proporcingas.

24. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Departamento išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie jo kvalifikaciją neatitinka tikrovės. Teismas atsižvelgęs į Tvarkos 11 punkte nurodytus kriterijus, tai, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, jog Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti terminas yra neproporcinga, neadekvati poveikio priemonė ir šiuo atveju tokia priemonė nebuvo reikalinga.

25. Teismas nurodė, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje; kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedat įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duomenys į C.SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendimu pareiškėjui pritaikytas minėtas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes užsieniečio teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

26. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas, taip pat nebuvo pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas atkartojant Departamento Sprendime nurodytus argumentus.

29. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog Mokymo įstaiga nėra atestuota išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų, nereiškia, kad ji negali išduoti ne valstybinio pavyzdžio dokumentų, patvirtinančių mokymosi Mokymo įstaigoje faktą, baigimą ar profesinės kvalifikacijos įgijimą. Tuo labiau, iš to negali būti daroma išvada, kad ne valstybinio pavyzdžio dokumentas yra netikras ar neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pabrėžia, kad nei Įstatymas, nei kiti LLG išdavimo reikalavimus nustatantys teisės aktai nedetalizuoja, kokiais konkrečiais dokumentais grindžiama kvalifikacija.

30. Atsakovas Sprendime nurodo ir pirmosios instancijos teismas tam pritarė, kad dokumento kaip neatitinkančio tikrovės įvertinimui pakanka (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos pareiškimo. Tačiau ši institucija nekomentuoja, ar Mokymo įstaiga privalo būti atestuota, ar būdama neatestuota gali išduoti ne valstybinio pavyzdžio mokymų programų baigimą patvirtinančius dokumentus ir neįvardija Pažymėjimo kaip neatitinkančio tikrovės, nenurodo, kad Mokymo įstaiga neturėjo teisės būtent tokio Pažymėjimo išduoti.

31. Pareiškėjas pabrėžia, kad Mokymo įstaiga veikia teisėtai, turi licenciją švietimo veiklai, viešame (duomenys neskelbtini) registre yra įregistruota kaip mokymo įstaiga, teikianti profesinį techninį išsilavinimą, vykdanti profesinį techninį mokymą.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teikiant skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymo iš Darbdavio nebuvo gavęs ir neturėjo galimybės jo pateikti teismui, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo jį prijungti prie bylos. Šiame atsakyme nurodoma, kad Mokymo įstaiga turi licenciją vykdyti profesinio mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo veiklą, be to, ir licenciją suvirintojų dujomis ir elektra profesijai.

33. Pareiškėjas pažymi, kad nei jis, nei Darbdavys neturėjo pagrindo manyti, kad Mokymo įstaiga galėtų neturėti teisės veikti ar teikti viešuose valstybiniuose registruose nurodytų paslaugų. Juo labiau, Darbdavys neturėjo pagrindo kvestionuoti Mokymo įstaigos išduoto Pažymėjimo tikrumo, kadangi, jo prašymu, ji pati patvirtino Pažymėjimo tikrumą ir išdavimo pareiškėjui faktą.

34. Pareiškėjas tvirtina, kad atitinka visas Įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, atitinka tikrovę, nes: pareiškėjas mokėsi Mokymo įstaigoje III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra programoje; Mokymo įstaiga išdavė Pažymėjimą, kad pareiškėjas sėkmingai baigė šią programą; Pažymėjimas yra tikras, išduotas veikiančios, turinčios licenciją ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) registruose Mokymo įstaigos; šalies, kurioje Pažymėjimas buvo išduotas, teisės aktai leidžia įstaigoms, vykdančioms neformalųjį profesinį mokymą išduoti nuosavo (ne valstybinio) pavyzdžio profesinio išsilavinimo dokumentus.

35. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju teismas Tvarkos nuostatas įvertino formaliai, neatsižvelgęs į vieną iš esminių aplinkybių – pareiškėjo valios veikti nesąžiningai ir apgaulės būdu nebuvimo. Pažymi, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika yra užmezgęs glaudžius darbinius santykius. Pajamos, gaunamos iš Darbdavio, yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis.

36. Pareiškėjo įsitikinimu, jo teismui pateikti įrodymai – (duomenys neskelbtini) specialistų (advokatų) išvada, atsižvelgiant į šalies, kurioje išduotas Pažymėjimas, teisinį reglamentavimą, yra teisiškai reikšmingi tinkamam teisės normų (Įstatymo) aiškinimui ir taikymui bei atitinkamai svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas teismui pateikė įrodymus, apskritai nesusijusius su byla – pareiškėjas su atsakovo pateiktais dokumentais visiškai nesusijęs.

37. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

38. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. raštas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinama, kad Mokymo įstaiga, kuri išdavė pareiškėjui Pažymėjimą, nėra atlikusi atestacijos procedūrų, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį išsilavinimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo pateiktas mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas nepatvirtina pareiškėjo kvalifikacijos ir jame nurodoma informacija, kad pareiškėjui suteikta 3-os kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikacija, neatitinka tikrovės (pareiškėjo pateiktas pažymėjimas yra identiškas kitų (duomenys neskelbtini) piliečių pateiktiems kvalifikaciją patvirtinantiems dokumentas, kurie, kaip patvirtino (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamentas, neatitinka (duomenys neskelbtini) taikomų valstybinių standartų).

39. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo pateiktas mokymo įstaigos atsakymas nepatvirtina, kad pareiškėjas yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją – šiame atsakyme tik nurodoma, jog pareiškėjas baigė mokymo kursus ir jam išduotas pažymėjimas. Atsakovas pažymi, jog būtent pareiškėjas buvo atsakingas už tai, kad prašyme dėl LLG išdavimo pateikta informacija ir kartu pateikiami dokumentai būtų teisingi. Siekdamas atitikti Įstatymo reikalavimus, pareiškėjas privalėjo ne įrodyti, kad jis baigė suvirintojo dujomis ir elektra mokymus (kursus), bet pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, galiojantį kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

40. Departamentas laiko, kad pagrįstai nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį bei uždraudė 3 metus atvykti į Šengeno erdvės valstybes.

41. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos raštą (atsakymą), tačiau šis dokumentas nėra išverstas į lietuvių kalbą ir nenurodomos jokios svarbios priežastys, kodėl jis negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Vadovaudamasis ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi bei 142 straipsnio 3 dalimi, atsakovas prašo teismo pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo neprijungti prie bylos ir jo nevertinti priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

43. Bendrovė mano, kad pareiškėjo kvalifikacija yra tinkamai pagrįsta, pateikti jo duomenys atitinka tikrovę ir yra visiškai pakankami LLG išdavimui. Pažymi, kad Bendrovė darbuotojo sugebėjimą ir tinkamumą vykdyti savo darbo funkcijas yra patikrinusi pati praktiškai ir gali tai patvirtinti.

44. Pažymi, kad oficialiame valstybiniame (duomenys neskelbtini) registre internete buvo nurodyta, kad Mokymo įstaiga veikia pagal jai išduotą licenciją, pagal (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą ir turi teisę vykdyti profesinio mokymo organizavimo veiklą. Be to, Bendrovės prašymu Mokymo įstaiga patvirtino Pažymėjimo tikrumą ir išdavimo pareiškėjui faktą.

45. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos Sprendimui priimti ir ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat neįvertino, ar Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, išduoti LLG yra atsisakoma, kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Atsakovas ginčijamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę.

47. Vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus. Darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl nagrinėjamu atveju taikytina UTPĮ 44 straipsnio 3 dalis – pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius 5 metus.

48. Vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kurį atsakovas taiko ginčo atveju, išduoti LLG gali būti atsisakoma, kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

49. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas suvirintojo pareigose pas darbdavį (trečiąjį suinteresuotąjį asmenį) dirba nuo 2020 m. vasario 7 d., anksčiau dirbo suvirintoju (duomenys neskelbtini), įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, mokėsi mokymo įstaigoje, kur įgijo III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją. Tai patvirtina Mokymo įstaigos 2021 m. sausio 29 d. pažymėjimas, kurį darbdavys atsakovui yra pateikęs. Mokymo įstaiga raštu patvirtino, kad pareiškėjas joje mokėsi, įgijo III kategorijos suvirintojo dujomis ir elektra kvalifikaciją ir jam buvo išduotas Pažymėjimas. (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomojo komiteto Švietimo ir mokslo departamentas pateikė informaciją, kad Mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklą profesinio (profesinio techninio) mokymo srityje pagal (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus.

Taip pat informuojama, kad Mokymo įstaiga nėra atestuota, todėl neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą. Iš pareiškėjo į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos rašto, kuriuo teikta informacija suinteresuotam asmeniui, nesančiam šios administracinės bylos proceso dalyviu, tačiau aktuali ginčo kontekste, matyti, kad Profesinio išsilavinimo direktorius nurodė, jog remiantis (duomenys neskelbtini) Švietimo įstatymo I skyriaus 18 straipsnio 5 punktu mokymo įstaigos veikla pradedama gavus licenciją veiklai, susijusiai su išsilavinimo ir įvairių kvalifikacijos lygių specialistų rengimo paslaugų teikimu. (duomenys neskelbtini) turi Švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas vykdyti švietimo veiklą atitinkamų profesijų srityje šioms veikloms: profesinis techninis mokymas, tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas. (duomenys neskelbtini) turi Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją profesijai Suvirintojas dujomis ir elektra (7212) (Švietimo ir mokslo ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d.

įsakymas Nr. 3090L), licencijos apimtis – 10 asmenų parengimas profesiniam techniniam mokymui bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Taip pat nurodoma, kad remiantis (duomenys neskelbtini) Ministrų Kabinėto 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 200 „Dėl mokymo įstaigų licencijavimo, atestavimo ir akreditavimo“, atestuota profesinė (profesinė techninė) švietimo įstaiga įgyja teisę išduoti valstybinį dokumentą apie profesinį (profesinį techninį) išslavinimą. Atestuotinos profesinio (profesinio techninio) švietimo įstaigos yra tos, kurios vykdo darbuotojų mokymą, tobulinimą, kvalifikacijos kėlimą.

Valstybinių profesinio (profesinio techninio) darbuotojų švietimo įstaigų atestavimas. Valstybinių profesinio (profesinio techninio) darbuotojų švietimo įstaigų atestavimas vykdomas planingai, vieną kartą per dešimt metų. Kito pavaldumo profesinio (profesinio techninio) švietimo įstaigos atestuojamos pagal jų paraiškas arba jų steigėjų paraiškas ir turi būti atestuojamos po 10 metų. Atestavimo subjektai yra tiktai licencijuotos profesinio (profesinio techninio) švietimo įstaigos, kuomet atestuotinos yra 75 proc. ar daugiau krypčių (profesijų, specialybių), pagal kurias vykdomas darbuotojų rengimas, tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas.

Profesinio (profesinio techninio) švietimo subjektas, kuris turi Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją ir yra pagal tam tikrą profesiją licencijuota švietimo įstaiga, turi teisę išduoti dokumentus apie profesinį (profesinį techninį) išsilavinimą. Remiantis informacija, kuri yra Bendrojoje valstybinėje elektroninėje duomenų švietimo sistemoje, (duomenys neskelbtini) nėra atestuota pagal profesijas, kurios yra licencijuotos.

50. Šie faktiniai duomenys yra pagrindas konstatuoti, jog byloje įrodymais nepaneigta, kad pareiškėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai atitinka tikrovę ir nėra įrodyta, jog atsakovui buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (ABTĮ 56 str.).

51. Pažymėtina, kad tai, jog Mokymo įstaiga nėra atestuota ir dėl to neturi teisės išduoti valstybinio pavyzdžio įgytą kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, reikalavimų, nustatytų UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje, vertinimo požiūriu nėra reikšminga, nes įstatyme neįtvirtintas reikalavimas pateikti dokumentus dėl įgytos profesinės kvalifikacijos užsieniečio kilmės valstybės atestuotoje profesinėje (profesinė techninė) švietimo įstaigoje bei pateikti užsieniečiui išduotą valstybinio pavyzdžio dokumentą apie profesinį (profesinį techninį) išslavinimą.

52. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 31-00104 / 4U-345 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P.“ panaikinamas ir Departamentas įpareigojamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

53. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad ginčijamu atsakovo sprendimu jame nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais neteisėtai atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atskirai nepasisako dėl atsakovo ginčijamo sprendimo dalių, kuriomis uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į C.SIS, nes šie atsakovo sprendimai yra išvestiniai, priimti remiantis sprendimo atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje faktiniais bei teisiniais pagrindais, kurių pagrįstumas teisėjų kolegijos yra paneigtas, todėl nurodyti atsakovo sprendimai naikinami kartu su juos lėmusiu sprendimu dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

54. Pripažinus, kad pareiškėjo skundžiamas Departamento Sprendimas naikintinas, darytina išvada, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atitinkamai šiuo atveju keistina ir pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

55. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo padavimą (atitinkamai 30 Eur ir 15 Eur). Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė. Patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, jam iš atsakovo priteistinos 45 Eur bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 31-00104 / 4U-345 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui I. P.“.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo I. P. (I. P.) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui I. P. (I. P.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė