2023-04-19 Nr. AB-8413-3-64-3-01300-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-174-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01300-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 4 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. spalio 30 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes jis buvo laikomas patalpose, kurios pagal teisės aktų reikalavimus priskirtinos sanitarinio mazgo patalpoms, jos nebuvo pritaikytos gyventi. Sanitarinis mazgas šiose patalpose įrengtas netinkamai, jis nebuvo įregistruotas kaip atskira patalpa. Pareiškėjas buvo priverstas valgyti ir miegoti sanitarinio mazgo patalpose. Sanitarinis mazgas buvo atviras, turintis praustuvę ir klozetą, įrengtus skirtingose vietose. Sanitarinis mazgas nelaikomas atskira patalpa, neturi atskiros vėdinimo sistemos, yra vėdinamas pro tą patį langą, kaip ir visa kamera. Sanitarinio mazgo atitvaras įrengtas ne iki lubų, didžioji dalis buvo be durų, uždengta su užuolaidomis arba atvira. Dėl šių priežasčių kameroje laikėsi smarvė. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau nei tai numato teisės aktai, iš bendro kameros ploto nebuvo išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Pareiškėjas buvo priverstas praustis ir atlikti kitas higienines procedūras matant kitiems kameroje esantiems asmenims bei pareigūnams. Patalpos vėdinimas per langą nebuvo pakankamas, nes atverti langą pareiškėjui trukdė vidinės grotos. Šaltuoju metų laikotarpiu kameroje, jei buvo atvertas langas, buvo šalta. Pareiškėjas teigė, jog nebuvo užtikrintas užimtumas už kameros ribų, taip pat nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, nebuvo užtikrinta galimybė daugiau nei vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Be to, kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko.

3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė kančias, diskomfortą, sunkumus, kurią jam sukėlė baimės, nepilnavertiškumo ir pažeminimo jausmus.

4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, todėl kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle. Patikrinimų metu higienos pažeidimų nebuvo nustatyta. Nors kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su oro trūkumu, temperatūra ar pelėsio kvapu, aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos reikalavimams, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas. Asmenys, valydami, vėdindami ir prižiūrėdami gyvenamąsias kameras, kuriose yra laikomi nesusiduria su nemalonaus kvapo atsiradimu ir nepatiria psichologinių išgyvenimų ar diskomforto.

6. Atsakovo atstovas nepadarė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo D. P. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. spalio 30 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 19 (plotas 17,62 kv. m), Nr. 15 (plotas 18,85 kv. m), Nr. 98 (plotas 19,87 kv. m), Nr. 89 (plotas 18,73 kv. m), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m), Nr. 43 (plotas 18,33 kv. m), Nr. 9 (plotas 16,26 kv. m), Nr. 55 (plotas 18,77 kv. m), Nr. 57 (plotas 19,99 kv. m), Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m). Iš byloje esančios 2021 m. liepos 5 d. pažymos Nr. 60-18054 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nurodė, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

9. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis buvo kalinamas patalpose, kurios nėra skirtos gyvenimui, atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.). Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Šiaulių TI priskirtinas negyvenamosios paskirties pastatams. Šiaulių TI pastatų registravimas nekilnojamojo turto registre kaip negyvenamųjų (specialiosios paskirties), atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis buvo apgyvendintas patalpose, kurios neskirtos gyventi.

10. Įvertinęs byloje esančius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktus, teismas nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos reikalavimams. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro kameroje.

11. Atsižvelgęs į tai, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 55 buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 39 punkto pažeidimai (aplink langą yra vizualiai matomų pelėsių), teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. 55, kuri neatitiko higienos reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas nurodė, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,90 m (kamera Nr. 19) iki 2,32 m (kamera Nr. 27). Šias aplinkybes patvirtino fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida arba durimis. Pareiškėjas skundų dėl privatumo pažeidimo Šiaulių TI administracijai neteikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.

13. Nora pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas užimtumas už kameros ribų, tačiau, teismo vertinimu, jis šių teiginių nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl užimtumo už kameros ribų, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. Šiaulių TI nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Šias aplinkybes patvirtino suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl argumentus dėl nesudarytų pakankamų sąlygų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore teismas atmetė.

14. Dėl iškvietimo mygtukų teismas nurodė, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, bet įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl sprendė, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.

15. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl nesudarytos galimybės praustis po šiltu dušu daugiau nei kartą per savaitę, teismas nurodė, jog Higienos normos 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu.

16. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo intensyvus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 17. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

18. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepasisakė, kokiu skaičiavimo metodu apskaičiavo baldų ir inventoriaus užimamą patalpos dalį, trukdantį jam pasinaudoti suteikta laisva zona. Nors Šiaulių TI yra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą, tačiau tai negali savaime preziumuoti, kad kalinimo sąlygos ten savaime yra tinkamos. Pareiškėjas pažymi, jog inventorius, baldai, kiti pašaliniai daiktai perpildo ir perkrauna patalpą. Tam, kad apskaičiuoti vienam asmeniui turintį tekti plotą, būtina tiksliai apskaičiuoti sanitarinio mazgo plotą ir jį išskaičiuoti iš bendro kameros ploto. Pagal teisinį reglamentavimą asmeniui turi tekti ne mažiau nei 4 kv. m grindų ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne gyvenamosiose patalpose, o sanitarinio mazgo patalpose (Šiaulių TI kamerose), kuriose gyvenamasis plotas neapskaičiuojamas.

19. Taip pat teismas nepagrįstais atsakovo atstovo pateiktus duomenis laikė tinkamais, nereikalaudamas jų pagrįsti. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pakankamai senomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Teismas nesiėmė efektyvesnių veiksmų įrodymams ištirti. Pareiškėjas rėmėsi asmeniniais patyrimais ir atsakingų institucijų pateiktais rašytiniais duomenimis (įrodymais), kurie skyrėsi nuo atsakovo atstovo pateiktų duomenų.

20. Pareiškėjas pažymi, kad aliarmo mygtukas niekada nebuvo įrengtas kameroje, o kitos galimybės greitai kviestis pagalbos nebuvo. Vien ta mintis kėlė baimę, nepatogumus, saugumo stoką.

21. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mąstą, trukmę, intensyvumą ir konstatavo, kad kameroje Nr. 55 ant lango rėmo ir palangės buvo matomas pelėsis. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą, o kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Pareiškėjas nenurodė nei konkrečiai kada, nei dėl kokių aplinkybių jam buvo būtina skubiai išsikviesti pareigūnus, tačiau to padaryti nepavyko. Jokių duomenų apie tokius įvykus neturi ir Šiaulių TI. Atsakovo atstovo vertinimu, iš esmės formalus pastatų skirstymas į tam tikras grupes nereiškia, kad kitos paskirties pastatai negali būti apgyvendinti - tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje. Šiaulių TI teikiami duomenys apie sanitarinių mazgų bei baldų išmatavimus yra tikslūs, atlikti naudojantis ilgio matavimo prietaisais. Pagrindo abejoti teikiamais duomenimis – nėra. Atsakovo atstovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. spalio 30 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs, kad kameroje Nr. 55 buvo nustatyti Higienos normos 39 punkto pažeidimai (ant lango rėmo ir palangės buvo matomas pelėsis), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui turintį tekti plotą; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp Šiaulių TI ir pareiškėjo; nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis; netinkamai įvertino aplinkybes dėl aliarmo mygtuko neįrengimo.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

28. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. spalio 30 d., t. y. 266 dienas. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai buvo apgyvendintas kamerose Nr. 9, Nr. 15, Nr. 19, Nr. 27, Nr. 30, Nr. 43, Nr. 55, Nr. 57, Nr. 89, Nr. 98 kartu su 1–6 asmenimis ir jam teko nuo 3,67 kv. m iki 10 kv. m kameros ploto. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nes minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

30. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad gyvenamųjų patalpų plotą mažino sanitarinis mazgas ir baldai, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui iš esmės buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

31. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte yra nustatyta, jog kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovui neįrodžius aplinkybių, kad jis neturėjo galimybių įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos, darytina išvada, jog Šiaulių TI reikalavimo įrengti aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) nesilaikė, tačiau vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja neturtinės žalos pareiškėjui kilimo. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-233-556/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-289-556/2021; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-341-624/2021).

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. P. tik abstrakčiai teigė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, tačiau nenurodė nei vieno atvejo, kai dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba ir dėl to jis galėjo patirti žalą. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo teigimu, nesaugių kalinimo sąlygų būtų patyręs kokių nors realių papildomų nepatogumų, dėl to įkalinimo įstaigos administracijai būtų teikęs skundus ar panašiai. Pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą. Išanalizavus į bylą pateiktus dokumentus ir pareiškėjo sveikatos istoriją, nebuvo nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo) poveikį fizinei ar psichinei D. P. sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė. Tai, kad vienos iš kalinių saugumą užtikrinančių priemonių nėra arba jos dažniausiai neveikia, negali būti siejama nei su atsakovo atstovo siekiu pažeminti kalinamų asmenų orumą, iš jų pasityčioti, nei su tokio pobūdžio asmenų išgyvenimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo jam buvo padaryta neturtinė žala, nėra pagrįsti.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, tačiau tokių savo argumentų detalizuoja, nepagrindžia, kokių įrodymų byloje trūko, kokios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, nebuvo nustatytos, tinkamai pagrįstos įrodymais bei įvertintos. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti tam tikri pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktų nustatytiems reikalavimams: Higienos normos 39 punkto pažeidimai (ant lango rėmo ir palangės buvo matomas pelėsis). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių TI pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos sąlygų neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šie nedideli ir nenuolatinio pobūdžio pažeidimai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyto higienos reikalavimų pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, ir tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys yra pakankami reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius