af7dfba2-1a4e-466a-8946-aa051debe54c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-356/2011         Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7; 36.2LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovui V.

S. ir ieÅ¡kovo atstovei advokatei Irutei ČiukÅ¡ytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-353-280/2010 pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei Ūkio bankui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eseira“ dėl laidavimo sutarties nuginčijimo. Trečiasis asmuo byloje E. S..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 2 d. laidavimo sutartį už UAB „Eseira“ vekselį, iÅ¡duotÄ AB Ūkio banko naudai 531 250 Lt sumai, niekiniu ir negaliojančiu. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. liepos 3 d. Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. P. padarė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , reikalaujant iÅ¡ V. S. ir E. S. iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtÄ vekselio dalį - 405 410,25 Lt bei notaro paimtÄ atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ .

Tik tuomet ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo, kad jis neva laidavo 531 250 Lt suma už UAB „Eseira“ iÅ¡duotÄ vekselį. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad niekada nelaidavo už UAB „Eseira“ iÅ¡duotÄ vekselį, nors pripažino, kad pats savo ranka padarė įraÅ¡Ä vekselio antroje pusėje „Laiduota V. S.“. Nurodė, kad vekselio turinys jam nebuvo atskleistas, įraÅ¡Ä padarė nežinodamas apie skolinį įsipareigojimÄ , nes jo tuo metu galėjo dar nebÅ«ti. Ä®raÅ¡as neatitinka nei laidavimo sutarčiai, nei vekseliams keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu.

UAB „Eseira“ neturėjo pagrindo vekselio iÅ¡davimui, kadangi iÅ¡ banko negavo pinigų. Atsakovas AB Ūkio bankas veikė tyčia ieÅ¡kovo nenaudai, norėjo nesÄ Å¾iningai pasipelnyti.Atsakovai AB Ūkio bankas, BUAB „Eseira“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o trečiasis asmuo E. S. palaikė ieÅ¡kovo V. S. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, jog nustatyta, kad ir UAB „Eseira“, ir laiduotojai E. S. bei V.

S. įraÅ¡us 2006 m. lapkričio 2 d. UAB „Eseira“ iÅ¡duotame vekselyje padarė gera valia, neverčiami, tik praÅ¡omi banko darbuotojo. Jie žinojo, o jeigu ir nežinojo, tai pagal nustatytas aplinkybes apie tai, kad tiek kredito gavėjas, tiek vekselio iÅ¡davėjas, tiek laiduotojai buvo gerai pažįstami, kartu dirbo, bendru sutarimu ėmė paskolas iÅ¡ banko, bendru sutarimu naudojo iÅ¡ banko gautus pinigus UAB „Eseira“ bei kitų su ja susijusių bendrovių (UAB „Esveras“, UAB „Aglova) veikloje, pasitikėjo banko darbuotojais, per kuriuos įformino sandorius, bÅ«dami atidÅ«s ir rÅ«pestingi neturėjo kliūčių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius įsipareigojimus ir už kÄ , kokia apimtimi prisiima.

V. S., darydamas savo ranka įraÅ¡Ä â€žLaiduota V. S., 2006-11-02“, tai padarė laisva valia, nurodydamas prisiimamo įsipareigojimo esminę aplinkybę ir pasitikėdamas tiek banko darbuotojais, tiek verslo partneriais, tikėjosi, kad verslo vystymo eigoje bankui prisiimtų įsipareigojimų atsakyti kaip laiduotojui jam neteks vykdyti, nes skolas bankui sumokės tiesioginiai jo skolininkai UAB „Esveras“ ir UAB „Eseira“. Teismo įsitikinimu, nekeičia įrašų teisėtumo ir tai, kad V.

S. ginčijamus įraÅ¡us galėjo pasiraÅ¡yti vėliau, įraÅ¡ydamas atgalinę datÄ . IeÅ¡kovo valia nekelia abejonių, nes ji buvo nukreipta prisiimti asmeninius įsipareigojimus bankui konkrečia laidavimo forma, kuri atitinka įstatymo reikalavimus. Padarius įraÅ¡Ä , kad laiduota, laikoma, jog laiduota už paprastojo vekselio davėjÄ UAB „Eseira“. Nei UAB „Eseira“, nei E. S. įrašų 2006 m. lapkričio 6 d. vekselyje neginčijo, juos pripažįsta.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes byloje nustatytos UAB „Eseira“ paprastojo neprotestuotino vekselio iÅ¡davimo AB Ūkio bankui 531 250 Lt suma aplinkybės nepatvirtina fakto, jog V.

S., kuris padarė įraÅ¡Ä â€žLaiduota V. S. 2006-11-02“, buvo apgautas. Nenustatyti AB Ūkio banko darbuotojų tyčiniai veiksmai, siekiant ieÅ¡kovo sÄ skaita pasipelnyti. V. S. pats paaiÅ¡kino įrašų padarymo aplinkybes, neįvardindamas konkrečių tyčinių ar apgaulingų veiksmų, kurie iÅ¡kreiptų ar nuslėptų sudaromo sandorio esmę, dėl ko sandoris neatitiktų jo valios. Atvirkščiai, - nustatyta, kad UAB „Eseira“ vekselį iÅ¡davė už UAB „Esveras“, kurios akcininku ir vadovu dirbo UAB „Eseira“ direktorius N. K., su kuriuo dirbo ir V.

S., suteiktÄ kreditÄ . Nuo 2009 m. liepos 2 d. V. S. buvo ir UAB „Esveras“ darbuotojas. Vekselio gavėjas AB Ūkio bankas gal ir žadėjo nereikalauti įsipareigojimų vykdymo, jei kreditÄ grÄ Å¾ins kredito gavėjas, bet Å¡is pažadas buvo sÄ lyginis, nes paimtas ir panaudotas kreditas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas. E. S. pripažino, kad UAB „Esveras“ neturi finansinių galimybių grÄ Å¾inti kreditÄ , todėl AB Ūkio bankas priverstas negautų sumų reikalauti iÅ¡ vekseliu įsipareigojusių asmenų.

V. S., papraÅ¡ytas verslo partnerių ir banko, laisva valia darydamas savo ranka įraÅ¡us vekselyje, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti visas aplinkybes, o ne lengvabÅ«diÅ¡kai tikėtis, kad pasiraÅ¡o fiktyvius, nereikalingus dokumentus, kaip pats tvirtino teismo posėdyje, nors buvo akivaizdu, jog daromi įraÅ¡ai nėra betiksliai. Jeigu V. S. įraÅ¡us vekselyje darė ne 2006 m. lapkričio 2 d., o vėliau, (kaip pats nurodo), tai bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turėjo dar didesnę galimybę įvertinti susidariusias aplinkybes, numatyti, kad skolų bankui grÄ Å¾inimas nėra paprastai ir lengvai įvykdomas įsipareigojimas, suprasti, kad asmeniÅ¡kai įsipareigoja solidariai su vekselio davėju vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui.

Jeigu prašoma papildyti išduotus dokumentus, tai rūpestingas ir atidus asmuo turėtų aiškintis, dėl kokių priežasčių įsipareigojimai plečiami, bet ieškovo tai tuo metu nedomino. Jis, tik tikėdamasis išvengti prisiimamų įsipareigojimų, sutiko laiduoti už vekselį. Niekas ieškovo nevertė pasitikėti banko darbuotojais, nesiaiškinti sudaromų sandorių esmės, neslėpė nuo jo sandorio esmę sudarančių aplinkybių. Įsipareigojimus jis prisiėmė savo valia.

Teismas nenustatė, kad kokiu tai netinkamu bÅ«du ieÅ¡kovui bÅ«tų daroma įtaka, todėl atmetė ieÅ¡kinį.              Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jo ieÅ¡kinį bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais :Teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Vertinant teismo argumentus į bylÄ buvo bÅ«tina įtraukti UAB „Esveras“, nes sprendime padarytos iÅ¡vados tiesiogiai liečia jos teises ir pareigas. Nepagrįsta sprendimo iÅ¡vada, kad AB Ūkio bankas negali savo reikalavimų patenkinti tiesiogiai iÅ¡ kredito gavėjo UAB „Esveras“. Remtasi tik trečiojo asmens E. S. paaiÅ¡kinimu, kuris nėra Å¡ios bendrovės vadovas. BÅ«tina įtraukti į bylos nagrinėjimÄ minėtÄ bendrovę (direktorius N. K.) ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ jos bei AB Ūkio banko duomenis apie 2006 m. lapkričio 2 d. kredito dengimÄ , turtÄ bei prievolių įvykdymo galimybę.

Atmetus ieÅ¡kinį ir vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, jis turėtų įgyti atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „Esveras“. Byla iÅ¡nagrinėta neįtraukus pagrindinio skolininko UAB „Esveras“, t.y. pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priimtas neteisingas sprendimas.IeÅ¡kovas bylos eigoje teikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ir UAB „Eseira 2006 m. lapkričio 2 d. iÅ¡duotÄ AB Ūkio banko naudai 531 250 Lt dydžio vekselį.

IeÅ¡kinio dalyko keitimas galimas todėl, kad tokia bÅ«tinybė atsirado vėliau, AB Ūkio bankui nesutinkant su ieÅ¡kiniu ir dėl to, kad nėra nuginčytas pats vekselis bei UAB „Eseira“ neginčijant iÅ¡duoto vekselio. Teismas nepagrįstai patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti, užkirsdamas keliÄ Ä¯gyvendinti teises ir siekti teisėto sprendimo.Byloje netirta ir nenustatyta esminė aplinkybė, kokiu laipsniu AB Ūkio banko reikalavimai pagal 2006 m. lapkričio 2 d. kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinantį vekselį, kurį iÅ¡davė UAB „Eseira“, buvo ir gali bÅ«ti patenkinti iÅ¡ Å¡ios bendrovės. Å iuo metu jai iÅ¡kelta bankroto byla.

Nors jos administratorius teigė nežinÄ s apie minėtÄ vekselį, liko neaiÅ¡ku, ar minėta vekselyje suma įtraukta į jos kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , ir kodėl. Jeigu AB Ūkio bankas nepasinaudojo Å¡iomis galimybėmis, teismas turėjo Å¡ias aplinkybes nustatyti ir taikyti CK 6.86 straipsnio nuostatas, numatančias laiduotojo atleidimÄ nuo atsakomybės tais atvejais, kai kreditorius bÅ«tų galėjęs patenkinti savo reikalavimÄ pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė.Teismas, pažeidęs įrodinėjimo taisykles, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laidavimo pasiraÅ¡ymÄ lėmė apelianto ir kitų asmenų (E. S., N. K.), AB Ūkio banko, UAB „Esveras“ ir UAB „Eseira“ verslo santykiai.

Tik teismo metu nustatytas faktas, kad apeliantas dirbo su UAB „Eseira“ akcininku N. K. ir kitais asmenimis, nepatvirtina aplinkybės, jog laisva valia laidavimo sutartimi prisiėmė UAB „Eseira“ finansinius įsipareigojimus. Negalima sutikti su sprendimo iÅ¡vadomis, kad apeliantas nebuvo apgautas, kad jam buvo žinomas vekselio ir laidavimo turinys, kad vekselis atitinka įstatymų reikalavimus. IeÅ¡kovas nurodė, kad nelaidavo už UAB „Eseira“ vekselį, o tik pareikalavus pateikti Å¡io dokumento kopijÄ paaiÅ¡kėjo, kad vienoje lapo pusėje yra įraÅ¡as „Laiduota V.

S.“, o kitoje - paprastasis vekselis. Darant įraÅ¡Ä â€žLaiduota V. S.“ kitos lapo pusės turinys nebuvo atskleistas, o lapo pusėje su ieÅ¡kovo paraÅ¡u įraÅ¡as apie kreditorinį įsipareigojimÄ atliktas po pasiraÅ¡ymo ir ieÅ¡kovui nežinant. Toks vekselio turėtojo ir kitų sandorio Å¡alių elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu. Teismas privalėjo taikyti sandorių negaliojimo institutÄ , atsižvelgiant į sandorio Å¡alių elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu, tačiau to nepadarė, t. y. nesprendė klausimo, ar atsakovai buvo sÄ Å¾iningi ieÅ¡kovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu, dėl ko liko neatskleisti tikrieji ginčo sandorio dalyvių ketinimai.

Nors vekselį, kaip paskolos sutarties užtikrinimÄ , iÅ¡rašė UAB „Eseira“, bet pinigų pagal paskolos sutartį ji negavo. Teismas netyrė ir neįvertino, ar atsakovai neatliko apgaulingų veiksmų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi panaudodami laidavimo įraÅ¡Ä , nes jie žinojo, jog ieÅ¡kovas nesuprato kodėl pasiraÅ¡omas laidavimas ir kokių teisinių padarinių tai gali turėti. Dėl apgaulės sudarytÄ 2006 m. lapkričio 2 d. laidavimo įraÅ¡Ä kitoje vekselio pusėje, nežinant jo turinio, teismas sprendime nepagrįstai interpretavo kaip ieÅ¡kovo valios iÅ¡raiÅ¡kÄ prisiimti nežinomo turinio įsipareigojimus ir atmetė praÅ¡ymÄ pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo pasitikėjimas verslo partneriais galėjo lemti lengvesnį apgaulės įgyvendinimÄ , todėl laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymas nesuprantant už kÄ laiduojama, negali bÅ«ti laikomas tikrÄ ja valia. Nepagrįsta ir prielaidomis paremta sprendimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, realiai įvertinti susidariusias aplinkybes, numatyti, kad skolų bankui grÄ Å¾inimas nėra paprastai ir lengvai įvykdomas įsipareigojimas, suprasti, jog asmeniÅ¡kai įsipareigojo solidariai su vekselio davėju vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui.

Ieškovas nežinojo, kad laiduoja už finansinius UAB „Eseira“ įsipareigojimus, nes jeigu ir būtų žinojęs, nebūtų laidavęs už juos, kadangi įvertinus jo asmenines finansines galimybes, nebūtų pajėgus jų įgyvendinti. Teismo vertinimai, kad ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus, kurių nėra pajėgus įvykdyti, neatitinka kriterijų, keliamų atidžiam ir rūpestingam asmeniui. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovo suteiktas ginčijamo vekselio laidavimas neatitinka nei CK, nei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo keliamų šiam sandoriui turinio ir formos reikalavimų, dėl to ginčijamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atmestas ieškinys.Atsakovo AB Ūkio banko atstovė atsiliepime į ieškovo V.

S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo paremta bylos medžiaga ir tinkamu teisės normų aiÅ¡kinimu bei taikymu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. valia buvo nukreipta prisiimti asmeninius įsipareigojimus bankui laidavimo forma. IeÅ¡kovas nepagrindė banko nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl vekselio pagrįstumo ar UAB „Eseira“ ir/ar UAB „Esveras“ atsakomybės pagal vekselį.

CK 6.86 straipsnio taikymo aplinkybių V. S. neįrodinėjo, o tokie argumentai pateikti tik apeliaciniame skunde. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso dalykÄ Å¡ioje byloje sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl laidavimo įraÅ¡o nuginčijimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovo apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Eseira“ išduotame AB Ūkio bankui paprastajame vekselyje yra įrašai apie tai, jog „Laiduota E. S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas ir data 2006 m. lapkričio 2 d.“, „Laiduota V.

S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, paraÅ¡as ir data 2006 m. lapkričio 2 d.“ (b. l. 6-7). Pagal paminėtÄ dokumentÄ buvo pradėtas vykdyti skolos ir vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas (b. l. 16-17, 34). Taigi V. S. yra įsipareigojęs AB Ūkio bankui atsakyti už tinkamÄ Ä¯sipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 2 d. paprastÄ jį vekselį 531 250 Lt dydžio suma įvykdymÄ pagal vekselyje padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä dėl laidavimo. MinėtÄ prievolę V. S. tiek ieÅ¡kiniu, tiek apeliaciniu skundu ginčija.

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ ir apelianto skundo argumentus, nesutinka su jo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė esÄ nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Dėl neįtraukto į bylÄ asmens Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad vertinant pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, į bylÄ buvo bÅ«tina įtraukti UAB „Esveras“, nes teismo padarytos iÅ¡vados esÄ tiesiogiai liečia jos teises ir pareigas.

CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ . Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2011, 2007 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-159/2007). Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių teismo sprendimas jam sukėlė. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčijo savo laidavimÄ už UAB „Eseira“ iÅ¡duotÄ vekselį. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.).

Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., Ä®sakomųjų ir praprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste – Ä®PVÄ®) 2 str. 1 d.). Ä®statymo reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Laidavimas yra vienas iÅ¡ įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (prievolė) (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.). Ä®PVÄ® 79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad paprastajam vekseliui taip pat taikomos laidavimo nuostatos (32-34 str.).

Å io įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, kai laidavime nenurodyta, už kÄ laiduota, laikoma, kad laiduota už paprastojo vekselio davėjÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ reguliavimÄ pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad V. S. laidavo už paprastojo vekselio davėjÄ UAB „Eseira“. Å iuo atveju vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S., jis turėtų įgyti atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „Eseira“, o ne į UAB „Esveras“. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime ir nurodyta, kad UAB „Eseira“ vekselį iÅ¡davė už UAB „Esveras“ skolines prievoles, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuris apibrėžė Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, bei į skundžiamo teismo sprendimo turinį Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ buvo nuspręsta ir dėl UAB „Esveras“ teisių ir pareigų, t.y. pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Nurodytų motyvų pagrindu apelianto argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo dėl to, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylÄ neįtraukto asmens teisių ir pareigų, atmestini. Dėl patikslinto ieÅ¡kinio IeÅ¡kovo pradinis ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 19 d. (b. l. 3-4). Teismas 2010 m. gegužės 5 d. posėdyje nutarė papildomo ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo nepriimti, nes tam nebuvo gautas atsakovo sutikimas, be to, teismo manymu, tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Teismas sprendė, kad priėmus papildomÄ ieÅ¡kinį keistųsi dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinė padėtis, kad nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tinumas keisti ieÅ¡kinį iÅ¡kilo po parengiamojo posėdžio, už pareiÅ¡kimÄ nesumokėtas žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui neužkirstas kelias kreiptis su ieÅ¡kiniu kitoje byloje (b. l. 79-82). Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kinio ginčijo tik paties padarytÄ laidavimo įraÅ¡Ä už UAB „Eseira“ vekselį, gi pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio patikslinimo (b. l. 104) prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 2 d. už UAB „Eseira“ iÅ¡duotÄ vekselį negaliojančiu, taip pat dėstė aplinkybes dėl vekselio nuginčijimo pagrindų.

CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas keitė ir ieÅ¡kinio dalykÄ , ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , o tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia naujo ieÅ¡kinio teikimÄ . Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovas turėjo subjektyviÄ teisę inicijuoti kitÄ teisminį procesÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui jo teisę reikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį kitoje byloje.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, užkirsdamas keliÄ Ä¯gyvendinti teises ir siekti teisėto sprendimo. Dėl laidavimo įraÅ¡o ginčijimo Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas V. S. įraÅ¡Ä dėl laidavimo 2006 m. lapkričio 2 d. UAB „Eseira“ iÅ¡duotame vekselyje padarė gera valia, neverčiamas.

Skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėta, kad ieÅ¡kovas arba žinojo arba, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, pagal faktinėje situacijoje egzistavusias aplinkybes turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokio pobÅ«džio įsipareigojimus bei kokia apimtimi jis prisiima. Sprendime teisingai pažymima, kad ta aplinkybė, jog V. S. ginčijamÄ laidavimo įraÅ¡Ä galėjo pasiraÅ¡yti ir ne nurodytÄ datÄ â€“ 2006 m. lapkričio 2 d., nekeičia ginčijamo laidavimo įraÅ¡o teisėtumo fakto.

Ä®raÅ¡Ä vekselyje padarius vėliau, o ne jame nurodytÄ datÄ , V. S., bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, papildomai turėjo laiko objektyviai įvertinti aplinkybes dėl laidavimo teisinių santykių ir apsispręsti, ar prisiimti laiduotojo prievoles. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas (ieÅ¡kovas) neįrodė, kad jis, padarydamas įraÅ¡Ä dėl laidavimo, buvo apgautas, kad AB Ūkio banko darbuotojai tyčiniais veiksmais bÅ«tų siekę neteisėtai pasipelnyti ieÅ¡kovo sÄ skaita. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog laidavimo pasiraÅ¡ymÄ nulėmė ieÅ¡kovo laisva valia atitinkamu įraÅ¡u prisiimti įsipareigojimus už UAB „Eseira“.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Tuo tarpu teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1125/2003).

Byloje turi bÅ«ti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, Å¡alies elgesį prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-349/2005; 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008).Vertinant ieÅ¡kovo ginčijamÄ laidavimo prievolę, atsižvelgtina į jo paties paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ .

Teismo 2010 m. gegužės 3 d. posėdyje (b. l. 79-82) ieÅ¡kovas nurodė, kad „jam davė pasiraÅ¡yti ant tuščio lapo“; „prisipažino pasirašęs, bet nežino už kÄ â€œ; „nebuvo Simaičio, nieko. Po to atsirado, kada davė E. S. pasiraÅ¡yti negali pasakyti, jo tuo metu nebuvo“; „gal ir buvo nerÅ«pestingas tuo metu, pasiraÅ¡ydamas dokumentus. Nebuvo grasinimų, pasirašė gera valia. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pasitikėjo ir pasirašė“. IeÅ¡kovas V. S. 2010 m. kovo 20 d. parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 57-59) nurodė, kad „AB Ūkio banko Panevėžio filialo darbuotojai jam davė pasiraÅ¡yti ant tuščio lapo, prisimena“;

„Ant tuščio lapo banko filiale liepė pasiraÅ¡yti E. S. virÅ¡uje, o V. S. apačioje, jis pasirašė, įsipareigojimo tikrai nebuvo, jam paaiÅ¡kino, kad nekreiptų dėmesio, tai dėl formalumo“; „Patikėjo AB Ūkio banko darbuotoju A. B., kuris jį apgavo, jis važinėjo visur, žadėjo viskÄ sutvarkyti“; „Sutinka, kad jis pasirašė ant vekselio. V. S. ranka paraÅ¡yta „laiduota“, Å¡alia pasirašė E. S.“; „Jam nepaaiÅ¡kino, už kÄ laiduoja, kai jis klausė“;

„Nurodė datÄ , kada pasirašė, nors galvoja, kad pasirašė kitÄ dienÄ â€œ; „Nežinojo už kÄ raÅ¡osi, žinojo, kad jis pinigų negauna ir UAB „Eseira“ negauna“ ir pan. Vertindama apelianto teiginius teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį (ar sudarydamas kitÄ sandorį), turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius.

Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Vertinant ieÅ¡kovo elgesį rÅ«pestingo ir atidaus asmens veikimo standartais darytina iÅ¡vada, kad jis nebuvo rÅ«pestingas, atsargus ir apdairus, todėl jo argumentai nesudaro pagrindo laidavimo įraÅ¡Ä pripažinti negaliojančiu.

Jeigu ieÅ¡kovui V. S. buvo neaiÅ¡ki jo daromo įraÅ¡o „laiduota“ esmė, ar neaiÅ¡ku, už kÄ jis laiduoja bei kitos jo veiksmo darant atitinkamus įraÅ¡us bei pasiraÅ¡ant aplinkybės, jis turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad jeigu tam tikras sandoris neatitinka jį sudariusio asmens vidinės valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto jį ginčyti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-216/2007). Å iuo atveju ieÅ¡kovas V. S. laidavimo prievolę ėmė ginčyti tik po to, kai pagal vekselį ir jo prisiimtÄ laidavimo prievolę buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas. Toks ieÅ¡kovo elgesys paneigia jo teiginius apie esÄ apgaule sudarytÄ laidavimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas AB Ūkio bankas jo atžvilgiu darant įraÅ¡Ä dėl laidavimo bÅ«tų atlikęs kokius nors apgaulingus veiksmus, o teismo sprendimo neteisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliantas grindžia tik subjektyviu aplinkybių pateikimu ir vertinimu.

Teiginiai, kad ieÅ¡kovo pasitikėjimas verslo partneriais galėjo lemti lengvesnį apgaulės įgyvendinimÄ , yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant juos patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju V. S. prievolė kilo pagal 2006 m. lapkričio 2 d. paprastÄ jį vekselį, kuriuo UAB „Eseira“ įsipareigojo (pateikus vekselį apmokėjimui iki 2011 m. lapkričio 2 d.) sumokėti 531 250 Lt AB Ūkio bankui, ir pagal laidavimo įraÅ¡Ä . Minėta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančiÄ nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytÄ pinigų sumÄ .

Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-181/20110). Todėl vertinant ieškovo V. S. prievolės turinį ir apimtį, jo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB Ūkio bankas negali savo reikalavimų patenkinti tiesiogiai iš kredito gavėjo UAB „Esveras“, neturi įtakos jo prisiimtai prievolei pagal vekselio ir laidavimo teisinius santykius.

Be to, apelianto teiginiai, kad tikroji sandorio Å¡alis buvo UAB „Esveras“, kurios veiklai vykdyti buvo panaudoti AB Ūkio banko paskolos pinigai, kad vekselį, kaip paskolos sutarties užtikrinimÄ iÅ¡rašė UAB „Eseira“, bet pinigų pagal paskolos sutartį negavo, nepaneigia jo kaip laiduotojo prisiimtos prievolės pagal paminėtÄ vekselį. Ä®PVÄ® 32 straipsnio nuostatos numato, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo.

Laidavimas įraÅ¡omas vekselyje arba jo pratÄ soje. Laidavimas iÅ¡reiÅ¡kiamas žodžiu “laiduota” arba kitu atitinkamu įraÅ¡u ir laiduotojo paraÅ¡u. Laidavimu laikomas ir laiduotojo paraÅ¡as pirmojoje vekselio pusėje, iÅ¡skyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo paraÅ¡us. Laiduojant bÅ«tina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėjÄ (Ä®PVÄ® 33 str.). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo.

Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kuriÄ jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, iÅ¡skyrus vekselio formos trÅ«kumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (Ä®PVÄ® 34 str.). Laidavimo sutartimi (prievole) kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.).

Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.).

Vertinant V. S. laidavimo prievolę, ir tai, kad Å¡iuo atveju AB Ūkio bankas turi teisę pasirinkti, kokiu bÅ«du realizuoti savo teises į vekselyje nurodytÄ sumÄ , aplinkybės, kad byloje netirta ir nenustatyta, kokiu laipsniu AB Ūkio banko reikalavimai pagal 2006 m. lapkričio 2 d. kredito grÄ Å¾inimÄ užtikrinantį vekselį, kurį iÅ¡davė UAB „Eseira“, buvo ir gali bÅ«ti patenkinti iÅ¡ Å¡ios bendrovės ir pan., neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad AB Ūkio bankas CK 6.86 straipsnio pagrindu bÅ«tų atsisakęs savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimÄ ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo. Be to, apskritai aplinkybes, susijusias su CK 6.86 straipsnio nuostatų taikymu, apeliantas įrodinėja tik apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių aplinkybių neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiÅ¡kiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimÄ (CPK 312, 314 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005).

Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiÅ¡kas procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytÄ draudimÄ apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, bei neanalizuoja ir nevertina apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytų minėtų naujų aplinkybių.Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau iÅ¡dėstytas Ä®PVÄ® nuostatas, kad laidavimas įraÅ¡omas vekselyje arba jo pratÄ soje, kad laidavimas iÅ¡reiÅ¡kiamas žodžiu “laiduota” arba kitu atitinkamu įraÅ¡u ir laiduotojo paraÅ¡u, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog bylos įrodymai esÄ patvirtina ieÅ¡kovo suteikto laidavimo neatitikimÄ nei CK, nei Ä®PVÄ® keliamų Å¡iam sandoriui turinio ir formos reikalavimų.

V. S. padaryto laidavimo įraÅ¡o turinys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti jį negaliojančiu. Vertindama iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija negali daryti iÅ¡vados, kad AB Ūkio bankas ar jo darbuotojai elgėsi nesÄ Å¾iningai teikdami V. S. pasiraÅ¡yti laidavimÄ . Ä®rodymų, kurie leistų teigti, kad AB Ūkio bankas buvo nesÄ Å¾iningas, apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegija, vertindama vykdomojoje byloje pateiktÄ originalų paprastojo neprotestuotino vekselio egzempliorių bei jame esantį įraÅ¡Ä â€žLaiduota V.

S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, parašas, data“ neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jam nebuvo atskleistas vekselio turinys, kad kitoje vekselio pusėje padarytas įrašas apie prisiimtus skolinius įsipareigojimus buvo padarytas jam nežinant. Kaip matyti, vekselis buvo surašytas ant specialaus blanko, kuris yra išskirtinės formos dydžio, vekselyje padaryti įrašai yra originalūs, padaryti paties V. S., kuris šios aplinkybės neginčijo, o tokios aplinkybės iš esmės paneigia V.

S. argumentus, neva jis pasirašė ant paprasto tuščio lapo, o kitoje lapo pusėje esantys įraÅ¡ai jam nebuvo atskleisti ar atlikti jam nežinant. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad Å¡iuo atveju V. S., sÄ moningai, aiÅ¡kiai suvokdamas savo veiksmų esmę bei galimas pasekmes ir jų siekdamas, savo ranka, laisva valia padarė įraÅ¡Ä â€žLaiduota V. S., asmens kodas, gyvenamoji vieta, paraÅ¡as, data“ ir tuo pagrindu prisiėmė asmeninę atsakomybę už tinkamÄ prievolės pagal vekselį įvykdymÄ .

Pakankamai svarbi aplinkybė, patvirtinanti atsakovo AB Ūkio banko sÄ Å¾iningumÄ , yra ta, kad tiek vekselį iÅ¡davusi UAB „Eseira“, tiek ir kitas už vekselį laidavęs asmuo E. S. neginčija savo prievolių. Taigi konstatuotina, kad ieÅ¡kovas V. S. neįrodė, jog vekselio sumos apmokėjimÄ laidavo tik dėl apgaulės, todėl nėra teisinio pagrindo laidavimÄ pripažinti negaliojančiu.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Atmetus ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ , atsakovas AB Ūkio bankas ieÅ¡kovo patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų neturi atlyginti. Atsakovo AB Ūkio banko atstovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Toks praÅ¡ymas yra pagrįstas jį patvirtinančiais įrodymais, todėl yra tenkintinas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. taip pat priteistinos į valstybės biudžetÄ dokumentų įteikimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančiÄ pažymÄ (b. l. 116). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) akcinei bendrovei Ūkio bankui (JA kodas 112020136) bei 6,75 Lt (Å¡eÅ¡is litus 75 ct) - į valstybės biudžetÄ .

Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė Gintaras Pečiulis                                        Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                        Â