2019-05-07 Nr. AB-10605-3-61-3-03577-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1376-662-2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03577-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Čedasų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Čedasų žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Čedasų žemės ūkio bendrovė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 3R-283(AG-227/03-2017); 2) panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir VšĮ „Ekoagros“) apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2017 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. ASR-7/2017; 3) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. LSK-U-17-0459; 4) įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoti Lauką Nr. 1, įvardijant jame augalus ir iš naujo taikyti pereinamąjį laikotarpį.

2. Nurodė, jog susipažinęs su Vokietijos „Eurofins Dr. Specht Labarotarien GmbH“ akredituotos laboratorijos Lauko Nr. 1 paimto dirvožemio mėginio tyrimais, pateikė VšĮ „Ekoargos“ paimto ir pareiškėjui palikto vieno iš mėginio tyrimus kitai Vokietijos GBA Gesellscahft fur Bioanalyk mbH akredituotai laboratorijai, kuri 2017 m. birželio 29 d. atlikusi tyrimus nustatė, jog Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginyje rasta mažiau nei <0,010 mg/kg glifosato likučių bei 0,090 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Pareiškėjo iniciatyva atlikto tyrimo duomenys buvo pateikti Apeliacinei komisijai su prašymu pakartotinai atlikti Lauko Nr. 1 patikrinimą ir mėginių tyrimą. Tačiau tokie tyrimai nebuvo atlikti. Apeliacinė komisija pažymėjo, jog akredituotų laboratorijų paimtų mėginių tyrimų rezultatai skirtingi, nes pareiškėjo turimas mėginys buvo laikomas spintoje, todėl glifosatas suskilo. Pareiškėjo manymu, tokia išvada nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, t. y. ekspertų ar specialistų išvadomis. VAGK pažymėjo, kad nors mėginių tyrimų rezultatai yra skirtingi, tačiau abiem atvejais buvo rasti augalų priežiūrai draudžiamų naudoti medžiagų likučiai, todėl laikė, kad tai neturi įtakos sprendimo teisėtumui Lauką Nr. 1 priskiriant I rizikos grupei. Pareiškėjas nuo ekologinio ūkio įregistravimo draudžiamų medžiagų nenaudojo, o mėginiuose rasti draudžiamų medžiagų kiekiai galėjo atsirasti dėl dirvoje esančių likučių iš ankstesnio ūkininkavimo, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos sankcijos, nes pareiškėjas nepadarė paties pažeidimo.

3. Nurodė, jog ginčijamuose sprendimuose tik formaliai pateikiama nuoroda į Komisijos reglamentą ir Tarybos reglamentą, taip pat formaliai nurodoma, kad patikrinimo metu dirvožemyje buvo nustatyti cheminių medžiagų likučiai, tačiau detaliau neargumentuojama nei kuo konkrečiai pasireiškė pažeidimas, nei kokios konkrečiai teisės normos pažeistos, taip pat nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl cheminių medžiagų likučių iš ankstesnio ūkininkavimo, buvusio iki ekologinio ūkio įregistravimo. Pagal EB reglamentus Nr. 889/2008 ir Nr. 834/2007 siekiant vykdyti ekologinę gamybą taikomas pereinamasis laikotarpis tam, kad dirvožemis apsivalytų nuo prieš tai ūkyje naudotų cheminių medžiagų ir kt. Šiuo atveju 2015 metų birželio mėnesį ginčo Lauką Nr. 1 įtraukus į ekologinę gamybą, jam buvo taikomas pereinamasis laikotarpis.

4. Teigė, jog pareiškėjas 2015 metų ekologinės gamybos žurnale, tiek augalų produktų apskaitos žurnale pateikė informaciją, kad 2015 m. gegužės 6 d. prieš sėją ir iki paraiškos pateikimo ginčo Lauke Nr. 1 buvo naudojama cheminė medžiaga glifosatas. 2017 m. gegužės 3 d. ginčo Lauke Nr. 1 buvo pasėtos avižos, t. y. prieš pat atliktą patikrą, todėl chemines medžiagas panaudojus iki nurodytos sėjos, atliktų tyrimų metu glifosato dirvožemyje kiekiai būtų buvę ženkliai didesni nei buvo nustatyti abiejų tyrimų metu. Tuo tarpu 2016 metais nuimant ginčo lauke pupų derlių taip pat negalėjo būti naudojamos cheminės medžiagos, nes ginčo lauke augusių pupų tyrimų metu būtų rasti cheminių medžiagų likučiai, tačiau jie nebuvo rasti.

5. Pareiškėjo vertinimu, Apeliacinė komisija ir VAGK rėmėsi tik dalimi įrodymų, kuriuose buvo fiksuoti ginčo Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginių atliktų tyrimo rezultatai. Šios komisijos nepateikė argumentų, kodėl atmetė kai kuriuos įrodymus, kodėl tyrimų rezultatai skiriasi, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl ginčo lauke anksčiau naudotos cheminės medžiagos. Teigė, jog ginčijami sprendimai priimti nepašalinus abejonių dėl patikros vietoje rezultatų pripažinimo patikimais ir teisingais, nes atsižvelgiant į kai kurias nustatytas aplinkybes (anksčiau panaudotos cheminės medžiagos lauke), jų įtaka patikros rezultatams neatskleista. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamų sprendimų išvados nėra pagrįstos objektyviais faktiniais duomenimis, todėl ginčo laukas negali būti įvardintas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų.

6. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, jog VšĮ „Ekoagros“, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdamas ginčijamus administracinius aktus, tinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VŠĮ) 8 straipsnio reikalavimų, taip pat gero administravimo ir kitų principų. Tiek VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. gegužės 25 d. nutarime „Dėl ekologinės gamybos“ Nr. PNU-U-17-00356, tiek šio nutarimo pagrindu 2017 m. gegužės 29 d. priimtame sprendime Nr. LSK-U-17-104059 „Dėl išduotų dokumentų“, yra aiškiai įvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, nurodyta taikoma poveikio priemonė, nurodytas pažeidimas, taikyta poveikio priemonė – I lygio neatitiktis – įspėjimas, teisinės pasekmės ir jų kilimo pagrindas, nustatyti pažeidimai yra aiškiai susieti su taikomomis teisės normomis.

8. Apeliacinė komisija išsamiai išnagrinėjo visus gautus ir turimus dokumentus, teisinio pagrindimo dalyje ne tik nurodė teisės aktus, bet ir išdėstė konkrečias teisės normas, kuriomis grindžiamas skundžiamas sprendimas. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 24 d. sutartimi Nr. SUT-U-14-01331, gera valia įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, taip pat leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą ir sudaryti visas tam būtinas sąlygas. 2007 m. birželio 28 d.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1) (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio d punkte nustatyta, jog ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtu užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis. Glifosatai (taip pat ir jų skilimo produktai) ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių.

Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad pareiškėjo ūkyje buvo rasta neleistina medžiaga, nėra. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neleistinų medžiagų nenaudojo ir negalėjo naudoti, o mėginiuose rasti draudžiamų medžiagų kiekiai galėjo atsirasti dėl dirvoje esančių likučių iš ankstesnio ūkininkavimo, nepateikė. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia akredituotų laboratorijų tyrimų rezultatų. Pareiškėjas savo iniciatyva ištyrė Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginį ir buvo nustatyta neleistinos cheminės medžiagos – <0,010 mg/kg glifosato ir 0,090 mg/kg AMPA likučių, kas pakartotinai patvirtino neleistinų medžiagų buvimą dirvožemyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, perėjus iš ekologinės gamybos į įprastinę, ūkis jau negali būti laikomas ekologinės gamybos ūkiu ir norint vėl užsiimti ekologine gamyba, pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo. Taigi, vertinant ir taikant teisės aktų reikalavimus pareiškėjo padarytiems pažeidimams, tiek VšĮ „Ekoagros“ (Utenos filialas), tiek VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinė komisija, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė motyvuotą, pagrįstą sprendimą, todėl naikinti skundžiamų sprendimų pagrindo nėra.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo Čedasų žemės ūkio bendrovės skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ekologinę gamybą vykdo nuo 2010 metų, yra sertifikavęs 426,09 ha plotą (augalininkystės sritis), o bendras ūkio plotas – 801,51 ha. Pareiškėjo 2010 m. balandžio 13 d. pateiktoje ekologinės gamybos ūkio pirminio įvertinimo anketoje nurodyta, kad iki prašymo sertifikuoti ekologinę gamybą pateikimo, laukuose, kuriuos prašoma sertifikuoti pagal ekologinės gamybos reikalavimus, buvo naudota amonio salietra ir raundapas, tačiau ne kasmet ir ne visuose laukuose. Konkretūs laukai ir jų istoriniai duomenys nenurodyti. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 24 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. SUT-U-14-01331 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus. Minėta Sutartimi pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2. punktas), leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudarant tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus (įskaitant ir įprastinės gamybos), pastatus ir patalpas, įrenginius, kalbėtis su užsakovo darbuotojais bei subrangovais (2.1.2.1. punktas) (VAGK byla Nr. AG-227/03-2017 (toliau – ir VAGK byla), b. l. 45–48)).

11. 2016 metais atsakovas atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio vertinimą pagal rizikos valdymo ir atsitiktinių / papildomų patikrų vertinimo atrankos procedūrą ir pareiškėjo ūkį priskyrė I rizikos grupei, nes 2016 m. balandžio 12 d. atliktos papildomos patikros metu iš pareiškėjo ekologinės gamybos lauko buvo paimtas planinis dirvožemio mėginys (mėginio atrinkimo aktas Nr. 16-7MA) dėl glifosatų nustatymo (5,18 ha, kontroliniame žemės sklype (toliau - KŽS) Nr. 222588-3974), kuriame akredituota „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorija nustatė aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių (0,015 mg/kg). Atsakovas 2016 metais sertifikavo pareiškėjo valdomą 642,53 ha plotą ir suteikė statusus: ekologinės gamybos (E) statusas - 326,69 ha plotui; antrų metų pereinamojo laikotarpio (P2) statusas - 310,66 ha plotui; pirmų metų pereinamojo laikotarpio (PI) statusas - 5,18 ha plotui. Atsakovas 2016 metais pareiškėjui leido realizuoti kaip ekologinę produkciją žirnius, avižas, raudonuosius dobilus, o antrais metais – pupas, grikius, žieminius rugius, daugiametes žoles, žieminius kviečius Spelta (VAGK byla, b. l. 57, 65–68).

12. 2017 metais atsakovas vėl atliko pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio vertinimą. Kadangi 2016 metais pareiškėjo gamybos ūkyje buvo rasta neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų – glifosato skilimo produktų, 2017 m. gegužės 2 d. buvo atlikta papildoma ekologinės gamybos ūkio patikra iš anksto nepranešus pareiškėjui. 2017 m. gegužės 2 d. papildomo tikrinimo metu buvo paimtas planinis mėginys (mėginio atrinkimo aktas Nr. 17-9MA) dėl glifosatų nustatymo iš Lauko Nr. 1, kurio plotas - 33,76 ha. Laukas pasirinktas dėl to, kad jis ribojasi su žvyrkeliu, grioviu, kitais ekologinės gamybos laukais. Tiek akte, tiek protokole pažymėta, kad mėginiai iš Lauko Nr. 1 paimti iš kelių lauko vietų, nes šiam laukui 2016 metais buvo suteiktas antrų metų pereinamojo laikotarpio statusas. Atsakovas Utenos filialas 2017 m. gegužės 24 d. gavo iš akredituotos „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH“ laboratorijos, esančios Vokietijoje, atsakymą, kad tirtame dirvožemio mėginyje, kurio plombos Nr. HB2504858, rasta 0,021 mg/kg glifosato likučių ir 0,16 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Todėl atsakovo Utenos filialas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjui skyrė įspėjimą, Lauką Nr. 1 įvertino kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų bei laukui pritaikė pereinamąjį laikotarpį (VAGK byla, b. 1. 87–88).

13. Pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į atsakovo Apeliacinę komisiją su prašymu pakeisti 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą sertifikuojant Lauką Nr. 1, įvardinant jame auginamus augalus bei iš naujo taikant pereinamąjį laikotarpį, nes minėtas laukas 2015 m. birželio mėnesį buvo įtrauktas į ekologinę gamybą, 2015 m. gegužės mėnesį prieš sėją jis buvo apdorotas glifosatais, kurie ilgai ir sudėtingai skyla dirvožemyje. Kartu su prašymu pateikė jo turėto mėginio pavyzdžio akredituotos laboratorijos GBA Gesellscahft fur Bioanalytik mbH atliktų tyrimų ataskaitos kopiją, kurioje nurodyta, kad, atlikus dirvožemio mėginio tyrimą (mėginys tyrimui pateiktas 2017 m. birželio 29 d.), buvo rasta mažiau kaip 0,010 mg/kg glifosatų ir 0, 090 mg/kg AMPA likučių (Komisijos byla, b. 1. 118). Apeliacinė komisija, įvertinusi pareiškėjo teiktus argumentus bei įrodymus, 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. ASR-7/2017 paliko galioti atsakovo Utenos filialo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą (VAGK byla, b. 1. 114–121).

14. VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (VAGK byla, b. l. 152–154).

15. Teismas pažymėjo, jog ginčo klausimą reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, Ekologinio žemės ūkio taisyklės, VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra Nr. PR-08 (toliau – ir Mėginių atrinkimo procedūra), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-12 (2017 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. V-17 redakcija) patvirtinta Rizikos valdymo ir atsitiktinių / papildomų patikrų vertinimo atrankos procedūra PER-10 (toliau – ir Rizikos valdymo ir patikrų vertinimo atrankos procedūra).

16. Pagal Reglamento 2 straipsnio d punkto nuostatas, ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtu užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis, t. y. glifosatai (taip pat ir jų skilimo produktai) ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių. Pagal Taisyklių 2.1 punktą atsakovui pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles. Šių Taisyklių 119 punkte nustatyta, kad ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede.

17. Teismas nustatė, jog byloje esantys įrodymai (patikrinimo aktas Nr. 17-9MA, protokolas) aiškiai patvirtina, kad atsakovo darbuotojas 2017 m. gegužės 4 d. iš Lauko Nr. 1 mėginiui paėmė 3 pavyzdžius (mėginio taros plombų numeriai: HB2504857, HB2504858 ir HB2504859). Akte pažymėta, kad planinis mėginys, įtariant glifosatų naudojimą, suformuotas iš įvairių lauko vietų (Komisijos byla, b. 1. 77). Mėginys buvo išsiųstas akredituotai laboratorijai „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH“, kuri atlikusi tyrimus nustatė, kad mėginyje yra neleistinų medžiagų – 0,021 mg/kg glifosato bei 0,16 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių (Komisijos byla, b. 1. 79–81). Pareiškėjo iniciatyva iš jai palikto mėginio Vokietijos GBA Gesellscahft fur Bioanalyk mbH akredituota laboratorija, 2017 m. birželio 29 d. atlikusi tyrimus nustatė, jog Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginyje rasta mažiau nei <0,010 mg/kg glifosato likučių bei 0,090 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Taigi tiek atsakovo, tiek pareiškėjo iniciatyva darytų mėginio pavyzdžių tyrimų rezultatai aiškiai parodo, kad abiem atvejais buvo rasti augalų priežiūrai draudžiamų naudoti medžiagų likučiai, kas nekeičia Lauko Nr. 1 priskyrimo I rizikos grupei.

18. Teismas vertino, kad pareiškėjas, vykdydamas ūkinę veiklą, kurios pobūdis ekologinė gamyba (augalininkystės sritis), siekdamas pelno, o jo atstovas direktorius, būdamas apdairus, rūpestingas, turėjo suprasti, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtu užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis, t. y. glifosatai (taip pat ir jų skilimo produktai) ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių. Pareiškėjo ekologinė gamyba neatitiko reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl vertintina, kad tai nukrypimas nuo Reglamento ir Taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų. Be to, Taisyklių 30 punkte nustatyta Sertiflkavimo įstaigai, šiuo atveju atsakovui, nustačius, kad jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai, laukai, kuriuose nustatyta pažeidimų, įvardijami kaip laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų ir pereinamieji laikotarpiai šiems laukams taikomi iš naujo. Todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas priėjo išvadą, kad ginčijami sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jų naikinti.

19. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, vertino, kad VšĮ „Ekoagros“ surinko pakankamai duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaikė Reglamento bei Taisyklių reikalavimų, nes jo Lauke Nr. 1 buvo rasta neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuotų organizmų, todėl atsakovas pagrįstai dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjo laukus įvardijo kaip neatitinkančius ekologinės gamybos reikalavimų ir iš naujo nustatė pereinamąjį laikotarpį.

20. Teismas pažymėjo, jog ginčijamus sprendimus pareiškėjas gavo laiku, nes juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas vertino, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

21. Teismas vertino, kad tiek Komisija, tiek VšĮ „Ekoagros“ priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas atmetė reikalavimą – įpareigoti VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoti Lauką Nr. 1, įvardijant jame augalus ir iš naujo taikyti pereinamąjį laikotarpį.

III. 22. Pareiškėjas Čedasų žemės ūkio bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 12 d. Lauke Nr. 1 nenaudojo ir negalėjo naudoti neleistinas medžiagas, tačiau teismas sprendime tik formaliai pateikė nuorodą į 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 bei nurodė, kad patikrinimo metu dirvožemyje nustatyti cheminių medžiagų likučiai nurodytų teisės aktų nėra leidžiami naudoti, tačiau detaliau sprendime neargumentuoja, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pažeidimas ir kas įrodo, kad būtent po paraiškos pateikimo pareiškėjas neužtikrino, kad minėtos medžiagos nepatektų į dirvožemį. Be to, teismas sprendime nenurodė, kokie duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl cheminių medžiagų likučių iš ankstesnio ūkininkavimo, buvusio iki ekologinio ūkio įregistravimo.

22.2. Pažymi, kad pirmuosius du metus ūkiui taikomas pereinamasis laikotarpis, kurių metu taikomos reglamentais nustatytos taisyklės. Ūkyje ar jo dalyje, kurioje iš dalies vykdoma ekologinė gamyba ir iš dalies pereinama prie ekologinio ūkininkavimo, ūkio subjektas atskirai laiko ekologinės gamybos būdu pagamintus produktus nuo produktų, pagamintų perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo metu. Be to, pereinamojo laikotarpio metu pagaminti produktai nėra ženklinami kaip ekologinės gamybos būdu pagaminti produktai. EB Reglamento Nr. 889/2007 36 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai žemė buvo užteršta ekologinei gamybai neleistinais produktais, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir po 1 dalyje nustatyto termino.

22.3. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamais sprendimais atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė ekologinio ūkininkavimo taisykles, rėmėsi tik dalimi tų rašytinių įrodymų, kuriuose buvo fiksuoti ginčo Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginių atliktų tyrimo rezultatai. Teismas formaliai nurodė, jog pagal Sutartį pareiškėjas atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento laikymasis. Tačiau pareiškėjo su atsakovu sudarytoje Sutartyje nėra nurodyta, kad prieš pasirašant Sutartį ar jos pasirašymo metu pareiškėjas turi užtikrinti ir yra atsakingas, kad konkrečiame Lauke Nr. 1, nėra glifosatų (taip pat ir jų skilimo produktų) likučių, atsiradusių dėl ūkinės veiklos iki pereinamojo laikotarpio.

22.4. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė kai kuriuos pareiškėjo pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėjas nesutiko su patikros rezultatais, nes jų duomenys labai skirtingi ir kėlė pagrįstas abejones dėl duomenų teisingumo. Be to, teismas nesutiko su pareiškėjo prašymu paskirti pakartotinę ekspertizę, vertino, kad abejuose mėginiuose buvo rasta glifosato likučių, tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

22.5. Atkreipia dėmesį, kad akredituota laboratorija, atlikusi vieno iš žemės dirvožemio mėgino 2017 m. birželio 29 d. tyrimus, nustatė, jog Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginyje rasta mažiau nei <0,010 mg/kg glifosato likučių bei 0,090 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių bei prie išvados nurodė, kad glifosato likučių tyrimo paklaida galima <0,010 mg/kg, o tai reiškia, jog glifosato likučių mėginyje nerasta, kas kelia abejonių dėl atsakovo nustatytų duomenų objektyvumo.

23. Atsakovas viešoji įstaiga „Ekoagros“ nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

24. Nesutinka su argumentu, kad pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog neleistinų medžiagų nuo prašymo atsakovui pateikimo momento jis nenaudojo ir negalėjo naudoti. Pažymi, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 24 Sutartimi Nr. SUT-U-14-01331 įsipareigojo vykdyti veiklą vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepaneigia akredituotų laboratorijų tyrimų rezultatų, kurie aiškiai patvirtina neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų pareiškėjo ekologinės gamybos lauke buvimo faktą.

25. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pateikė nuorodas į Reglamentus bei nekonkretizavo kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pažeidimas.

26. Nesutinka su argumentu, kad byloje nustačius, jog iš ankstesnio ūkininkavimo yra likę deklaruotų atsakovui neleistinų ekologiniame ūkyje medžiagų, teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą sertifikuoti Lauką Nr. 1, įvardijant jame augusius augalus ir iš naujo taikyti pereinamąjį laikotarpį. Atsakovas pažymi, kad Laukui Nr. 1 2017–aisiais metais turėjo būti suteiktas ekologinis (E) statusas. Jeigu ūkio subjektas vertina, kad per nustatytą dvejų metų pereinamąjį laikotarpį jo žemė „neišsivalė“ nuo neleistinų ekologinei gamybai produktų, jis turi teisę kreiptis į kompetentingą instituciją (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ) dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

27. Dėl argumento, kad Sutartyje nėra numatyta, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad Lauke Nr. 1 nėra glifosatų likučių, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį ir tapdamas ekologinės gamybos kontrolės sistemos dalyviu, įsipareigojo laikytis ekologinę gamybą reglamentuojančių nuostatų.

28. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, tad teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės dirvožemio mėginio ekspertizės. Pažymi, kad jau du kartus buvo tirti to paties Lauko Nr. 1 mėginiai, ir tai atlikta tiek atsakovo, tiek pareiškėjo pasirinktose laboratorijose. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad mėginys būtų paimtas neteisingai, nesilaikant reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ Utenos filialo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. LSK-U-17-04059 ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2017 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. ASR-7/2017 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.

31. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Čedasų žemės ūkio bendrovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neargumentuoja, kaip pasireiškė pareiškėjo padarytas pažeidimas ir kas įrodo, jog būtent po paraiškos pateikimo bendrovė neužtikrino, kad draudžiamos naudoti medžiagos nepatektų į dirvožemį (1), kad nustačius, jog žemė buvo užteršta neleistinais produktais, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti pareinamąjį laikotarpį ir po 1 dalyje nustatyto termino (2), jog pareiškėjo su atsakovu sudarytoje Sutartyje nėra nurodyta, kad prieš pasirašant Sutartį ar jos pasirašymo metu pareiškėjas turi užtikrinti ir yra atsakingas, kad konkrečiame lauke Nr. 1 nėra glifosatų (taip pat ir jų skilimo produktų) likučių, atsiradusių dėl ūkinės veiklos iki pereinamojo laikotarpio (3), kad patikros duomenys labai skirtingi, todėl kelia abejones dėl jų teisingumo (4).

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas), Ekologinio žemės ūkio taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, (toliau – ir Taisyklės), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra Nr. PR-08 (2017-03-29 įsakymo Nr. V-28 redakcija) (toliau – ir Mėginių atrinkimo procedūra), VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-12 (2017 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. V-17 redakcija) patvirtinta Rizikos valdymo ir atsitiktinių/papildomų patikrų vertinimo atrankos procedūra PER-10 (toliau – ir Rizikos valdymo ir patikrų vertinimo atrankos procedūra).

34. Anksčiau minėtų teisės aktų nuostatos išsamiai aptartos Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. gegužės 4 d. iš Lauko Nr. 1 pagal mėginių atrinkimo planą mėginiui buvo paimti 3 pavyzdžiai (mėginio taros plombų numeriai: HB2504857, HB2504858 ir HB2504859). Mėginys buvo išsiųstas akredituotai laboratorijai „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH‘, iš kurios 2017 m. gegužės 24 d. gautas atsakymas, kad mėginyje Nr. HB2504858 yra neleistinų medžiagų – 0,021 mg/kg glifosato bei 0,16 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Pareiškėjo iniciatyva iš jam palikto mėginio Vokietijos GBA Gesellscahft fur Bioanalyk mbH akredituota laboratorija, 2017 m. birželio 29 d. atlikusi tyrimus nustatė, jog Lauko Nr. 1 dirvožemio mėginyje rasta mažiau nei <0,010 mg/kg glifosato likučių bei 0,090 mg/kg aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Būtent glifosatas ir aminometilo fosfoninė rūgštis (AMPA) nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 I ir II prieduose kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje.

36. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjo Lauke Nr. 1 buvo rastos neleistinos naudoti medžiagos, nėra.

37. Vertinant byloje surinktus įrodymus įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas priimtas remiantis nepatikimais ir/ar nepakankamais įrodymais. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas mėginių paėmimą ir jų atliktus akredituotos laboratorijos „Eurofms Dr. Specht Laboratorien GmbH“ bei akredituotos laboratorijos GBA Gesellscahft fur Bioanalyk mbH tyrimus teisingai pripažino atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus ir byloje surinktus įrodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir pakankamus pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti.

38. Taigi dviejų laboratorijų pateikti tyrimų rezultatai ir išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovo darbuotojo paimtuose mėginiuose iš Lauko Nr. 1 yra glifosato ir aminometilo fosfoninės rūgšties (AMPA) atitinkami kiekiai (likučiai). Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad tiek atsakovo, tiek pareiškėjo iniciatyva darytų mėginio pavyzdžių tyrimų rezultatai aiškiai parodo, kad abiem atvejais buvo rasti augalų priežiūrai draudžiamų naudoti medžiagų likučiai, kas nekeičia Lauko Nr. 1 priskyrimo I rizikos grupei.

39. Čedasų žemės ūkio bendrovės apeliacinio skundo teiginiai, kad bendrovė šių medžiagų nenaudojo, o jie galėjo atsirasti dirvoje dėl ankstesnio ūkininkavimo niekaip nepaneigia dviejų skirtingų laboratorijų atliktų tyrimų, be to, vertinimo aspektu jie nėra reikšmingi (neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų pareiškėjo ekologinės gamybos lauke buvimo faktas nustatytas, be to, antrasis tyrimas atliktas vėliau, kas galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams). Pagal Čedasų žemės ūkio bendrovės ir VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. balandžio 24 d. sudarytą sutartį Nr. SUT-U-14-01331 pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2 p.). Kita vertus, atsakovas, vadovaudamasis 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 36 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai Lauką Nr. 1 įvardijo kaip neatitinkantį ekologinės gamybos reikalavimų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 30 p.) ir jam iš naujo taikė pereinamąjį laikotarpį.

40. Ginčijamame teismo sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, aptartos Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatos, patvirtinančios padarytus ekologinės gamybos reikalavimų pažeidimus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

41. VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2017 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. LSK-U-17-04059 nurodyta, kad Laukas Nr. 1 (33,76 ha; KŽS Nr. 222588-1716) vertinamas kaip laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų, kadangi iš lauko paimtame dirvožemio mėginyje rasta neleidžiamų cheminių medžiagų likučių ir dėl padarytų pažeidimų laukui iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis. Analogiška išvada nurodyta ir atsakovo Apeliacinės komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendime Nr. ASR-7/2017 (Komisija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, vienbalsiai nusprendė netenkinti Čedasų žemės ūkio bendrovės prašymo ir palikti galioti viešosios įstaigos Utenos filialo 2017 m. gegužės 29 d. priimtą sprendimą Nr. LSK-U-17-04059, kuriuo apelianto Laukas Nr. 1 (33,76 ha; KŽS Nr. 222588-1716) įvardintas kaip laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų ir jam iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis). Atsižvelgiant į tai nelabai suprantami Čedasų žemės ūkio bendrovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo Laukui Nr. 1 pakartotiniu pereinamojo laikotarpio taikymu.

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovo įvykdyti mėginių iš pareiškėjo ūkio ėmimo procedūra konkrečiu atveju atitiko Mėginių atrinkimo procedūros reikalavimus, ir plačiau šiuo aspektu nebepasisako.

43. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad jų pakanka objektyvaus, pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pateiktos dviejų skirtingų akredituotų laboratorijų tyrimų išvados, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įrodymui ir bylos išnagrinėjimui skirti papildomą dirvožemio mėginio ekspertizę nebuvo būtinybės ir pagrindo.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

45. VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Tokių dokumentų atsakovas su atsiliepimu teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir procedūrines teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Čedasų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė