2018-11-28 Nr. AB-21747-3-64-3-02730-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1493-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02730-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2016 m. lapkričio 21 d sprendimą Nr. 16-IL-40-01308-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Šiaulių AVPK Sprendimas, Sprendimas) bei įpareigoti Šiaulių AVPK grąžinti jam priklausančius šaunamuosius ginklus.

2. Pareiškėjo nurodė, kad Šiaulių AVPK Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, jam buvo panaikintas atsakovo 2015 m. lapkričio 9 d. išduotas leidimas Nr. Ll-0004303 laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir leidimas), motyvuojant tuo, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokia išvada buvo padaryta remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-914/2016 nustatyta aplinkybe, kad jis savo dukrai sukėlė fizinį skausmą ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui).

3. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių AVPK Sprendime išdėstyti motyvai dėl neva jo keliamos grėsmės kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui visiškai prieštarauja sveikai logikai ir yra nepagrįsti. Iki minėtos baudžiamosios bylos iškėlimo jokių teisės pažeidimų (išskyrus kelių eismo taisyklių) pareiškėjas nėra padaręs, darbdavio bei kitų asmenų yra charakterizuojamas tik teigiamai, jokios neigiamos informacijos apie pareiškėją nėra. Pareiškėjas yra doras pilietis, visuomet laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Klaidingai pasirinktas netinkamas vaiko auklėjimo būdas neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Pats nusikalstamos veikos padarymo faktas neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir yra pakankamas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį. Todėl, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, pareiškėjui buvo pagrįstai panaikintas išduotas leidimas.

II. 6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas, leidžiantis (nešiotis) šaunamuosius ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-914/2016 nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas padarė smurtinio pobūdžio veiką, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui) perduodant jį T. A. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Įsiteisėjęs minėtas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas, darydamas smurtinio pobūdžio veikas, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

9. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad leidimas jam reikalingas medžioklėje, kadangi jis nuo pat paauglystės dalyvavo medžioklėse, 18 metų tapo medžiotoju ir jo, kaip medžiotojo stažas, yra 22 metai, todėl medžioklė jam labai svarbus hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas, negali būti vertinamos kaip reikšmingos grąžinant pareiškėjui leidimą nešiotis (laikyti) šaunamuosius ginklus.

10. Teismas konstatavo, kad visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos Sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Duomenys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų būti atsakingai institucijai pateikiami, nėra, ir teismas, įvertinęs jau rašytinius bylos įrodymus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-914/2016 (jame nustatytos aplinkybės) buvo pakankamas teisėtam Sprendimui priimti. Šiaulių AVPK taip pat tinkamai motyvavo ginčijamą Sprendimą. Prielaidų išvadai, kad Sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra. Todėl ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Pripažinęs Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Šiaulių AVPK grąžinti jam priklausančius šaunamuosius ginklus.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą. Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę asmenų gyvybei ir sveikatai, yra visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pripažįsta suklydęs ir pasirinkęs netinkamą dukros auklėjimo būdą dėl jos padarytos pinigų vagystės. Tačiau ši vienkartinė veika negali būti pagrindu išvadai, kad pareiškėjas kelia grėsmę asmenų gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas pažymi, kad teisės įsigyti ir turėti ginklus ribojimas turi būti proporcingas, o šiuo atveju toks ribojimas jo atžvilgiu nėra proporcingas.

14. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 21 d sprendimo Nr. 16-IL-40-01308-e (b. l. 5), kuriuo pareiškėjui panaikintas 2015 m. lapkričio 9 d. išduotas leidimas Nr. L1-0004303 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus ir nuspręsta pareiškėjui priklausančius ginklus perduoti Šiaulių AVPK ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, kuria pats pripažino, t. y. 2016 m. gegužės 23 d. numaudamas kelnes ir apatines kelnaites, ant lovos prispausdamas kojomis mažametės dukters V. A. kojas, viena ranka laikydamas abi jos rankas, diržu sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 6 kartus, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

20. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla, kurioje dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino savo kaltę, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galinti kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nuosavybei. Pareiškėjo argumentai, kad jis yra atsakingas, doras pilietis, besilaikantis nustatytų taisyklių, o jo prieš dukrą panaudotas smurtas buvo vienkartinis netinkamas veiksmas, pasirinktas netinkamas dukros auklėjimo būdas, norint ją paauklėti dėl netinkamo elgesio (pinigų vagystės), nepaneigia išvados, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nuosavybei. Tai patvirtina jo padaryta nusikalstama veika prieš mažametį asmenį, kurios negalima pateisinti netinkamu pareiškėjo subjektyviu suvokimu apie taikytinus auklėjimo metodus. Be to, iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1, 17, 18, 30 straipsnių seka, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o pareiškėjas padaryta nusikalstama veika savo reputaciją sumenkino.

22. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

23. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui taikytos priemonės (leidimo panaikinimo) neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

24. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą grąžinti jam iš jo paimtus ginklus (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan