P-261-155-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P261-155/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03630-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-232/2012 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų linija“, D. Krungolco įmonei, D. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškimu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2010 m. lapkričio 16 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens D. R. prašymas ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. posėdyje Nr. 64 priimto sprendimo „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumą ir, esant pagrindui, ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl šio administracinio akto panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, bei ištirti, ar Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-293, 11 punktas neprieštarauja Teritorijų planavimo nuostatoms, reglamentuojančioms detaliojo teritorijų planavimo procesą, ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principams.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Statybų linija“ prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą atmesti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ apeliacinius skundus tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikino. Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese, neaptaria planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybės įpusėjus procesui, juo labiau nesuteikia teisės planavimo sąlygas ir/ar sąvadą išdavusioms institucijoms tokiomis priemonėmis vienašališkai koreguoti susiklosčiusių teisinių santykių.

Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant skundžiamą Sprendimą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. spalio 17 d. planavimo sąlygos Nr. 64 galiojo. Kadangi 2010 m. rugsėjo 24 d. savo nuožiūra parengdamas naujas planavimo sąlygas, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys neatliko teisinių procedūrų, reikalingų pirmojo dokumento juridinei galiai atšaukti, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 nesukūrė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog pareiškėjo siekis paneigti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus įgytą teisę parengti detaliojo planavimo dokumentą vadovaujantis reikalavimais ir tikslais, patvirtintais pirmajame etape, iškreipia viso detaliojo planavimo proceso esmę, pažeidžia asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai), todėl prokuroro kreipimasis į administracinį teismą, kai skundžiamo Sprendimo teisėtumas nėra ginčijamas kitais pagrindais, nepripažintas pagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, kad savarankiškas reikalavimas dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 prokuroro pareiškime nebuvo pareikštas, apeliacinės instancijos teismas nevertino šio akto teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl atitinkamų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo nuostatų nepasisakė.

III. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-232/2012 remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Nurodo, kad materialinės teisės normų pažeidimas šiuo atveju sietinas su netinkamu teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimu bei jų taikymu teismo nagrinėtu atveju. Visų pirma, priešingai, nei nurodyta Sprendime, Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, aptaria planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybę įpusėjus teritorijos planavimo procesui. Tokios nuostatos yra imperatyviai įtvirtintos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-293 (Žin., 2008, Nr. 71-2754; 2009, Nr. 145-6460). Pažymi, jog Aprašas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio detaliojo teritorijų planavimo procesą, 6 dalies, galiojančios nuo 2004 m. gegužės 1 d., pagrindu.

Pagal Aprašo 1 punktą Aprašas reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų rengimo, išdavimo ir galiojimo tvarką. Pagal Aprašo 2 punktą Aprašas privalomas planavimo organizatoriams, planų rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir išduodančioms, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms.

Pagal Aprašo 10 punktą planavimo sąlygas (toliau – Sąlygos) ir/ar planavimo sąlygų sąvadą (toliau – Sąvadas) rengusios ir išdavusios institucijos turi organizuoti Sąlygų ir/ar Sąvado atitikimo teisės aktams stebėseną (monitoringą) visą Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo laikotarpį. Taigi, priešingai, nei nurodyta Sprendime, teisės aktas, reglamentuojantis teritorijų planavimo procesą, nustato pareigą atitinkamiems subjektams stebėti Sąlygų ir/ar Sąlygų sąvado atitikimą teisės aktams. Atitinkamai Aprašo 11 punktas nustato sąlygas, kurioms esant Sąlygos ir/ar Sąvadas, vykdant stebėseną (monitoringą), turi būti keičiami naujais, Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva, apie tai informavus planavimo organizatorių. Taigi, Aprašas įtvirtina galimybę bei reikalavimus Sąlygų ir/ar sąvado keitimui, todėl materialinės teisės normų pažeidimas šiuo atveju sietinas su netinkamu Aprašo 10 ir 11 punktų taikymu.

Atsižvelgdamas į tai, kad, pasikeitus planuojamai teritorijai taikomiems kultūros paveldo apsaugos reikalavimams bei vadovaudamasis Aprašo 11 punktu, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys pakeitė 2008 m. spalio 17 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 64 į naujas 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 54, apie tai Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (12.12.V)-2V-952 „Dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimo“ informavęs planavimo organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys pakeičia išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti 2008 m. spalio 17 d. Nr. 64 į naujas – 2010 m. rugsėjo 24 d. Nr. 54 (Aprašo 11 punktas nenustato reikalavimo atšaukti pakeistas Sąlygas, tik reikalavimą apie tai informuoti planavimo organizatorių). Be to, Departamento nuomone, institucijų priimamiems administraciniams sprendimams yra taikomas lex posterior derogat legi priori principas, pagal kurį galioja vėliau priimta norma.

Atkreipia dėmesį, jog jau pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1523-624/2011 pažymėjo, jog Sąlygas ir/ar Sąvadą rengusios ir išdavusios institucijos turi organizuoti Sąlygų ir/ar Sąvado atitikimo teisės aktams stebėseną (monitoringą) visą Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo laikotarpį (Aprašo 10 punktas); Sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai: planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre);

įsigalioję patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (Aprašo 11.1-11.2 punktai); Sąlygų ir/ar Sąvado teisinių klaidų ištaisymo, keitimo bei atšaukimo procedūra turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus (Aprašo 13 punktas). 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-811 nuo 2010 m. spalio 3 d.

Aprašo 11.1 ir 11.2 punktai buvo pakeisti, nustatant, kad sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai: planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (Aprašo 11.1 punktas); įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (Aprašo 11.2 punktas) (sprendimo 1. 21).

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimų tarybų aktai yra teisės taikymo aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-431/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2010).

Mano, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, konstatuodamas, jog teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese, neaptaria planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybės įpusėjus procesui, juo labiau nesuteikia teisės planavimo sąlygas ir/ar sąvadą išdavusioms institucijoms tokiomis priemonėmis vienašališkai koreguoti susiklosčiusių teisinių santykių, neatsižvelgė į Aprašo, reglamentuojančio teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų rengimo, išdavimo ir galiojimo tvarką, 10 ir 11 punktų nuostatas dėl Sąlygų ir/ar Sąvado keitimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą, administracinė byla Nr. A502-232/2012 buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina ir tai, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo teisėjų kolegija daro išvadą, jog tretysis suinteresuotas asmuo prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadai, padarytai nagrinėjant administracinę bylą Nr. A502-232/2012, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, nenumato planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybės įpusėjus teritorijų planavimo procesui. Nurodo, kad tokia galimybė numatyta būtent Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos apraše.

Pagal Aprašo 10 punktą planavimo sąlygas ir/ar planavimo sąlygų sąvadą rengusios ir išdavusios institucijos turi organizuoti Sąlygų ir/ar Sąvado atitikimo teisės aktams stebėseną (monitoringą) visą Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo laikotarpį. Pagal minėto Aprašo 11 punktą Sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai:

1. Planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre);

2. Įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių šią bylą nagrinėjusių teismų padarytus esminius materialinės teisės normų pažeidimus. Res judicata galią įgijusiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, jį aiškino ir taikė tinkamai (to neneigia ir Departamentas), taip pat savo motyvaciją parėmė ir bendraisiais teisės principais (konkrečiai – teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principais). Tai, kad ginčui išspręsti šalys ir teismas rėmėsi skirtingais šaltiniais, nepaneigia teismo priimto sprendimo teisėtumo ir nepatvirtina fakto, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant. Kaip minėta, vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju tretysis suinteresuotas asmuo nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nėra nustatyta, kad egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-232/2012.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-232/2012 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų linija“, D. Krungolco įmonei, D. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas