2022-11-29 Nr. CB-9253-2-06-3-07430-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-5544

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07430-2021-0

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 21 d. paduotu ieškovės I. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti šio teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė I. G. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimą ir įrodymą vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai), bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1) atsakovė atleido ieškovę iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą už šiurkščius darbo pareigų ir Elgesio kodekso pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė teisėtai atleista iš darbo, iš esmės nenustatė ir nekonstatavo Elgesio kodekso normų pažeidimų. Elgesio kodekso 27 punktas ieškovei netaikytinas, nes taikomas tik atsakovės padalinio vadovui, o ieškovė tokia nebuvo. Aplinkybės dėl Elgesio kodekso 13.1 punkto (nesiimti apgaulės, sukčiavimo, korupcijos ar kitų teisės aktais uždraustų veikų) ir 14.1 punkto (nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus) iš viso nebuvo įrodinėjamos ir tiriamos byloje.

Teismas konstatavo, kad ieškovė neužtikrino tinkamo vaistų kiekio likučio jos vadovaujamame skyriuje. Tačiau ieškovė atleista iš darbo ne už šių pareigų netinkamą vykdymą, bet už slaugytojos T. A. garbės ir orumo pažeidimą. Teismas tokių aplinkybių iš viso netyrė, todėl jo išvada dėl šio pažeidimo padaryta peržengiant šalių ginčo ribas ir pažeidžiant dispozityvumo principą. Teismo išvada, kad ieškovė pranešė slaugytojai J. A. tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos darbo vietos panaikinimą, padaryta teismo subjektyvaus samprotavimo išdavoje, o ne remiantis bylos medžiaga ir surinktais įrodymais.

Ieškovės kaltė dėl slaugytojos L. Š. įžeidimo ar pažeminimo byloje iš esmės nebuvo įrodinėjama ir teismas tokio fakto nekonstatavo. Teismas pripažino, kad ieškovė, vėluodama parengti slaugytojų darbo grafiką, darbo pareigų nepažeidė, tačiau, prieštaraudamas pats sau, vėliau įvertino tai kaip padarytą pažeidimą;

2) Generalinės prokuratūros sprendimu ieškovei suteiktas pranešėjos statusas. Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas prieš informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį ar pranešėją dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis, grasinti imtis ir bandyti imtis neigiamo poveikio priemonių, tame tarpe atleisti iš darbo ar tarnybos. Teismas dėl šio teisės akto taikymo iš viso nepasisakė ir nevertino, ar atsakovė nepažeidė šio įstatymo nuostatų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė