af7b12f0-ff8e-44fc-80f8-e85141c42fdf · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-747-563/2012(Proceso Nr. 2-06-3-11462-2011-9) Procesinio sprendimo kategorija 44.1.; 44.5.2.7.; 116.1.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 27 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Joanai Runelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Maxmarta“ atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui ArÅ«nui Budrevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Maxmarta“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 28168,00 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2011-03-04 apie 01.00 val. kelyje Jurbarkas-Skaudvilė ieÅ¡kovui priklausantis automobilis Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. A., susidÅ«rė su staiga į keliÄ iÅ¡bėgusiu elniu ir buvo stipriai apgadintas. 2011-03-10 Jurbarko rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir dėl Å¡io įvykio netraukti transporto priemonės vairuotojo administracinėn atsakomybėn. Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei, eismo įvykis įvyko valstybinės reikÅ¡mės kelyje, todėl žalÄ ieÅ¡kovui turi atlyginti valstybė.

Valstybė, kaip rÅ«pestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ ir turėjo pakankamai priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms atsirasti, tačiau to nepadarė. Minėtame kelyje 2006-2011 m. laikotarpiu įvyko 8 eismo įvykiai automobiliams susidÅ«rus su laukiniais gyvÅ«nais. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad tik po ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ kelyje Jurbarkas-Skaudvilė buvo pastatytas ženklas „Laukiniai žvėrys“.

Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nesiėmė veiksmų, kad užkirstų keliÄ Å¾alai atsirasti, yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.   Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie eismo įvykius neatspingi konkrečios kelio atkarpos realios avaringumo situacijos ir neparodo realių laukinių gyvÅ«nų migracijos mastų. IeÅ¡kovas, pasitelkdamas bendro avaringumo statistikÄ , neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų (neveikimo), kaltės ir priežastinio ryÅ¡io.

Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi bÅ«ti atitveriami atitvarais, o įspėjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumÄ , eismo įvykių periodiÅ¡kumÄ ir kitas aplinkybes. Eismo įvykio vietoje laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ buvo atsitiktinumas, pavienis reiÅ¡kinys, todėl atsakovas neturėjo pagrindo imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant iÅ¡vengti laukinio gyvÅ«no patekimo į keliÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kelių ženklinimo tvarkÄ , kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo elnių populiacijos, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad kelio ženklo pastatymas kelyje Jurbarkas-Skaudvilė nėra susijęs su ieškinio pateikimu, iki byloje minimo eismo įvykio tas kelio ruožas nebuvo pavojingas. Prašo ieškinį atmesti. Ieškinys atmestinas.Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovo atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2011-03-04, apie 01.00 val., Jurbarko rajono savivaldybėje kelyje Jurbarkas – Skaudvilė, ties 16 kilometru, įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovui priklausantis automobilis Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G.

A., susidÅ«rė su staiga į keliÄ iÅ¡bėgusiu elniu. Nenustačius vairuotojo kaltės dėl Å¡io eismo įvykio, 2011-03-10 Jurbarko rajono policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b.l. 27,28, 69-79). Dėl įvykio metu apgadintos transporto priemonės ieÅ¡kovas patyrė 22489,00 Lt žalÄ , taip pat turėjo pagal panaudos sutartį ieÅ¡kovui perduoto naudotis kito automobilio Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5679,71 Lt dydžio remonto iÅ¡laidų (b.l. 30, 31, 32, 33-34, 35-50).

Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos ministro pirmininko tarnybai atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ (b.l. 25, 26).Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ .

Å ioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalÄ , padarytÄ ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. GyvÅ«nai pagal įstatymÄ prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį laukinių gyvÅ«nų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė.

Taigi valstybei, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ , bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str.). Civilinė atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų savininkų pareiga atlyginti žalÄ , o 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvÅ«nų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir iÅ¡ieÅ¡koma CPK nustatyta tvarka. Taigi valstybės atsakomybė už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti pripažinta tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai yra nustatytas ieÅ¡kovo patirtos žalos faktas, tačiau ieÅ¡kovas, reikalaujantis žalos atlyginimo, taip pat turi įrodyti valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , kaip jos civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas teigia, kad valstybė turėjo pareigÄ imtis papildomų veiksmų (pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, įrengti technines apsaugos priemones, kurios užkirstų keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, ir pan.) eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtÄ neveikimÄ . Valstybės pareigÄ imtis papildomų eismo saugumo priemonių ieÅ¡kovas grindžia Jurbarko rajono policijos komisariato pateikta informacija apie tai, kad per laikotarpį nuo 2006 m. iki 2011 m. kelyje Jurbarkas – Skaudvilė įvyko 8 eismo įvykiai, kurių priežastis buvo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgę laukiniai gyvÅ«nai.

IeÅ¡kovo argumentas, kad jo nuostolius nulėmė (t.y. jie susiję teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu) atsakovo neveikimas, pasireiÅ¡kęs kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ neįrengimu kelyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 patvirtinta „Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, kurios tikslas yra apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį.

Pagal Å¡iÄ metodikÄ avaringi ruožai ir „juodosios dėmės“ nustatomos taikant 500 m. ilgio slenkmenį ir jame per 4 metus įvykusių avarijų skaičių. Kelio ženklų ir signalų konvencija, priimta 1968-11-08 Vienoje, nustato (I priedo 15 punktas), kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti laukiniai žvėrys. Byloje nėra duomenų, kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , teisės aktų reikalavimus, taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių elnių populiacijai kontroliuoti.

Bylos duomenys apie transporto priemonių susidÅ«rimus su laukiniais gyvÅ«nais visame kraÅ¡to kelyje Nr. 198 Jurbarkas – Skaudvilė iki Å¡iai bylai iÅ¡spręsti aktualaus eismo įvykio, įvykusio 2011-03-04, neteikia pagrindo padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jau iki nurodyto eismo įvykio egzistavo bÅ«tinybė toje kelio vietoje atsakovui, imantis priemonių laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, statyti specialius kelio ženklus, užtvarus ir pan. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad kompetentingos valstybės institucijos sekė avaringumo ginčo kelyje situacijÄ ir tendencijas ir, atsižvelgiant į 2011 m. padidėjusį eismo įvykių skaičių, 2011-11-21 įrengė kelio ženklus Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ (b.l. 131-134).

Be to, pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvÅ«nai“ neįrengimas bÅ«tų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieÅ¡kovo nuostolių ryÅ¡iui konstatuoti. Liudytoju byloje apklaustas G. A. patvirtino, kad, nepaisant to, jog jis važiavo net mažesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, buvo atsargus ir minimaliai tikėjosi, kad toje vietoje gali bÅ«ti laukinių gyvÅ«nų, elniui staiga iÅ¡Å¡okus į keliÄ , jam nebuvo galimybės sustabdyti automobilio ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Todėl nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad net ir buvus kelio ženklui „Laukiniai žvėrys“ eismo įvykio nebÅ«tų buvę iÅ¡vengta.Teismas, įvertinęs visas faktines aplinkybes byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintÄ pavojingumÄ , buvusį eismo įvykio metu (2011 m. kovo mėn.), suponuojantį valstybės pareigÄ imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

Be to, ieÅ¡kovui nuostolių atlyginimas negali bÅ«ti priteisiamas, nes nuostoliai su atsakovo veiksmais (neveikimu) nėra susiję teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu, pastarosios aplinkybės, kuri yra bÅ«tinoji žalos atlyginimo sÄ lyga, atsakovas neįrodė (CK 6.247 str., CPK 178 str.), todėl ieÅ¡kinys atmestinas.Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Violeta Olcvikienė