af7a169f-e6fd-47d3-bfbd-2d84dbb41e79 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2834-428/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00352-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. A., jo atstovei advokato padėjėjai R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu (I t., b. l. 10-12) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 129-130, priimtas 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje (II t., b. l. 184-186)) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN), 50 000 Eur neturtinės ir 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. buvo priimtas į darbÄ Kybartų PN statybų sektoriuje pagalbiniu darbuotoju.

Tačiau nuo pirmų dienų buvo verčiamas dirbti visus pagrindinius kvalifikuotus darbus. Nurodė, jog dirbo ir savaitgaliais. Be to, administracija neteisėtai nuo algos atskaitydavo 25 proc. sumos į nuteistųjų paramos fondÄ . Darbo sÄ lygos buvo kenksmingos sveikatai, jokių apsaugos priemonių nebuvo iÅ¡duota, nors ir buvo praÅ¡oma. Nuo 2000 m. pareiÅ¡kėjas serga (duomenys neskelbtini) nepagydoma liga, todėl kenksmingomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas negalėjo dirbti. Priimant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ darbÄ pagal įstatymus turėjo bÅ«ti nukreiptas pasitikrinti sveikatÄ ir jei medikai neprieÅ¡tarautų tik tada galėjo priimti jį į darbÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas be medikų leidimo ir dirbo sveikatai pavojingoje aplinkoje. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog jam buvo netinkamai mokamas atlyginimas ne kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“, kurio valandinis atlygis – 2,32 euro. PareiÅ¡kėjui buvo mokama už 8 darbo valandas apie 8 eurus bei nebuvo įskaičiuota savaitgalio dienos. Tokiomis sÄ lygomis dirbant pareiÅ¡kėjui ne kartÄ teko kreiptis į gydytojus.

Darbo metu susirgo chroniÅ¡ku bronchitu. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiÅ¡kėjas atsisakė likusiÄ bausmę Kybartų PN. Å is sprendimas buvo priimtas todėl, jog meistras V. S. vertė Å¡ilumos punktų kambarius iÅ¡dažyti kalkėmis, o tai kenkia pareiÅ¡kėjo sveikatai. Iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas geria antidepresantus ir vaistus nuo dusulio. Kybartų PN pareiÅ¡kėjas yra persekiojamas administracijos. Atsisakius atlikti bausmę Kybartų PN pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į 6 kamerÄ (2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d.), kurios plotas neatitinka vienam asmeniui tenkančio ploto.

Kameroje buvo trys asmenys. 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje nebuvo langų, ventiliacija buvo netinkama, blogas apÅ¡vietimas. Kameroje esantis stalas buvo per mažas trim asmenims. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į administracijÄ , kad bÅ«tų perkeltas į tinkamÄ kamerÄ , tačiau praÅ¡ymai nebuvo tenkinti. Nurodė, jog kamerose netinkamai sudėti langai, durys yra plyÅ¡iai. Kameroje buvo sugedęs radijo taÅ¡kas, kreipėsi ne kartÄ dėl radijo taÅ¡ko, tačiau niekas nekreipė dėmesio ir jis nebuvo pataisytas.

BÅ«nant 6 kameroje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta teisė raÅ¡yti laiÅ¡kus, negalėjo skambinti, uždrausta apsipirkti, negalėjo bendrauti su sÅ«numi. PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ nurodė, jog 6 kameros plotas yra 10,25 kv. m. Be to, sergančiam asmeniui tuberkulioze gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 5 kv. m bei pasivaikščiojimo gryname ore priklauso 2 valandos, nors pasivaikščioti galėdavo tik 1 valandÄ . Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Atsakovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 13-15, II t., b. l. 119-120, 132-133) nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjas turėjo įgytÄ apdailininko kvalifikacijÄ , tačiau Kybartų PN, priimdama nuteistuosius į darbÄ , turi atsižvelgti į patvirtintus etatus. Vadovaujantis Kybartų PN direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1/10-61 „Dėl nuteistų asmenų, atliekančių Å«kio darbus etatų patvirtinimo“, kuriame nėra numatyta specialisto pareigybė, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta dirbti pagalbiniu darbininku ir pareiÅ¡kėjas sutiko. 2016 m. sausio 12 d. pareiÅ¡kėjas pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo.

Suderinus šį praÅ¡ymÄ su Kybartų PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 7-10/244 „Dėl nuteistų asmenų įdarbinimo, darbo laiko apskaitos, atostogų suteikimo ir atleidimo iÅ¡ darbo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje įdarbinimo tvarkoje nurodytais darbuotojais ir Kybartų PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai iÅ¡davus privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymÄ , buvo vykdoma atranka. Kybartų PN direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1/16-12 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo ir priėmimo į darbÄ â€œ pareiÅ¡kėjas paskiriamas pagalbiniu darbininku nuo 2016-01-15 (1,0 etato, atlyginimo koeficientas 0,43).

Su minėtu įsakymu pareiÅ¡kėjas susipažino ir sutiko bÅ«ti paskirtas pagalbiniu darbininku. Paskyrus pagalbiniu darbininku, pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su pagalbinio darbininko pareigybių apraÅ¡ymu bei jam buvo iÅ¡duotos apsauginės darbo priemonės ir darbo rÅ«bai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai supažindintas su atliekamomis pareigomis, darbo specifika. PareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį buvo mokamas atlyginimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 132 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio į pataisos įstaigoje sudaromÄ socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ buvo atskaitoma dvideÅ¡imt penki procentai bendros darbo užmokesčio sumos.

Å ios iÅ¡skaitos nebuvo daromos iÅ¡ darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų iÅ¡dirbio normų virÅ¡ijimÄ , ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Byloje yra pareišėkjo praÅ¡ymai (2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d.), kuriuose pareiÅ¡kėjas praÅ¡o leisti dirbti savaitgaliais neatlygintinai. Suderinus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus su atsakingais Kybartų PN darbuotojais, pareiÅ¡kėjui buvo leista dirbti gerbÅ«vio darbus neatlygintinai.

PareiÅ¡kėjas skunde mini, jog Kybartų PN jį atskyrė su sÅ«numi, tačiau iÅ¡ turimų dokumentų (Nuteistojo pasimatymų, gautų paÅ¡to bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nė karto nebuvo susitikęs su sÅ«numi. Taipogi pareiÅ¡kėjas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo nurodė, jog nori prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo, tačiau per visÄ laikotarpį, kol buvo paskirtas pagalbiniu darbininku, pareiÅ¡kėjas nė karto nepervedė pinigų savo žmonai, kad bent kiek prisidėtų prie sÅ«naus iÅ¡laikymo.

Nuo 2016 m. sausio 15 d., pareiÅ¡kėjui dirbant pagalbiniu darbininku, jis buvo skatintas 3 kartus (skirta padėka, 20 Eur premija ir panaikinta prieÅ¡ terminÄ nuobauda). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 17 punkte numatyta, jog už labai gerÄ darbÄ kalendoriniais metais vykdant pavestas užduotis arba už gerai atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai gali suimtajam ar nuteistajam ne daugiau kaip kartÄ per kalendorinius metus skirti vienkartinį priedÄ .

Vienkartinis priedas negali virÅ¡yti suimtajam ar nuteistajam nustatyto vieno mėnesio atlyginimo dydžio. Vienkartinis priedas neskiriamas galiojančių drausminių nuobaudų turinčiam suimtajam ar nuteistajam. Vadovaujantis Å¡iuo teisės aktu, vienkartinis priedas (premija) pareiÅ¡kėjui buvo skirtas 1 kartÄ per kalendorinius metus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ne tik buvo skatinamas už gerai atliekamas užduotis, tačiau tuo pačiu metu (nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.) pareiÅ¡kėjui buvo paskirtos 8 nuobaudos už nustatytų reikalavimų pažeidimus.

PareiÅ¡kėjas Kybartų PN nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d. paskirtas drausmines nuobaudas atlikinėjo kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. 123 kameroje, kurios plotas 10,57 kv. m ir joje gyveno vienÄ dienÄ 1 asmuo, o likusias 2 asmenys. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. buvo 6 kameroje, kurios plotas 11,39 kv. m ir joje gyveno nuo 1 iki 3 asmenų. Taip pat pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Kybartų PN.

Laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d. buvo 7 kameroje, kurios plotas 8,23 kv. m ir joje gyveno vienas asmuo. Pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos vadovaujantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl jam neturėjo būti taikomas BVK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai gyvenamajam plotui ir pasivaikščiojimui. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjui nebuvo diagnozuotas susirgimas (duomenys neskelbtini), todėl ir negalėjo būti taikomos BVK 145 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52, laikantis tuo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos higienos normų HN 76:1999 reikalavimų. Kybartų PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai.

Drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė - elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija per langus, kas atitiko anksčiau galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir atitinka šiuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

Visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apÅ¡vietimas užtikrinantis ne mažesnį, kaip 200 liuksų apÅ¡vietimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas niekada nesiskundė apÅ¡vietimo, ventiliacijos ar ploto trÅ«kumu ir tais klausimais į Kybartų PN administracijÄ nesikreipė, nors ir žinojo arba galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Kybartų PN yra nuolat tikrinami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento specialistų ir patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatydavo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kameroje nebuvo langų. Kybartų PN patvirtina, jog langai visada buvo ir yra, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų pripažinti tinkamais naudoti. Kas dėl pačių stiklų, pažymėtina, kad Ūkio skyriaus darbuotojai, gavę Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nų praneÅ¡imÄ apie sugadintÄ ar iÅ¡daužtÄ stiklÄ , iÅ¡ karto, t.y. tÄ pačiÄ dienÄ pakeičia stiklÄ nauju. Radijo transliacijos ir pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema kamerų tipo patalpose buvo atnaujinta 2016 m.

Å i sistema yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra remontuojami. Nuteistieji aprÅ«pinami visais baldais bei inventoriumi kaip nurodyta teisės aktuose. Kadangi nei viename teisės akte nėra numatyta, koks turi bÅ«ti stalo dydis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl per mažo stalo, yra nepagrįstas. BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistieji, atliekantys Å¡io kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Å ioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) - dvi valandas pasivaikščioti.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nustatytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo nurodytas neigiamas pasekmes (negalėjimas įsigyti maisto, eiti į pasimatymus, skambinti ar susiraÅ¡inėti su artimaisiais) lėmė paties pareiÅ¡kėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neteisėti veiksmai, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.271 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad negalėjo bÅ«ti įdarbintas dėl jo ligų ir negalavimų. 2016 m. buvo atlikta profilaktinė pareiÅ¡kėjo apžiÅ«ra darbinantis, kurios metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neiÅ¡sakė, apie lėtines specifines ligas neigė.

Vėliau profilaktiÅ¡kai buvo atliktas rentgenologinis tyrimas, kurio metu jokių Å«mių, naujų ligų nenustatyta, tik liekamieji pakitimai po persirgtos plaučių tuberkuliozės. Taip pat nurodė, kad dirbdamas neteko daug sveikatos, jog dirbo kenksmingomis sÄ lygomis. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos kortelės matyti, jog pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai dirbo, kreipėsi į medikus dėl kosulio, tačiau nebuvo nustatyta, kad tai yra chroniÅ¡kas bronchitas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nuolat rÅ«kė, įsigydavo parduotuvėje tabako gaminių, kas kenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir tai buvo aiÅ¡ki ir vienintelė bronchito priežastis.

PareiÅ¡kėjas taip pat kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl skausmo krÅ«tinėje, nugaroje, teigdamas, jog perÅ¡alo dirbdamas. Atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjas skundžia ir nori, kad teismas pripažintų, jog pareiÅ¡kėjas dirbo kenksmingomis darbo sÄ lygomis. Norint įrodyti, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl prastų darbo sÄ lygų, bÅ«tina nustatyti, kad tai yra profesinė liga. PareiÅ¡kėjas dėl profesinės ligos pripažinimo nesikreipė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjÄ siųstų darbo medicinos gydytojo konsultacijai ir pradėtų procedÅ«rÄ .

Todėl ir teiginys, jog pareiÅ¡kėjas dirbo prastomis ir kenksmingomis sÄ lygomis, nepagrįstas. Pažymėtina, kad dėl pablogėjusios emocinės bÅ«klės susijusios su prastomis kalinimo sÄ lygomis, atliekant bausmę Kybartų PN, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus. PareiÅ¡kėjui neįgalumo ar darbingumo apribojimų nėra nustatyta. PareiÅ¡kėjas Psichologinės grupės specialistų 2017 - 2018 m. buvo konsultuotas 2 kartus (2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d.) ir 2 kartus į paskirtas konsultacijas neatvyko.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog raÅ¡tu kreipėsi į psichologę, tačiau pagalbos nesulaukė. 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl tvarkos Kybartų PN. Psichologinės grupės specialistė sekančiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjÄ konsultavo ir po konsultacijos, pareiÅ¡kėjas pretenzijų Psichologinės grupės specialistams neturėjo ir raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo atsisakė. 2018 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl kunigo iÅ¡kvietimo ir minėjo, jog nori pasitraukti iÅ¡ gyvenimo.

Psichologinės grupės specialistė tÄ pačiÄ dienÄ kvietėsi pareiÅ¡kėjÄ konsultacijai, tačiau pareiÅ¡kėjas konsultacijos atsisakė. Darytina iÅ¡vada, kad tiek Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos, tiek Psichologinės grupės specialistai teikdavo kokybiÅ¡kas paslaugas ir laiku. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, pareiÅ¡kėjas paskirtas pagalbiniu darbininku teisėtai, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 111.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose tenka 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018).

Kybartų PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 1/8-1171 (I t., b. l. 155), Kybartų PN 2018 m. spalio 18 d. raÅ¡tas Nr.1/2-6119 bei 6 kameros planas (III t., b. l. 2, 5) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į 123 kamerÄ , kurios plotas 10,57 kv. m ir joje gyveno vienÄ dienÄ 1 asmuo, o likusias - 2 asmenys. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. buvo laikomas 6 kameroje, kurios plotas 11,39 kv. m ir joje gyveno nuo 1 iki 3 asmenų.

Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Kybartų PN. Laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d. buvo 7 kameroje, kurios plotas 8,23 kv. m ir joje gyveno vienas asmuo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 6 kameroje buvo trys nuteistieji, o kameros plotas yra ne 11,39 kv. m ploto, o 10,25 kv. m ploto. Tačiau pareiÅ¡kėjas tai patvirtinančių duomenų, jog 6 kamera yra 10,25 kv. m ploto į bylÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pateikė Kybartų PN 2017 m. spalio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. 7/1-2375, kuriame atsakovė nurodė, jog 6 kameros plotas yra 10,85 kv. m ploto.

Teismas įpareigojo atsakovę nurodyti kokio tiksliai dydžio yra 6 kamera bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė 2018 m. spalio 18 d. rašte Nr.1/2-6119 ( III t., b. l.

2) nurodė, jog 6 kamera yra 11,39 kv. m ir pateikė kameros planÄ (III t., b. l. 5), kas patvirtina, jog 6 kamera yra 11,39 kv. m ploto. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, jog kameros plotas 11,39 kv. m bei į tai, jog ginčo laikotarpiu kameroje buvo iki 3 nuteistųjų, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 6 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog 6 kameroje 2017 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo langų, buvo netinkama ventiliacija, blogas apÅ¡vietimas.

Kameroje esantis stalas buvo per mažas trim asmenims. Nurodė, jog kamerose netinkamai sudėti langai ir durys, yra plyÅ¡iai, kameroje buvo sugedęs radijo taÅ¡kas. Be to, bÅ«nant 6 kameroje iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta teisė raÅ¡yti laiÅ¡kus, negalėjo skambinti, uždrausta apsipirkti, negalėjo bendrauti su sÅ«numi. IÅ¡ pateiktų teismui duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo 123, o ne 6 kameroje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad 6 kameroje nebuvo lango atmestini, kadangi pareiÅ¡kėjas minėtÄ dienÄ 6 kameroje nebuvo.

Be to, atsakovė nurodė, jog nuteistiesiems sugadinus langų rėmus, išėmus ar išdaužius stiklus, pastebėti sugadinimai yra nedelsiant suremontuojami. Pareiškėjas teigia, jog 6 kameroje buvo per mažas stalas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti vienas stalas.

Stalo dydžio bei jo konstrukcijų ypatumų teisės aktai nenumato, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo stalo atmestini. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovė nurodė, jog drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė-elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija per langus. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Higienos norma HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovė teigia, jog visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apÅ¡vietimas užtikrinantis ne mažesnį, kaip 200 lx apÅ¡vietimÄ . Kybartų PN yra nuolat tikrinami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento specialistų ir patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatydavo. Patikrinimų ginčo laikotarpiu atsakovė nepateikė, kadangi 6 kamera nebuvo tikrinta. PareiÅ¡kėjas dėl 6 kameros apÅ¡vietimo taipogi nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

PareiÅ¡kėjas teikė skundus Kybartų PN dėl netinkamo apÅ¡vietimo, tačiau pareiÅ¡kėjas skundėsi, jog įrengtos netinkamos lempos, o dėl to, jog apÅ¡vietos parametrai netinkami skundų neteikė. Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas vėdinimas, apÅ¡vietimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl apÅ¡vietimo, vėdinimo ir kitų veiksnių pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovė nurodė, jog 6 kamera nebuvo rekonstruota, todėl jos konstrukciniai elementai (sienos, langai, durys) nebuvo keisti ir yra tokie, kokie buvo pataisos įstaigos priėmimo ir pripažinimo tinkamais naudoti metu (II t., b. l . 30-35). Atsakovė pateikė teismui 6 kameros nuotraukas (III t., b. l. 55-64, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog langai ir durys tinkamai įmontuoti teismui nepateikė, todėl šioje dalyje lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įmontuotų langų ir durų dėl ko pareiškėjas jautė tam tikrus nepatogumus (skersvėjus).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog 6 kameroje neveikė radijo taÅ¡kas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų skundų adresuotų Kybartų PN matyti, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant 6 kameroje radijo taÅ¡kas neveikė (2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. gruodžio 27 d. skundai), tačiau duomenų apie tai, ar jis buvo sutaisytas atsakovė į bylÄ nepateikė. Atsakovė nurodė (III t., b. l. 2, 4), jog kamerų tipo patalpose radijo transliacijos ir pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema 2016 m. buvo atnaujinta ir veikė.

Dėl nuolatinio Å¡ios sistemos niokojimo ir brangiai kainuojančio remonto, 2018 m. antrame ketvirtyje kamerų tipo patalpose radijo transliacija ir pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema buvo perdaryta naujai. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82, 16.11 punktÄ kamerose turi bÅ«ti įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Atsakovė nurodė, jog radijo transliacijos ir pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema kamerų tipo patalpose buvo atnaujinta 2016 m. Atsakovė duomenų apie tai, ar ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui bÅ«nant 6 kameroje buvo sutaisytas radijo taÅ¡kas nepateikė bei nepateikė ir duomenų ar buvo reaguojama į pareiÅ¡kėjo skundus ir praÅ¡ymus dėl radijo taÅ¡ko neveikimo. Byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad Kybartų PN 6 kameroje radijo taÅ¡kas neveikė. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog bÅ«nant 6 kameroje jis negalėjo raÅ¡yti laiÅ¡kų, negalėjo skambinti, buvo uždrausta apsipirkti, negalėjo bendrauti su sÅ«numi. BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistieji, atliekantys Å¡io kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiÅ¡kų (iÅ¡skyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, iÅ¡skyrus higienos reikmenų įsigijimÄ , turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Å ioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) - dvi valandas pasivaikščioti.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu atlikinėjo jam paskirtas nuobaudas (I t., b. l. 28-151, II t., b. l. 61-73), darytina iÅ¡vada, kad nustatytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo nurodytos neigiamos pasekmės (negalėjimas įsigyti maisto produktų, eiti į pasimatymus, skambinti ar susiraÅ¡inėti su artimaisiais) lėmė paties pareiÅ¡kėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neteisėti veiksmai, todėl Å¡iuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.271 straipsnio prasme.

Pareiškėjas teigia, jog jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam gyvenamojo ploto norma turi būti ne mažesnė kaip 5 kv. m bei pasivaikščiojimo gryname ore priklauso 2 valandos. Pareiškėjas duomenų, jog ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini) nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Pažymoje dėl pareiškėjo sveikatos nurodyta, jog ginčo laikotarpiu plaučių (duomenys neskelbtini) nesirgo ir nebuvo gydytas (II t., b. l. 121, III t., b. l. 3). Pagal pateiktus medicininius duomenis, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesirgo (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Å¡io kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę.

Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.). Suimtųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ , jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis.

Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pagal Apmokėjimo apraÅ¡o 1 priedÄ , pareigybėms, kurioms nereikia profesinių įgÅ«džių, taikomas 0,43 koeficientas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo (I t., b. l. 162). 2016 m. sausio 12 d. buvo iÅ¡duota privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog gali dirbti (I t., b. l. 164-165).

Medicininiuose dokumentuose (II t., b. l.

41) nurodyta, jog nusiskundimų neiÅ¡sako, darbingumo apribojimus neigia, lėtines specifines ligas (infekcines ir neinfekcines) dėl ko negalėtų dirbti neigia. IÅ¡reiÅ¡kia norÄ Ä¯sidarbinti ir nurodyta, jog darbingumo apribojimų Å¡iuo metu nėra (II t., b. l. 41). Kybartų PN 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1/16-12 pareiÅ¡kėjas paskirtas pagalbiniu darbininku 1,0 etato nuo 2016 m. sausio 15 d., atlyginimo koeficientas 0,43 (I t., b. l. 161). Su priimtu įsakymu bei pareigybės apraÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas buvo su pažindintas pasiraÅ¡ytinai (II t., b. l. 4-6).

Kybartų PN 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1/16-240 pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ pagalbinio darbuotojo pareigų nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. (I t., b. l. 183). Atsakovė teismui pateikė Kybartų PN Å«kio skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visÄ ginčo laikotarpį (III t., b. l. 15-54). IÅ¡ minėtų žiniaraščių matyti, jog nebuvo pažeistos BVK 128 straipsnio nuostatos, nes pareiÅ¡kėjas dirbo po 8 val. per dienÄ bei buvo suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis negalėjo bÅ«ti priimtas dirbti, kadangi sirgo tuberkulioze atmestini, kadangi pagal pateiktus duomenis matyti, jog buvo iÅ¡duota privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma ir nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo darbingumo apribojimų Å¡iuo metu nėra. Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu sirgo tuberkulioze byloje nėra. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam turėjo bÅ«ti apmokama už darbÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ atmestini, kadangi suimtųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as.

PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis ApraÅ¡o nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjui skirtÄ koeficientÄ . IÅ¡ atsakovės pateiktų žiniaraščių bei iÅ¡ pateiktos 2018 m. balandžio 11 d. pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (I t., b. l. 166-168) matyti, jog atsakovė iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini Å¡ioje dalyje. Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 12 punkte taip pat numatyta, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų. BVK 134 straipsnis numato, jog nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . 2016 m. vasario 18 d. buvo pateiktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl leidimo dirbti neatlygintinus gerbÅ«vio darbus savaitgaliais, 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateiktas praÅ¡ymas leisti per iÅ¡eigines neatlygintinai iÅ¡eiti į darbÄ , kadangi yra daug remonto darbų, o reikia kuo greičiau pabaigti (I t., b. l. 169-171). Abiems atvejais pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai buvo tenkinti ir leista dirbti gerbÅ«vio darbus.

Teismas prašė atsakovės pateikti teismui darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir nurodyti koks darbas buvo atliekamas ir kiek laiko truko darbas savaitgaliais. Atsakovė tokių duomenų bei iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų teismui nepateikė. Duomenų apie tai kokie gerbÅ«vio darbai buvo atliekami taip pat nenurodyti. Tačiau iÅ¡ pateikto 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo matyti, jog pareiÅ¡kėjas prašė leisti dirbti ne gerbÅ«vio darbus, o iÅ¡eiti į darbÄ . Atsakovas tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, tenkindama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , leido dirbti praÅ¡yme nurodytus darbus, kas atitinka pagalbinio darbuotojo pareigybėje nurodytas funkcijas. Spręstina, jog pareiÅ¡kėjas dirbo savaitgaliais. Tačiau duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų už tai suteiktas poilsis kitomis dienomis, jokių duomenų į bylÄ nepateikta, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog jis dirbo savaitgaliais, lieka nepaneigtas. Atsakovė nurodžiusi, jog pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymus dėl darbo savaitgaliais, todėl jam ir buvo leista dirbti gerbÅ«vio darbus neatlygintinai.

Tačiau atsakovė nedetalizavo kiek laiko buvo atliekami darbai, kokie darbai buvo atliekami ir kiek darbas truko savaitgalį, kadangi BVK 134 straipsnis aiÅ¡kiai numato, jog darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo, jog jis dirbo savaitgaliais ilgiau nei numato teisės aktai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiÅ¡kėjas poilsio ir Å¡venčių dienomis nedirbo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, kad į bylÄ pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai iÅ¡dirbtÄ (pareiÅ¡kėjo) darbo laikÄ ir yra teisingi, nagrinėjamu atveju nepakanka.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kÄ konkrečiai pareiÅ¡kėjas dirbo poilsio dienomis. Nesant byloje konkrečių duomenų, teismas remiasi pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiÅ¡kėjas dirbo pagalbiniu darbuotoju tiek darbo, tiek poilsio dienomis (savaitgaliais). Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė pažeidė BVK 128 straipsnio 3 dalį, kadangi įtraukus nuteistÄ jį į darbÄ savaitgalį nebuvo jam suteikiamas poilsis kitomis dienomis.

Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančiais teisės aktais (BVK 128 str. 5 d.). Kybartų PN Å«kio skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 16 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti darbo drabužiai, pirÅ¡tinės ir apsauginiai akiniai (II t., b. l. 36). 2018 m. spalio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas su kenksmingomis medžiagomis nedirbo (III t., b. l. 4). Atsakovė duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotos darbo priemonės raÅ¡ytinių duomenų nepateikė nurodydama, jog jie buvo sunaikinti.

Kokiu pagrindu sunaikinti minėti duomenys atsakovė nenurodė, atsižvelgiant į tai lieka nepaneigtas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog jam nebuvo iÅ¡duotos darbo priemonės. Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas dirbo kvalifikuotÄ darbÄ byloje nėra, Å«kio skyriaus vedėjas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kaip pagalbinis darbininkas, atliko statybos remonto darbus, nesudėtingų statybinių konstrukcijų griovimas ir ardymas, mÅ«rinimas, paruoÅ¡imas dažymui ir dažymas, plytelių dėjimas, durų langų įstatymas (III t., b. l.

4) kas atitinka pagalbinio darbuotojo pareigybės apraÅ¡yme numatytas darbuotojo funkcijas. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas skundų Kybartų PN administracijai ar kitoms institucijoms dėl darbo santykių pažeidimų (kad turėjo dirbti kvalifikuotÄ darbÄ , dirbo kenksmingomis sÄ lygomis) neteikė. PareiÅ¡kėjas teigia, jog dirbo kenksmingomis sÄ lygomis, tačiau tokių paaiÅ¡kinimų nepagrindė, atsakovė nurodė, jog pareiÅ¡kėjas su kenksmingomis medžiagomis nedirbo. Todėl Å¡ioje dalyje atsakovės neteisėti veiksmai nėra nustatyti.

IÅ¡skaitų iÅ¡ nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymÄ reglamentuoja BVK 132 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį iÅ¡ nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromÄ socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ atskaitoma: atvirose kolonijose – deÅ¡imt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvideÅ¡imt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvideÅ¡imt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Å ios iÅ¡skaitos nedaromos iÅ¡ darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų iÅ¡dirbio normų virÅ¡ijimÄ , ir premijų.

Be Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡skaitų, iÅ¡ bendros darbo užmokesčio sumos, iÅ¡skyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamÄ jÄ asmeninės sÄ skaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sÄ skaitos dalyje. Likusi Å¡ioje sÄ skaitoje pinigų suma nuteistajam iÅ¡duodama tik paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu (BVK 132 straipsnio 2 dalis).

Alimentai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų pajamų rÅ«Å¡ių ir atskaičiuojami iki iÅ¡skaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ (BVK 132 str. 3 d.). PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėtų iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atmestini, kadangi BVK 132 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai numatyta, jog tokios iÅ¡skaitos galimos. Minėtos iÅ¡skaitos tik nedaromos iÅ¡ darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų iÅ¡dirbio normų virÅ¡ijimÄ , ir premijų, kurių pareiÅ¡kėjui dirbant nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į darbÄ bei darbo užmokestis jam buvo apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas pagal galiojančius teisės aktus, teismas nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dirbo kenksmingomis sÄ lygomis, įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondÄ iÅ¡skaitytos pagrįstai ir teisėtai. Teismas byloje nustatė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. dirbo pagalbiniu darbuotoju Å¡venčių ir poilsio dienomis, už kurias, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti suteiktos papildomos poilsio dienos.

Duomenų apie papildomų poilsio dienų suteikimÄ pareiÅ¡kėjui už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis byloje nėra. Byloje nustačius, kad už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo Kybartų pataisos namų veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 4000 Eur turtinę žalÄ (negautas pajamas) už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ ApraÅ¡o, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nuteistiesiems nėra apmokama, tačiau jiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų.

Nesant atsakovo atstovui pareigos už nuteistųjų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atlyginti pinigais, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (nuostolių atlyginimo) už jo darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis netenkintinas. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, sveikatos pablogėjimÄ . Kaip jau buvo minėta, byloje teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiÅ¡kėjas Kybartų PN dirbo pagalbiniu darbuotoju poilsio dienomis, be to atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotos darbo priemonės bei buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (neveikė radijas kamerų tipo patalpoje ir t.t.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių, t. y. ilgai trunkančio darbo be poilsio dienų, negaunant darbo priemonių pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ . Prie skundo pateikti asmens sveikatos istorijos įraÅ¡ai (II t. b. l. 74-101) patvirtina jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl kosulio, dusulio. Kita vertus, bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nesuteiktų darbo priemonių ginčo laikotarpiu į pataisos namų administracijÄ nesikreipė.

Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto iÅ¡gyvenimus ir kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, taigi spręstina, jog pareiÅ¡kėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortÄ , kančiÄ , fizinį skausmÄ , turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir praÅ¡ymais kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl papildomų poilsio dienų suteikimo, darbo priemonių suteikimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažįsta, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į kalinimo metu nustatytus pažeidimus ir jų trukmę, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Ä®vertinus nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobÅ«dį, nesant duomenų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iÅ¡ atsakovo suma yra 250 Eur.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjÄ byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato padėjėja R. V. (I t., b. l. 17-19). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl 406,19 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 42 straipsnyje numatyta, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 41 str. 2 d., 42 str. 2 d.).

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, todėl valstybės naudai turėtų bÅ«ti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiÅ¡kėjo atstovavimo iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ginÄÄ pralaimėjusi Å¡alis yra valstybė, o atstovavimo iÅ¡laidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamÄ pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ byloje. Tokiu bÅ«du nesant Å¡alies, privalančios atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo netenkintinas (ABTÄ® 44, 45, 451 str.) ( žr. pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundÄ atmesti. PraÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atmesti. Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Medvedevienė