2020-04-15 Nr. AB-7384-3-63-3-01298-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-945-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01298-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kretingos skyriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kretingos skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. L.) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 14VĮ-934-(14.14.2.) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl nutraukimo); 2) panaikinti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 14VĮ-668-(14.14.2.) „Dėl piliečių, kuriems nutraukiama teisė naudotis asmeninio ūkio žeme sąrašo, tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl sąrašo) patvirtinto sąrašo punktą, kuriame yra nurodyta pareiškėja J. P.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu buvo suteikta naudojimo teisė į 1,20 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (projektinis Nr. 91-1) ir 0,82 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (projektinis Nr. 91-2), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypai). Įsakymu dėl sąrašo pareiškėja buvo įtraukta į sąrašą piliečių, kuriems nutraukiama teisė naudotis asmeninio ūkio žeme, o Įsakymu dėl nutraukimo pareiškėjai buvo nutraukta teisė naudotis Ginčo sklypais. NŽT Kretingos skyrius nurodė, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad daugelį metų Ginčo sklypus deklaruoja trečiasis suinteresuotas asmuo G. L.

3. Pareiškėja nesuteikė teisės G. L. deklaruoti Ginčo sklypus ir apie šį faktą ji nebuvo informuota bei nieko nežinojo. Ji visą laiką Ginčo sklypus naudojo savo reikmėms ir augino kviečius bei miežius, o G. L. savo technika tik padėdavo apdirbti žemę. G. L. pripažino padaręs klaidą ir atsiprašė dėl netinkamo deklaravimo. Apie skundžiamų aktų egzistavimą pareiškėja sužinojo tik 2018 m. birželio 18 d. NŽT Kretingos skyrius neinformuodavo pareiškėjos apie vykdomus veiksmus ir taip nesuteikė teisės pateikti paaiškinimus. Be to, NŽT Kretingos skyrius nutraukė pareiškėjos teisę naudotis Ginčo sklypais nesilaikydamas nustatytų procedūrų ir neturėdamas jokių įrodymų. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7 punkto nuostatos, gero administravimo principas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 dalies 1 punktas.

4. Atsakovas NŽT, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Kretingos rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu pareiškėjai suteikta teisė pirkti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės už 3 300 Lt. Ji už asmeninio ūkio žemę 1997 m. sausio 8 d. sumokėjo 99,00 Lt ir 0,56 Lt. Pareiškėja 2007 m. vasario 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą įteisinti asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu pareiškėjai skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. NŽT Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymu pareiškėjai leista pirkti Ginčo sklypus. Pareiškėja nuo 2007 m. į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių ir į NŽT Kretingos skyrių dėl asmeninio ūkio įteisinimo ar pirkimo iš valstybės nesikreipė. Pagal geoportal.lt/map/ duomenis pareiškėjos suteiktą asmeninio ūkio žemę nuo 2013 m. naudoja ir deklaruoja G. L., o pareiškėja jokių dokumentų ar kitų duomenų, paneigiančių šiuos faktus, nepateikė.

6. NŽT Kretingos skyrius 2015 m. kovo 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos vardu įregistruoti Ginčo sklypai skirti asmeninio ūkio naudojimui, tačiau pirkimo-pardavimo sutartys nesudarytos, todėl paprašė atvykti į NŽT Kretingos skyrių dėl vykdomos administracinės procedūros užbaigimo bei nurodė, kad asmenims, nurodžiusiems priežastis dėl kurių naudojimo žemės sklypu suteikta asmeninė ūkio teisė neturėtų būti nutraukta, pateikti NŽT Kretingos skyriui pateisinamas priežastis. Įsakymu dėl sąrašo patvirtintas piliečių sąrašas, kuriems nutraukiama teisė naudotis asmeninio ūkio žeme, kadangi Ginčo sklypai eilę metų deklaruojami kito asmens ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7 punktu, 26 pozicijoje nurodyta pareiškėja. NŽT Kretingos skyrius 2015 m. birželio 23 d. raštu informavo pareiškėją apie Įsakymą dėl sąrašo Įsakymu dėl nutraukimo buvo nutraukta pareiškėjos teisė naudoti Ginčo sklypais ir NŽT Kretingos skyrius 2015 m. spalio 2 d. raštu apie tai informavo pareiškėją. Laiškas su šiuo raštu, kaip neįteiktas, į NŽT Kretingos skyrių negrįžo, be to, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai korespondencija buvo siunčiama tiksliu adresu. Atsakovo teigimu, pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašyme NŽT Kretingos skyriui nurodyta, kad į pareiškėjos prašymą, pateiktą 2016 m. birželio 9 d., jis atsakė po 4 mėn., kas reiškia, kad su asmeninio ūkio byla pareiškėja buvo susipažinusi. Atsakovo nuomone, yra praleistas vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 2.7 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja) ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Taip pat G. L. atsiliepime pažymėjo, jog deklaravo žemės ūkio naudmenas Ginčo sklypuose dėl nesusipratimo.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos J. P. skundą tenkino ir panaikino skundžiamus sprendimus bei priteisė 500 Eur išlaidų atlyginimą advokato pagalbai bei 22,50 Eur žyminį mokestį..

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymu, adresuotu atsakovui, patvirtino, jog gavo NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. spalio 6 d. raštą Nr. 14SD-3979-(14.14.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ su pridedamais dokumentais, tačiau iš šio prašymo turinio matyti, jog tarp pridedamų dokumentų skundžiamų aktų nėra. NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 14SD-2793-(14.14.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu pareiškėjai (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakoma į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, nurodyta, jog, be kita ko, pridedami NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 23 d. raštas Nr. 14SD-2095-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. spalio 2 d. raštas Nr. 14SD-3113-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, Įsakymas dėl nutraukimo, tačiau Įsakymo dėl sąrašo tarp nurodytų pridedamų dokumentų nėra.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 18 d. prašymu nurodė, kad jokio atsakymo į 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą negavo. NŽT Kretingos skyriaus 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 14SD-1623-(14.14.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotu (duomenys neskelbtini), buvo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. gegužės 18 d. prašymą. Pareiškėja nurodė, kad šis raštas buvo neregistruotu paštu atsiųstame voke, kurį rado 2018 m. birželio 18 d. savo pašto dėžutėje. Šiame rašte nurodoma, kad, be kita ko, pridedamas skundžiamas Įsakymas dėl nutraukimo ir NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 23 d. raštas Nr. 14SD-2095-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, tačiau Įsakymo dėl sąrašo tarp nurodytų pridedamų dokumentų nebuvo.

Skundžiamas Įsakymas dėl nutraukimo jai buvo pateiktas pirmą kartą, o iš NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 23 d. rašto „Dėl asmeninio ūkio žemės“ pirmą kartą sužinojo apie Įsakymo dėl sąrašo egzistavimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių korespondencijos siuntimą bei įteikimą pareiškėjai – atsakovas nurodė, kad pareiškėjai korespondencija buvo siunčiama neregistruotu paštu ir kad laiškai kaip neįteikti negrįžo. Teismo vertinimu, pateiktų įrodymų visuma kelia pagrįstų abejonių, kad skundžiamas Įsakymas dėl nutraukimo buvo įteiktas pareiškėjai anksčiau nei 2018 m. birželio 18 d. ir kad iki šios administracinės bylos iškėlimo pareiškėjai buvo įteiktas Įsakymas dėl sąrašo.

Įrodymai taip pat nesudaro pagrindo netikėti pareiškėjos argumentais, kad ji apie skundžiamus aktus sužinojo tik 2018 m. birželio 18 d. Pareiškėja į teismą skundu dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi 2018 m. liepos 9 d. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundą teismui pareiškėja padavė nepraleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių korespondencijos siuntimą bei įteikimą pareiškėjai – atsakovas nurodė, kad pareiškėjai korespondencija buvo siunčiama neregistruotu paštu ir kad laiškai kaip neįteikti negrįžo. Be to, NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. 14SD-901-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, kuriuo pareiškėjos buvo prašoma kreiptis į atsakovą dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo pareiškėjos vardu arba atsisakymo, ir NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 23 d. raštas Nr. 14SD-2095-(14.14.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, kuriuo pareiškėjos buvo prašoma raštu nurodyti pateisinamas priežastis dėl kurių naudojimo Ginčo sklypais teisė neturėtų būti nutraukta ir (arba) pateikti informaciją ar dokumentus apie šios žemės naudojimą, buvo siunčiami galimai jau tuo metu neegzistuojančiu pareiškėjos adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja šių raštų negavo, todėl neturėjo galimybės teikti paaiškinimus bei pasisakyti dėl svarstomų klausimų įtraukti ją į Sąrašą bei nutraukti pareiškėjos teisę naudotis asmeninio ūkio žeme. Teismas nurodė, kad skundžiami aktai, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, naikintini kaip neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

12. Teismas pažymėjo, jog NŽT Kretingos skyrius tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 14SD-2793- (14.14.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ patikslino, jog Ginčo sklypus eilę metų deklaruoja būtent trečiasis suinteresuotas asmuo – G. L. ir tik teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas nurodė, kad tai, jog Ginčo sklypus nuo 2013 m. naudoja ir deklaruoja G. L., nustatė būtent pagal geoportal.lt/map/ duomenis. Šie duomenys yra pateikti asmeninio ūkio žemės Ginčo sklypų byloje, tačiau skundžiamuose aktuose ir raštuose šios konkrečios aplinkybės nebuvo nurodytos. Kita vertus, pareiškėja nurodė, kad ji nesuteikė teisės G. L. deklaruoti Ginčo sklypus ir apie šį faktą nebuvo informuota bei nieko nežinojo. Pareiškėja teigė, kad ji visą laiką Ginčo sklypus naudojo savo reikmėms ir augino kviečius bei miežius, o G. L. savo technika tik padėdavo apdirbti žemę. G. L. atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad Ginčo sklypus deklaravo dėl nesusipratimo, tačiau duomenų, kad priimant skundžiamus aktus šios aplinkybės būtų vertintos, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamus aktus laikė nepagrįstais objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuotais, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikino kaip neteisėtus iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 8 straipsnio 1 daliai.

III. 13. Atsakovas NŽT, atstovaujama Kretingos skyriaus, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą.

14. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių korespondencijos siuntimą bei įteikimą pareiškėjai, ir nurodo, jog pagal pareiškėjos 2007 m. vasario 12 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą įteisinti asmeninio ūkio žemę Vydmantų kadastro vietovėje, Kretingos rajone, nurodytas aiškus adresas: (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos nurodytą adresą ir buvo siunčiama korespondencija dėl asmeninio ūkio žemės. Be to, pareiškėja nuo 2007 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 19 d. į NŽT Kretingos skyrių dėl asmeninio ūkio žemės įteisinimo nesikreipė ir apie pasikeitusį adresą pranešė tik 2016 m. birželio 9 d. Atsakovas pažymi, jog teismas neįvertino tų aplinkybių, kad NŽT pakartotinai bylos kopiją pareiškėjai pateikė 2016 m. spalio 6 d. raštu Nr. 14SD-3979-(14.14.104.) su skundžiamu administraciniu aktu. Pareiškėja pripažįsta, kad bylos kopija gauta tik be administracinio akto, kas rodo jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovas, teikiant atsiliepimą į skundą prieduose, pateikė ir Raštų rodyklę, kurioje Nr. 28 nurodytas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 14VĮ-934-(14.14.2.), kas reiškia, kad pareiškėja yra praleidusi terminą administraciniam aktui apskųsti.

15. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų apie naudojamą asmeninio ūkio žemę (mokesčių deklaracijos, ar pažymą iš Nacionalinės mokėjimų agentūros apie J. P. vardu deklaruojamus asmeninio ūkio žemės plotus). Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. spalio 6 d. raštas Nr. 14SD-3979-(14.14.104.), Raštų rodyklė) patvirtina, kad atsakovas nepažeidė gero administravimo principo. Be to, pareiškėja, gavusi iš NŽT Kretingos skyriaus 2016 m. spalio 6 d. raštu Nr. 14SD-3979-(14.14.104.) bylos kopiją, sekantį prašymą pateikė tik po 10 mėn. NŽT Kretingos skyrius pakartotinai 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 14SD-2793-(14.14.104.) išsiuntė prašomus dokumentus ir pareiškėja tik po 9 mėn. pateikė pretenziją, jog nesutinka su priimtu sprendimu dėl teisės J. P. į asmeninio ūkio žemę panaikinimo ir kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, aiškiai pažeisdama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį.

16. Pareiškėja J. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjos teigimu, skirtingai nei teigia atsakovas, teismas išsamiai išnagrinėjo klausią dėl to, ar terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Atsakovas teismui pateikė 2018 m. liepos 24 d. raštą, tačiau nepateikė jokių skundžiamų aktų įteikimą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos nuomone, skundžiami aktai jai buvo neįteikti dėl akivaizdaus atsakovo nerūpestingumo ir pareigų nevykdymo. VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyta individualių administracinių aktų įteikimo tvarka, tačiau atsakovas jos nesilaikė ir šį faktą pripažino teismo posėdžio metu. Kadangi visi atsakovo laiškai buvo neregistruoti, jis negavo pašto šaknelių dėl neįteikimo ir jis niekada nesužinojo, kad adresas (duomenys neskelbtini) neegzistuoja.

18. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiami aktai buvo priimti atsakovui veikiant itin nerūpestingai ir nesąžiningai, neatlikus jokio tyrimo, kad lėmė klaidingą išvadą, jog pareiškėja nenaudojo Ginčo sklypų savo reikmėms. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad joks tyrimas ar patikrinimo aktas dėl realaus Ginčo sklypų naudojimo apskritai net nebuvo rengtas.

19. Teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiami aktai yra visiškai nemotyvuoti. Šis faktas yra akivaizdus, nes Įsakyme dėl nutraukimo nėra jokių duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėja nenaudojo Ginčo sklypų. Duomenys, kurių pagrindu atsakovas vadovavosi priimant skundžiamus sprendimus paaiškėjo tik atsakovui pateikus atsiliepimą į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-934-(14.14.2.) „Dėl naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės nutraukimo“ ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-668-(14.14.2.) „Dėl piliečių, kuriems nutraukiama teisė naudotis asmeninio ūkio žeme sąrašo, tvirtinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Nagrinėjamu atveju aktuali yra aplinkybė dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y., ar ji nepraleido skundo padavimo, dėl minėtų įsakymų, kreiptis į teismą termino.

22. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta: „Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.“

23. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

24. Iš šios jurisprudencijos matyti, kad termino eigos pradžios nustatymui svarbios yra aplinkybės, susijusios ir su pareiškėjo aktyvumu, siekiant apginti savo teises bei turėjimu galimybių žinoti ir galėjimu sužinoti, kad yra priimtas individualus teisės aktas, galimai pažeidžiantis jo subjektines teises.

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjai 2015 m. birželio 23 d. ir 2015 m. spalio 2 d. raštais informavo apie ginčijamų įsakymų priėmimą. Po to, pareiškėja 2016 m. birželio 9 d. raštu, paprašė pateikti jai asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. 91-1 ir Nr. 91-2, esančių (duomenys neskelbtini), bylos nuorašą. Atsakovas į šį prašymą atsakė 2016 m. spalio 6 d. raštu, nurodydamas, kad pateikia pareiškėjai minėtos bylos nuorašą, susidedantį iš 60 lapų. Po to, pareiškėja vėl 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad minėtoje byloje nėra visų dokumentų susijusių su jos teisių į asmeninio ūkio žemę praradimu ir prašo juos jai pateikti, tačiau pripažįsta, kad jai su atsakovo 2016 m. spalio 6 d. raštu yra įteiktas atsakovo 2015 m. kovo 6 d. raštas, kuriuo, jos suvokimu ji yra informuojama apie galimą jos teisių į asmeninio ūkio žemę panaikinimu bei prašo atsakovo pateikti su tuo susijusius dokumentus. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu atsako pareiškėjai, kad išsiunčia jos prašomus dokumentus, o būtent: 2015 m. kovo 6 d.; 2015 m. birželio 23 d. ir 2015 m. spalio 2 d. raštų nuorašus bei Įsakymą dėl nutraukimo nuorašą. Pareiškėja pakartotinai 2018 m. gegužės 18 d. kreipiasi į atsakovą, nurodydama tokias pat aplinkybes, kaip ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte, papildomai teigdama, kad iki šiol negavo atsakymo į 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštą. Atsakovas 2018 m. birželio 12 d. raštu pareiškėjai atsako, kad pateikia jai ankstesnių susirašinėjimų su ja raštų nuorašus bei Įsakymą dėl nutraukimo nuorašą.

26. Byloje nustatyta ir tai, kad 2015 m. atsakovo raštai pareiškėjai apie jos teisių į asmeninio ūkio žemę nutraukimą, buvo siunčiami adresu, kurio tuo metu jau nebuvo, nes pasikeitė pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nors pati gyvenamoji vieta išliko nepakitusi. Kitus tris, 2016, 2017 ir 2018 m. raštus atsakovas pareiškėjai išsiuntė jos nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėja teigia, kad raštų, siųstų jai 2015 m. ir 2017 m, negavo. Pripažįsta, kad gavo 2018 m. raštą ir 2016 m. raštą (asmeninio ūkio žemės bylos nuorašą), tačiau pastarajame nebuvo visų esminių dokumentų, susijusių su jos teisių į šią žemę praradimu. Atsakovas teigia, kad visus minėtus raštus pareiškėjai išsiuntė neregistruoto pašto siuntomis.

28. Tai, kad pareiškėjai keletą kartų atsakovas siuntė 2015 m. raštus bei Įsakymo dėl nutraukimo nuorašą, patvirtina pačių atsakovo 2016, 2017 ir 2018 m raštų turinys bei juose nurodomi priedai. Pareiškėjos teiginiai dėl aptariamų raštų gavimo / negavimo nėra nuoseklūs, vienu atveju ji pripažįsta gavusi (2018 m. raštą), kitu atveju neigia gavusi (2017 m. raštą), trečiu atveju teigia gavusi tik dalį jos prašytos informacijos (dalį asmeninio ūkio žemės bylos nuorašo dalį). Įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos teiginius nepateikta. Iš esmės yra nepaneigtas atsakovo teiginys, kad jis 2016 m. spalio 6 d. raštu, pateikdamas pareiškėjai minėtos bylos nuorašą, susidedantį iš 60 lapų, kartu pateikė ir ginčijamų įsakymų nuorašus. Byloje nėra ginčo, kad šie įsakymai buvo priimti bei kad buvo priimti juose nurodytomis datomis, t. y. iki bylos nuorašo pareiškėjai pateikimo.

29. Vertinant aptartus šalių teiginius patikimumo aspektu, kartu su bylos faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad pareiškėjos teiginiai nagrinėjamu atveju nėra nuoseklūs bei nepatvirtinami jokiais kitais objektyviais įrodymais. Minėta, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte pripažino gavusi su 2016 m. spalio 6 d. raštu atsakovo 2015 m. kovo 6 d. raštą bei iš jo suvokusi, kad ji yra informuojama apie galimą jos teisių į asmeninio ūkio žemę panaikinimą. Tačiau, jos teigimu, negavusi atsakymo į šį jos raštą, dėl papildomos informacijos šiuo klausimu į atsakovą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 18 d., t. y. po devynių mėnesių. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad net prisilaikant pareiškėjos teiginių versijos, ji nebuvo pakankamai aktyvi ir turėdama atitinkamos informacijos apie galimą jos subjektinių teisių suvaržymą, neveikė taip aktyviai ir operatyviai, kad gautų visą reikiamą informaciją, reikalingą jos teisių gynybai. Ir priešingai, atsakovas nuosekliai teigė, kad pareiškėjai siuntė minėtus raštus, taip pat ir visos bylos nuorašą, kuriame buvo ir ginčijamų įsakymų nuorašai. Šiuos jo teiginius patvirtina aptarti susirašinėjimo su pareiškėja raštų duomenys.

30. Įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad atsakovas įrodė savo teiginių pagrįstumą bei paneigė priešingo pobūdžio pareiškėjos teiginius. Savo ruožtu šis įrodymų vertinimas patvirtina ir tai, kad pareiškėjai ne vėliau kaip 2016 m. spalio mėnesį turėjo būti žinoma apie jos subjektinių teisių į asmeninio ūkio žemę suvaržymą. Kadangi šias savo teises teismine tvarka pradėjo ginti tik 2018 m. liepos mėnesį, todėl yra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, kreiptis į teismą.

31. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, kuriuo neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes buvo padarytos nepagrįstos bei neteisingos išvados dėl ginčo esmės, o byla pagal pareiškėjos skundą nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 d. 8 p.).

32. Konstatavus, kad pareiškėja netinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą, nėra teisinių prielaidų analizuoti bei vertinti ir aplinkybių, susijusių su ginčijamų įsakymų teisėtumu bei pagrįstumu.

33. Administracinės bylos nutraukimo atveju pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka tik tuo atveju, kai byla nutraukiama pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d., 103 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju administracinė byla nutraukiama kitu pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kretingos skyriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė